Ikimokyklinio amžiaus vaikų emocijų ypatumai
Ikimokyklinio amžiaus vaikų emocijų ypatumai
Vaikų emocijų pasaulis yra itin turtingas ir dinamiškas. Ikimokyklinis amžius - tai svarbus etapas, kai vaikai pradeda intensyviai pažinti save, kitus ir pasaulį aplink save. Šiame amžiuje emocijos atlieka ypatingą vaidmenį vaiko asmenybės formavimuisi, socialinių įgūdžių ugdymui ir bendravimo su aplinkiniais vystymuisi.
Emocijų reikšmė ikimokyklinukų ugdymui
Kaip asmenybės formavimąsi veikia visuomenės normos, savo darbuose aprašė A. Šienas, N. Gudžiūnaitė (2000). Bendravimo problemas, t. y. tarpusavio santykių ypatumus atskleidė R. Prakapas (2001), L. Žarskienė (2003), A. Palujanskienė (2005). Gana aktualią jaunimui temą - integravimosi į darbo rinką problemas akcentavo V. Šinkas, R. Šinskienė (2001), D. Šiemaitis ir kt. (2002).
Socialinio vystymosi teorija (Vygotsky, 1978) teigia, kad socialinė interakcija (individo sąveika su kitais) yra vienas svarbiausių kognityvinio vystymosi procesų. Remiamasi koncepcija, kuri teigia, jog jaunimo politika plėtojama ir savivaldybių lygmeniu. Išanalizuota jaunimo nuomonė apie jaunimo politikos įgyvendinimą ir plėtotę Šiaulių mieste.
Valstybinę jaunimo politiką teisinantis, struktūrų veiklą reglamentuojantis dokumentas - Jaunimo politikos pagrindų įstatymas, priimtas 2003 gruodžio 4 d. Jis institucijų tvirtinimas nacionaliniu ir savivaldybių lygmeniu. Įstatyme pirmą kartą patvirtinta jaunimo organizacijos bei jaunimo organizacijų tarybos sąvokos. LR jaunimo politikos pagrindų įstatymas taip pat skelbia, kad jaunimo politika yra kryptinga veikla, kuria sprendžiamos jaunimo problemos ir siekiama sudaryti palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei bei jo integravimuisi į visuomenės gyvenimą, taip pat veikla, kuria siekiama visuomenės ir atskirų jos grupių supratimo bei tolerancijos jauniems žmonėms. Šiame įstatyme patvirtinti ir regioninės jaunimo politikos pagrindai. Tai jaunimo politika, ypatingą dėmesį skiriant savivaldybių jaunimo reikalų taryboms bei jaunimo reikalų koordinatoriams. Jaunimo organizacijų vienijimosi pradžia (1992 m.).
Jaunimo politikos sritys rodo jaunimo politikos įgyvendinimą, kurios yra paremtos atliktu tyrimu. Jame ištirta ir įvertinta jaunimo politika, pasitelkiant Šiaulių miesto jaunimo patirtį, nuomones bei praktines žinias. Taip pat jaunimo politikai reikalingas LR jaunimo politikos pagrindų įstatymas. Būtent šis įstatymas reglamentuoja valstybinę jaunimo politiką. Aktuali jaunimo neformalaus ugdymo sritis ir regioninės jaunimo politikos pagrindai.
