Šiaulių vaikų globos namai: problemos, pokyčiai ir ateities vizija
Šiaulių vaikų globos namai: problemos, pokyčiai ir ateities vizija
Teismą netrukus turėtų pasiekti baudžiamoji byla dėl netinkamo elgesio su vaikais Šiaulių vaikų globos namuose.
Aiškėja, kad likimo nuskriaustus vaikus Savivaldybės globos namuose „auklėja“... regbininkai, o įstaigos vadovas net nesiteikė nušalinti darbuotojo, dėl kurio elgesio pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Į Savivaldybę plaukia skundai dėl galimai pažeidžiamų vaikų teisių, tačiau įtarimai nuo įstaigos - kaip nuo žąsies vanduo.
Susidaro įspūdis, kad miesto valdžia labiau globoja globos namų personalą, o ne vaikus.
Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra baigia ikiteisminį tyrimą, kuriame minima vieno Šiaulių vaikų globos namų socialinio darbuotojo pavardė.
Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Irena Zgirskytė Strumilaitė ikiteisminio tyrimo detalių neatskleidė.
Tačiau leido suprasti, kad prokuratūra yra surinkusi pakankamai įrodymų, nes, prokurorės žodžiais, byla netrukus bus atiduota į teismą.
Praėjusią vasarą „Šiaulių naujienos“ rašė apie vaikų teisių gynėjus iš Seimo kanceliarijos bei Prezidentūros pasiekusius skundus dėl Šiaulių vaikų globos namuose susidariusios situacijos.
Tuo metu užsiminta, kad prieš vaikus gali būti naudojamas psichologinis ar net fizinis smurtas.
Skunde įvardyti ir konkretūs asmenys bei taikomi sovietų kariuomenės „diedovščiną“ primenantys „auklėjimo metodai“.
Vienas iš jų - „kėdutė“, tai yra, fizinis veiksmas, kurį turi atlikti „auklėjamas“ vaikas.
Šiaulių vaikų globos namų direktorius Rimantas Žąsinas rodo į prokuratūrą - girdi, ji tuo turėjusi pasirūpinti.
Kalbant su įstaigos vadovu susidarė įspūdis, kad jis labiau linkęs pasitikėti savo darbuotojais, o ne jų elgesiu besiskundžiančiais vaikais.
Beje, įdomi detalė. Socialiniais darbuotojais globos įstaigoje dirba regbio žaidėjai.
Kaip žinia, - tai ne pats švelniausias sportas.
Tai parodė ir neseniai įvykusi tragedija, kai regbininkas mirtinai suspardė ką tik mokslus baigusį mediką.
Tačiau R. Žąsinas neįžvelgia jokių pavojų.
Esą regbis - jo darbuotojų laisvalaikio užsiėmimas.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Šiaulių vaikų globos namų darbuotojų elgesio - jau ne pirmas.
Grįžę iš vasaros stovyklos nederamu auklėtojų elgesiu buvo pasiskundusi grupė globotinių.
Tačiau pradėjus ikiteisminį tyrimą vaikai netikėtai pakeitė savo parodymus.
Jau tada svarstyta, ar mažamečiams nebuvo daromas poveikis.
Šiaulių vaikų globos namai - jau seniai pateko į vaiko teisių gynėjų akiratį.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės patarėja Renata Stankevičienė „Šiaulių naujienoms“ sakė, jog netrukus bus pateiktos išvados - kol kas dar laukiama atsakymų iš Šiaulių miesto savivaldybės, kuriai priklauso Vaikų globos namai.
Tačiau Savivaldybės valdininkai, regis, iš kailio neriasi, kad ant Vaikų globos namų darbuotojų mundurų nekristų nė šešėlis.
„Šiaulių naujienos“ skelbė, jog vaikų teisių specialistai prabilo apie galimai prievartinį vaikų gabenimą į Švėkšnos sanatorinę mokyklą, liaudyje vadinamą durnynu.
Specialistai atskleidė galimo dokumentų klastojimo atvejį, rekomendavo atsižvelgti į vaikų interesus ir jų neišvežti, tačiau miesto valdžia į tai net nesureagavo, nors apie tai privalėjo informuoti prokurorus.
