Draugystė vaikams: kaip ją suprasti ir auginti?
Draugystė vaikams: kaip ją suprasti ir auginti?
Lapkričio 29-ąją švęsime DRAUGYSTĘ - bus minima Tarptautinė draugo diena.
Draugai vienodai svarbūs, nepaisant mūsų amžiaus, tačiau, skirtingais amžiaus tarpsniais skirtingai suprantame, kas yra draugas.
Jeigu ankstyvoje vaikystėje draugas suvokiamas kaip žaidimų bendrininkas, tai visai kitokią reikšmę bei svorį jis įgauna bręstant, formuojantis asmenybei.
Vaikiška draugystė - tai svarbus gyvenimo etapas, padedantis formuoti asmenybę ir socialinius įgūdžius.
Vaikystės draugai dažnai išlieka visam gyvenimui, nes ryšiai būna nuoširdūs ir nesavanaudiški.
Gal todėl, tie draugai, kuriuos turėjom vaikystėje ir su kuriais nukeliavome ilgą kelią iki suaugusiųjų gyvenimo yra patys brangiausi, praktiškai šeima.
Tačiau ne visi vaikai lengvai susiranda draugų.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra draugystė vaikams, kodėl ji svarbi ir kaip padėti vaikui užmegzti bei puoselėti draugystę.
Draugystės svarba vaiko gyvenime
Draugystė yra daug daugiau nei tik bendras žaidimas.
Tai svarbus elementas formuojantis vaiko charakteriui.
Bendraudamas su draugais, vaikas mokosi:
- Užmegzti ryšius su kitais žmonėmis.
- Išreikšti savo jausmus ir suprasti kitų emocijas.
- Spręsti konfliktus ir ieškoti kompromisų.
- Būti empatiškas ir užjaučiantis.
- Laikytis savo nuomonės ir atsispirti bendraamžių spaudimui.
- Suklysti ir susitaikyti su savo bei kitų trūkumais.
- Atrasti save ir savo pomėgius.
- Pasitikėti savimi ir kitais.
- Būti kantrus ir gerbti kitus.
Draugystė padeda vaikui jaustis svarbiu ir reikšmingu, žinoti, kad jis rūpi ir yra priimamas.
Remiantis individualiosios psichologijos atstovų A. Adlerio ir R. Dreikurso požiūriu, pagrindinis kiekvieno žmogaus poreikis yra priklausyti grupei, o draugai yra viena iš reikšmingiausių grupių vaiko gyvenime.
Ypač draugystės reikšmė išryškėja pradinėje mokykloje, kai vaikas pakliūna į visiškai naują aplinką, kurioje sutinka daugybę naujų žmonių ir nuolat lygina save su kitais vaikais.
Jei mokyklą kartu pradeda lankyti bent vienas kiemo ar darželio draugas, pradinukui gali būti drąsiau ir ramiau.
Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus komanda pakvietė į paauglystę žengiančius jaunuolius atkreipti dėmesį į draugystei svarbias savybes ir ugdyti jas savyje, rašoma šios įstaigos pranešime žiniasklaidai.
Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė pasakoja, kad iš dešimčių vaikų atsiųstų frazių ryškėja pats svarbiausias jų poreikis - būti išklausytiems ir suprastiems.
„Gebėjimą atliepti šiuos vidinius poreikius bręstantis ir ieškantis jaunas žmogus vertina išskirtinai reikliai.
Dar mūsų paaugliams svarbu, kad šalia būtų žmogus, prie kurio jie galėtų būti savimi, jaustųsi mylimi tokie, kokie jie yra iš tiesų, svarbu, kad tas žmogus jiems nevadovautų ir nenurodinėtų.
Štai ir visa draugystės esmė pagal paauglius“, - dalijasi A. Vežbavičiūtė.
Vienas vaikas apibūdino draugystę taip: „nes man nesvarbu, tu storas ar plonas, ar turi kokių nors problemų su sveikata, nesvarbu ar tau patinka berniukai ar mergaitės, man esi svarbus TU!”
Į pasiūlymą fraze apibūdinti draugystę atsiliepė Kauno miesto moksleiviai, dienos centrą lankantys vaikai, prisijungė ir sesers Faustos Palaimaitės globojami Kauno nepilnamečių kolonijos vaikinai.
O ar gali tėvai išlikti draugais savo paaugliams?