Europos jaunimo politikos raida
Europos jaunimo politikos susikūrimą galima sieti su Europos Tarybos Europos jaunimo centro Strasbūre susikūrimu. Atidarius jaunimo centrą 1967 metais, Europos Taryba prisiėmė įsipareigojimą aktyviai dirbti plėtojant jaunimo politiką Europoje. Šis įsipareigojimas buvo grindžiamas pamažu vystant jaunimo politikai skirtas institucines priemones ir užmezgant glaudų kontaktą su Europos jaunimo nevyriausybinėmis organizacijomis. Iš pradžių buvo sukurta Europos jaunimo konsultacinė taryba, kurioje dalyvavo jaunimo organizacijų atstovai ir turėjo galimybę pateikti savo požiūrį į jaunimo politikos vystymą Europos Taryboje. Vėlesniu laikotarpiu struktūra vystėsi ir buvo sukurta Europos Tarybos Jaunimo reikalų jungtinė taryba, kurioje lygiomis teisėmis aplink vieną stalą susėdo vyriausybių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Europos Tarybos Jaunimo ir Sporto Direktoratas per tą laiką parengė daugybę pozicijų dėl jaunimo dalyvavimo, informavimo, savanorystės veiklos, žmogaus teisių, tarpkultūrinio pažinimo, konfliktų prevencijos. Buvo inicijuotas didelis kiekis su jaunimu susijusių tyrimų. Suorganizuota didelės apimties jaunimo kampanija „Visi skirtingi, visi lygūs“, šios kampanijos eigoje sukurtas antrasis Europos Jaunimo Centras Budapešte. Nuolat stiprinamas bendradarbiavimas su jaunimo NVO sektoriumi.
Europos Sąjunga palyginus neseniai įsitraukė į diskusiją jaunimo politikos klausimais. Europos Komisaras V. Reding, 2000 metais inicijavo Europos Sąjungos jaunimo politikos Baltosios knygos kūrimą. Konsultacijų su jaunimo organizacijomis procese buvo identifikuotos pagrindinės jaunimo problemos ir iššūkiai. Baltoji knyga įvardijo jaunimo politikos kaip tarpsektorinės politikos pobūdį, identifikavo 4 pagrindinius veiklos jaunimo politikos srityje prioritetus: jaunimo dalyvavimas, informavimas, savanorystė ir jaunimo tyrimai. Šiose srityse ES šalys narės identifikavo bendruosius tikslus, kurie turi būti įgyvendinami ir vėliau kiekviena šalis ES narė pateikia ataskaitą apie tikslų įgyvendinimo rezultatus. Šiuo dokumentu apibrėžiamos pagrindinės jaunimo veiklos sąvokos, apibūdinama esama situacija, identifikuojamos problemos bei jų sprendimo būdai. Akcentuojamas šalių lygiavertiškumo principas ir bendros atsakomybės prisiėmimas sprendžiant jaunimui kaip socialinei grupei aktualias problemas.
Kalbant apie Europos jaunimą, Europos Sąjungoje sukurta tokia programa, kaip „Veiklus jaunimas“. Ši programa skirta jaunimo neformalaus ugdymo sritims ir regioninės jaunimo politikos pagrindams. Ji suteikia jauniems žmonėms neformalaus ugdymo(-si) galimybes bei finansines subsidijas jų inicijuotiems bei įgyvendinamiems projektams, skatina Europos šalių jaunimo bendradarbiavimą. Tačiau vis dar nėra gavusi visuotinio pripažinimo. Taigi, pagrindinė atsakomybė tenka jaunimo politikos veikėjams nacionaliniame lygmenyje.
Lietuvos jaunimo politikos institucinė struktūra
Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisija. Jos pagrindinės funkcijos: rūpintis jaunimo teisėmis, valstybinės jaunimo politikos įgyvendinimu, teikti pasiūlymus dėl jos tikslų įgyvendinimo, vykdyti parlamentinę kontrolę, išklausant ministerijų ir kitų valstybės institucijų (Valstybinės jaunimo reikalų tarybos ir Kultūros ir sporto departamento) informacijas bei pranešimus.
Jaunimo reikalų departamentas (JRD) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. JRD buvo įkurtas 2006 m. sausio 15 d. pertvarkius Valstybinę jaunimo reikalų tarybą (VJRT), veikusią nuo 1996 m. Jaunimo reikalų taryba. Jaunimo reikalų taryba yra prie JRD visuomeniniais pagrindais veikianti kolegiali patariamoji institucija. Tarybą sudaro 12 narių: 6 valstybinių institucijų ir įstaigų atstovai ir 6 jaunimo organizacijų atstovai, kuriuos deleguoja Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT). Tarybos sprendimai Departamentui yra patariamojo, rekomendacinio pobūdžio.
Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT). Lietuvos jaunimo organizacijų taryba - didžiausia nevyriausybinė jaunimo organizacija Lietuvoje, vienijanti nacionalines jaunimo organizacijas ir regionines jaunimo organizacijų sąjungas. Jos gretose šiuo metu yra 51 organizacija - narė. Tai pagrindinės įstaigos, kurios eina jaunimo politikos veiklą. Be vienos iš jų sklandžiai nevyktų jaunimo organizacijų veikla. Kalbant apie jaunimo veiklą, jos sąkūrimui bei vykdymui reikalinga kiekvienos iš šių įstaigų pagalba.
1996 metais spalio 7 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė patvirtinti valstybinės jaunimo reikalų tarybos nuostatus bei valstybinio jaunimo fondo statusą. Valstybinė jaunimo reikalų taryba steigiama valstybinei jaunimo politikai įgyvendinti ir kitoms įstatymuose bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nustatytoms funkcijoms vykdyti. Taigi, ši taryba turi vykdyti tokius uždavinius bei pareigas, kaip formuoti intelektualią, pilietišką, demokratinę asmenybę, padėti jaunimui integruotis į politinį, pilietinį, ekonominį, socialinį ir kultūrinį šalies gyvenimą, formuoti jaunimo dvasines vertybes, ugdyti pareigą Tėvynei ir šeimai.
Jaunimo politikos įgyvendinimas (LR jaunimo politikos pagrindų įstatymas, 2003 m.). Sausio 6 dieną Vilniuje buvo LR Seimo pasirašyta rezoliucija dėl jaunimo nedarbo mažinimo, kuria prašė Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijas sudaryti darbo grupes problemoms spręsti; taip pat į šias darbo grupes įtraukti ir Lietuvos jaunimo organizacijas, aukštąsias mokyklas, studentų sąjungas bei nevyriausybines organizacijas, kad sprendimai būtų kokybiški ir atitiktų visuomenės poreikius bei įstatymų suderinamumą.
Prie šių dokumentų priskiriamas ir LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas. Šiame įsakyme yra patvirtinta jaunimo mokyklos sąvoka, jos struktūra ir veiklos formos, paskirtis, veiklos organizavimas. Taip pat yra minimos moksleivių, pedagogų, tėvų teisės ir pareigos, kurios šiandien daugumai yra aktualios. Kalbant apie LR švietimo ir mokslo įsakymą, svarbu paminėti, jog mokykla savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaikų teisių konvencija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimais, švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais ir šių Nuostatų pagrindu parengtais mokyklos nuostatais. Čia svarbų vaidmenį vaidina mokykla, kurios paskirtis yra padėti mokymosi motyvo stokojantiems, dėl socialinių-ekonominių sąlygų negalintiems baigti dieninės pagrindinės mokyklos moksleiviams ugdytis, sudaryti sąlygas jų optimaliai saviaktualizacijai, produktyviai bei socialiai prasmingai saviraiškai (LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas, 2000 m., liepos 25 d.).
2004 metais vasario 23 dieną buvo patvirtinta vaikų ir jaunimo socializacijos programa, kurią būtent patvirtino tuometinis Ministras Pirmininkas A. Brazauskas bei Švietimo ir mokslo ministras A. Monkevičius. Strateginis šios Programos tikslas yra plėtoti vaikų ir jaunimo socializacijos galimybes, skatinti kultūrinį...
