Nors dauguma būsimų mamų ruošiasi motinystei, skaito įvairios literatūros, lanko kursus, tačiau kartais net gerai pasikausčiusi mamytė, sulaukusi savo naujagimio, gali susidurti su neaiškiais ir nerimą keliančiais dalykais, nors jos atžalai dažnu atveju tai bus tik praeinanti būklė, kurios bijoti nereikėtų.

Naujagimio priežiūra ir būklės vertinimas iškart po gimimo

Tik ką gimęs naujagimis yra nušluostomas ir guldomas nuogas ant apnuogintos mamos krūtinės.

Naujagimio būklė (raumenų tonusas, kvėpavimas ir spalva) įvertinama per pirmąsias 30 sek. ir sprendžiama, ar reikia gaivinti. Pagal Apgar skalę naujagimis vertinamas po 1 min. ir 5 min., bet gali būti vertinamas dar ir po 10 min.

Naujagimis ir mama susiglaudę oda turi būti ne trumpiau kaip 1 val., geriausia 2 val. Per šį laiką sveikas naujagimis, mamos ar akušerės padedamas, susiranda krūties spenelį ir pradeda žįsti.

Naujagimio virkštelės tvarkymas, svėrimas ir matavimas (matuojamas ūgis ir galvos apimtis) turėtų įvykti po poros valandų, kai jis baigs žįsti. Virkštelė perkerpama ir tvarkoma steriliais instrumentais, dezinfekuojančių tirpalų naudoti nebūtina, uždėjus spaustuką virkštelės bigė paliekama atvira.

Gimdymo traumų supratimas

Gimdymo traumos skiriasi nuo apsigimimų. Gimdymo traumos - tai neonataliniai gimimo sužalojimai, kuriuos kūdikis patiria gimdamas, kol slenka gimdymo kanalu. Naujagimis gali patirti fizinius sužalojimus, tačiau tai niekada nebus gimdyvės kaltė. Žemiau mes aptarsime dažniausiai ir rečiau pasitaikančias gimdymo traumas, kurios dažniausiai nebūna susijusios su motinos veiksmais gimdymo metu.

Dažnos gimdymo traumos

• Mėlynės: Naujagimis gali gimti su mėlynėmis galvytėje ar veide. Paprastai tokie sužalojimai būna nestiprūs ir užgyja per kelias dienas.
• Caput Succedaneum: Caput succedaneum yra naujagimio galvos minkštųjų audinių patinimas. Jis trunka kelias dienas ir nekelia jokio pavojaus.
• Subkonjuktyvinis kraujavimas: Tai įprasta gimdymo trauma, kuri ištinka akis. Jūsų naujagimio akyse gali pasirodyti kraujo žymių. Taip nutinka sutrūkinėjus kraujagyslėms. Tačiau ši trauma nedaro jokios įtakos regėjimui ir praeina per 7 - 10 dienų.
• Kaulų lūžiai: Gimdymas ne visuomet būna lengvas. Gimdymo metu gali kilti sunkumų, kai įstringa kūdikio petukas ar kai jis gimsta sėdmenine pirmeiga. Tokiais atvejais kūdikiui gali lūžti raktikaulis.
• Veido paralyžius: Jei gimdymo metu kūdikio veidui tenka daug spaudimo, tai gali sukelti veido paralyžių. Jis gali kilti ir tuomet, jei gimdymui palengvinti naudojamos chirurginės žnyplės. Paralyžius išryškėja kūdikiui verkiant, kai nejuda jo veido raumenys, arba jam miegant, kai viena akis lieka atmerkta.
• Peties paralyžius: Peties paralyžius yra grupės nervų pažeidimas rankoje. Tai dažniausiai nutinka tuomet, kai gimdymo metu įstringa kūdikio petukas. Ištikus peties paralyžiui, naujagimis kelias dienas negali judinti ar pasukti rankos.

Retos gimdymo traumos

• Smegenų pažeidimai: Smegenys gimdymo metu pažeidžiamos retai. Smegenų pažeidimai įvyksta tuomet, kai užsitęsus gimdymui, kūdikiui pradeda trūkti deguonies.
• Kraujavimas smegenyse: Kraujavimas smegenyse taip pat yra reta trauma, bet ji paplitusi tarp pirma laiko gimusių kūdikių. Neišnešioto kūdikio smegenyse pakitus deguonies lygiui ir kraujotakai, plyšta smegenų kraujagyslės, sukeliančios kraujavimą.

