Šiais laikais vis daugiau porų atideda šeimos pagausėjimą vėlesniam amžiui. Nors tai tampa vis įprastesniu reiškiniu, svarbu suprasti, kaip amžius veikia vaisingumą ir kokios galimybės yra prieinamos poroms, siekiančioms susilaukti vaikų dirbtinio apvaisinimo būdu. Šiame straipsnyje aptarsime dirbtinio apvaisinimo sėkmės rodiklius vyresniame amžiuje, nevaisingumo priežastis, tyrimus bei gydymo būdus.

Vyrų ir Moterų Vaisingumo Pokyčiai su Amžiumi

Vaisingumas tiek vyrams, tiek moterims keičiasi su amžiumi, tačiau skirtingais būdais. Moterų vaisingumas pradeda mažėti jau nuo 30 metų, o po 35 metų šis procesas spartėja. Tai lemia mažėjantis kiaušialąsčių skaičius ir prastėjanti jų kokybė. Vyrams nuo 35 metų spermos kiekis ir judrių spermatozoidų kiekis pradeda mažėti, nuo 40 metų kinta tipinė spermatozoidų morfologija, nuo 55 metų daugėja DNR struktūrinių pokyčių ir anomalinių spermatozoidų, o nuo 60 metų spermatozoidų gamyba sumažėja beveik per pusę.

Anot „Northway“ medicinos centro gydytojo urologo Mariaus Jasėno, jei 25 metų porai pastoti vidutiniškai užtrunka 5 mėnesius, tai vyrui virš 40 metų tai gali užtrukti apie 2 metus.

Amžius yra vienas iš svarbiausių vaisingumo rodiklių. Pavyzdžiui, 21 metų amžiaus moterys turi 90% tikimybę, kad jų kiaušinėliai bus normalūs, o tai reiškia visus šansus susilaukti sveiko kūdikio. Po 25 metų tikimybė pastoti per metus, stengiantis reguliariai, yra 96%. Jei vyrui ne daugiau nei 25 metai, šansų pastoti sumažėja iki 92%, nes sunkumai jaunoms poroms dažniausiai kyla iš vyro pusės. Nuo 25 iki 34 metų amžiaus moterys turi 86% tikimybę pastoti per metus, o persileidimo tikimybė yra apie 10%. Nuo 30 iki 34 metų amžiaus pastojimo tikimybė išlieka 86%, tačiau persileidimo rizika padidėja iki 20%. Manoma, kad ketvirto dešimtmečio pradžioje, jei nepavyksta pastoti metus, dar nereikia kreiptis į vaisingumo specialistus, nors dalis medikų rekomenduoja pasitarti su gydytoju po 9 mėnesių. Nuo 35 iki 39 metų amžiaus moterys turi 15-20% tikimybę pastoti per mėnesį arba 78% tikimybę pastoti per metus. Nuo 35 metų vaisingumas pradeda mažėti dėl suprastėjusios kiaušinėlių kokybės, didėja chromosomų defektų tikimybė, todėl šiek tiek didėja persileidimo, Dauno sindromo ar nenormalaus nėštumo rizika. Apie 30% 35 metų amžiaus moterų gali prireikti metų ar daugiau, kad pastotų. Tai yra paskutinis metas užšaldyti gyvybingus kiaušinėlius, jei moteris nenori pastoti dabar. Nuo 40 iki 44 metų amžiaus kiaušinėlių kokybė ir kiekis ženkliai suprastėja - 40-ies metų moters kiaušinėlių chromosomos jau turi apie 90% defektų. Artėjant menopauzei sutrumpėja menstruacinis ciklas, anksčiau prasideda ovuliacija, todėl patariama planuoti intymius santykius apie devintą ciklo dieną. Nuo 45 metų tikimybė pastoti tesiekia 3-4%, ir beveik visais atvejais prireikia pagalbinio apvaisinimo (IVF).

