Valstybės parama auginantiems vaikus iš globos namų
Valstybės parama auginantiems vaikus iš globos namų
Gausios šeimos yra mūsų valstybės stiprybė ir ateities pamatas. Labai svarbu, kad šeimos drąsiai ryžtųsi susilaukti daugiau vaikų, žinodamos, jog valstybė yra jų partnerė - padedanti, palaikanti ir kurianti saugią aplinką auginti vaikus. Investuodami į šeimas, investuojame į visos šalies gerovę.
Šiame straipsnyje aptariama valstybės ir savivaldybių teikiama parama šeimoms ir vienišiems tėvams, auginantiems vaikus. Dėmesys skiriamas išmokoms, lengvatoms ir darbo garantijoms, kurios padeda užtikrinti tinkamas sąlygas vaikų auginimui.
Išmokos vaikams
Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama išmoka vaikui arba kitaip - vaiko pinigai. Jie priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų. Išmoka gali būti mokama ir ilgiau, tai yra iki 23 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa (įskaitant asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos arba nėštumo ir gimdymo ar atostogų vaikui prižiūrėti, laikotarpiu).
Nuo 2026 m. išmoka vaikui sieks 129,5 euro. Vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat vaikams, turintiems negalią, prie vaiko pinigų skiriama ir papildoma 76,2 euro dydžio išmoka per mėnesį. Taigi, gausios šeimos vaikas kas mėnesį gauna 205,7 euro.
SVARBU: Papildomai skiriant išmoką vaikui gausiai šeimai, pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje, yra įskaitomi į savo šeimos sudėtį, nevertinant jų gaunamų pajamų. Pavyzdžiui, jeigu šeima augina tris vaikus, du nepilnamečius ir vieną pilnametį vaiką, kuris studijuoja aukštojoje mokykloje, pilnametis vaikas nebeturi teisės gauti išmokos, bet jis įskaitomas į šeimos sudėtį, todėl šeima laikoma gausia ir kitiems dviem nepilnamečiams vaikams išmoka vaikui skiriama kaip gausios šeimos vaikams.
Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, tenkančias asmeniui, į pajamas nėra įskaitomi vaiko pinigai (tiek universali, tiek papildomai skiriama išmoka vaikui) ir, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus, 25-40 proc. su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. bazinės socialinės išmokos (BSI) dydis yra 74 Eur. Kai vienu metu gimsta du vaikai, skiriama 4 BSI dydžio išmoka per mėnesį. Ši išmoka skiriama, jeigu nė vienas iš vaiko tėvų ar senelių negauna ir (arba) neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos už vaiką, o bent vienas iš tėvų yra mokinys, studentas ar neseniai baigęs mokslus ar studijas. Ši išmoka mokama vaiko priežiūros laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos, iki kol vaikui sukaks dveji metai. Ši išmoka yra 6 BSI dydžio ir mokama vaiko priežiūros laikotarpiu kas mėnesį nuo vaiko gimimo dienos, iki kol vaikui sukaks dveji metai. Nuo 2026 m. birželio 1 d. nelieka apribojimo, kad išmoką gali gauti tik besimokantys ar studijuojantys. Ši išmoka vaiko priežiūrai bus mokama platesniam gavėjų ratui.
Vienas iš vaiko įtėvių turi teisę gauti 8 BSI dydžio išmoką per mėnesį, t. y. išmoka įvaikinus vaiką yra 592 Eur per mėnesį. Ji mokama ne ilgiau kaip iki pilnametystės.
Dėl visų išmokų turite kreiptis per 12 mėnesių nuo teisės į išmoką atsiradimo dienos. Bet kuri išmoka išmokama vienam iš tėvų, įtėvių arba globėjų, o jei vaikas yra emancipuotas ar susituokęs - pačiam vaikui.
Nuo 2022 m. numatyta, kad socialinę riziką patiriančių šeimų ikimokyklinio ar mokyklinio amžiaus vaikams, kuriems ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis ar pagrindinis ugdymas yra privalomas, dėl nepateisinamų priežasčių nelankant švietimo įstaigų, išmokos vaikams, taip pat ir „vaiko pinigai“, vietoje piniginių lėšų bus teikiamos nepinigine forma.
Vaiko priežiūros išmoka: Gimus vaikui, jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų, jis turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už papildomą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį. Per papildomus du mėnesius, kai vaiką augina tik vienas iš tėvų, galima ir dirbti, ir gauti viso dydžio vaiko priežiūros išmoką, kuri siekia 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis. Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, bet kuriuo metu, iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalimi, kuri niekam negali būti perleista. Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų). Kai pasirenkama prižiūrėti vaiką iki jam sukaks 18 mėnesių, išmoka yra 60 proc.