Gimdymo traumų priežastys

• Užsitęsęs gimdymas: gimdymui užsitęsus, susilpnėja sąrėmiai, kurie nebepadeda vaisiui judėti gimdymo kanalu. Jei sąrėmiai silpni, gydytojai gali priimti sprendimą panaudoti instrumentines priemones.
• Instrumentinės priemonės: Tokie instrumentai kaip akušerinės replės ir vakuuminis ekstraktorius: gimdymo metu panaudojus reples ar vakuumą, naujagimis dažniau gimsta turėdamas mėlynių ir kitų žymių. Vakuuminis ekstraktorius ant naujagimio odos gali palikti įplyšimų, o akušerinės replės - mėlynių galvoje ir veide.
• Cefalopelvinė disproporcija: jei siaurą dubenį turinčios moterys gimdo natūraliu būdu, jų kūdikiams kyla gimdymo traumų grėsmė.
• Pirmalaikis gimdymas: kūdikiams, gimusiems iki 37 nėštumo savaitės, gimdymo traumų tikimybė yra didesnė. Jų kūneliai yra pažeidžiamisni, todėl išauga ir neonatalinių gimdymo traumų tikimybė.
• Spaudimas gimdymo metu: gimdymo traumas gali sukelti intensyvus gimdyvės dubens kaulų spaudimas į vaisiaus kaukolę.
• Didelis kūdikio svoris: gimdymo traumos dažniau ištinka tuos kūdikius, kurie gimdymo metu sveria daugiau kaip 4 kg. Gimdymo traumos tikimybė padidėja dar labiau, jei toks kūdikis gimdomas sėdmenine pirmeiga.

Mamos priežiūra po gimdymo

Gimdymo namuose gimdyvės priežiūrą palatoje po gimdymo sudaro bendroji ir akušerinė apžiūra. Priklauso nuo kiekvienos ligoninės tvarkos, bet dažniausiai būna 2-3 vizitacijos: ryte ir vakare. Kitu paros metu visada galite kreiptis į budintį personalą.

Į bendrąją apžiūrą įeina moters nusiskundimai, kūno apžiūra, odos, gleivinių, bėrimo elementai, pulsas, kraujo spaudimas, kvėpavimo dažnio įvertinimas.

Pirmąsias 24 val. po gimdymo gali padidėti moters kūno temperatūra. Ją sukelia staigus kraujagyslių ir limfagyslių prisipildymas.

Moterį gali varginti silpnumas. Tai yra normalu, nes ji atliko didžiulį darbą, neteko organizmo skysčių, gal nemiegojo visą naktį, ją išvargino sąrėmių skausmai.

Akušerinė apžiūra

Įvertinama moters krūtų būklė: ar jos minkštos, ar yra priešpienio, pieno, ar nėra sukietėjimų, krūtų odos spalva, spenelių forma, įtrūkimai. Taip pat svarbu įvertinti gimdos involiuciją. Gimdos dugno aukštis mažėja apie 2 cm per parą. Nepakankamas gimdos traukimasis yra gimdos subinvoliucija. Vertinant svarbu gimdos dugno aukštis (šlapimo pūslė turėtų būti tuščia), tonusas, skausmingumas. Taip pat svarbu lochijų kiekis, spalva, kvapas. Jei išskyros kaupiasi gimdos ertmėje (lochiometra), tai gimdos dugnas bus aukštai, o išskyrų mažai. Įtakos tam gali turėti kraujo krešulys gimdoje, gimdos kaklelio spazmas, silpni gimdos susitraukimai.

Tarpvietės apžiūrą apima paraudimo, patinimo ir skausmingumo vertinimas. Plyšusi ar kirpta ir po to siūta tarpvietė sugyja per 10-12 parų po gimdymo.