Nedaug trūko, kad penkias sesutes panorusios globoti Margaritos Ramonienės šeimynos, pasiskundusios dėl keisto Vaikų globos namų darbuotojų elgesio, patys valdininkai nebūtų apkaltinę.
Anot vaikų teisių specialistų, valstybė laikosi politikos, kad globotiniai turėtų gyventi ne bendrabučio tipo valdiškuose globos namuose, o šeimynose.
Be to, tai žymiai pigiau kainuoja ir pačiai valstybei.
Tačiau kyla įtarimų, ar vaikų gyvenimui šeimynose nėra trukdoma, taip siekiant išsaugoti valstybės skiriamą krepšelį.
Ramonų šeimyna - viena iš nedaugelio, pastaruoju metu susikūrusių Šiauliuose.
Šeimynos galva dirba Savivaldybės bendrovėje „Šiaulių vandenys“ santechniku.
Bendrovės vadovas Jonas Matkevičius apie savo pavaldinį atsiliepia itin gerai.
Direktoriaus žodžiais, tai paprastas ir sąžiningas darbuotojas.
Į akis kritęs ir gražus elgesys su globotiniais, kuriuos vežasi į kasmetinius vandentiekininkų sąskrydžius.
Panašios nuomonės apie šeimyną - ir Šiaulių savivaldybės Vaikų teisių skyrius, kuris rekomendavo keturias Šiaulių vaikų globos namuose gyvenančias mergaites ir vieną jų sesutę, globojamą Kūdikių namuose, apgyvendinti Ramonų šeimynoje.
Tačiau sesutės ir toliau lieka išskirtos.
Šių metų spalį Šiaulių savivaldybės administracijos direktorių pasiekė M. Ramonienės skundas.
Su sesutėmis susitikti atvykusiai šeimynos vadovei susidarė įspūdis, kad tiek Kūdikių namų, tiek Vaikų namų darbuotojai sąmoningai trukdo vaikams gyventi šeimynoje.
Į Vaikų globos namus atvykę Ramonai pastebėjo tvyrančią įtampą.
Panorus susitikti su mergaitėmis viena iš auklėtojų pareiškė, jog tai neįmanoma, nes vienų mergaičių nėra, o kitos susitikti nenorinčios, nors iki tol nė vieno iš Ramonų net nebuvo mačiusi.
Šiaip ne taip globėjai prisiprašė susitikimo.
Tačiau susitikimas surengtas ne atskiroje patalpoje, o kambaryje, pilname vaikų.
„Matėsi, kad mergaitė jau buvo išgąsdinta, akys buvo paraudusios, ir mums paklausus, ar norėtų pas mus apsilankyti, mergaitė žiūrėdama į auklėtoją atsakė neigiamai.
Mes pasiūlėme auklėtojai nebetraumuoti mergaitės“, - Savivaldybės administracijos direktoriui adresuotame laiške rašo M. Ramonienė.
Paprašyta suorganizuoti kitą susitikimą, tačiau ir antrasis ne geriau pasisekė.
„Akivaizdžiai buvo matyti, kad Vaikų globos namų darbuotojai nekompetentingi ir neigiamai nuteikia vaikus susitikimams su globėjais“, - rašo M. Ramonienė.
Gerų žodžių negailėjo ir Šiaulių vaikų globos namų direktorius R. Žąsinas, kurio žodžiais, motina nuolat lankanti dukras.
Tik šioje istorijoje nutylėta, kad grąžinus sesutes motinai mergaitės atsidurtų gatvėje.
Kaip jau tapo tradicija, tyrimą atlikusi Šiaulių savivaldybės administracija nieko blogo Šiaulių vaikų globos namų darbuotojų elgesyje neįžvelgė.
Beje, tirti incidentą patikėta ne Vaikų teisių skyriaus specialistams, o Socialinės paramos skyriui, skaičiuojančiam ir skirstančiam pašalpas.
Nuo 2015-ųjų Šiaulių miesto savivaldybės globos namų vaikai kraustysis į kotedžus.
Jų nuomone, vien kotedžai namų neatstos, ne mažiau svarbi žmonių šiluma.
Kotedže gyvens iki aštuonių vaikų, kambaryje po du.
Direktorius sako, kad vaikai turi savo gyvenimą, mokosi įvairiose miesto mokyklose, dalyvauja popamokinėje veikloje, lanko sporto mokyklas.
