Žindymas: gamtos dovana ir tapatinimosi su motina religija
Žindymas: gamtos dovana ir tapatinimosi su motina religija
Žindymas - tai ne tik natūralus ir naudingas būdas maitinti kūdikį, suteikiantis jam optimalią mitybą ir apsaugą nuo ligų, bet ir svarbus procesas, formuojantis gilų emocinį ryšį tarp motinos ir vaiko. Šiame straipsnyje gilinsimės į žindymo naudą, mokslinius tyrimus, istorinius aspektus ir atsakysime į dažnai kylančius klausimus, susijusius su šiuo svarbiu motinystės aspektu.
Motinos pienas yra idealus kūdikių maistas, nes jame yra tobulas baltymų, riebalų ir vitaminų derinys, kurį kūdikio organizmas lengvai pasisavina. Vanduo sudaro 87-90 % motinos pieno, angliavandeniai - nuo 5,35 % iki 7,3 %, riebalai - 2,9-4,2 %. Ši sudėtis gali skirtis priklausomai nuo to, ar tai priešpienis, ar pienas. Be to, motinos piene yra antikūnų, padedančių kūdikiui apsisaugoti nuo virusų ir bakterijų. Jame taip pat gausu leukocitų (ląstelių), kurių ypač daug yra priešpienyje.
Žindymas mažina kūdikių riziką sirgti astma, alergijomis, ausų infekcijomis, kvėpavimo takų ligomis bei virškinimo sistemos infekcijomis, vėmimu ir viduriavimu. Tyrimai rodo, kad žindomi kūdikiai rečiau patenka į ligoninę ir rečiau lankosi pas gydytojus. Be to, žindymas siejamas su aukštesniais IQ rodikliais vėlesniame amžiuje, glaudesniu emociniu ryšiu su mama ir mažesne staigios kūdikių mirties sindromo (SIDS) rizika. Moksliškai nustatyta, kad žindymas mažina I tipo cukrinio diabeto ir nutukimo riziką.
Žindymo nauda motinai
Žindymas naudingas ne tik kūdikiui, bet ir mamai. Jis padeda sudeginti daugiau kalorijų, todėl moterys greičiau grįžta prie buvusio svorio. Taip pat jis skatina hormono oksitocino išsiskyrimą, kuris padeda gimdai greičiau susitraukti ir mažina pogimdyvinį kraujavimą. Kūdikiui žindant stimuliuojama hormono oksitocino gamyba. Šis hormonas yra atsakingas už greitesnį gimdos susitraukimą, t. y. ji greičiau atgauna įprastą dydį. Išimtinis žindymas, iki kol kūdikiui sueina 6 mėn., 96-98 proc. sumažina tikimybę pastoti. Tai vadinama fiziologine laktacine amenorėja. Žindymo metu dirginamas krūties spenelis ir rudasis laukelis aplink jį, didėja pieno gamyba, tačiau slopinamas hormonų progesterono ir estrogeno, turinčių įtakos ovuliacijai, išsiskyrimas. Žindant išsiskiria dideli hormono prolaktino kiekiai, tad slopinamas gonado-tropino hormonas ir ovuliacija nutrūksta.
Žindančioms moterims mažėja rizika susirgti krūties ir kiaušidžių vėžiu bei osteoporoze. Jei moteris niekada nežindė, ji patiria didesnę riziką susirgti krūties vėžiu. Nustatyta, kad moterys, niekada nemaitinusios krūtimi, skirtingų šaltinių duomenimis, patiria 27-35 proc. didesnę riziką susirgti kiaušidžių vėžiu, palyginti su natūraliai savo kūdikius maitinusiomis moterimis. Žindymas taip pat taupo laiką ir pinigus - nereikia pirkti mišinių, sterilizuoti buteliukų ar jų šildyti. Be to, žindymas padeda puoselėti ryšį su naujagimiu, teigiamai veikia mamos nuotaiką, mažina stresą ir pogimdyvinės depresijos riziką.