Gali būti sutrikusi šlapimo pūslės funkcija - tada skausminga šlapintis arba apskritai neišeina. Žarnyno funkcija. Dažnai moteris vargina obstipacijos. Po gimdymo moteris gali jausti nereguliarius gimdos susitraukimus, panašius į menstruacinį skausmą. Jei buvo siūta tarpvietė, bus jaučiamas tos srities skausmingumas. Nereikia kentėti, o geriau pasisakyti akušerei, gausite vaistų nuo skausmo. Svarbu per pirmas 3 paras pasituštinti. Svarbu fizinis aktyvumas, pakankamas kiekis skysčių (2,5 l per dieną). Varginant vidurių pūtimui, užkietėjimui, nepavykus pasituštinti, pasisakykite personalui.

Bendri patarimai mamai ir naujagimiui

Glauskite naujagimį prie krūties ir žindykite pagal poreikį. Išskyroms po gimdymo sugerti pirmomis paromisnaudokite suaugusiųjų sauskelnes, vėliau higieninius paketus. Juos keiskite reguliariai, maždaug kas 4 val. Nenaudokite tamponų ir nesimaudykite vonioje.

Labai staigiai keliantis iš lovos gali apsvaigti galva, todėl kelkitės iš lėto. Esant reikalui galima dėvėti specialų diržą.

Po gimdymo gali tinti kojos, nes vis dar veikia kraujagysles atpalaiduojantys hormonai. Dažnai moterys daugiau gulinėja, mažai juda. Taip pat tinimas gali kankinti dėl gimdymo metu sulašintų skysčių kiekio (pvz., jeigu buvo taikytas epidūrinis skausmo malšinimo būdas, atlikta cezario pjūvio operacija).

Maitinant naujagimį iš krūties, mėnesinių gali nebūti, bet vis tiek išlieka galimybė pastoti. Lytiniais santykiais rekomenduojama užsiimti po 6-8 savaičių (kai nebebus kraujingų lochijų ir bus sugijusios tarpvietės žaizdos). Prieš tai geriausia apsilankyti pas ginekologą. Po 6 savaičių svarbu apsilankyti pas gydytoją.

Praeinančios naujagimio būklės

Dauguma būsimų mamų ruošiasi motinystei, skaito įvairios literatūros, lanko kursus, tačiau kartais net gerai pasikausčiusi mamytė, sulaukusi savo naujagimio, gali susidurti su neaiškiais ir nerimą keliančiais dalykais, nors jos atžalai dažnu atveju tai bus tik praeinanti būklė, kurios bijoti nereikėtų. Praeinančios būklės pasireiškia ankstyvuoju naujagimystės laikotarpiu - tol, kol vyksta naujagimio prisitaikymas prie naujų gyvenimo sąlygų. Visos šios būklės turi kelis pavadinimus: tranzityviosios, praeinančios, fiziologinės.

Rožinis šlapimas

Tai pirmos savaitės reiškinys, kai naujagimis šlapinasi vadinamuoju „infarktiniu“ šlapimu, kuris yra drumstas, gelsvai rausvos spalvos. Tokiu atveju tėveliai sauskelnėse ar ant vystyklų pamato oranžinės spalvos nuosėdų. Tai su šlapimu išsiskiriantys šlapimo rūgšties kristalai. Pradėjus didėti mamos pieno kiekiui, didėjant šlapimo kiekiui, šlapimo kristalai išnyksta. Rožinės spalvos šlapimas iš tiesų nepavojingas. Kūdikis taip šlapintis gali nuo kelių kartų iki visos savaitės. Taip nutinka tikrai ne visiems naujagimiams, tačiau daugumos šlapimas būna labai koncentruotas dėl gausaus šlapimo rūgšties kristalų kiekio. Kai priešpienį pakeičia pienas, kitaip tariant, kai prasideda normali laktacija ir naujagimis ima gauti daugiau skysčių, šlapimas tampa skaidrus. Bet kuriuo atveju, esant abejonių ar įtariant, kad kūdikėlis šlapinasi ne taip, kaip turėtų, nebijokite pasikonsultuoti su gydytoju neonatologu.

