Vaikystės žaidimai: prisiminkime ir žaiskime
Vaikystės žaidimai: prisiminkime ir žaiskime
Nors vaikystė jau seniai prabėgo, tikriausiai vis dar miglotai prisimenate daugybę žaidimų, kurie buvo populiarūs prieš kelis dešimtmečius. Dabartiniai vaikai turi daugybę įvairiausių žaislų, kompiuterius, išmaniuosius telefonus ir kitų būdų praleisti laiką, apie kuriuos prieš daug metų net negalėjome pagalvoti. Tačiau vien dėl to užmiršti senovinius žaidimus tikrai neverta. Juk kuo daugiau gryno oro, aktyvios veiklos ir bendravimo su mažamečiais gaus vaikas - tuo geriau. Siūlome prisiminti kelis senovinius žaidimus, kurie buvo plačiai paplitę visoje Lietuvoje.
Vaikų fizinio aktyvumo stoka ir valandomis praleidžiamas laikas žvelgiant tik į kompiuterį, išmanųjį telefoną ar kitas elektronines priemones yra gan opi problema. Pamėginkite pasiūlyti nors kelis senus savo vaikystės žaidimus ir tikriausiai maloniai nustebsite kaip greitai vaikai susidomės tokiais neįprastais užsiėmimais. O galbūt paskaitę mūsų duotą žaidimų sąrašą netgi prisiminėte papildomų vaikystės veiklų? Juk laikais, kai nebuvo dabartinių išmaniųjų technologijų, vaikai prisigalvodavo šimtus žaidimų, tad net neabejojame, jog galite pratęsti šį sąrašą.
Nesvarbu, gyvenom kaime ar apsupti bendrabučių langų, visada turėjom savo „chebrą“. Buvo nesvarbu, stadionas ar laukai, stovėjimo aikštelės, klojimai, gatvės ar miškai, išeinant frazė būdavo ta pati: - Maaam, einu į kiemą. - Kada grįši? - Nežinau. Ir tikrai nežinojai, nes daug kas priklausydavo nuo to, kiek kieme būdavo draugų. Laikas, rodos, išnykdavo, o be to, tam jis ir buvo skirtas. Pamenu, kaip malonu būdavo, kai tėvų pakviestas namo dar iškaulydavai valandėlę pabūti sutemusiame kieme. Žodžiu, kiemas turėjo savo taisykles, savo įstatymus, savo lyderius ir nuskriaustuosius. Juk net Egidijus dainavo ir tapo populiarus dėl dainos apie savo kiemą. Kiemas buvo gyvenimas. Kiekvienas kiemas turėjo ir žaidimus, kurie, žiūrint iš dabartinės perspektyvos, atrodo lyg neegzistuojantys ir įrašyti į Raudonąją knygą. Tada tai buvo kiekvieno kiemo varomoji jėga, nes per žaidimus išgyvenamos visos emocijos, patikrinama draugystės stiprybė ir išbandomi atskiri charakteriai.
Panagrinėkime populiariausius kiemo žaidimus ir jų taisykles:
Judrieji žaidimai
Slėpynės ir gaudynės
Pamenate žaidimą „12 pagaliukų“ arba kaip kitur vadindavo „Pagaliukinė Kavonkė“? Kai sudedi pagaliukus ant lentos ir visų tikslas juos išmušt, kol ieškotojas nespėja „pritukint“. Tai buvo vienos įdomiausių slėpynių, nes paprastosios „Tuku Tuku“ jau visiems buvo pabodusios. Kur slėpynės, visada būna ir gaudynės, o vienos labiausiai žaidžiamų buvo „Aukštyn Žemę“. Pavadinimui šiaip trūksta logikos, bet visi žinojo, kad kai esi virš žemės, tavęs pagauti negali. Buvo ir komandinio tipo žaidimai, vien ko vertas „Policininkai ir banditai“.
Jei ne toks kostiuminis, tai labai paplitęs tarp komandinių gaudynių buvo „Strėlės“. Viena komanda bėga ir visur piešia strėlytes, kita komanda bėga paskui ir ieško strėlyčių. Atrodo, nieko ypatingo, bet visas miestas būdavo išpaišytas strėlėmis ir rodyklėmis lyg kokiais grafičiais. Ne paslaptis, tai keldavo didelį vyresnių žmonių galvos skausmą.