Didelė vienkartinė išmoka gimus vaikui
Kiekvienam gimusiam vaikui Lietuvoje išmokama vienkartinė išmoka. Vienkartinė išmoka vaikui nuo 2026 m. pradžios padidėjo iki 814 eurų, o nuo 2026 m. birželio 1 d. ji dar padidės 222 eurais - iki 1036 eurų. Gimus vaikui, asmuo dėl vienkartinės išmokos skyrimo gali kreiptis per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos.
Parama mokiniams
Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir į 148 eurų dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 349,5 euro. Išimtiniais atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai šeima augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas šeimos narys yra su negalia, patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas, nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti gali būti skiriama, kai vidutinės mėnesio pajamos asmeniui yra mažesnės kaip 466 eurai.
Mokiniams, kurių vidutinės mėnesio pajamos asmeniui mažesnės nei 349,5 euro (išimtiniais atvejais - 466 eurai), gali būti skiriamas nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose.
Šeimos kortelė
Gausios ar auginančios vaiką su negalia šeimos gali pasinaudoti Šeimos kortele, užtikrinančia specialias vienkartines ar daugkartines lengvatas, paslaugas, privilegijas ar nuolaidas partnerių suteikiamoms prekėms, paslaugoms, renginiams. Prašymą išduoti Šeimos kortelę galima pateikti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) patvirtinant suformuotą preliminarų prašymą arba prašymą užpildžius savarankiškai, taip pat prašymą galima pateikti paštu arba atvykus į Socialinių paslaugų priežiūros departamentą. Daugiau informacijos: www.seimos-kortele.lt
Darbo garantijos auginantiems vaikus
Nėščioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaiką iki 3 metų, taikomos ypatingos garantijos. Kitos darbuotojams taikomos garantijos priklauso nuo vaikų amžiaus ir skaičiaus, papildomos garantijos taip pat taikomos darbuotojams, vieniems auginantiems vaikus.
Darbo sutarties nutraukimo apribojimai
Nuo momento, kai darbuotoja pateikia darbdaviui pažymą apie nėštumą, su ja nutraukti darbo sutartį galima tik išskirtiniais atvejais, pvz., darbdaviui fiziniam asmeniui mirus arba likvidavus darbdavį juridinį asmenį. Su nėščia moterimi negali būti nutraukta ir terminuota darbo sutartis, nėščiai moteriai netaikoma drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo. Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki 3 metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės. Darbo kodeksas numato, kad darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui arba teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.
Darbo sąlygos nėščioms moterims
Nėščia moteris neturi dirbti tokiomis darbo sąlygomis, kurios gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai; esant šiai grėsmei darbdavys privalo nėščią darbuotoją perkelti į kitą darbą. Nėščioms, žindančioms ir neseniai pagimdžiusioms kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašai yra tvirtinami Vyriausybės. Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms darbuotojoms turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Jei saugios ir sveikos sąlygos negali būti sudarytos esamame darbe, nėščioji turi būti perkelta į kitas pareigas ar darbą, paliekant jai ne mažesnį nei iki perkėlimo atlyginimą.
Darbuotoja nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėn. įspėta apie planuojama atleidimą gali būti tik tuo atveju, jei baigiasi terminuota darbo sutartis arba kai darbdavys yra įpareigotas atleisti darbuotoją įstatymų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, teismo sprendimu). Pagal 56 DK straipsnį savo noru esant svarbioms, straipsnyje išvardintoms priežastims, įspėjus darbdavį prieš 5 darbo dienas. Pagal 57 DK straipsnį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, tačiau esant šiame straipsnyje numatytų objektyvių priežasčių. Šiuo atveju darbuotojas turi būti įspėtas prieš 1 mėn., išmokant dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką (atitinkamai, jei darbo santykiai trunka mažiau kaip metus, įspėjimo terminas būtų 2 savaitės, o išeitinė išmoka - 0,5 jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio). Auginantiems vaiką iki 14 metų (ar neįgalų vaiką iki 18 metų), įspėjimo terminas yra tris kartus ilgesnis - t.y. Pagal 58 DK straipsnį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Jei nėščios ar kūdikį iki 4 mėn.
Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, suteikiamos 25 dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę).
Nėštumo ir gimdymo atostogos
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojoms turi būti suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos - 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų). Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti 14 dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo. Motinystės išmoka yra 77,58 proc.
Tėvystės atostogos
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai. Tėvystės išmoka mokama 77,58 proc.
Papildomos lengvatos auginantiems vaikus
Mamadieniai/tėvadieniai: 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančių 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų. Už šias dienas mokamas jo vidutinis darbo užmokestis. Šis papildomas poilsio laikas gali būti panaudojamas ir kitaip. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui priklauso 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 4 valandomis per savaitę. Pavyzdžiui, kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną mama ar tėtis gali dirbti 4 valandomis trumpiau arba keturias dienas per savaitę po 1 valandą trumpiau.