Vidutinis gimdyvių amžius Lietuvoje yra beveik 30 metų, tačiau nemažai moterų kūdikių susilaukia ir perkopusios 35-40 metų, o gimdyvių amžius kasmet didėja. Pagrindinės priežastys - noras iki susilaukiant vaikų baigti mokslus, padaryti karjerą, įsigyti nuosavą būstą, pakeliauti ir tiesiog „pagyventi dėl savęs“. Tačiau nėštumas vėlesniame amžiuje susijęs ir su tam tikrais sunkumais bei rizikomis. Dažnai vyresnio amžiaus moterims sunkiau pastoti: sulaukus 30 metų, kiaušidžių rezervas pradeda mažėti. Kiaušidžių rezervas mažėja ne tik dėl amžiaus, bet ir dėl patirtų operacijų, endometriozės, chemoterapijos ir radioterapijos kurso, įvairių genetinių veiksnių ir kt.

Kuo vyresnė moteris pastoja, tuo didesnė persileidimo rizika. Manoma, kad pastojus 45 metų, vidutiniškai vienas iš dviejų nėštumų baigiasi persileidimu. Senstant pakinta hormonų pusiausvyra, galimi gimdos veiklos sutrikimai. Tyrimų duomenimis, 40 metų ir vyresnės moterys dažniau gimdo prieš laiką. Tai gali būti susiję su hipertenzija, pagalbiniu apvaisinimu, diabetu, kuriuo moteris sirgo dar prieš pastodama, invazinėmis procedūromis nėštumo metu ir placentos pirmeiga. Visi šie veiksniai susiję su amžiumi, t. y. Vyresnės moterys dažniau serga gestaciniu (nėščiųjų) diabetu: jo rizika po 40 metų išauga net 70%. Vyresnio amžiaus nėščiosios patiria didesnę riziką susirgti nėščiųjų hipertenzija. Jeigu būsimajai mamai - 35 metai, tikimybė, kad kūdikis turės chromosominę ar genetinę ligą, yra 1 iš 300. Jei moteriai 45 metai, tokia tikimybė siekia jau 5%. Dėl to vyresnėms nėščiosioms, atsižvelgiant ne tik į amžių, bet ir kitus rizikos veiksnius, dažnai skiriami genetiniai tyrimai.

Nevaisingumo Priežastys

Nevaisingumas apibrėžiamas kaip negebėjimas pastoti per vienerių metų laikotarpį, reguliariai lytinių santykių metu nenaudojant apsaugos priemonių. Iki 30 proc. atvejų nevaisingumo problemą nulemia vyrų faktorius, 30 proc. - moterų, o likusieji atvejai nulemti abiejų partnerių nevaisingumo ir nežinomų priežasčių.

Vyrų Nevaisingumo Priežastys

• Persirgtos vaikiškos ligos.
• Nenusileidusios sėklidės.
• Sėklidžių ar sėklatakių traumos.
• Besaikis alkoholio vartojimas ir rūkymas.
• Vaistų-anabolinių steroidų vartojimas.
• Būklė po onkologinės ligos, kuomet buvo taikyta chemoterapija, spindulinis gydymas.
• Nuolatinis saunų ar pirčių lankymas.
• Persirgtos lytinių takų infekcijos (chlamidija, gonorėja, mikoplazma).

Moterų Nevaisingumo Priežastys

Dažniausios moterų nevaisingumo priežastys:

• Ovuliacijos sutrikimai (apie 25 proc. atvejų).
• Policistinių kiaušidžių sindromas.
• Skydliaukės veiklos sutrikimai.
• Padidėjęs prolaktino kiekis.
• Priešlaikinis kiaušidžių išsekimas.
• Gretutinės ligos.
• Kiaušintakių problemos (apie 20 proc.).
• Endometriozė (10-15 proc.).

Kada Kreiptis Pagalbos?

Jeigu labai laukiate stebuklo, bet pastoti nepavyksta 6-12 mėnesių laikotarpiu, nenaudojant apsaugos priemonių, o lytiniai santykiai vyksta reguliariai - tai yra ne rečiau kaip 2-3 kartus per savaitę - tuomet rekomenduojama atlikti išsamesnius poros tyrimus. Reikėtų nedelsti ir kreiptis jau po 6 mėnesių, jei moteris yra vyresnė nei 35 metų.

Taip pat, jei yra tokie rizikos veiksniai kaip policistinių kiaušidžių sindromas, nereguliarus menstruacinis ciklas, atliktos dubens organų operacijos, diagnozuota ar operuota endometriozė, persirgtos lytinių takų infekcijos ar vyrui nustatytos sveikatos problemos, galinčios paveikti vaisingumą, reikėtų nedelsti ir kreiptis į specialistus.