Manau, visi turėdavo kiemo, laiptinės suoliuką ar kažkokią vietą, kuri buvo skirta žaidimams sėdint. Legendinis „Chaly Chalo“, kuriame vedėjas išmesdavo kamuolį, o jį pagavęs šaukdavo „Stop! Iki tavęs 12 nykštukinių arba 2 gandrai“. Visada po to būdavo žaidžiamas žaidimas „Valgoma nevalgoma“ ir aišku, fantazijų apie ateitį žaidimas „Šansas“ arba kitaip - „Kobra“. Bet būdavo ir taip, kad kamuolio nebūdavo arba kas nors tingėdavo eiti pasiimt. Tam buvo toks dviejų kartų žaidimas, kuris greitai atsibosdavo - „Sugedęs Telefonas“ arba „Šilta Šalta“. Dar iš tokių nuobodesnių - „Pele pele, pas ką žiedas žydi“, nors čia reikėdavo truputį meluot, o tai visiems patikdavo. „Mama mama, kiek man metų?“ - nepamenu kodėl, bet vienas klausdavo, o vedėjas, kuris būdavo vadinamas mama, sakydavo „Trys drambliai“. Žaidimo tikslas - po truputį prieiti prie mamos ir tapti nauja mama. Arba „Sustingimas“. Visi greitai juda link nusisukusio, o jam atsisukus turi sustingti. Pajudėjai - iškritai. Tai buvo lyg manekenų iššūkio žaidimas, tik tada niekas nefilmuodavo. Dar buvo toks „Kas aš?“ - užriša akis, apsuka kelis ratus, visi aplinkui stovi, o tu išsirenki, ką nori grabinėti. Ausis čiupinėji, žodžiu, viską, kol atsakai: „Aš manau, čia Inga“. Jei atspėjai, ateina Ingos eilė grabalioti.
O jei susirinkdavo visas kiemas, būdavo galima sužaisti ir darželiuose populiarintą žaidimą „Alimbamba“. Visi šaukdavo kažką rusiškai to net nesuprasdami, o tikslas - susikibus rankomis nepraleist pabėgėlio, kuris norėdavo kirsti sieną. Jei nepavykdavo, likdavo priešų komandoje. Pamenu, dažnai bėgdavau tarp mergaičių ir neprakirsdavau tyčia, kad tik likčiau susikabinęs.
Taip, iš tos kiemo romantikos, romantiškiausias žaidimas būdavo ant paklotų pledų arba po balkonais kuriamas žaidimas „Namai“. Prisipažinsiu, kartais ir berniukai žaisdavo.
Vaikinai turėjo ir atskirų žaidimų kodiniais pavadinimais „Vienalietkė“, „Tūkstantis“, „33“, „66“, „Ore“, „Šokliukas“, „21“, „Trajakų konkursas“ ir, aišku, iki šiol vienintelį vis dar žaidžiamą „Minusą“ arba „Kiaušą“. O pamenu žaidimą „Karalius“? Kai visi mesdavo ratuku, o karalius po nepataikyto metimo galėdavo nusodinti iki „šūdo“. Jei kam pavykdavo išsinešti virtuvinį peilį, be drožinėjimų ir lankų darymo visada sužaisdavom „Žemę“. Tuo metu ant žemės nubrėžiamas apskritimas, mėtomas peilis ir tarsi būnant pasaulio didžiaisiais dalijamasi žemėmis. Kiemo bernai tikrai atsimins žaidimą „Karabitas ir salietra“, o dar „Dūmšeškes“.
Kol berniukai užsiėmė savo reikalais, merginos mokėsi tapti paslaptingomis ir kurti paslaptis. Vienas populiariausių būdų tam - „Sekretas“. Kai padarai kokių gėlyčių kompoziciją, uždengi sudaužyto šampano butelio šuke ir užkasi iki tol, kol kažkas atras arba susipjaustys koją. Šiaip dažnai net patys nerasdavom.
