Vikrusis driežas (Lacerta agilis) - tai vienas iš trijų Lietuvoje sutinkamų driežų rūšių, antras pagal dydį po gluodeno. Šie ropliai yra įdomūs ne tik savo išvaizda ir elgsena, bet ir ypatingu apvaisinimo būdu bei gyvavimo ciklu. Straipsnyje apžvelgsime vikriojo driežo ypatybes, jo dauginimąsi, mitybą, gyvenimo sąlygas gamtoje ir terariume.

Vikriojo driežo išvaizda ir lytinis dimorfizmas

Vikriųjų driežų patinai ir patelės skiriasi ne tik dydžiu, bet ir spalva. Patinai yra ryškesni, ypač poravimosi metu, kai jų kūnas nusidažo ryškiai žalia spalva, o pilvas tampa geltonai žalias. Galvos šonai ir kaklas gali įgauti smaragdinius atspalvius. Patelės, priešingai, išlieka pilkos arba rudos spalvos su juodomis dėmėmis, kurios gamtoje padeda joms geriau užsimaskuoti. Ši ryški patinų spalva jiems reikalinga, kad priviliotų pateles. Nuo patelių patinus galima atskirti ir pagal galvos dydį - patinų kaukolė stambesnė ir platesnė.

Jauni trys dažniausiai būna rausvai pilki, su dviem išilginėmis tamsiomis juostomis ant nugaros. Suaugusių driežų tamsios nugaros juostos gali virsti didelėmis, netaisyklingos formos dėmėmis. Kūno šonuose driekiasi eilė tamsių dėmių su balkšvais centrais.

Vikriojo driežo ilgis su uodega gali siekti iki 25-30 cm, nors kūnas sudaro tik apie pusę jo ilgio. Šie driežai gali išgyventi iki 12 metų.

Gyvenamoji aplinka ir paplitimas

Vikrieji driežai gyvena ten, kur yra pakankamai saulės. Lietuvoje jie aptinkami ant smėlėtų šlaitų, akmenų krūvų, retuose pušynuose, sausose kirtavietėse ir miško aikštelėse. Jiems būtinos saulės gerai įšildomos, lengvo dirvožemio vietos. Paplitęs didžiojoje Europos dalyje ir vakarų Azijoje. Vakariausios populiacijos gyvena Jungtinėje Karalystėje, šiauriausios - Skandinavijoje, ryčiausios - Mongolijoje, o piečiausios - Graikijoje ir Kaukazo regione.

Mityba

Vikrieji driežai yra plėšrūnai, minta daugiausia smulkiais vabzdžiais ir voragyviais. Jų racioną sudaro svirpliai, skėriukai, musės, tarakonai, milčiai, zofobusai, sraigės ir net smulkūs ropliai ar graužikai. Gamtoje jie taip pat gali ėsti smulkius driežus ar net savo jauniklius, todėl tarp vikriųjų driežų kanibalizmas nėra neįprastas reiškinys.

Auginant driežus terariume, svarbu atkartoti jų natūralią mitybą. Jiems silomas toks pat maistas, tačiau pritaikytas mažesniam dydžiui, ypač jaunikliams. Maistas turėtų būti reguliariai papildomas mineralais ir vitaminais, ypač kalciu, kuris būtinas kaulų sveikatai.

Dauginimasis ir auginimas

Vikrusis driežas lytiškai subręsta būdamas 2 metų. Poravimosi sezonas Lietuvoje vyksta balandžio-gegužės mėnesiais. Po žiemos, kai įjungiama UV lempa ir duodami preparatai su vitaminu E, patinai nusidažo ryškiais poravimosi drabužiais. Jei patinas ir patelė laikomi atskirai, jie suporuojami. Patinas demonstruoja savo ryškią spalvą, o pasiruošusi poruotis patelė parodo sutikimą judindama galvą ir uodegą. Poravimasis trunka neilgai, apie 2-5 minutes.

Nuo gegužės vidurio iki rugpjūčio pabaigos patelė deda 3-16 kiaušinių, kuriuos užkasa šiltame, sausame smėlyje. Kiaušiniai minkštu dangalu. Inkubacijos trukmė priklauso nuo temperatūros ir trunka 40-55 dienas. Optimali inkubacijos temperatūra yra 27-29°C. Išsiritę jaunikliai yra apie 5-6 cm ilgio ir taip pat turi saugotis suaugusiųjų.

Priežiūra terariume

Vikriajam driežui reikalingas vertikalaus tipo terariumas. Minimalūs išmatavimai 1-2 driežams - 40x20x20 cm. Temperatūrą palaikyti galima termokabeliais, šildomais akmenimis ar kaitinamosiomis lempomis. Šiltajame kampe temperatūra turėtų siekti 30-35°C, o naktį - 20-22°C. Būtina įrengti slėptuves iš akmenų ar šakų.

Terariumą reikia kelis kartus per savaitę apipurkšti šiltu vandeniu drėgmei palaikyti. Gyvybiškai svarbi yra UV lempa su UVB 4-8% spinduliais, kuri turėtų degti apie 12 valandų per parą pavasarį, vasarą ir rudenį.

Imant driežą į rankas reikia elgtis atsargiai, nes jie lengvai meta uodegą. Nors ataugusi uodega nėra tokia graži kaip sena, tai atima daug gyvūno jėgų.

Žiemojimas

Žiemos mėnesiais vikriesiems driežams būtina sudaryti iki 2 mėnesių poilsio laikotarpį. Tai pasiekiama palaipsniui mažinant dienos šviesos trukmę ir temperatūrą 2-3 savaites. Kai dienos trukmė siekia 6 valandas, nustojama maitinti ir visiškai išjungiamas šildymas. Vėliau gyvūnai perkeliami į vėsesnį (8-10°C), tamsų ir ventiliuojamą konteinerį su pjuvenomis ar kiminais. Žiemojimo metu būtina palaikyti drėgmę ir periodiškai statyti gertuvę.

Po žiemos driežai prikeliami atvirkštiniu principu - didinant dienos ilgumą ir temperatūrą. Pirmosiomis savaitėmis po žiemos jiems duodama preparatų su vitaminu E.

Vikrusis driežas ir gyvavedis driežas

Vikrusis driežas yra vienintelis iš Lietuvoje gyvenančių driežų, kuris deda kiaušinius. Gyvavedis driežas (Lacerta vivipara), nors ir panašus, yra gyvavedis, t. y. jaunikliai vystosi patelės organizme. Nors kartais ir gyvavedis driežas gali dėti kiaušinius. Panašios laikymo sąlygos yra ir gyvavedžiams driežams, tačiau jiems reikalinga didesnė drėgmė.

tags: #vikrusis #driezas #apvaisinimo #budas

• patriotiškumo ugdymas per vėliavą
• Grįžtančios mėnesinės po gimdymo
• Žaislai nuo 3 metų
• Pelės kostiumas vaikams
• Išmokos Lietuvoje