Dažnai pasitaiko atvejų, kai pora jau turi vaikų, tačiau susiduria su sunkumais bandydama susilaukti dar vieno. Tai vadinama antriniu nevaisingumu. Šiai diagnozei galioja tie patys laiko ir amžiaus kriterijai - jei nepavyksta pastoti per rekomenduojamą laikotarpį, verta kreiptis į specialistus, kad būtų nustatytos galimos priežastys ir pasiūlyti tinkami sprendimai.

Tyrimai ir Diagnostika

Siekdami išsiaiškinti nevaisingumo priežastis, specialistai atlieka įvairius tyrimus abiem partneriams.

Vyrų Tyrimai

Pagrindinis tyrimas vyrams yra spermograma, kuri leidžia nustatyti apie 30 proc. nevaisingumo priežasčių. Šio tyrimo metu vertinama spermos kokybė, spermatozoidų kiekis, judrumas ir jų forma. Jei spermogramos rezultatai pakitę, vyrą gali tirti urologas, endokrinologas ar genetikas.

Moterų Tyrimai

Moterims atliekami šie tyrimai:

• Kraujo hormonų tyrimai (FSH, LH, estrogenai ir kiti hormonai ciklo pradžioje, progesteronas - likus 7 dienoms iki menstruacijų).
• Gimdos ir kiaušidžių ultragarsinis tyrimas.
• Kiaušintakių praeinamumo įvertinimas.
• AMH (anti-Müllerio hormonas) - rodo kiaušidžių rezervą.

Jei reikia, atliekamos minimaliai invazinės diagnostinės operacijos tokios kaip histeroskopija (gimdos ertmės ištyrimas) ir laparoskopija (mažojo dubens bei pilvo ertmės įvertinimas).

Gydymo Būdai

Nevaisingumo gydymas pasirenkamas atsižvelgiant į jo priežastį. Gydymo būdai apima:

• Gyvenimo būdo korekciją: žalingų veiksnių vengimas, aktyvus gyvenimo būdas, tinkama mityba ir svorio reguliavimas.
• Hormoninį gydymą: naudojamas ovuliacijos stimuliacijai, kai nevaisingumą lemia ovuliacijos sutrikimai. Hormoniniais preparatais vyrai gydomi retai, nes spermogenezės stimuliavimas turi nemažai šalutinių poveikių. Dažniau vyrai gydomi antioksidatoriais - specialiais papildais su įvairiais mikrolelementais, kurie atstato spermatozoidų gamybą.
• Chirurginį gydymą: taikomas, kai yra nustatytos endometriozės, miomų ar pakitusių kiaušintakių problemos. Vyrams dažniausiai atliekama varikocelektomija - išsiplėtusių kapšelio venų perrišimo operacija. Chirurgiškai atstatyti spermatozoidų kanalėlių praeinamumą yra sudėtinga.
• Intrauterinę inseminaciją (IUI): ši procedūra suteikia 4-19 proc. pastojimo tikimybę, priklausomai nuo poros sveikatos būklės.
• Pagalbinį apvaisinimą (IVF ir ICSI): vieni aktyviausių gydymo metodų. Šiuolaikinės IVF technologijos yra labai pažangios ir saugios, o sėkmės rodikliai nuolat gerėja. Paskutinį dešimtmetį Europoje IVF ciklo sėkmės rodiklis, t. y. gyvo gimusio kūdikio tikimybė, siekia 23 proc.
• „MicroTESE“ metodą: mikrochirurginė spermos paėmimo tiesiai iš sėklidžių audinio procedūra, taikoma vyrams, kurių spermoje nerandama spermatozoidų.

Pagalbinis Apvaisinimas Mėgintuvėlyje (IVF)

Pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF) yra vienas efektyviausių ir saugiausių nevaisingumo gydymo metodų, kurio tikrai nereikia bijoti. Procedūra paprastai trunka apie 4-6 savaites ir prasideda nuo poros ištyrimo.