Aišku, visi pamena tuos mergaitiškus žaidimus su popierinėmis, medžiaginėmis ir visokiomis kitokiomis lėlėmis ir jų drabužiais. Sekretai sekretais, lėlės - irgi suprantama, bet mergaitės turėjo dar vieną labai išskirtinį žaidimą, kuris lyg kosmosas atrodė kiekvienam berniukui, o ir šiaip vyriškas padorumas net pabandyti neleisdavo. Tai - „Guma“. Jūs pamenat, ką išdarinėdavo panos? Jos iki kaklo keldavo kojas ir atlikinėdavo sudėtingus skaičiavimus, kartu darydamos šuoliukus. Bernai žinodavo, kad yra pirmukai, antrukai ir trečiukai, nes visa kita buvo per daug sudėtinga. Gal šokinėt ir nešokinėjom, bet kartais gumą žaisdavom ir mes. Buvo toks žaidimas „Olimpiada“. Ten makaluojama makaluojama gumą, o po šūksnio „O-lim-pia-da!“ per gumos raizgalynes reikdavo pralįsti, neužkabinus nė vienos gumos.
Tiek gyvenime tos gumos tebuvo, bet jei buvo namas, visada buvo ir gera siena, o prie jos žaidimas „Varlytė“. Jos metu atsimušusį kamuolį turi peršokti vis aukščiau ir aukščiau ir kažkaip taip laimėti. Arba dar vienas žaidimas su siena vadinosi „Dešimtukas“, kai į mūrinę sieną 10 kartų metamas kamuolys, vis sudėtingėja užduotys jį sugaunant - reikia suploti, apsisukti, pritūpti ir t.t. Dažniausiai žaidimai prie sienų baigdavosi kaimynų burbėjimais.
Sienos nereikėdavo žaidimui „Šuniukas“, kurio metu viduryje rato gaudantis kamuolį vaikas buvo laikomas šunimi. Nuo jo populiarumu neatsiliko ir „Kvadratas“. Kai pagalvoji, tai pakankamai pavojingas žaidimas, kurio metu tikslas yra išmušti. Kaip ir žaidimas „Bulvė“. Pamenu, klasiokę po smūgio išvežė greitąja. Tikriausiai kiekvienas atsimenat ir kokią nors nelaimę žaidžiant „Aklą vištą“. Aišku, visi jie nėra tokie pavojingi kaip žaidimas „Nuo aukščiau“. Ten laimi tas, kuris nušoka nuo daugiausiai laiptų. Gal ne toks fiziškai pavojingas, bet vienas labiausiai žeminančių žaidimų, leistinų patyčių žaidimas būdavo „Sifa“. Dažniausiai nešvaria klasės lentos kempine būdavo bandoma paliesti lakstančius, o kol esi su kempine, tave legaliai vadina sifa, šiukšle, skuduru ir t.t. Jei jis išnyko iš mokyklų, tik geriau.
Liekant klasėje, kiekvienas mokėjo bent 15 skirtingų kortų žaidimų „Durnius, „Asilas“, „Karuselė“, „B****“, „Karas“ ir t.t. O pamenu vieną linksmiausių žaidimų „Kas kur kada su kuo ką veikė?“ Žaisdavom rečiau, nes rašyti reikėdavo.
Aišku, nė vienos plytelės neapsėjo be žaidimo „Klasės“, kai metamas akmenukas ir šokinėjama per langelius.
Mergaitės mėgo burtus ir pasikliaudavo likimu, tad tam buvo daugybė žaidimų. Pamenu tas dvasių kvietimų ceremonijas pas klasiokę namie, nors buvo ir kur kas paprastesnių būdų žaisti. Vienas, kažkodėl įstrigęs atmintyje, - „Miškas“. Surašydavo šešis berniukų vardus, vėl ten kažkaip spėliodavo, skaičiuodavo ir gaudavo:
- M - mylės Haris
- I - išbučiuos Aleksas
- Š - šauks Remyga lopas
- K - keiks Romas lopas
- A - apkabins Tadas
- S - sapnuos Martynas
Vis labiau besiveržiant naujosioms technologijoms ir atsirandant naujoms galimybėms, žaidimai keitėsi. Pradėjus skleistis TV žvaigždėms, kiekviename kieme visi žaidė „Dankaną Maklaudą“ iš Maklaudų giminės. Žaidimas - paprastas, kovoji su lazdomis, jei laimi, „nukerti“ galvą, nes esi Kalnietis. Dar pamenu žaidimą „Namai dega“, bet kas ir kaip - nieko neatsimenu nieko. Bet atsimenu kaip degdavo laužai, kepdavo duona, žarijose - bulvės, o už namo kampo būdavo rūkomi šiaudų cigarai. Kiemuose visada būdavo geriausios sniego pilys, čiuožyklos, būstinės ir svarbiausia, kiemo „chebra“. Pamenu, kaip būdavo liūdna išėjus į kiemą nieko nerasti arba atvirkščiai, taip smagu, kai tėvai išlindę per langus kviesdavo visus namo, o mes, apsimesdami, kad negirdim, laukdavom pakartotinų kvietimų, kad tik ilgiau pabūtume ten, kur tuo metu atrodė gyvena laimė - kieme. Po to atsirado kompiuteris ir internetas.