Nors iš šių globos namų vaikai spruko ne kartą, direktorius sako, kad santykiai tarp darbuotojų ir vaikų nėra blogi.
„Įstaigoje vaikas turi savo žmogų, su kuriuo artimiausiai draugauja.
Tai gali būti direktorius, socialinis darbuotojas, psichologas, vairuotojas, virėja ar kitas žmogus.
Tikrų našlaičių šiuose namuose nėra.
Žagarėje praleisti metai J.
„Mes gyvenome kaip tikroje šeimoje.
Turėjome ūkį, augindavome karves, ravėdavome daržus.
Mokydavomės savarankiškumo.
Nors internato pastatai buvo seni ir nepatogūs, jautėsi saugiai, niekas vaikų nežemino.
J.
Ji papuolė tarsi į rungtynes, nes šis internatas siekė būti geriausiu Lietuvoje.
„Sunku dirbti su tokiais vaikais, mes buvome daugiau ar mažiau psichologiškai paveikti“, - sakė J.
Moteriai drėgsta akys prisiminus, kaip tuomet kartu su kitais internato globotiniais važiavo į „Saulės“ kino teatrą.
Visi vienodais paltais - tarsi sužymėti.
Dabar moteris savyje įžvelgia vaikų namų paliktą įspaudą - išlikimo baimę.
J. Ališauskienė, mąstydama apie Ventos mergaitę, klausė, kokios širdies turi būti žmogus, kad rūpintųsi neįgaliu, likimo pasmerktu vaiku?
„Vienareikšmiškai negalima sakyti, kad darbuotojai ją apleido, bet netikiu, kad ten motinos Teresės dirba.
Ji mano, kad nauji kotedžai pagerintų gyvenimo sąlygas, tačiau labiausiai vaikams reikia rūpesčio ir pagarbos iš visuomenės.
Ji nuolat girdėdavo - tu iš vaikų namų, neištekėsi, negausi darbo.
„Žmogus mūsų valstybėje jau nebėra vertybė, - sakė J. Ališauskienė.
J. Ališauskienės nuomone, įsivaikinti nesiveržiama, nes pagal šiuolaikinę sėkmingo gyvenimo formulę, vaikai turi būti gražūs, sveiki, talentingi.
Kai kurie globėjai net genus patikrina.
„Dėl atsakomybės.
Kaip su saugumo jausmo stygiumi gali padėti kitam?
Jiedu niekuomet nesiliovė kalbėti apie vaikų namus.
Profesorius rinko medžiagą knygai šia tema išleisti, tačiau nebesuspėjo.
V. Karvelis gyveno Vilniaus ir Kauno, o I. Karvelienė Zarasų rajono vaikų namuose.
Ji turėjo atsidavusią auklėtoją, kuri savo šeimos nesukūrusi, visą meilę atidavė svetimiems vaikams.
Kartu jie tvarkė parką, augino gėles.
Dažytas miegamojo grindis vaikai blizgindavo, eidami keliais.
Lovų užklotai būdavo balti, krakmolyti, pagalvių užtiesalai - siuvinėtais kampeliais.
Namai turėjo ir savą ūkį: arklį, kiaulių, burokų, morkų, braškių.
Vaikai mokėsi darbo.
„Vaikų namų gyvenimas pirmiausia priklauso nuo direktorės, paskui ir kitų darbuotojų“, - įsitikinusi I.
Antazavės direktorė išleistuvių proga net žalius sarafanus mergaitėms pasiuvusi.
Tuo tarpu Antalieptėje direktoriavo vyras.
Čia atsikrausčius sviestą pakeitė kiaulės taukai, parką - pilkas kiemas, o nepriekaištingą estetiką - netvarka.
I. Karvelienė sako, kad vaikai dabar išlepę, trūksta drausmės, organizuotumo.
Vyresniems vaikams tekdavo globoti mažesnius, rengti, šukuoti, prausti, atsakyti ir už savo netvarką, ir už jų.
Anot moters, vaikų namai gali būti puiki gyvenimo mokykla, tačiau išdygsiantys kotedžai - ne išeitis.
Problema - vaikų namų darbuotojai, jie turėtų praeiti griežtą atranką.
Tik nuo jų priklauso vaikų namų aplinka.