Papildomas poilsio laikas: Darbuotojai, auginantys du vaikus iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų, turi teisę į papildomą poilsio dieną per mėnesį arba jų darbo savaitė gali būti sutrumpinama 2 valandomis. Darbuotojai, auginantys tris ir daugiau vaikų iki 12 metų, gali pasinaudoti 2 papildomomis poilsio dienomis per mėnesį arba darbo savaitę susitrumpinti 4 valandomis. Šis papildomas poilsio laikas yra darbdavio apmokamas. Jo suteikimo tvarka ir laikas nustatoma darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Šis laikas suteikiamas darbuotojui per einamąjį mėnesį, todėl nesikaupia ir nėra pridedamas prie kasmetinių atostogų.
Laisvas laikas mokslo metų pradžios dieną: Darbuotojams, kurie neturi teisės į aptartą papildomą poilsį, bet auginantiems besimokantį vaiką iki 12 metų, turi būti suteikiama pusė darbo dienos laisvo laiko pirmąją mokslo metų dieną vaikui palydėti į mokyklą.
Ne visas darbo laikas: Nėščios moterys, taip pat darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, ir darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, gali reikalauti jiems nustatyti ne visą darbo laiką, pvz., 4 valandas per dieną, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju dirbtas darbo laikas apmokamas proporcingai mažiau.
Apsauga nuo viršvalandžių ir komandiruočių: Minėti darbuotojai gali būti skiriami dirbti viršvalandžius, naktį, poilsio ir švenčių dienomis, budėti arba būti siunčiami į tarnybas komandiruotes tik jų sutikimu.
Darbo dienų savaitė viešajame sektoriuje: Nuo 2023 m. sausio 1 d. viešojo sektoriaus įstaigose dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, numatyta sutrumpinta 32 valandų darbo savaitė. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma tik vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų.
Būsto parama
Nepasiturinčioms šeimoms - didesnės subsidijos įsigyjant pirmą būstą. Šeimoms, auginančioms 3 ar daugiau vaikų ir (ar) 3 ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam, ar keliems iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jeigu jos gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, teikiama 30 proc. dydžio subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti - kredito likučiui ar kredito pradiniam įnašui padengti.
Socialinis būstas - be eilės. Šeimoms, auginančioms 5 ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), taip pat šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinis būstas gali būti išnuomojamas ne eilės tvarka. Gausioms šeimoms taip pat gali būti mokama būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, jeigu šeimos atitinka kitus reikalavimus.
Pensijos ir kompensacijos
Antrojo laipsnio valstybinė pensija mamoms ar tėvams, išauginusiems 5 ir daugiau vaikų (mirties atveju - iki 8 metų). 148,56 euro (2026 m.) pensija gali būti skiriama senatvės pensijos amžiaus sulaukusiam ar negalią turinčiam motinai ar tėvui, netekusiems 60 proc. ar daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo), jei atitinka įstatyme nustatytas sąlygas (vaikai nepatyrė socialinės rizikos, jiems nebuvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa, nėra teisti ir kt.). Daugiavaikiam tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama tik tuo atveju, kai nėra daugiavaikės motinos arba kai daugiavaikė motina neatitinka šiame įstatyme nustatytų antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygų. Pensiją skiria ir moka “Sodra”, ji gali būti mokama kartu su įprasta senatvės pensija. Dėl šios valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikės motinos ar tėvai turėtų kreiptis į „Sodrą“.
Šalpos senatvės pensija tėvams, išauginusiems 5 ar daugiau vaikų (mirties atveju - iki 8 metų). 391,50 euro (1,5 šalpos pensijų bazės) pensija gali būti skiriama tėvams, kurie išaugino 5 ar daugiau vaikų, sulaukė senatvės pensijos amžiaus, bet negauna įprastos senatvės pensijos, nes nesukaupė minimalaus stažo. Už išaugintus vaikus šalpos senatvės pensija skiriama ir mokama tik vienam iš tėvų.
Šalpos kompensacijos mamoms, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė ir išaugino iki 8 metų 5 ar daugiau vaikų. 391,50 euro (1,5 šalpos pensijų bazės) dydžio šalpos kompensacijos skiriamos 5 metai iki senatvės pensijos amžiaus sukakties arba netekus 60 proc. ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo) ir mokamos tol, kol daugiavaikės motinos įgyja teisę gauti kurią nors pensiją: šalpos pensiją, socialinio draudimo pensiją, valstybinę pensiją ir kt., išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją ar vienišo asmens išmoką. Jeigu daugiavaikė mama įgyja teisę gauti mažesnio dydžio pensiją, ji vietoj pensijos gali pasirinkti toliau gauti šalpos kompensaciją. Dėl šalpos senatvės pensijos ar šalpos kompensacijos daugiavaikės motinos turėtų kreiptis į „Sodrą“.
Svarbu žinoti
Valstybinė darbo inspekcija primena apie Darbo kodekso numatytą teisę darbuotojams, kurie turi šeiminių įsipareigojimų, pasinaudoti tam tikromis papildomomis garantijomis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, ką valstybė garantuoja gausioms šeimoms.