Ilgalaikio žindymo nauda ir mitai
Nors Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) ir Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF) rekomenduoja žindyti bent 2 metus ir ilgiau, jei vaikas ir mama nori, Lietuvoje vis dar gajūs mitai apie ilgalaikio žindymo žalą. Bijoma, jog ilgai žindomas vaikas bus išlepęs, „mamyčiukas“, ar vėluos jo savarankiškumo vystymasis. Tačiau seniai pastebėta, jog žindomi vaikai labiau pasitiki savimi, o tai jiems padeda drąsiau žengti pasaulio pažinimo keliu. Vaikutis po įspūdžių kupinos dienos, sugrįžta prie mamos krūties nusiraminti, pasiguosti, pasidalinti patirtais įspūdžiais. O atėjus laikui ir sutiksėjus vidiniam laikrodžiui, žindomas vaikas lengviau išgyvena natūralų atsiskyrimą nuo mamos. Tą patvirtina ir vaikų psichologai.
Ilgalaikis žindymas turi daug privalumų. Be mitybos pilnavertiškumo ir imuniteto stiprinimo labai svarbus yra emocinis ryšys. Taip, kaip suaugę vyras ir moteris apsikabina, liečia vienas kitą, būna šalia ir tokiu būdu puoselėja savo emocinį ryšį, taip ir žindomas vaikas su mama per prisilietimus stiprina įvairiapusį mamos ir vaiko ryšį. Mamos ir vaiko prisilietimai nereiškia seksualinio kontakto, nors panašių priekaištų pasaulyje yra pasitaikę.
Didieji mokslininkai yra Prote, o jie teigia, kad itin dažnas mūsų laikų klausimas „ar ilgai žindomas vaikas bus savarankiškas?“ - tai didelis nesusipratimas. Maži vaikai yra priklausomi. Savarankiškumą jie įgyja su laiku. Būtent per greitas mažo vaiko pastūmėjimas į jo tariamą savarankiškumą sukelia daug emocinių ir elgesio sunkumų augančiam vaikui ir jo šeimai.
Amerikos Pediatrų akademija paviešino pareiškimą, kuriame vienareikšmiškai teigiama, jog nėra jokios žindymo trukmės ribos ar priežasties ilgalaikį žindymą įvardinti kaip sveikos psichinės ir fizinės raidos trukdį, kuomet mama žindo trejų ar vyresnio amžiaus vaiką. Gyvename pažangos visuomenėje. Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad dažniausiai vaikai atjunkomi tarp antrojo ir ketvirtojo gimtadienio. Taigi remiantis tokia patikima statistika, net ir žindomas trejų su puse metų vaikas bei jo mama - du normalūs žmonės.
Istorinis ir kultūrinis kontekstas
Maitinimo motinos pienu istorija prasidėjo prieš 100 milijonų metų, kai Žemėje atsirado pirmieji žinduolių klasės atstovai. Seniausi žmonijos istorijos liudytojai - archeologiniai radiniai. Motinystės deivių, žindančių kūdikius, statulėlės byloja, jog žindymas buvo labai gerbiamas. Didžiosios pasaulio religijos taip pat skatino žindyti. Talmude parašyta, jog žydų kūdikiai turi būti maitinami iš krūties mažiausiai 24 mėnesius. Biblija sako, kad žindyti savo vaiką yra šventa motinos pareiga, kuriai turi būti suteikta pirmenybė prieš visas kitas priedermes.
Ilgainiui Europoje vis daugėjo tokių motinų, kurios „negalėjo“ pačios maitinti; mat joms neleido „visuomeninė padėtis“: karalienės, bajorės ir šiaip poniutės. Aukštuomenę mėgdžiojo vidutiniokai, irgi samdydami savo vaikams žindyves iš vargingesniojo sluoksnio. Iki 19 amžiaus dauguma kūdikių buvo žindomi. Iš esmės ir nebuvo tokios problemos kaip „motinos pieno trūkumas“, nes jei motina sunkiai sirgdavo ar net numirdavo, kita moteris žindydavo jos kūdikį. Klausimas buvo labiau „filosofinis“: kam žindyti pridera, o kam ne?
Tačiau „industrinės revoliucijos“ epochoje jauni žmonės ėmė masiškai plūsti į pramoninius miestus. Palikę gimtąsias vietas ir gimines, jie atitrūko ne tik nuo senųjų tradicijų, bet ir nuo vyresniosios kartos paramos. Darbininkų gyvenimas toli gražu nebuvo lengvas. Greitai silpdavo ne tik sveikata, bet ir moralė. Sparčiai daugėjo našlaičių ir kūdikių pamestinukų. Pirmosiose jų prieglaudose dar būdavo samdomų žindyvių, bet ilgainiui tai darėsi per brangu ir vis daugiau globotinių imta maitinti dirbtinai, karvės pienu. Pavyzdžiui, Paryžiuje 19 a. pabaigoje bendras kūdikių mirtingumas buvo 28 iš 100 gimusių, o daugelyje našlaičių prieglaudų jis siekė beveik arba net ir visus 100 procentų.