I. Karvelienė 11 metų dirbo Šiaulių rajono švietimo skyriuje.
Kažkada kalbėta, kad Kuršėnų vaikų namuose gyvena rinktiniai vaikai.
NAMAI: Vaikų globos namai bus suskaidyti į atskirus namelius vaikams.
MIEGAMASIS: Irena Karvelienė (kairėje) Antazavės (Zarasų rajonas) vaikų namuose, mergaičių miegamajame.
Vasario viduryje Dienos centro lankytojams organizuotos dvi smagios ir turiningas išvykos į mini zoologijos sodą ir į „Vichy“ vandens parką.
Žiemą Dienos centro lankytojai tapo ypatingai rūpestingais ir atsakingais paukščių globėjais.
Suprasdami, kaip sunku sparnuočiams rasti maisto žiemą, vaikai ėmėsi prasmingos iniciatyvos.
Šeimos krizių centre ir Šeiminiuose namuose kvepėjo blynais.
Gruodžio 22 d. įstaigą aplankė Lietuvos ūkininkų sąjungos Ignalinos rajono skyriaus atstovai - Marijona Lukaševičienė ir Zigmantas Kajėnas.
Gruodžio 18 d. kartu su savo draugais ir partneriais padėkos popiete „Sau ir draugams“ paminėjome 27-ąjį įstaigos gimtadienį.
Kviečiame skirti savo 1,2 proc.
Turite klausimų ?
Šiaulių vaikų globos namams baigtas statyti modernus kotedžų kompleksas K. Korsako gatvėje.
Direktorius suka galvą ne vien dėl įkurtuvių, kurios numatomos rugsėjį.
Naujieji globos namai - tai septynių dviaukščių kotedžų kompleksas su vidiniu kiemeliu.
Aplinka jau sutvarkyta.
Patalpos skirtos 56 vaikams gyventi šeimynose po 8 vaikus.
Du kotedžai skirti neįgaliesiems.
Statybos darbus valstybinė komisija priėmė dar birželio 5 dieną.
Įkurtuvės numatomos rugsėjį.
Buitinė technika, kompiuterinė technika nupirkta, vežama.
Bet baldų nėra.
Projekto vertė - 1,5 mln. eurų, iš jų rangos darbų - 1,4 milijono eurų, 1,29 milijono eurų arba 80 procentų lėšų, sudarė europinė parama.
228 tūkstančius eurų skyrė valstybė.
Globos namuose globojami vaikai nuo kūdikystės iki pilnametystės.
Pagal naujus globos normatyvus nuo 2016 metų sausio 1 dienos ne daugiau kaip 60 vaikų gali gyventi globos namuose, o šeimynose turi būti ne daugiau kaip po 8 vaikus.
„Šiandien turime 63 globotinius, o vietų yra tik 56, ir negalėsime daugiau perkelti, - sako direktorius.
- Kur reikės gyventi netelpantiems, nežinau.
“ Jis svarsto, jog iki rugsėjo keli vaikai „nuaugs“, liktų apie 60 vaikų: „Jeigu naujų globotinių nebus, turėtume naujose patalpose sutilpti.
“
Vaikų globos namus, kaip įstaigą, kuruoja Savivaldybės Socialinės paramos skyrius.
„Vaikų globos namai turi licenciją 60 vaikų globoti, - sako Irena Kiurienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja.
- Blogiausiu atveju tuos 60 vaikų sutalpins, jeigu iki 56 nesumažėtų.
Bet per 60 vaikų jokiu būdu nebegali turėti.
“
„Bet labiausiai reikėtų, kad mieste kurtųsi šeimynos, - teigia vedėja.
Šeimyna už kiekvieną vaiką gauna po 152 eurus globos išmokos, plius apie 400 eurą priedą.
Dabar Šiauliuose įregistruotos keturios šeimynos.
Viena iš jų gyvena Šiaulių rajone.
„Svarstysime galimybę steigti laikiną grupę, - tikina J. Žukauskienė.
- Bet Šiaulių vaikų globos namuose problemos nebus.
“
Viena močiutė, iš pradžių nesutikusi globoti anūkų, dabar sutinka.
J.