Darbo patirties su šios sudėtingos amžiaus grupės nepilnamečiais turinti psichologė Jūratė Marcinkevičienė, sako, kad gali.
Tačiau specialistė atkreipia dėmesį, kad daug kas priklauso nuo tėvų pastangų.
„Jeigu tėvai demonstruos savo autoritetą, pranašumą prieš paauglį - tai neabejotinai iššauks priešpriešą.
Vienintelis kelias į dialogą yra nuoširdus domėjimasis savo paaugliu.
Paauglystė neretai būna vienas sudėtingiausių amžiaus tarpsnių.
„Natūralu, kad paauglys ieško panašaus amžiaus bendraminčių bei veiklų savirealizacijai.
Kartais tėvams gali atrodyti, kad augantis vaikas nebenori kartu leisti laiko, tačiau taip nėra.
Kaip padėti vaikui susirasti draugų?
Jei vaikas sako, kad niekas jo nemėgsta arba nenori su juo draugauti, tai signalas, kad laikas imtis priemonių.
Žinoma, mes, suaugusieji, negalime draugauti su vaiko bendraamžiu už jį.
Tačiau tai, ką mes galime padaryti, tai išmokyti vaiką ir jam paaiškinti (parodyti), kas svarbiausia draugystėje kokio amžiaus draugas bebūtų.
Kiekviena draugystė prasideda nuo simpatijos, žmogus turi parodyti kitam žmogui, kad jis jam patinka, kad jam norisi su juo būti (draugauti), žaisti ir kartu leisti laiką.
Todėl pirmajame draugystės užmezgimo etape išmokykite vaiką parodyti bendraamžiui, kad jis pasiruošęs draugystei, kad bendraamžis jam patinka.
Pasisveikinimas - pirmas žingsnis link draugystės
Vienas paprasčiausių ir būtinų būdų parodyti norą draugauti - pasisveikinti su potencialiais draugais.
Uždari vaikai dėl to dažnai gali turėti problemų, ne kiekvienam lengva prieiti prie nepažįstamo bendraamžio ir pasisveikinti.
Lygiai taip pat ne visuomet sulaukiama adekvačios reakcijos į kito vaiko pasisveikinimą.
Pasitaiko atvejų, kai kitam vaikui pasisveikinus: „Labas”, uždaras vaikas arba neatsako (nors norėtų), arba tiesiog nusisuka.
Geriausiu atveju kažką neaiškiai numykia.
Nepaisant to, kad tokia reakcija gali būti dėl to, kad vaikas nedrąsus arba tiesiog nemoka tinkamai pasisveikinti, kiti vaikai tai gali palaikyti ženklu, kad mažylis nenori su jais žaisti arba kad jie jam nepatinka.
Nors tai visiškai ne tai, ką galvoja uždaras vaikas, būtent tokią žinią signalizuoja jo komunikacija.
Todėl jei Jūsų vaikas nemoka pasisveikinti arba atsakyti į bendraamžio pasisveikinimą - pats laikas to mokyti.
Išmokykite vaiką iki automatizmo sveikintis su kitais žmonėmis žaisdami vaidmeninius žaidimus, pasipraktikuokite su pažįstamais vaikais (pažįstamais Jums, ne vaikui).
Suskaidykite pasiveikinimo veiksmą į smulkesnius: į draugišką pasisveikinimą įeina akių kontaktas (jei įmanoma), šypsena ir aiškus garsus (bet ne per daug) komunikavimas (arba alternatyvi komunikacijos forma), kad būtum išgirstas.
Jei pasisveikinus paklausi kito vaiko vardo - tai bus papildomas žingsnelis link draugystės, o jei pasakysi savo - antras žingsnelis.
Po to, kai visą tai gerai pasitreniruojate patys (galima paruošti ir socialines istorijas), pasiūlykite vaikui pasipraktikuoti žaidimų aikštelėje (Jums prižiūrint).
Komplimentai ir geranoriškumas - raktas į draugystę
Komplimentai - tai dar vienas paprastas būdas susidraugauti.
Mums paprastai patinka tie žmonės, kuriems patinkame mes, be to, visi mėgsta išgirsti nuoširdų komplimentą, vaikučiai taip pat.
Apgalvokite kartu su vaiku, kokius komplimentus ir kada galima sakyti bendraklasiams.
