Hemoglobinas - tai vienas svarbiausių baltymų mūsų organizme, kurio pagrindinė funkcija yra pernešti deguonį iš plaučių į visus audinius ir organus. Be jo mūsų kūnas paprasčiausiai negalėtų tinkamai funkcionuoti. Nors dažniausiai apie hemoglobiną prisimenama tik tada, kai atliekami kraujo tyrimai, jo reikšmė yra kur kas didesnė - jis tiesiogiai lemia mūsų energijos lygį, fizinį pajėgumą ir net psichologinę savijautą.

Kai hemoglobino norma nukrypsta nuo įprastų ribų, organizmas siunčia įvairius signalus: pradedame jausti nuovargį, atsiranda galvos svaigimas, oda tampa blyški. Šiame įraše ne tik paaiškinsime, kokia yra hemoglobino norma moterims, vyrams ir vaikams, bet ir pateiksime lentelę, kurioje aiškiai matysite skirtingų amžiaus grupių normatyvus.

Kas yra hemoglobinas ir kodėl jis svarbus?

Hemoglobinas yra sudėtingas baltymas, esantis raudonosiose kraujo ląstelėse (eritrocituose). Jis sudarytas iš baltyminės dalies - globino - ir keturių hemo grupių, kuriose yra geležies. Būtent geležis suteikia kraujui raudoną spalvą ir leidžia prisijungti deguonį. Kai įkvepiame, plaučiuose hemoglobinas prisijungia deguonies molekules ir perneša jas į audinius. Šis procesas gyvybiškai svarbus visiems mūsų organams.

Jei hemoglobino norma yra per maža, audiniai negauna pakankamai deguonies - tai sukelia anemiją, nuovargį, silpnumą, o ilgainiui gali paveikti širdies bei smegenų veiklą. Jei hemoglobino per daug, kraujas tampa tirštesnis, sunkiau teka per kraujagysles, todėl padidėja trombozių ir kitų kraujotakos ligų rizika.

Hemoglobino normos vaikams: amžiaus ir lyties skirtumai

Hemoglobino lygis kraujyje priklauso nuo daugelio faktorių - lyties, amžiaus, fizinio aktyvumo, net gyvenamosios vietos (pvz., aukštikalnėse gyvenantys žmonės dažniausiai turi šiek tiek didesnį hemoglobino kiekį). Moterų ir vyrų normos skiriasi dėl fiziologinių ypatybių: moterys netenka kraujo menstruacijų metu, o vyrų hemoglobino lygis paprastai būna aukštesnis dėl didesnės raumenų masės.

Vaikams hemoglobino normos priklauso nuo amžiaus. Naujagimiams hemoglobino lygis yra gana aukštas - nuo 14 iki 24 g/dl, tačiau jis pamažu mažėja pirmųjų gyvenimo mėnesių metu. Kūdikio hemoglobino norma maždaug nuo 2 mėnesių iki 6 mėnesių yra nuo 10 iki 14 g/dl. Vėliau, vaikams augant, norma stabilizuojasi ir tampa panaši į suaugusiųjų.

Hemoglobino normos vaikams pagal amžių (g/dl)

Amžius	Norma (g/dl)
0-1 diena po gimimo	15,2-23,5
1 savaitė	15,0-24,0
2-3 savaitės	12,7-18,7
1 mėnuo	10,3-17,9
2 mėnesiai	9,2-15,0
3-6 mėnesiai	10,1-12,9
7-24 mėnesiai	11,0-13,0
2-6 metai	11,0-13,0
6-12 metų	11,5-14,5
12-15 metų	12,0-15,0

Kritinės hemoglobino ribos ir anemija

Kai kalbame apie hemoglobino kiekį kraujyje, svarbu suprasti ne tik „normos ribas“, bet ir tai, kas laikoma kritine hemoglobino norma. Per mažas hemoglobinas (dažniausiai <100 g/l) rodo stiprią anemiją. Tokiu atveju audiniai negauna pakankamai deguonies, todėl žmogus gali jausti nuolatinį nuovargį, stiprų galvos svaigimą, net alpimus. Ilgalaikis kritinis hemoglobino trūkumas gali pažeisti širdį, smegenis bei kitus organus, nes jie neaprūpinami deguonimi.

Kita medalio pusė - per aukštas hemoglobinas. Jei jo koncentracija kraujyje viršija 180 g/l, tai taip pat laikoma kritine hemoglobino norma. Kraujas tampa pernelyg tirštas, lėčiau teka per kraujagysles, didėja trombų susidarymo rizika.