Vasario 25 d. rajono ugdymo įstaigų psichologų metodinio būrelio susirinkime buvo kalbama apie psichologo ir tėvų bendradarbiavimą siekiant vaiko gerovės. Pranešimo metu buvo aptarti tėvų lūkesčiai, baimės ir pasipriešinimas, psichologo vaidmenys (eksperto, tarpininko ir partnerio pozicijos) bei dažniausi iššūkiai, kylantys kuriant ryšį tarp šeimos ir ugdymo įstaigos. Praktinėje dalyje dalyviai atliko savirefleksijos užduotį, kurdami „Partnerystės žemėlapį”, kuris padėjo vizualiai įvardyti stiprybes, rizikas ir galimas augimo kryptis dirbant su tėvais.
Vaikų emocijos: kaip jas atpažinti ir valdyti? | Emocijų magnetukai vaikams
Ši jaunimo politika savivaldybėse - tai Jaunimo politikos plėtros savivaldybėse 2007-2009 metų programa, kurioje paminėtas jaunimo reikalų koordinatoriaus, jaunimo reikalų tarybos bei jaunimo reikalų departamento vaidmuo. Kaip ir kiekvienas miestas, taip ir savivaldybė turi savo jaunimo politikos vykdymo specifiką. Mokslinio darbo problema: Šiandien, 2004 m. Jaunimo politika yra kryptinga veikla, kuria sprendžiamos jaunimo problemos ir siekiama sudaryti palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei bei jo integravimuisi į visuomenės gyvenimą, taip pat veikla, kuria siekiama visuomenės ir atskirų jos grupių supratimo bei tolerancijos jauniems žmonėms.
Viena iš svarbiausių šio įstatymo skirsnių apibūdina jaunimo politikos patį organizavimą ir valdymą. Taigi, antrajame skirsnyje 6 straipsnis reglamentuoja, jog jaunimo politiką pagal kompetenciją įgyvendina Vyriausybė, ministerijos, Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos. Kaip tik antrojo skirsnio 7 straipsnis patvirtina Jaunimo reikalų departamento funkcijas. Jis rengia ir įgyvendina valstybės jaunimo politikos programas ir priemones, analizuoja jaunimo ir jaunimo organizacijų būklę Lietuvoje, koordinuoja valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklą jaunimo politikos srityje. Kita, taip pat svarbi jaunimo politikos srityje minima įstaiga, yra Jaunimo reikalų taryba.
Šios jaunimo politikos įgyvendinimas (LR jaunimo politikos pagrindų įstatymas, 2003 m.). Taigi, LR jaunimo politikos pagrindų įstatymas taip pat skelbia, jog jaunimo politika yra kryptinga veikla, kuria sprendžiamos jaunimo problemos ir siekiama sudaryti palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei bei jo integravimuisi į visuomenės gyvenimą, taip pat veikla, kuria siekiama visuomenės ir atskirų jos grupių supratimo bei tolerancijos jauniems žmonėms. Šiame įstatyme patvirtinti ir regioninės jaunimo politikos pagrindai.
Tai jaunimo politika, ypatingą dėmesį skiriant savivaldybių jaunimo reikalų taryboms bei jaunimo reikalų koordinatoriams. Jaunimo organizacijų vienijimosi pradžia (1992 m.). Taip pat jaunimo politikai reikalingas LR jaunimo politikos pagrindų įstatymas. Būtent šis įstatymas reglamentuoja valstybinę jaunimo politiką. Aktuali jaunimo neformalaus ugdymo sritis ir regioninės jaunimo politikos pagrindai. Šios atsakingai ir kūrybingai spręsti savo problemas ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, taip pat plėtoti jauno žmogaus socialines kompetencijas.
Valstybinė jaunimo reikalų taryba vykdo tokius uždavinius bei pareigas, kaip formuoti intelektualią, pilietišką, demokratinę asmenybę, padėti jaunimui integruotis į politinį, pilietinį, ekonominį, socialinį ir kultūrinį šalies gyvenimą.
Tad, apibendrinant, ikimokyklinio amžiaus vaikų emocijų pažinimas ir ugdymas yra labai svarbus jų visaverčiam vystymuisi. Tai yra pamatas, ant kurio statomi vėlesni socialiniai, emociniai ir kognityviniai gebėjimai.