Neišradinėkite dviračio: „Puikus smūgis” - galima pasakyti ką tik kamuolį per futbolo treniruotę nuspyrusiam vaikui.
„Labai gražiai nupiešei gėlę” - puikus komplimentas piešinį ką tik baigusiam bendraamžiui.
Geranoriškumas - puikus būdas parodyti domėjimąsi kitu žmogumi.
Kaip tai atrodo?
Kas gali būti paprasčiau.
Kai bendraklasiui nukrenta pieštukas - mes galime jį pakelti ir paduoti, galima pasaugoti bendraklasiui vietą valgykloje, padėti jam ką nors nešti, pagelbėti per pamoką su užduotimi, pasidalinti sumuštiniu ar šokoladuku, įdėtu priešpiečiams.
Paprastai geranoriškumas iššaukia geranoriškumą, o mes juk kaip tik to linkime savo vaikams.
Tyrimai rodo, kad geranoriški vaikai paprastai yra mėgstami bendraklasių ar bendraamžių žaidimo aikštelėje, kieme.
Tiesa, geranoriškumas neturi virsti į vergavimą ar papirkinėjimą.
Tai rezultatų neduoda ir reikia labai aiškiai paaiškinti vaikui, parodyti, atžaisti situacijas, kuriose jie gali būti geranoriški ir kaip.
Ir dar, geranoriškumas paprastai vertinamas pagal rezultatą, o ne pagal ketinimus.
Jei vaikas bus pernelyg švelnus ir kabinsis kitiems vaikams ant kaklo - irgi gali būti nesuprastas ir nepriimtas.
Svarbu pasirinkti tinkamą draugą
Atvirumas - pirmas žingsnis į draugystę.
Tiesa, tai nėra pasiekiama savaime, kiti vaikai gali neteisingai suprasti vaiko siunčiamus ženklus.
Todėl tam, kad draugystė užsimegztų, geriausia pasirinkti tinkamą bendraamžį.
Bet kaip?
Vien tai, kad du vaikai gyvena tame pačiame daugiabutyje, dar nereiškia, kad jie gali ir bus gerais draugais.
Paprastai vaikai susidraugauja arba su į save panašiais vaikais arba su tais, kurie juos papildo.
Vaikai, greičiausiai susidraugaus su vaiku, kurio lytis ir amžius bus panašūs.
Taip pat draugus vienija bendri interesai, socialiniai įgūdžiai.
Taigi, antra savybė, kurios reikia ieškoti - interesai.
Jei Jūsų vaikas mėgsta piešti - į draugus jam geriausia rinktis vaiką, kuriam pieštukas, teptukas ar kreidutės taip pat prie širdies.
Magneto teorija
Kai kurie vaikai nežengia pirmo žingsnio prie jam patinkančio vaiko, nes jiems atrodo, kad jie patys turi būti kažkuo ypatingi, kad bendraamžiai, kurie jiems patinka, su jais draugautų.
Tai yra magneto teorija.
Vaikas įsivaizduoja, kad jis turi būti toks nuostabus ir patrauklus, kad trauktų bendraamžius it geležį.
Kaip tai pasireiškia?
Vaikas gali imti pernelyg nervintis ir girti: „Aš galiu tai, aš žinau tai” ir t.t.
O iš tiesų, tai reiškia: „Aš noriu Jums patikti”.
Tačiau kiti vaikai tai gali suprasti kaip sakinį: „Aš kietesnis ir protingesnis nei Jūs”.
O draugystė - tai santykiai tarp lygiaverčių žmonių.
Pasiūlykite vaikui nupiešti du ratus, susikertančius per vidury vienam su kitu (iš dalies).
Paaiškinkite vaikui, kad vienas ratas - tai jis, o kitas - tai jo draugas, o susikirtimo vieta (bendras abiejų ratų plotas) tai, kas šiuos ratus vienija.
Jei tu bendrausi su kitu vaiku tik apie tai, kas yra tik tavo mėgstama veikla (nesiliečia su kitu ratu) - kitam vaikui tai bus nelabai neįdomu.
Bendros linksmybės - puikus būdas susidraugauti
Kaip pamatyti, kad kitas vaikas domisi tuo pačiu kaip tu?
Taigi, pirmasis žingsnis - pasiruošimas draugystei, antras - suradimas tinkamo bendraamžio, trečias ir paskutinis žingsnis - bendros linksmybės.