Po poros ištyrimo vyksta hormoninė stimuliacija, kuomet moteriai 10-12 dienų po oda pilvo srityje leidžiami medikamentai, skatinantys folikulų augimą. Tuomet ateina eilė folikulų surinkimui - kai folikulai pasiekia tinkamą dydį, atliekama kiaušialąsčių paėmimo procedūra - punktuojant jas adata ultragarso kontrolėje. Tada ateina vyro eilė sudalyvauti procese, nes vyksta spermatozoidų surinkimas - dažniausiai vyras pats surenka spermą, tačiau kartais dėl medicininių priežasčių reikia atlikti sėklidžių punkciją.

Po visų etapų vyksta apvaisinimas ir embrionų auginimas - surinktos lytinės ląstelės perduodamos į laboratoriją apvaisinimui ir embrionų auginimui. Embrionai auginami 3-5 dienas, po to paruošiami šaldymui arba perkėlimui į moters gimdą.

Tuomet pagal planą atliekamas šviežio arba atšildyto embriono perkėlimas į gimdą.

Sėkmės tikimybė priklauso nuo nevaisingumo priežasties, moters amžiaus ir kiaušidžių rezervo. Kai kurioms poroms užtenka vieno gydymo ciklo, kitoms gali prireikti 2-3 ar net 6 ciklų.

Paskutinį dešimtmetį Europos statistika byloja, kad gimusio kūdikio tikimybė po vieno embriono perkėlimo yra 23 proc. iki 35 metų amžiaus ir tik 6 proc. moterims, vyresnėms nei 40 metų.

Sėkmingas moters pastojimas pagalbinio apvaisinimo būdu gali būti pasiektas tiek naudojant savo lytines ląsteles, tiek pasitelkiant donorus. Kartais dėl medicininių priežasčių, naudojamos donorinės kiaušialąstės ar spermatozoidai, o kai kuriais atvejais - ir donorinis embrionas. Poros gali rinktis gydymo būdą pagal savo poreikius, o daugelis porų pasirenka bandyti kelis ciklus.

Mitai apie Dirbtinį Apvaisinimą

Dažniausiai pasitaikantys mitai apie dirbtinį apvaisinimą:

• IVF vaikai visada gimsta neišnešioti. Tai netiesa, dauguma vaikų, gimusių pagalbinio apvaisinimo būdu, gimsta laiku. Pagrindinė priešlaikinio gimdymo priežastis dažniausiai yra daugiavaisis nėštumas.
• Po IVF dažniau gimsta neįgalūs vaikai. Nėra moksliškai patvirtinta, kad pagalbinio apvaisinimo metu gimę vaikai būtų labiau linkę turėti sveikatos sutrikimų.
• Po IVF negalima natūraliai pastoti. Pasitaiko atvejų, kai poros, kurios jau buvo atlikusios pagalbinį apvaisinimą, vėl pastoja savaime, ypač kai nevaisingumo priežastis yra neaiškios kilmės.
• Po dirbtinio apvaisinimo dažniausiai gimsta dvynukai. Tai priklauso nuo perkeliamų embrionų skaičiaus. Jei perkeliamas tik vienas geros kokybės embrionas, daugiavaisio nėštumo tikimybė yra itin maža.

Daugiavaisis Nėštumas

Daugiavaisis nėštumas - tai nėštumas, kai vienu metu gimdoje auga du ar daugiau vaisių (t. y. dvyniai, trynukai ir t.t.). Šiuo metu tikimybę susilaukti dvynių turi viena pora iš 60 (anksčiau - 1 iš 80).

Apskritai, dvynukų gimimo tikimybė yra maždaug 3 iš 100 gimdymų, arba 1 iš 33. Dvynukų gimimas yra ypatingas įvykis, kurį lemia daugybė faktorių. Nors tikimybė susilaukti dvynukų yra palyginti nedidelė, tam tikri paveldimi, biologiniai ir aplinkos veiksniai gali padidinti šią tikimybę.

Veiksniai, didinantys daugiavaisio nėštumo tikimybę:

• Paveldimumas.
• Vyresnis moters amžius (ypač po 30 metų).
• Didelis kūno masės indeksas (KMI).
• Pagalbinis apvaisinimas.
• Geografinė vietovė ir etninė kilmė.