Žaidimai su kamuoliu
Krepšinis ir jo variantai
Krepšinis nuostabus kiekvienam lietuviui. Krepšinis įdomus ir tai yra antroji Lietuvos religija. O ką veikti, kai esi kiemo asfaltuotoje aikštelėje, kurioje yra daug duobių, todėl greitai lakstyti nėra saugu? Gal tiesiog nėra daug kiemo draugų ar nesusidaro lyginis skaičius ir neišeina žaisti krepšinio. O gal tiesiog norisi įvairovės. Taigi metas pakelti akis nuo kompiuterio ekrano, užsidėti kedus ar sportbačius ir prisimenant vaikystę išbėgti į aikštelę. O be tradicinio krepšinio rungtynių veiklos jūsų kūnui ir protui į valias. Krepšinio taisykles žino visi, tačiau kokie krepšinio žaidimai lauke arba žaidimai su krepšinio kamuoliu dominavo vakar ir aktualūs šiandien?
Populiariausi žaidimai su krepšinio kamuoliu:
Krepšinio žaidimų su kamuoliu visame pasaulyje yra begalės. Tačiau kokie žaidimai su krepšinio kamuoliu Lietuvoje žaidžiami jau ne vieną dešimtmetį, o gal net paties krepšinio legendo Arvydo Sabonio?
„Kiaušas“ arba „minusas“ arba „asilas“
Tai populiariausias žaidimas su krepšinio kamuoliu. Todėl pavadinimas gali būti mažiausiai iš trijų variantų. Tai pat yra keletas ir taisyklių variantų. Bandome sukonkretinti. Pirmas žaidėjas atlieka metimą, jei pataiko, kitas turi pakartoti metimą iš tos pačios vietos, jei pataiko ir jis, kartoja dar kitas žaidėjas. Jei kažkam nepavyksta, tas užsidirba „minusą“ (arba raidę iš žodžio „asilas“) jei visi žaidėjai įmeta, minusas eina tam, kas pirmas įmetė iš savo paskirtos vietos. Šis lauko žaidimas baigiasi tuomet, kai kažkuris žaidėjas surenka visą asilo žodį arba sutartą kiekį minusų.
2 šio žaidimo versija. Minusas su figūromis. Taisyklės tokios pačios: reikia pataikyti iš tos pačios vietos, bet ir pakartoti metimo stylių: laisvas metimas, „kabliu“, pašokus, dvižingsniu, „bobute“ ar panašiai.
„Karalius“
Šiam krepšinio žaidimui reikalinga kuo daugiau žaidėjų. Mažiausiai trys, daugiausia aštuoni. Žaidėjai užima vietas aplink baudos aikštelę. Jei turime maksimaliai 8 žaidėjus, tai trys vienoje aikštelės pusėje, kiti trys kitoje, dar vienas prie baudos linijos ir Karalius po krepšiu. Žaidimas prasideda visiems vienodai, nuo dešinio baudos aikštelės kampo. Tai vieta turinti egzotišką „Šūdo“ pavadinimą. Įmetus pasislenkama vieną pozicija toliau, dar kartą įmetus jau atsiduriame baudos aikštes dešiniajame kampe, dar kartą įmetus jau stovime prie baudos metimo linijos, dar kartą įmetus jau baudos aikštelės kairysis kampas ir t.t. Tos pozicijos turėjo savo pavadinimus. Pavyzdžiui antroji pozicija - valstietis, baudos metimų linijos pozicija - kareivis.