Vaikai mėgsta būti su tais vaikais, kurie linksmi ir smagūs.
Jei Jūsų vaikas mokės žaisti bent kelis smagius žaidimus, kuriuos galės atsinešti į darželį ar mokyklą - tai gerokai padidins tikimybę, kad kuris nors kitas vaikas norės prisijungti pažaisti.
Taigi, mokomės žaisti.
Organizuokite bendrą žaidimą
Jei Jūsų vaikui pavyko užmegzti draugystę mokykloje ar už jos ribų, geriausia, ką Jūs dabar galite padaryti - suorganizuoti bendrą žaidimą.
Planuoti šiuos susitikimus geriau iš anksto - tai padės vaikams susikoncentruoti ramiai į žaidimą ir gauti didžiausią malonumą iš bendros veiklos.
Šiam susitikimui taip pat reikia pasiruošti.
Iš anksto su savo vaiku aptarkite, ir sudarykite planą, ką jie žais, kaip vaikas elgsis (kad būtų svetingas šeimininkas), kuo draugą vaišins, ką po ko veiks ir t.t.
Jei Jūsų vaikas turi ypatingai saugomų žaislų, kuriais nenorėtų dalintis, juos geriau kol kas padėti į šoną.
Susitikimo pradžioje gali būti nemalonių momentų, kai vienas vaikas paklaus: „Na, ką mes veiksme?”, geriausia jei Jūsų vaikas galės jam pasiūlyti porą žaidimų pasirinkimui.
Beje, pats susitikimas namuose jau gali iš anksto padiktuoti susitikimo „temą”, pvz., Jūsų dukrytė gali pasikviesti namo draugę mokytis kepti pyragą ar sausainius.
Sūnus gali pasikviesti pažaisti krepšinį lauke, pažiūrėti filmą, pavažinėti dviračiais ir t.t.
Jei bendra veikla teikia malonumą abiems vaikams, kitas vaikas tą jausmą sies su Jūsų vaiku, tai padės jų draugystei judėti toliau.
Ir pabaigai, vaikų susitikimo metu nespauskite jų, tačiau pasistenkite įsiklausyti į bendrą jų veiklą ir laiku įsikiškite į konfliktiškas ar sunkesnes situacijas, pasikvieskite vaiką pas save ir kol svečias negirdi, patarkite vaikui, ką jis turėtų daryti.
Jūsų vaikas dažniausiai žaidžia vienas? Pradėkite žaisti kartu!
Tėvų vaidmuo puoselėjant draugystę
Tėvai gali padėti vaikui puoselėti draugystę, rodydami tinkamą asmeninį pavyzdį, kalbėdamiesi apie konkrečius susidraugavimo su kitais momentus, kartu su vaiku suvaidinant bendravimo sunkumais pasižyminčias situacijas, išsiaiškinant kylančias problemas ir aptariant alternatyvius bendravimo būdus.
Esant galimybei, galima pasiūlyti vaikui pasikviesti klasės draugus į savo gimtadienį ar kokią nors kitą pramogą arba tiesiog į svečius.
Naudinga, jeigu tokiuose susitikimuose dalyvauja su Jūsų vaiku mažiau bendraujantys vaikai.
Taip pat galima pamėginti pabendrauti šeimomis, galbūt pasikviesti juos į svečius, išeiti į lauką ar sugalvoti kitų pramogų su Jūsų vaiką atstumiančiu vaiku ir jo tėveliais.
Labai svarbu, kad vaikas ne tik mokėtų užmegzti, tačiau taip pat gebėtų išsaugoti ir toliau plėtoti santykius su draugais.
Šioje situacijoje svarbus tėvų ar globėjų vaidmuo.
Mes mokome vaikus bendravimo būdų, rodome jiems tinkamą asmeninį pavyzdį, tikslingai organizuojame veiklas.
Visi šie momentai yra labai svarbūs, tačiau mokymasis yra abipusis mokinio ir mokytojo reikalas, kuris reikalauja grįžtamojo ryšio.
Mokydami vaiką tinkamų susidraugavimo būdų, emocijų ar elgesio raiškos, turime jam aiškiai parodyti, koks jo elgesys yra pageidaujamas.
Mes esame įpratę automatiškai reaguoti į netinkamą vaiko elgesį.