Šiaulių r. Radviliškio r. Pakruojo r. Joniškio r. Akmenės r. Plungės r. Telšių r. Mažeikių r. Šilutės r. Klaipėdos r. Klaipėdos m. Kretingos r. Skuodo r. Jurbarko r. Tauragės r. Šilalės r. Panevėžio r. Kupiškio r. Rokiškio r. Biržų r. Pasvalio r. Panevėžio m. Vilkaviškio r. Šakių r. Trakų r. Širvintų r. Vilniaus m. Vilniaus r. Ukmergės r. Šalčininkų r. Švenčionių r. Anykščių r. Utenos r. Molėtų r. Ignalinos r. Zarasų r. Alytaus r. Lazdijų r. Varėnos r. Alytaus m. Prienų r. Kaišiadorių r. Kauno r. Jonavos r. Kėdainių r. Raseinių r.
Šiaulių vaikų globos įstaigose tęsiasi permainos.
Netrukus bus kuriami neįgalių vaikų savarankiškumą ugdantys namai.
Nuo kitų metų pradžios kūdikių namuose turės mažėti vaikų.
Jiems globėjų ieškos Savivaldybės steigiama tarnyba.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija institucinės globos pertvarką vykdo nuo 2014 metų.
Skelbiama, kad palaipsniui bus pereinama nuo institucinės globos prie šeimoje, bendruomenėje augančių be tėvų likusių vaikų priežiūros.
Šie pokyčiai palies Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus.
Jų direktorė Audronė Kardašienė sako, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos į jų įstaigą vaikai bus siunčiami tik išimtiniais atvejais.
Vaiko iki trejų metų globa institucijoje taip pat bus nustatoma išimtiniais atvejais ir ne ilgiau nei tris mėnesius.
Išskyrus atvejus, kai vaikui yra reikalinga specializuota pagalba, o jos teikti negali nei šeima, nei šeimyna.
A. Kardašienės teigimu, apie pokyčius įstaigos niekas neinformuoja.
„Nerimo sukėlė vienas moters skambutis.
Ji klausia: ar turite metų amžiaus vaiką su negalia?
Turim.
Sunki negalia nustatyta?
Sunki.
O slauga nustatyta?
Nenustatyta.
O vaikas ramus?
O jūs kodėl klausiate?
Atsakė, kad planuoja pasiimti tris vaikus su negalia, svarbu, kad ramus būtų.
Štai - atsakymas į visus klausimus“, - konstatavo A.
Ji pastebėjo, kad paprastėja ir vaiko įvaikinimo ar globos suteikimo procesai.
Ne kiekviena šeima iš anksto nori susipažinti su vaiku - jį pamato tik po teismo sprendimo.
A.
Dabar Kūdikių namai gauna fiksuotą finansavimą nepriklausomai nuo vaikų skaičiaus.
Kuo daugiau vaikų, tuo sunkiau išgyventi.
Direktorė sako, kad įstaigoje įvairių ligų kamuojami vaikai galėtų gauti daugiau paslaugų.
Pavyzdžiui, prieš pusmetį įsteigtą dienos grupę lankantiems trims neįgaliems vaikams gali būti teikiama tik socialinė pagalba - juos prižiūri socialinis darbuotojas ir jo padėjėjai.
Tik tam numatytos lėšos.
Įstaiga norėtų teikti „atokvėpio valandėlės“ paslaugą.
Tėvai neįgalius vaikus galėtų atvežti ir kurį laiką pailsėti.
Tačiau tam reikia gauti licenciją, o įstatyme numatytos procedūros reikalauja pirmiausia pertvarkyti pastatą.
„Pertvarkos metu šaukia: investuoti reikia ne į pastatus, o į vaikus, bet įstatymai tai tokie“, - stebėjosi A.
Kūdikių namų vaikus įvaikina dažniau nei vyresnius, bet įstaiga beveik visada būna užpildyta.
Daugiausiai čia gali gyventi 60 vaikų.
Šiuo metu jų auga 57 - nuo gimimo iki 6 metų.
„Norinčiųjų globoti be tėvų likusius vaikus nėra daug.
Tokia realybė“, - sako A.
Permainų nuotaikomis gyvena ir Šiaulių vaikų globos namai „Šaltinis“.
Rudenį planuojama atidaryti grupinio gyvenimo namų padalinį vaikams su negalia.
Jame galėtų gyventi šeši vaikai.