Titulai nebuvo esminis šio lauko žaidimo tikslas. Svarbiausia buvo įmesti ir pereiti per poziciją į priekį. Neįmetus Karalius (žaidėjas stovintis po krepšiu) gaudo kamuolį jam nenukritus ant žemės. Jeigu įmeta iš ten, kur pagavo kamuolį žaidėjas slenka per vieną poziciją žemyn. Jeigu žaidėjas metė iš „mėšlo“ pozicijos, gauna minusinius taškus, vaizdžiai - kritimas iki kelių, po to juosmuo, kaklo ir virš galvos. Karalius galėjo ir pakelti per vieną luomą - pagavęs atšokusį kamuolį, jis meta iš apačios, jeigu kamuolys neįsipainioja tinkle ir gražiai išskrenda iš krepšio ir neįkrenta atgal per vieną poziciją stumiasi žaidėjas į priekį. Jeigu atšokusį nuo lanko kamuolį pagauna ne karalius o kuris nors iš žaidėjų - jis turi teisę mesti tris kartus iš eilės. Karalius tai pat galėjo būti išstumtas, jeigu iš paskutinės princo pozicijos būdavo įmestas kamuolys.
„33“ arba „21“
Kadangi lauko žaidimuose paprastai nebūdavo vieningų taisyklių, tai šis žaidimas tai pat turi du pavadinimus ir kiemuose keičiamas taisykles. Apibendrinant taisyklės buvo tokios: Žaidimo pradžia buvo atsistojus prie baudos aikštelės linijos. Žaidėjas laimi surinkdamas 33 taškus. Pirmasis metimas nuo baudų linijos. Įmetus, ar neįmetus į krepšį kamuolys turi kartą atšokti nuo žemės, pagavus ir įmetus galima uždirbti 2 taškus, dar sykį pagavus, neatšokusį kamuolį ir įmetus gaunamas 1 taškas. Tuomet savo metimų seriją atlieka varžovas. Renkant 33 taškus, pakeliui sutinkamos degančios taškų sumos: 13, 20, 22. Taškai sudega jei trijų metimu ciklu nepadidiname tos sumos. Pavyzdžiui, jei baudos metimu pasiekiama 13 taškų, galima mesti dar vieną ar du kartus, pataikant ir nesudeginant savo taškų.
Antroji versija buvo tokia: žaidėjas meta nuo baudos linijos, kitas žaidėjas turi gaudyti kamuolį, jei varžovas nepataikys. Iš sugauto kamuolio vietos meta į krepšį ir pataikymo atveju uždirba 1 tašką. Jei neįmeta, atiduoda kamuolį, jei pataikos, eina prie baudos linijos ir kartoja metimus nuo jos. Kiekvienas taiklus metimas - trys taškai. Šioje versijoje degantys taškai nenumatyti.
„Amerikankė“
Šis tuometinis lauko krepšinio žaidimas dažnai dabar naudojamas ir visų žvaigždžių rungtynėse ar pramoginėse žiūrovų varžytuvėse per rungtynių pertraukėles. Šis krepšinio žaidimas lauke vyksta tokia tvarka: Dvi komandos išsirikiuoja eile vienas už kito prie baudos linijos. Pirmi du žaidėjai meta į krepšį vienu metu, gaudo kiekvienas savo atšokusį, meta vėl iš bet kur, iki kol pataiko. Tada perduoda kamuolį komandos draugui prie linijos, šis nieko nelaukdamas meta iki kol pataiko, vėl perduoda kitam komandos draugui ir t.t. Laimi ta komanda, kurios visi žaidėjai būna pataikę. Būdavo leidžiama kamuoliu numušinėti varžovų kamuolį, net ir iš apačios.
Kiti lauko žaidimai su kamuoliu
Ne tik įprasti krepšinio žaidimai lauke, bet ir kiti lauko žaidimai su kamuoliu yra plačiai žaidžiami ir populiarūs.
„Traukinys“
Šie krepšinio žaidimai lauke vyksta be metimo į lanką, bet naudojamas krepšinio kamuolys. Žaidžiamas kaip turime labai didelį kiekį vaikų. Žaidėjai paskirstyti į dvi, tris ar daugiau komandų, sėdi vorele, kamuolį turi paskutinis žaidėjas. Po švilpuko kamuolys virš galvos perduodamas pirmyn. Kiekvienas perdavęs kamuolį, turi kuo greičiau bėgti pirmyn, atsisėsti voros priekyje, kad nenutrūktų kamuolio judėjimas pirmyn, laimi komanda pirmoji pasiekusi nustatytą vietą.
„Užimk kampą“
Šiam žaidimui realizuoti reikalinga didelė patalpa ir nedidelis kiekis vaikų. Žaidėjai su kamuoliais stovi aikštės kampuose, du - baudų metimo apskritimuose. Aikštės kampuose esantys žaidėjai, varydami kamuolį, turi pakeisti savo buvimo vietą, po teisėjo ženklo. Tuo pat metu du žaidėjai, išbėgę iš savo apskritimų, stengiasi užimti vietą kuriame nors aikštės kami. Žaidėjas, likęs be vietos, stojasi į baudų metimo apskritimą ir žaidimas pradedamas iš naujo.