Tačiau ar dažnai atkreipiame dėmesį, kai vaikas padaro kažką malonaus, pavyzdžiui, mokykloje paskolina draugui trintuką, valgykloje nuneša jo puodelį, apkabina, kai draugas verkia?
Pritarimą vaiko elgesiui, paskatinimą galime reikšti ne tik žodžiais, bet ir nežodiniais būdais - šypsena, linktelėjimu, prisilietimu ir panašiai.
Draugystė - vienas svarbiausių vaiko charakterio vystymosi elementų.
Draugystė - tai dvasinis dalykas.
Mokykite savo vaikus, kad draugai yra dovana iš Dievo, tad reikia juos branginti kaip didžiausią lobį žemėje.
Tėvams svarbu suprasti, kad vaikai į draugystę žiūri labai rimtai.
Taip jie išmoksta ir vieną svarbiausių gyvenimo pamokų - Dievas veikia mums bendraujant su kitais žmonėmis.
Pasikalbėkite su vaiku apie nesėkmes, praradimus ir skausmą.
Leiskite jam ar jai pamatyti, kad tai yra gyvenimo dalis.
Vaikas taip pat turi mokytis atleisti.
Bendraujant su kitais, galima atrasti ir save, ypač kai drauge mokomasi naujų įgūdžių.
Daug vaikų pirmiausia susidomi sportu, mokslu, šokiais, muzika ar kokia kita veikla ir atranda savo sugebėjimus šiose sferose.
Tai veikia taip, kaip ir suaugusiųjų pasaulyje: atrasdami bendrus pomėgius suaugusieji susiranda draugų, o susiradę draugų mes atrandame naujus pomėgius.
Stebint draugus ir mokantis, svarbu, kad vaikas suprastų: „Aš galiu išmokti".
Pasitikėti savimi yra svarbiau nei įgyti kokių įgūdžių.
Geriausiai vaikai mokosi bendraudami su pedagogu ir su savo bendraamžiais.
Šio amžiaus vaikai dar nelabai sugeba suprasti kito žmogaus požiūrį ir tiki, kad kiti vaikai galvoja taip pat, kaip ir jie patys.
Didelę reikšmę draugystei skiria 5 - 9 metų vaikai.
Šiame amžiuje vaikams draugai yra tie, kurie daro gerus darbus ar rūpinasi savo draugu.
6 - 12 metų vaikai draugystę supranta kaip „paslauga už paslaugą”.
Ir jei vaikas padaro ką nors gero savo draugui, jis tikisi ko nors panašaus gauti iš savo draugo.
Norint padėti vaikams puoselėti draugystės įgūdžius reikalinga skatinti vaiką užmegzti ryšius, palaikyti draugiškus santykius, padėti išsprendžiant susidariusius konfliktus.
Paskaitykite knygas draugystės, draugo susiradimo tema, tai galėtų būti knygos A. Milano „Mikė pūkuotukas” ar A. Lindgren „Pepė Ilgakojinė”.
Nupasakojant vaiko veiksmus žodžiais, kuriais padėsite vaikui suprasti ir kartu pakeisti elgesį, kuris sukelia kitiems vaikams problemų ir nėra tinkamas ir priimtinas kuriant draugiškus santykius.
Pavyzdžiui: „Ar pastebėjai, kad atsisėdai ant grindų per patį vidurį ir trukdei statyti bokštą”.
Kitą kartą, paklausk vaikų, kur tau atsisėsti ir kartu žaisti.
Dažnai draugai neatsiranda staiga.
Reikia nemažai laiko, kad pažįstamas vaikas taptų tavo draugu.
Kas svarbiausia draugystėje?
Draugystėje svarbu lygios teisės, kito nuomonės pripažinimas.
Abu požiūriai yra svarbūs.
Tėvų pareigos - kur kas kitokios nei draugystės.
Tai ir disciplina, ir auklėjimas, ir patarimai, ir šiluma.
Reikalinga išmintis.
Be abejo, yra ir priėmimas, ir domėjimasis kito nuomone.
Tėvystė, iš esmės, skiriasi nuo draugystės.
Tėvystės vaikai iš savo tėvų tikisi visada.
Mokytojų vaidmuo kuriant draugišką aplinką mokykloje
Mokytojai taip pat gali padėti vaikams susirasti draugų, kurdami draugišką aplinką mokykloje.