Vėmimas tamsiai

Taip, greičiausiai tai ir buvo vaisiaus vandenų likučiai. Paprastai naujagimis vaisiaus vandenimis (skaidriais, kruvinais, žalsvais, gelsvais) atpylinėja iki vienos paros. Tokia būklė nepavojinga, tačiau kūdikį mamai reikia atidžiai stebėti. Ir ne tik dėl to, kad nepražiūrėtų savijautos pokyčių, bet ir kad laiku pasuktų vemiantį mažylį ant šono ar palaikytų stačią, išvalytų burnytę, kitaip tariant, apsaugotų nuo galimo užspringimo. Sunerimti verta, jei naujagimis vaisiaus vandenimis atpylinėja ilgiau nei parą, jei, nuo gimimo praėjus daugiau nei 6 val., neima krūties, jei nesituština. Tai rodo, kad jam kažkas negerai. Bet kokiu atveju, naujagimiui atpylus vaisiaus vandenų, reikėtų pasikonsultuoti su akušere ar gydytoju neonatologu. Kodėl vaisiaus vandenimis vemia ne visi naujagimiai? Ogi ne visi gimdami jų prisiryja.

Fiziologinis naujagimio svorio kritimas

Nors daug kur literatūroje apie tai rašoma, dažna mamytė sunerimsta, kad jos naujagimis per pirmas paras „pametė“ svorio. Tai visiškai normali situacija, nes naujagimis valgo dar nedaug, o šlapinasi, tuštinasi daugiau. Normalus yra svorio kritimas 6-10 proc. ribose. O prarastą svorį naujagimis atgauna iki 10-14 paros.

Praeinantys termoreguliacijos pokyčiai

Hipotermija dažniausiai pasitaiko pirmomis valandomis po gimimo, nes, gimus naujagimiui, jo aplinkos temperatūra staiga sumažėja per 12-15 laipsnių. Siekiant kiek galima labiau sumažinti patiriamą naujagimio aplinkos, o kartu ir kūno temperatūros sumažėjimą, gimdyklose palaikoma 23-25 laipsnių temperatūra, o jei laukiamas neišnešiotas naujagimis - ir dar didesnė. Visada ką tik gimęs naujagimis iš karto nušluostomas ir guldomas ant mamos krūtinės, užklojamas šiltais vystyklais. Taip išvengiama staigaus kūno temperatūros sumažėjimo.

Geltonumas (gelta)

Gelta yra būdinga visiems pirmų parų naujagimiams, tačiau to priežastys yra labai skirtingos, jų yra daug, o ir tolimesnė taktika gali skirtis. Normalios fiziologinės naujagimio geltos metu bendras bilirubino kiekis neviršija nustatytos ribos, kuri naujagimiams yra skirtinga, priklausomai nuo nėštumo laiko ir naujagimio amžiaus. Ši gelta ryškiausia būna 3-5 gyvenimo parą ir turėtų išnykti per 10-12 dienų. Ilgiau kaip 14 parų trunkanti gelta jau yra užsitęsusi ir reikėtų įvertinti, kokios priežastys tą sukelia. Per anksti pasireiškusi gelta taip pat yra jau patologinė ir vertinami visi galimi rizikos faktoriai. Šių geltų gydymas yra vienodas - fototerapija, skirtis gali tik gydymo intensyvumas ir pagalbinių priemonių reikalingumas.

Kodėl naujagimis pageltonuoja? Augdamas mamos pilvelyje, vaisius taip pat kvėpuoja, tačiau kitaip - ne per plaučius. Deguonies jis gauna per placentą ir virkštelę. Labai svarbus dalyvis vaisiaus kvėpavimo sistemoje yra raudonieji kraujo kūneliai eritrocitai ir ypač jų sudėtyje esantis hemoglobinas, kuris pritraukia deguonies molekules iš mamos kraujo ir vaisiaus organizme jas paleidžia. Vaisiaus organizme yra daugiau eritrocitų, dėl to deguonies jis gauna pakankamai. Kai kūdikis gimsta ir pradeda kvėpuoti plaučiais, toks didelis eritrocitų kiekis tampa nebereikalingas. Jie pradeda irti, hemoglobinas taip pat skyla, o vienas skilimo produktų yra geltonai dažanti medžiaga bilirubinas. Naujagimio organizmas nespėja jo šalinti, jo kiekis kraujyje didėja, gali pradėti kauptis audiniuose ir jie pradeda gelsti. Visiems absoliučiai naujagimiams bilirubino kiekis kraujyje yra padidėjęs, tik vieniems daugiau, kitiems mažiau, o tretiems gelta net nepastebima, nors ji yra.