„Žvaigždutė“
Žaidėjai suskirstyti į komandas, kuriose nelyginis žaidėjų skaičius, kamuolys perdavinėjamas priešais stovintiems žaidėjams (šalia stovinčiam perduoti negalima). Žaidimas be azarto, bet rankų miklumui.
„Skardinių kvadratas“
Vieta: kvadrato tipo žaidimo aikštelė. Priemonės: krepšinio kamuolys, skardinių ir žaidėjų kiekis vienodas. Žaidėjai padalinami į dvi komandas. Žaidimo aikštelė padalinama kaip kvadrato žaidimui. Abiejuose aikštelės galuose didesniu atstumu viena nuo kitos pastatoma tiek skardinių (kėglių, butelių ar pan.) kiek komandoje yra žaidėjų. Komandos užima savo aikštelės dalį ir žaidimo eigoje negali iš jos išeiti. Žaidimo tikslas - numušti kuo daugiau kitos komandos skardinių. Savo skardines žaidėjai gina stengdamiesi sugauti ar numušti kamuolį. Skardinė yra numušta, nesvarbu ar kamuolys pataikė tiesiai į ją, ar nuo ko nors atsimušęs. Komandos gauna kamuolį paeiliui. Po 15 min.
Ar prisimenate, kaip šaukėte savo draugams: „Paskutinis, kuris iki gatvės galo yra supuvęs kiaušinis!“ kaip tu veržėsi į finišo liniją? Jūs mėgavotės savo laimėjimu kelias dienas, kol kas nors priėmė kitą iššūkį. Sugrąžinkite šį džiaugsmingą jausmą žaisdami „Ridiculous Climbing“.
Kitaip nei žaidimas „Monkey on the Ground“, „Ridiculous Climbing“ verčia jus pakilti į kliūties viršūnę anksčiau, nei tai padarys kiti draugai, ir jums nereikės atsikelti nuo sofos.
Šis paprastas žaidimas yra susijęs su lenktynėmis, išskyrus tai, kad AirConsole žaidime „Ridiculous Climbing“ reikia lipti į keletą linksmų konstrukcijų. Kai pasieksite statinio (-ių) viršūnę, tiesiog paliesite trofėjaus taurę ir būsite karūnuotas galutiniu nugalėtoju!
Naudodami savo milžiniškas, neoninės spalvos rankas, pakilsite į pastatų šonus, pakilsite oro balionais ir net plaukiojančiais dviračiais, kad paliestumėte auksinį puodelį. Nors gali atrodyti labai lengva patekti į viršų ir būti paskelbtam nugalėtoju, šis žaidimas iš tikrųjų gali būti sudėtingas visiems, kurie jį žaidžia, tačiau tai neatima jokio malonumo.
Varžydamiesi tik su vienu draugu, dviem draugais arba dirbdami dviese prieš kitą dviejų žmonių komandą, šis linksmas ir paprastas žaidimas privers jus juoktis ir žaisti vėl ir vėl.
Juokingo laipiojimo gudrybė yra nenukristi! Jei nukrisite, turėsite pradėti kopti iš naujo, ir niekas to nenori! Tačiau turėsite saugotis savo priešininkų, nes jie taip pat gali jus išmušti. Šiame žaidime kerštas visada teikia pasitenkinimą, nes taip pat galite sugriebti priešininko koją ir panaudoti visas jėgas, kad išmestumėte jį nuo konstrukcijos šono. Tai tarsi imtynės ore.
Žaisdami kaip individualūs, peržengsite savo strategiją, kaip pasiekti viršūnę nenukrisdami ir greičiau nei priešininkas. Galite pasirinkti tiesiog pakilti į viršų kuo greičiau arba galite pasirinkti kovoti su oro baliono šone ir nuleisti juos žemyn.
Režimas „vienas prieš du“ gali būti dar sudėtingesnis, tačiau yra kažkas puiku, kai galima žaisti su trimis žaidėjais. Kai turite draugų, kartais vienas žmogus turi sėdėti, o kiti žaidžia, nes daugelis žaidimų yra pritaikyti lyginiam žaidėjų skaičiui. Naudodami Ridiculous Climbing galite žaisti visi trys vienu metu ir niekam nereikės nuobodžiauti. Tai patogu, kai žaidėjai yra jūsų vaikai, todėl jums niekada nereikės girdėti muštynių dėl to, kieno eilė žaisti!