Tai galima padaryti:
- Nuo pat pirmųjų mokymosi dienų kartu su vaikais nusistatant keletą svarbiausių klasės taisyklių, kurių visi (taip pat ir mokytojas) įsipareigokime laikytis.
- Turėtų būti skiriama dėmesio ne tik bendrai tvarkai, tačiau taip pat ir santykiams su klasės draugais bei mokytojais.
- Prie taisyklių vėlgi kartu su vaikais numatykime vaikų netinkamo elgesio pasekmes.
- Suteikiant galimybę vaikams „pasipraktikuoti bendrauti”, dirbant visiems kartu grupėje, tačiau dar kitaip komunikuojama, organizuojant darbą mažose grupelėse.
- Grupelių narių skaičių geriau parinkti pagal klasės ypatumus - kiek vaikai motyvuoti, aktyvūs, ramūs ir panašiai.
- Dirbdami grupelėse, vaikai turi galimybę labiau pažinti bendraklasius, su kuriais laisvu metu mokykloje bendrauja mažiau arba išvis nebendrauja, pastebėti jų pozityvias asmenines savybes ar stipriąsias puses.
- Remiantis vaiko stipriosiomis savybėmis, per pamoką galima paprašyti jo padėti vienam ar kitam bendramoksliui, klasėje pristatyti savo mėgstamą veiklą.
- Tą vaikas gali padaryti nebūtinai kalbėdamas - galbūt kol kas jam saugiau ir priimtiniau parodyti mėgstamą knygą ar žaidimą.
- Pradinių klasių mokiniai ypač nori prisiimti atsakomybę, jaustis savarankiški, tad suteikime jiems tą galimybę, klasėje paskirstydami pareigas.
- Vienas vaikas gali būti atsakingas už klasės lankomumo žymėjimą - tapti klasės „žvitriąja akimi”, kitas - „lentos valymo ekspertu” ir panašiai.
- Būnant pakankamai budriems per pertraukas, stebint vaikų tarpusavio bendravimą.
- Pastebėjus, kad laisvo žaidimo metu kuris nors vaikas dažnai stovi nuošaly, galima su juo pasikalbėti, išsiaiškinti, kas nutiko, galbūt jis tiesiog dabar to nori.
- Kartais vaikui gali būti nedrąsu prieiti prie kitų vaikų ir pasiprašyti žaisti.
- Tokiu atveju mokytojas gali pasiūlyti prisijungti prie žaidimo, tam tikromis aplinkybėmis - ir pats dalyvauti žaidime.
- Suteikiant galimybių vaikams pasimokyti tinkamų bendravimo įgūdžių per žaidimus klasės valandėlių ar kitu atitinkamu laiku.
- Tai gali būti daroma vaidinant sudėtingesnes situacijas, žiūrint ir aptariant paveikslėlius, filmukus, skaitant pasakas ar kitokius literatūros kūrinius.
- Organizuojant ryto ir vakaro ratus, kurių metu vaikai gali pasidalinti savo jausmais ir mintimis, išsiaiškinti kilusius neaiškumus.
- Organizuojant pramogas už mokyklos ribų, tokias kaip išvykos į boulingą, batutų parką ar ekskursijas.
Rugsėjo 15 dieną Utenos Bendruomeniniuose šeimos namuose vyko grupinis užsiėmimas vaikams, tema - „Draugystės svarba".
Užsiėmimo metu buvo diskutuojama apie draugystę, jos svarbą, apie tai, jog žmogus yra sociali būtybė ir jam reikalingi draugai.
Kas yra draugas ir kodėl yra gera turėti draugų.
Užsiėmimo metu vaikai taip pat žiūrėjo filmuką apie draugystę.
Kaip paaiškinti vaikams apie draugystę, jei jie intravertai?
„Intravertiškiems vaikams susirasti draugų dažnai būna sudėtinga“, - rašo psichologė Molly Owens.
Anot jos, intravertiški vaikai dažnai neranda vietos triukšmingose, veiksmo pilnose erdvėse, tokiose kaip, pavyzdžiui, žaidimų aikštelės.
Psichologė pastebi, kad tėvai, ypač jei patys yra ekstravertai, dažnai skatina ir net spaudžia savo vaikus kiek galima daugiau bendrauti, tarsi jų vaikų populiarumas atspindėtų jų asmenybes.