Anemija (mažakraujystė) - tai būklė, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) arba hemoglobino kiekis, todėl organizmas gali būti nepakankamai aprūpinamas deguonimi. Dažniausi anemijos simptomai - nuovargis, silpnumas, dusulys, galvos svaigimas, plaukų slinkimas, mėšlungis, galūnių šalimas ar blyški oda. Jei pastebite keletą šių požymių, verta pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti kraujo tyrimą. Daugeliu atvejų anemija lengvai diagnozuojama ir sėkmingai gydoma.

Žemo hemoglobino priežastys ir kaip jam užkirsti kelią

Kai hemoglobino kiekis organizme nukrenta žemiau rekomenduojamų ribų, dažniausiai kalbame apie anemiją. Geležies trūkumas - dažniausia žemo hemoglobino priežastis. Norint, kad hemoglobino norma išliktų tinkama, būtina pasirūpinti trimis pagrindiniais aspektais: mityba, gyvenimo būdu ir, jei reikia, papildais.

Mityba

Mityba yra pirmasis ir svarbiausias žingsnis. Hemoglobinas tiesiogiai susijęs su geležies kiekiu organizme, todėl būtina įtraukti geležies turinčių produktų: raudonos mėsos (jautienos, avienos), kepenėlių, žuvies, kiaušinių, taip pat ankštinių kultūrų - lęšių, pupelių, avinžirnių. Ne mažiau svarbu ir augalinės kilmės šaltiniai, tokie kaip špinatai ar moliūgų sėklos. Kad organizmas efektyviai pasisavintų geležį, kartu su tokiais produktais rekomenduojama vartoti vitaminu C turtingų vaisių ar daržovių - citrusinių, kivių, paprikų.

Gaminant hemoglobiną, svarbų vaidmenį vaidina B grupės vitaminams priklausantys folatai. Organizme trūkstant folio rūgšties, raudonieji kraujo kūneliai negali subręsti, o tai įtakoti žemą hemoglobino kiekį.

Gyvenimo būdas

Gyvenimo būdas taip pat daro įtaką hemoglobino lygiui. Reguliarus fizinis aktyvumas pagerina kraujotaką, tačiau pernelyg intensyvios treniruotės be tinkamos mitybos gali sumažinti geležies atsargas. Kokybiškas miegas ir streso mažinimas yra būtini, nes miego trūkumas bei nuolatinė įtampa kenkia kraujodaros procesams.

Papildai

Papildai tampa reikalingi tuomet, kai mityba nepajėgia užtikrinti pakankamo hemoglobino kiekio. Tai aktualu moterims menstruacijų metu, nėščiosioms, taip pat žmonėms su dideliu fiziniu krūviu ar laikantiems ribojančias dietas. Geležies papildai dažnai vartojami kartu su folio rūgštimi ir vitaminu B12, nes šios medžiagos glaudžiai bendradarbiauja gaminant kraują.

Padidėjusio hemoglobino priežastys ir pasekmės

Nors daugiausia kalbama apie per žemą hemoglobino kiekį, ne mažiau svarbu žinoti ir apie situacijas, kai jo lygis būna per aukštas. Tokia būklė vadinama eritrocitoze arba policitemija. Jei hemoglobino kiekis nuolat viršija normą ir artėja prie kritinės ribos (pvz., vyrams >180 g/l, moterims >165 g/l), kraujas tampa tirštesnis ir sunkiau teka per kraujagysles.

Pagrindinės hemoglobino padidėjimo priežastys yra:

• Dehidratacija.
• Gyvenimas aukštikalnėse.
• Rūkymas.
• Plaučių ir širdies ligos.
• Tam tikri vaistai ar hormonų preparatai.

Per aukštas hemoglobinas nėra dažnas reiškinys, bet jis vis tiek kelia pavojų sveikatai. Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, kuris nustatys priežastį ir paskirs tinkamą gydymą.

Kada vertėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją?

Hemoglobinas yra vienas svarbiausių sveikatos rodiklių, kuris pasako labai daug apie mūsų organizmo būklę. Žinant savo normą, galima užkirsti kelią rimtoms sveikatos problemoms dar prieš joms išsivystant. Moterims, vyrams ir vaikams hemoglobino norma skiriasi, todėl svarbu vertinti rezultatus atsižvelgiant į amžių ir lytį.

Jei atlikus kraujo tyrimą pastebite, kad rodikliai yra už normos ribų, nereikia panikuoti, bet svarbu nelaukti - kuo greičiau pasitarkite su gydytoju. Per mažas hemoglobino kiekis dažniausiai susijęs su geležies ar vitaminų trūkumu, per aukštas - su tam tikromis ligomis ar gyvenimo būdo ypatybėmis.

tags: #zemas #hemoglobinas #vaikui

• Darbuotojų skaičius lopšelyje-darželyje "Buratinas"
• Mediniai lavinamieji žaislai vaikams
• Tradicinis krikštynų tortas
• Ikimokyklinio ugdymo esmė
• Patalynė darželiams