Hormoninė krizė

Vaisius 9 mėnesius gyvena mamos pilvelyje ir tuo metu jis per placentą iš mamos gauna ne tik reikiamų maistinių medžiagų, bet ir moteriškųjų hormonų, jų gauna ir gimdymo metu, ir maitinimo metu su mamos pienu. Būtent dėl jų 7-8 gyvenimo parą padidėja naujagimių (tiek mergaičių, tiek berniukų) krūtelės, kartais net gali šiek tiek išsiskirti ir į pieną panašaus skysčio. Tai vadinamoji naujagimių mastopatija, kitaip dar vadinama fiziologiniu mastitu. Tuo metu abi krūtelės būna padidėjusios vienodai, simetriškai, odelė virš jų nebūna paraudusi, krūtelės neskausmingos. Ir visa ši būklė praeina savaime.

Dėl hormoninių pokyčių pirmą savaitę mergaitėms taip pat gali būti ir deskvamacinis vulvovaginitas, kurio metu iš makšties matosi išsiskiriančių balkšvų gleivių, o 5-8 parą gali pasirodyti net ir šiek tiek kraujingų išskyrų.

Kitos naujagimio priežiūros temos

Epšteino perlai

Epšteino perlai - tai smulkūs, maždaug kelių milimetrų (įprastai ne daugiau nei 3 mm) skersmens gerybiniai dariniai (dažnai dar vadinami ir cistomis ar mazgeliais) naujagimių arba kūdikių burnoje. Kūdikio burnoje gali atsirasti vos vienas Epšteino perlas arba galite aptikti ir nedideles jų kolonijas (paprastai nuo 2 iki 6 darinių). Dažnai šie smulkūs dariniai gali atrodyti kaip pro dantenas prasikalę pieniniai dantys. Kadangi šie dariniai yra kieti ir tvirti, iš tiesų kartais juos sunku atskirti nuo pirmųjų dantukų. Epšteino perlų dažniausiai aptinkama naujagimių burnytėje. Manoma, kad šių darinių turi net iki 80-85 proc. vos gimusių mažylių. Taip pat jie gali atsirasti iki 3 mėn. kūdikiams. Pagrindinė Epšteino perlų susidarymo priežastis - keratino sankaupos minkštajame ir kietajame gomuryje. Epšteino perlai per kelias savaites išnyksta savaime. Net jei šie dariniai naujagimio ar kūdikio burnytėje tėvus erzina, su jais nereikėtų nieko daryti, pavyzdžiui, bandyti pradurti. Taip pat jei atrodo, kad dėl Epšteino perlų mažylis jaučia diskomfortą, patartina pasikonsultuoti su gydytoju.

Nosytės priežiūra

Parsivežus naujagimį namo, kurį laiką gali atrodyti, kad vaikučio nosytė nuolat užkimšta. Tarsi būtų sloga, kuri ne bėga, o „gyvena“ viduje nosytės. Žmogaus nosis išklota gleivine, kuri visą laiką išskiria gleives ir drėkina nosies ertmę. Kūdikių, o dar labiau naujagimių, nosies landos yra siauros - jos greitai užsikemša dėl nedidelio gleivių išsiskyrimo. Tai natūrali fiziologinė būsena. Kita užkištos nosytės priežastis - labai sausas patalpų oras (tai būdingiau žiemą, kai šildomos patalpos), tada gali atrodyti, kad vaikutis miegodamas knarkia. Nosytę galima išvalyti sudrėkinta ir susukta medžiagos skiautele, taip pat įlašinti kelis lašus jūros vandens. Krapštukais valyti nosyčių nei kūdikiams, nei naujagimiams nerekomenduojama, dėl galimo jų pažeidimo.

Iššutimai

Iššutimai yra viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria tėvai jau pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis. Jie sukelia diskomfortą vaikui, sutrikdo miegą, vaikas gali tapti irzlus. Dažniausiai iššutimai atsiranda tose odos vietose, kur yra didžiausia trintis ir/ar ilgai kontaktuojant su drėgme: ant kaklo, užpakaliuko, apatinėje pilvo dalyje, ant kirkšnių ar pažastų srityje. Taip nutinka todėl, kad naujagimio oda savo struktūra skiriasi nuo suaugusio žmogaus: ji labai plona, gležna, jautresnė išorės poveikiui ir yra lengvai pažeidžiama, kadangi dar nėra išsivysčiusios apsauginės funkcijos. Tačiau tinkama priežiūra ir pagalbinių priemonių naudojimas gali padėti susitvarkyti su šia problema.