Nuo XVIII amžiaus žindyvių populiarumas ėmė kristi, o XX amžiuje ir visiškai bankrutavo užleisdamas vietą „moksliškai“ sudarytiems mišiniams. Visais laikais atsirasdavo fantazuotojų, pasišovusių pagaminti gerą motinos pieno pakaitalą, tačiau jų bandymai baigdavosi nesėkme, be to, ir tikrai rimto poreikio nebuvo. Kai XIX amžiaus pabaigoje chemikai atskleidė didelius žmogaus ir galvijų pieno pagrindinių maisto medžiagų - baltymų, riebalų ir angliavandenių - skirtumus, karvės pieną imta „pritaikyti“ kūdikiams: skiedžiant jį vandeniu (dėl baltymų pertekliaus) ir pridedant cukraus bei riebalų. Gydytojai pradėjo skaičiuoti kalorijas ir išvedinėti „maistelio“ formules kiekvienam kūdikiui. Taip ir prilipo „formulės“ pavadinimas ten, Vakaruose; mes vadiname mišinėliais.
Žindymo svarba šiuolaikiniame pasaulyje
XX amžiaus pradžioje medicina įvedė daug žalingų taisyklių. Tokių kaip motinos ir kūdikio atskyrimas, pirmojo maitinimo atidėliojimas ir naujagimio girdymas saldintu vandeniu, žindymo dažnumo ir trukmės ribojimas, draudimas maitinti naktį ir ankstyvas dirbtinis papildomas maitinimas. Deja, bet koks žindymo apribojimas ir varžymas trukdo pienui atsirasti ir pakankamai gausiai gamintis. Dar didesnį pagreitį dirbtinio kūdikių maitinimo įsigalėjimui suteikė feminisčių judėjimas. Ilgus tūkstantmečius kentusioms pažeminimą moterims XX amžius pagaliau atnešė laisvę ir lygybę. Avangardistinį požiūrį, pavadintą emancipacija, kuris prasidėjo apie 1920 m., simbolizavo trumpi plaukai, mini sijonai, kontraceptikai, cigaretės ir… kūdikių maitinimas iš buteliuko. Elgtis taip, kaip buvo įsivaizduojamas „poniškas rojus“. Žindymas pavadintas „alinančiu moters išnaudojimu“. Vis labiau įsigalėjo požiūris, jog moterų krūtys yra tik sekso priemonės vyrams vilioti, kurias verčiau slėpti nuo vaikų kaip „nepadorias“ ir… kad žindant „nesusidėvėtų“.
1990 metais PSO ir UNICEF parengė bendrą pareiškimą ir priemonių planą „Žindymo apsauga, skatinimas ir rėmimas“ kuris buvo patvirtintas aukšto vyriausybinio lygio atstovų iš 30 šalių susitikime Italijoje, Florencijos mieste 1990m. rugpjūčio 1d. Innocenti deklaracija. Ji nurodė svarbiausius veiklos barus: Įkurti nacionalinius žindymo rėmimo komitetus kiekvienoje šalyje, kontroliuoti Tarptautinio motinos pieno pakaitalų prekybos kodekso vykdymą, sukurti įstatymus, apsaugančius žindančių motinų teises darbe bei skatinti jų veikimą, ir, tikriausiai pats svarbiausias - naujagimiai turi būti neatskiriami nuo motinų, maitinami pagal poreik ir vien tik iš krūties. Kad maitinimas mūsų visuomenėje vėl taptų normaliu ir įprastu reiškiniu, reikia sugrąžinti motinos pieno prestižą, užtikrinti moterų pasitikėjimą jų sugebėjimu žindyti kūdikius ir padėti joms gerais patarimais.