Jei turite keturis žaidėjus, kurie gali žaisti, kiekvienas iš jų susiporuos su kitu ir taps geriausia komanda, įveiks kitus varžovus ir pasieks auksinę taurę. Jūsų strategija bus šiek tiek kitokia nei žaisdami kaip individualūs. Kaip komanda norėsite dirbti kartu, kad abu kuo greičiau pasiektumėte viršūnę, o kiti žaidėjai būtų išstumti iš struktūros. Galbūt vienas iš jūsų lipa, o kitas nustumia priešininkus nuo konstrukcijos. Kad ir kokią strategiją pasirinktumėte, laikas parodys, ar ji gera! Pakeitę partnerius sužinosite, kas yra juokingo laipiojimo meistras ir kas traukia jūsų komandą. Bet kuriuo atveju tikslas yra ne tik laimėti, bet ir smagiai praleisti laiką, o „AirConsole“ kūrėjai žino, kad padarysite abu!
Kiti žaidimai
Velykų žaidimai yra puikus būdas išsijudinti po sočių valgių. Kad mažesnieji liktų nenuskriausti, įsteikite prizus už laimėjimus „Velykų žaidynėse“.
Kaip žaidžiama? Nėra žinoma, ar lietuviai seniau žaidė tokį žaidimą, tačiau užsienyje gan populiaru margučius slėpti - vaikai jų ieško, o žaidimo vedėjas sako „šilta“ arba „šalta“. Kas laimi žaidimą?
Kaip žaidžiama? Tokį žaidimą žaisdavo kaimuose - vaikas ateidavo į trobą, padainuodavo dainelę ar pasakydavo eilėraštuką ir į burną įsikišdavo pirštą. Vienas pirštas - vienas kiaušinis. Du pirštukai - du kiaušiniai. Kas laimi žaidimą?
Kaip žaidžiama? Smagiausia šį žaidimą žaisti lauke, bet jei oro sąlygos netinka, galima ir didesnėje patalpoje. Išdėliokite kuo daugiau kiaušinių kuo didesniame plote. Kas laimi žaidimą?
Kaip žaidžiama? Šį žaidimą tikrai žinote ir žaidžiate, tik tradicinis pavadinimas mažiau žinomas. Kas laimi? Laimi tas, kurio kiaušinis neskyla arba lieka sveikiausias.
Kaip žaidžiama? Margučius ridename nuo iškelto medinio (arba kito) lovelio. Jeigu ridenant jūsų kiaušinis liečia kitus margučius, šie margučiai atitenka ridenančiam. Buvo tikima, kad taip pažadinami žalčiai, gyvatės. Jie pradeda šliaužioti, kutena žolę bei kitus augalus ir taip juos pabudina. Kas laimi žaidimą? Laimi tas, kuris susirenka daugiausiai margučių.
Kaip žaidžiama? Pasidalinama į komandas, kurios dalyvauja velykinių kiaušinių nešimo estafetėje. Galima nešti tiek margutį, tiek žalią kiaušinį. Kiaušinis nešamas įdėtas į šaukštą - tai ne menkos koordinacijos reikalaujanti užduotis! Kas laimi žaidimą? Laimi greičiausiai įveikę estafetę, tačiau užduotį galite pasunkinti: skirti po tašką už kiekvieną sveiką margutį, plius vieną tašką už greitį.
Kaip žaidžiama? Šis žaidimas - puikus būdas prie stalo susodinti įsidūkusius vaikučius. Tam, kad visi žinotų, ko ieško, žaidimo vedėjas visiems parodo mažą ryškų kiaušinuką (pavyzdžiui, putpelės ar šokoladinį, įpakuotą į spalvotą foliją). Žaidėjams pasišalinus iš kambario, jį padeda matomoje, tačiau ne itin akivaizdžioje vietoje. Kas laimi žaidimą? Šiuo atveju renkamas „pralaimėtojas“ (paskutinis pamatęs kiaušinuką ar jo neradęs). Jis turi išsipirkti vietą prie stalo, t.y.