Daugiavaisio Nėštumo Rizikos

Daugiavaisio nėštumo metu moters organizmui tenka kur kas didesnis krūvis nei įprastai, todėl būtina išskirtinė gydytojų priežiūra bei didesnės pačios būsimos mamos pastangos. Dažniausios daugiavaisio nėštumo problemos:

• Priešlaikinis gimdymas.
• Preeklampsija ir aukštas kraujospūdis (nėščiųjų hipertenzija).
• Gestacinis (nėščiųjų) diabetas.
• Placentos atšoka (atsiskyrimas).
• Vaisiaus augimo sulėtėjimas.
• Dvynių transfuzijos sindromas.
• Dvynių anemija-policitemija.
• Atvirkštinės arterinės perfuzijos sindromas.

Sveikas Gyvenimo Būdas ir Vaisingumas

Nors gyvenimo būdas daro didelę įtaką sveikatai ir yra reikšmingas, tačiau tai nėra lemiantis vaisingumą veiksnys.

Planuojant nėštumą ir nėštumo metu ypač svarbi folio rūgštis: jos trūkumas siejamas su nervinio vamzdelio defektu. Taip pat svarbūs vitaminai B12, D ir kt. „Šiandien kūdikio besilaukianti vyresnė pora jau turėtų nebestebinti, tačiau iš aplinkinių ji vis dar išgirsta dvejonių ir netgi atkalbinėjimų. Štai argumentas apsiginti - vyresnis amžius nėštumo metu gali būti ne tik rizikos veiksnys, bet ir privalumas, kadangi pastebėta, jog tikimybė susilaukti ypač gabaus vaiko yra kur kas didesnė. Daug svarbiau yra tėvų gyvenimo būdas ir bendra sveikata, o ne amžius. Viena vertus - su tėvų amžiumi didėja tikimybė susilaukti ypač gabių vaikų, nes pozityvi tėvų gyvenimiška patirtis per epigenetinius mechanizmus persiduoda būsimiems vaikams. Šiuos mokslinius duomenis patvirtina daugelis istorinių faktų, pavyzdžiui, Einsteinas, Bethovenas, Dostojevskis ir kiti įžymūs žmonės gimė brandesnio amžiaus tėvams.

Prieš planuojant pastoti, reikėtų planinės akušerio ginekologo konsultacijos, nes reikalinga įvertinti, ar moters sveikata nereikalauja detalesnio ištyrimo ar gydymo. Reikėtų pradėti nuo sveiko gyvenimo būdo, žalingų įpročių atsisakymo, folinės rūgšties vartojimo, pasitikslinimo apie persirgtas/nepersirgtas vaikiškas ligas (raudonukė, vėjaraupiai). Derinti sveiką pilnavertę mitybą su fiziniu aktyvumu, nutukusioms stengtis sumažinti kūno svorį. Jeigu sergate lėtinėmis ligomis, reikalingos atitinkamų specialistų konsultacijos, kad ligos būtų optimaliai kontroliuojamos leistinais vaistais.

Nėštumo laikotarpiu būtina tęsti aukščiau nurodytas rekomendacijas, folinė rūgštis privaloma iki 12-os savaitės. Pastojus papildomai reikėtų vengti visuotinių susibūrimų, kontakto su sergančiais asmenimis, kontakto su gyvūnais. Vengti bet kokio sąlyčio su lakiomis cheminėmis medžiagomis, nevartoti savavališkai jokių medikamentų. Laiku kreiptis į gydymo įstaigą nėščiosios įskaitos tyrimams, o 11-13 savaitę (optimalu 12-ą savaitę) labai svarbi ginekologo konsultacija ir vaisiaus echoskopija.

Nuo pat pastojimo momento iki gimdymo pradžios stengiamasi kuo tiksliau įvertinti, kiek rizikingas konkrečios moters nėštumas, o gimdymui prasidėjus moteris priskiriama atitinkamai kaip mažos ar didelės rizikos gimdyvė, nuo to priklauso ir jos gimdymo priežiūra, pasiruošiant ir numatant galimas komplikacijas.

tags: #vyresnio #amziaus #vaisingumas

• Kaip nustatyti nėštumą
• Kaip įveikti vaikų baimes?
• Sužinokite apie nėštumo ir gimdymo atostogas
• Vizualinės raiškos tyrimai vaikams
• Istorija ir veikla „Genyje“