Reklamos industrija daro savo darbelius. Ir šiais vartotojiškais laikais tai yra viena didžiausių priežasčių, kuri skatina mamas vartoti kūdikių mišinius iškeičiant patį sveikiausią kūdikiams motinos pieną. Dar baisiau, kai yra užsakomi straipsniai, kuriuose autoritetingas specialistas, suvokdamas savo įtaką ir galią skaitytojams, cituoja Zigmundo Freudo teoriją ir ją taiko visiškai tyriems mamos ir kūdikio santykiams aprašyti. Pamirštame, kad kūdikiai yra Prote. Jų Protas - Širdyse. Jie, ateidami į šį pasaulį, turi daug kilnesnių tikslų nei įsimylėti mamas ir nuversti tėčius nuo sostų bei lytiškai jaudintis besimaitindami. Atminkime, kad Freudo teorija, kurią žino beveik kiekvienas suaugęs - tai tik vienas iš būdų paaiškinti asmenybės raidą, elgesį sociume.
Norisi nuraminti žindančias mamas ir paraginti įsiklausyti į savo vaikus. PSO organizaciją konsultuoja daugybė mokslinius tyrimus atliekančių institucijų iš pažangių šalių. Tokiems tyrimams išleidžiamas ne vienas Lietuvos metinis biudžetas. PSO rekomenduoja žindyti vaikus iki 2 metų ir ilgiau jei vaikas nori. Atjunkymas turi kilti iš vaiko pusės, ne iš tėvų.
Viskas apie žindymo procesą. Pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė Rūta Liutkevičienė
Gimus kūdikiui, neretai mamai kyla nemažai klausimų, susijusių su darbine veikla. Lietuvoje motinystei teikiama labai reikšminga parama - suteikiamos apmokamos atostogos prieš gimdymą ir iki dvejų metų imtinai po gimdymo, o darbo vieta moteriai saugoma iki trejų metų. Galimybę imti tėvystės atostogas turi ir mama, ir tėtis. Tėčiams dar suteikiamos papildomos atostogos, kol kūdikiui sueis mėnuo.
Motinai nusprendus grįžti į darbą, pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais labai svarbu pasistengti ir toliau žindyti bei maitinti kūdikį motinos pienu. Tam, kad pirmus šešis mėnesius būtų užtikrintas kūdikio maitinimas motinos pienu, dirbanti motina turi taip susiplanuoti savo dieną, kad darbe taip pat galėtų reguliariai išsitraukti pieną. Lietuvoje žindančiai moteriai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti arba pienui išsitraukti, kol vaikui sueis vieneri metai. Labai gerai būtų, kad dirbanti mama galėtų pasiimti į darbą savo kūdikį, arba į darbo vietą mažylį galėtų kas nors atvežti pažindyti. Nors įvairiose šalyse teisės aktais saugoma dirbančių motinų teisė žindyti ir stengiamasi sukurti žindymui palankią darbo aplinką, tačiau neretai motinos, grįžusios į darbą, nutraukia žindymą.
PSO, siekdama atkreipti dėmesį į šią problemą, šių metų Pasaulinės žindymo savaitės, kuri kiekvienais metais minima rugpjūčio 1-7 dienomis, metu paskelbė šūkį - „Žindymas ir darbas - tegul tai bus įmanoma!“. Šiuo šūkiu raginama pripažinti, apsaugoti ir paremti dirbančias ir žindančias mamas.
Ilgalaikis žindymas - tai žindymas ilgiau nei vienerius metus. Jei apie tokį terminą paklaustumėm eilinės Nigerijos pilietės, ji nesuprastų apskritai kam toks reikalingas, o norvegė, greičiausiai pamanytų jog kalba eina apie žindymo grįžus į darbą tęsimą. Tuo tarpu Lietuvoje dar ne retai mamai reikia įrodinėti išimtinio žindymo vos iki 6 mėnesių amžiaus naudą, o ką jau kalbėti apie žindymą metus ar du. Labiausiai gaila, jog tenka ir iš medikų išgirsti nepagrįstų pasisakymų, jog žindymas virš metų jokios naudos neduoda, kad pienas būna nebemaistingas ar dar kažin koks.
Kokie žindymo terminai yra rekomenduojami pasaulinių sveikatos lyderių? Amerikos Pediatrijos Akademija rekomenduoja kūdikius žindyti bent 12 mėnesių ir ilgiau tiek, kiek mama ir vaikas nori. Pasaulinė sveikatos organizacija (WHO), bei Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF) rekomenduoja žindyti bent 2 metus ir ilgiau, jei vaikas ir mama nori.