Pirmoji ir pagrindinė priežastis - ilgas kūdikio odos kontaktas su drėgme. Taip gali būti dėl per retai keičiamų sauskelnių ar vystyklų. Ilgalaikis kontaktas su šlapime ir išmatose esančiais fermentais dirgina gležną kūdikio odą. Tad reguliariai tikrinkite sauskelnes ir kruopščiai nuvalykite odą kiekvieno keitimo metu. Jei kūdikis viduriuoja, sauskelnes keiskite kuo dažniau. Iššutimai taip pat gali atsirasti, jei kūdikis nėra tinkamai nusausinamas po maudynių. Atminkite, kad norint, kad jūsų kūdikio oda būtų sveika, ji turi kvėpuoti ir būti sausa. Po maudymosi leiskite odai pačiai išdžiūti arba nuvalykite drėgmę švelniu rankšluostėliu, prieš uždedant sauskelnes ir drabužius. Kita dažna iššutimų priežastis - mechaninis odos įtempimas arba, paprasčiau tariant, dažna trintis. Be to, padidėjęs prakaitavimas yra vienas iš pagrindinių iššutimą sukeliančių veiksnių, nes perkaitus oda tampa jautresnė dirginimui. Taip nutinka, jei kūdikis suvystomas per stipriai arba jam uždedami pernelyg aptempti drabužėliai. Pavyzdžiui, iššutimai ant kūdikio kaklo gali atsirasti dėvint aptemptus sintetinius drabužius. Tad verčiau rinkitės laisvus drabužius iš minkštų natūralių audinių. O sauskelnes reikia uždėti taip, kad nebūtų skysčių nuotėkio, bet ne pernelyg tvirtai, kad oras galėtų cirkuliuoti. Kartais iššutimai praeina pašalinus dirgiklį, tačiau kartais tenka naudoti pagalbines priemones nuo iššutimų, pavyzdžiui, pataisų sporos ar įvairūs kremai nuo iššutimų.

Verniksas

Naujagimio oda po gimimo gali būti padengta gleiviniu, baltu apnašu - verniksu. Šis dangalas atrodo kiek neįprastai, tačiau jis atlieka labai svarbią funkciją: apsaugo trapią mažylio odą nuo amniono skysčio. Verniksą sudaro odos ląstelės ir riebalinės išskyros. Ši varškės pavidalo riebi medžiaga atlieka apsauginę gležnos mažylio odos funkciją. Verniksas sudaro tarsi barjerą tarp kūdikio odos ir ją supančio amniono. Tuo pačiu jis padeda formuotis odai. Po gimdymo: verniksas ir toliau naujagimio odelei padeda išlaikyti drėgmę ir apsaugo ją nuo bakterinių infekcijų. Įprastai verniksas pradeda formuotis 19 nėštumo savaitę ir formuojasi bei palaipsniui storėja iki 34 savaitės. Po to vernikso po truputį vis patenka į patį amnioną, kurio vaisius nuryja. Anksčiau nei 40-ąją nėštumo savaitę gimę naujagimiai varškinio dangalo turi daugiau nei laiku gimusieji mažyliai. Anksčiau visi naujagimiai po gimimo būdavo maudomi. Tačiau šiandien vis daugiau gimdymo namų keičia šią praktiką. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja naujagimių nemaudyti 24 val. po gimimo, o jei tai neįmanoma dėl kultūrinių priežasčių, reikėtų palaukti bent 6 val. Tiesa, šios rekomendacijos yra tik orientacinės. Perinatologijos praktikos vadove nurodoma, kad naujagimio oda turi būti švelniai nusausinama, nuvalomi kraujo, mekonijaus likučiai. Jei nutekėjo žali vaisiaus vandenys arba buvo diagnozuotas chorioamnionitas, naujagimiai turi būti maudomi iškart po gimdymo - taip sumažinama bakterinės infekcijos rizika.

tags: #zalias #karkalas #naujagimis

• Veisiejų socialinės globos namų informacija
• Vaikų pasakojimai YouTube
• Meno terapija ikimokykliniame amžiuje
• Cerucal: Vartojimas ir indikacijos
• Žaisliniai traktoriai vaikams