Tačiau, jos požiūriu, spaudimo intravertiškam vaikui reikia mažiausiai.
M. Owens siūlo keturis būdus, kaip iš tiesų padėti:
- Surasti laiką ir vietą, kur vaikas galėtų pažaisti dviese ar mažoje grupelėje, yra puikus būdas padėti jam išmokti bendrauti, teigia psichologė.
- Susitelkusiems į save vaikams psichologė siūlo surengti žaidimų vakarėlį namie ir pabūti šalia vaiko, kai jis žaidžia su kitais, leisti pailsėti, jei bendravimo jam pasidarys pernelyg daug.
- Be to, intravertiškiems vaikams dažnai lengviau būna su jaunesniais už save nei bendraamžiais, nes su jais paprasčiau ir saugiau bendrauti.
- Psichologė ragina priminti vaikams, kad artėja susitikimai su bendraamžiais.
Tėvams, kurių vaikai labai jaudinasi prieš susipažindami su naujais žmonėmis, psichologė siūlo susitikimus sužaisti.
Galite apsimesti esąs kitu vaiku arba naudoti pliušinius žaislus, vaidinant nerimą keliančia aplinkybes.
Psichologė įspėja, kad čia gali būti svarbūs ir labai maži žingsneliai - gali praeiti daug laiko, kol vaikas bus pasiruošęs įeiti į nepažįstamų suaugusiųjų pilną kambarį.
Intravertiški suaugusieji paprastai draugus susiranda per bendrus interesus, rinkdamiesi bendravimo formas, kurios nesukelia perdegimo.
Toks būdas ieškoti kompanijos padeda ir vaikams.
Tiek vaikai, tiek kai kurie suaugusieji yra linkę vertinti žmones pagal jų populiarumą.
Toks požiūris intravertiškiems vaikams, kurie mieliau renkasi mažesnę kompaniją ar vienatvę, kartelę užkelia pernelyg aukštai.
Molly Owens teigimu, tėvų užduotis yra paaiškinti vaikams, kad turėti daug draugų yra puiku, bet turėti keletą tikrai gerų draugų yra dar geriau.
Draugystės pasaulis padeda vaikui išmokti suklysti ar susitaikyti su savo bei kitų trūkumais.
Žaisdamas jis ar ji išmoksta pralaimėti.
Vienas mažas berniukas, kurį pažinojau, visuomet pasitraukdavo iš aikštelės, kai žaisdamas beisbolą nesugebėdavo atmušti kamuolio.
Taip, jis paprasčiausiai pasitraukdavo iš žaidimo.
Tai pastebėję tėvai prikalbino jį tęsti žaidimą, netgi tada, kai jis suklysta.
Vaikai jaučia didžiulį spaudimą, skatinantį juos išsiskirti.
Būdami tarp bendraamžių jie supranta, kad jie neturi būti tobuli, bet tik „pakankamai geri".
Jei pastebite savo vaiką besisukiojantį aplink draugus, kurie visur ir visada siekia būti geriausi ir visada nori pasirodyti, tai gali būti įspėjimas, kad jūsų vaikas nesijaučia gerai tiesiog būdamas savimi.
Tai itin išryškėja, kai vaikas būna su grupe, kuri labai akcentuoja, kaip svarbu turėti „teisingus" daiktus: tam tikrus rūbus ar kitus jėgos ar šaunumo atributus.
Kartais tai normalu, tačiau kartais siekimas būti idealiam perdaug pabrėžiamas.
Vaikas turi žinoti, kad jis yra pakankamai geras, ir to jis mokosi draugaudamas su kitais.
Draugystė padeda vaikams suprasti, kad kiti žmonės taip pat klysta.
Pastebėję kitų trūkumus jie mokosi būti kantrūs ir užjausti.
Tėvai turėtų padėti vaikams mokytis priimti kitus vaikus tokius, kokie jie yra.
Jei padėsite jam atrasti draugų tarp tų vaikų, kurie yra visai kitokie, gali atsiverti nauji jūsų vaiko talentai ir pomėgiai.
Draugystės išsaugojimas ir plėtojimas
Labai svarbu, kad vaikas ne tik mokėtų užmegzti, tačiau taip pat gebėtų išsaugoti ir toliau plėtoti santykius su draugais.
tags: #draugystes #tema #vaikams