Kaip žaidžiama? Šis žaidimas tinka, kai vaikų būrys yra didesnis. Žaidžiama tiek turų, kiek yra vaikų, kiekvienas po kartą pabūna Sekliu. Žaidėjai sustoja į eilutę, o rankas laiko už nugaros. Žaidimo vedėjas eidamas už žaidėjų nugaros, vienam įduoda į rankas margutį. Tuomet į kambarį įeina Seklys ir bando atspėti, kas turi kiaušinį. Jei atspėja iš pirmo karto - gauna tris taškus, jei iš antro - du, jei iš trečio - vieną. Kas laimi žaidimą?
Kaip žaidžiama? Šis žaidimas tinka vėlyvoms Velykoms, kai žolė jau būna sužėlusi. Kas laimi žaidimą?
Kaip žaidžiama? Žaidimas panašus į paprastas gaudynes, bet reikia ne bėgioti, o šokinėti. Be to, kiekvienas vaikas turi po kiaušinį. Kas laimi žaidimą?
Kaip žaidžiama? Kad vištos deda kiaušinius, žino kiekvienas. Bet kiaušinių yra pačių įvairiausių, o juos deda ne tik paukščiai, bet ir ropliai, žuvys ir net žinduoliai (ančiasnapis ir echidna)! Tai proga vaikams ne tik pažaisti, bet ir sužinoti šį tą naujo! Vaikai sustoja eilute, nubrėžiama starto linija, finišo linija, ir tarpiniai finišai (geriausia iki 10). Žaidimo vedėjas sako skirtingus gyvūnus ir paukščius, jei įvardintas gyvūnas, vaiko nuomone, deda kiaušinius, jis pakelia ranką. Žingsnį į priekį žengia tie, kas atsakė teisingai. Kas laimi žaidimą?
Kaip žaidžiama? Šis žaidimas puikiai tinka šiltai Velykų dienai, tačiau jį galite žaisti ir namuose, tiesiog naudokite mažesnį indą ir griebimo įrankį. Suberkite į vandens pripildytą baseiną, vonelę ar dubenį plastikinius kiaušinius, kuriems išgriebti naudojamas tinkliukas, virtuvinis sietelis ar tiesiog šaukštas. Kas laimi žaidimą?
Kaip žaidžiama? Kiekvienas žaidėjas turi velykinį margutį. Suskaičiavus iki trijų visi kartu juos išmeta į viršų, o paskirta teisėjų pora atidžiai stebi. Visi kiaušinį pagavę gauna po tašką, o tas, kuris išmetė kiaušinį aukščiausiai - papildomą bonus tašką. Žinoma, šį žaidimą reikėtų žaisti lauke, tačiau, jeigu Velykas švenčiate namuose, kiaušinius meskite sėdėdami ant grindų, tuomet jie nepakils taip aukštai ir neatsitrenks į lubas ir geriau naudokite netikrus kiaušinius. Jei žaidžia vyresni vaikai, užduotį galite pasunkinti kiekvienam vaikui įduodami po du kiaušinius - sugauti du kiaušinius išmestus į viršų reikia žymiai geresnės koordinacijos. Kas laimi žaidimą?
Kaip žaidžiama? Šis žaidimas tinka vyresniems vaikams (paaugliams) ir suaugusiems. Visi žaidėjai pasidalina poromis ir sustoja vienas priešais kitą. Kiekviena pora turi žalią kiaušinį. Vedėjas liepia žengti žingsnį atgal. Žengus atgal tas, kuris turi kiaušinį privalo jį mesti savo porininkui. Tuomet vedėjas vėl liepia žengti atgal - žengiamas dar žingsnis atgal ir vėl metamas kiaušinis, jau iš didesnio atstumo. Kas laimi žaidimą?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė! Norite pasidalyti savo mintimis? Norėdami gauti supuvę kiaušinį storio sultono Jafar, ar sugauti žavinga princesė Jasmine - kas gali būti smagiau įprastų maivymasis? Disney simbolių jūs turėjote rungtynes su Jumis ir paruoštas įdomus. Į dešinę, už didžiulio riedulio, įdėti savo prabangią karčiai Lion King, o kairėje pusėje rodo savo gražių akių prabanga undinė. Kažkur tolumoje kūdikio atspindys Mowgli, kurio mokymas turi stiprią mešką Baloo and Bagheera Panther neprilygstamą. Čia yra tiesiog supuvusių kiaušinių skaičius ribotas!