Iš viso įstaigoje auga 56 globotiniai, nuo 6 iki 21 metų.
Taip globotiniai bus mokomi savarankiškumo: patys tvarkys kambarius, galės gaminti maistą, su priežiūra pirkti sau rūbus, skaičiuoti ir planuoti išlaidas, pinigus.
„Vaikų su sunkia negalia į naują pastatą nekelsime.
Čia gyvens savarankiškesni ir tie, kurie norės.
Jei jie prašys grįžti, perkelsime atgal į įstaigą.
Juos pakeis kiti vaikai.
Nė vieno neversime.
Gyvendami atskirai mokysis savarankiškumo.
Koks jis dabar, kai maistą gauna valgykloje?
Jo teigimu, naujo padalinio tikslas - paruošti vaikus gyvenimui.
Tačiau dauguma jų, palikę „Šaltinį“, apsigyvena pensionatuose.
Kai kurie grįžta į šeimas.
„Tai - eksperimentas.
Žiūrėsime, kaip čia seksis“, - sako R.
Naujas „Šaltinio“ padalinys bus įkurtas nuomojamame pastate.
Konkursas - kitą mėnesį.
Kad sulauks pasiūlymų - vadovas netiki.
Būsimiems namams keliami reikalavimai.
Jie turi būti lengvai pasiekiami - arti mokykla, poliklinikos, bibliotekos ir t. t.
Pastatas turėtų gauti ir licenciją.
R. Dirmeikis sako, kad nuomos sutartis bus pasirašoma trims metams.
Jei jos nepratęs, teks ieškoti kitos vietos.
Vaikus visą parą pamainomis prižiūrės keturiese - socialinis darbuotojas ir trys jo padėjėjai.
Pasak vadovo, naujam padaliniui steigti ir išlaikyti kol kas finansavimas nėra numatytas.
Įstaiga turės taupyti ir papildomas išlaidas dengti iš savų lėšų.
Pavyzdžiui, ketinama atsisakyti skalbyklos, o paslaugą pirkti.
Taip bus pigiau.
Skalbėjai bus pasiūlyta dirbti socialinio darbuotojo padėja - tam užtenka baigti mokyklą ir keliasdešimties valandų kursą.
R. Dirmeikis mano, kad pertvarka institucinės globos sistemai reikalinga, tik ją būtų atlikęs kitaip.
Kaip?
Kritikuoti nedrįso, nesutiko ir fotografuotis šios valstybinės įstaigos vadovas.
„Įstaigoje gyvenančių vaikų nemažėja.
Kodėl?
Sunku pasakyti.
Vieni tėvai priversti duonos ieškoti užsienyje, kiti turi žalingų įpročių, yra neatsakingi.
Nors negalią turinčius vaikus atiduoda ir geros šeimos, nepajėgiančios tokio vaiko auginti.
Jo teigimu, retas vaikas įvaikinamas.
Dažnai pasitaiko, kad globą gavusios šeimos, giminaičiai ilgainiui grąžina į įstaigą.
Šiemet vienas globotinis turėtų pradėti gyventi su mama.
Jam neseniai sukako 18 metų.
„Jis visą laiką augo globos namuose.
Kodėl mama dabar sugalvojo jį pasiimti - reikia jos klausti.
Mama dirbo Anglijoje.
Gal pasikeitė finansinė situacija?“ - svarstė R.
Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų direktoriaus Rimanto Žąsino teigimu, įstaiga dabar turi puikias sąlygas - prieš devynis mėnesius ji perkelta į naują, modernų kotedžų kompleksą K. Korsako gatvėje.
Septyniuose blokuose gali gyventi 56 vaikai.
Kiekviename - po aštuonis.
Šiuo metu čia auga 51 globotinis.
Erdvioje virtuvėje vaikai patys mokosi ruošti maistą.
Šalia esančioje skalbykloje rūpinasi savo skalbiniais.
Svetainėje, poilsio zonoje, leidžia laiką, dalijasi dviem kompiuteriais, ruošia namų darbus.
Į antrą aukštą veda laiptai su specialiu keltuvu neįgaliesiems.
Vaikai laiką gali leisti ir vidiniame kieme.
R. Žąsinas dėmesį atkreipė į teritoriją juosiančią tvorą: „Čia pašaliniai nepatenka.
“
„Jau ir anksčiau gyvenome šeimynomis - atskirai.
Tačiau buvo bendras koridorius.
Anksčiau, jei vaikai nesuvalgydavo kokio nors karšto patiekalo, jį po dvejų valandų turėdavai išmesti.
Dabar vaikas nesuvalgo pusryčių, įsideda į šaldytuvą, suvalgo vėliau“, - pasakojo R.
Naują įstaigą išlaikyti kur kas pigiau.
Ji teužima 1 300 kvadratinių metrų.
R. Žąsinas sako, kad pertvarka padės uždaryti globos namus.
„Norime pasirodyti, kad neturime globos namų, bet mūsų mentalitetas yra būtent toks.
Gruzinai, armėnai neturi globos namų, nebent laikinus.
Pavyzdžiui, Tunisas turi vienus globos namus, kuriuose gyvena vaikai su elgesio sutrikimais, našlaičiai.
O pas mus našlaičių nėra, nes juos pasiima auginti artimieji.
Čia patenka vaikai, kurie giminei nereikalingi.
Jo nuomone, padėti šeimai reikia ne tada, kai vaikas patenka į globos namus, o iki to.
Tačiau socialininių darbuotojų yra per mažai.
„Kaip jiems spėti?
Jei kiekvienam tektų po kelias šeimas, manau, šeimos sulauktų daugiau pagalbos.
Kur kas mažiau vaikų patektų į institucijas.
Ir patys ilgainiui užsidarytume.
Nereikėtų jokio dirbtinio spaudimo“, - mano R.
Jis prisimena, kad sovietmečiu Lietuvoje buvo devyni stambesni globos namai.
Tarnybos specialistai ieškos globėjų.
Planuojama, kad tokią tarnybą steigs konkursą laimėjusios organizacijos, įstaigos.
Nauja įstaiga - institucinės globos pertvarkos dalis.
„Taip pat Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrius šiemet įsteigė du papildomus etatus (buvo 14) teikti socialinės priežiūros paslaugas miesto socialinės rizikos šeimoms.
Tuo siekiama, kad kuo mažiau vaikų būtų paimama iš šeimų bei jiems nustatoma laikinoji globa“, - apie priemones, kurių savivaldybė ėmėsi mažindama įstaigose augančių vaikų skaičių, raštu „Šiaulių kraštui“ atsakė J.
Ji patvirtino, kad nuo 2017 metų sausio 1 dienos įsigalios Civilinio kodekso pataisos dėl vaikų globos, tačiau konkrečios tvarkos, numatančios kaip ir kada be tėvų likusius vaikus apgyvendinti įstaigoje, pas globėjus, nevyriausybinėse organizacijose, nėra.
Projekto, skirto perėjimui nuo institucinės globos prie globos šeimoje ir bendruomenėje, Šiaulių regiono Pertvarkos procesų ekspertės Eglės Jurkutės teigimu, tikimasi, kad iki 2020 metų didelėse globos įstaigose vaikų nebeliks.
Institucinės globos pertvarka vykdoma trimis etapais.
Šiuo metu vyksta pirmasis.
Jo tikslas - sukurti pertvarkai reikalingas sąlygas.
E. Jurkutė teigia, kad ruošiamasi skelbti konkursus, kuriuos laimėjusios įstaigos gaus finansavimą ir galės teikti įvairias bendruomenines paslaugas be tėvų likusiems vaikams, neįgaliesiems ir jų šeimoms.
Pavyzdžiui, NVO galės kurti šeimos modelio bendruomeninius vaikų globos namus.
Taip pat teikti palydomąją pagalbą globos namų auklėtiniams, pradedantiems savarankišką gyvenimą - iki 24 metų.
„Bendruomeninės paslaugos šeimai yra nepakankamos.
Dėl to daugeliui vaikų, neįgaliųjų, globos institucija iki šiol yra vienintelė išeitis.
Tokios naujos bendruomeninės paslaugos turėtų padėti.
Jos ilgainiui turėtų pakeisti institucinę globą“, - teigia E.
„Kol nėra pakankamai parengtų profesionalių globėjų ir kitų būtinų dalykų, pereinamuoju laikotarpiu egzistuos abi formos - institucinė globa ir globa šeimose, šeimynose“, - pabrėžia E.