Teresė Rubackienė: pianistė, pedagogė ir talentingos dukters mama
Teresė Rubackienė: pianistė, pedagogė ir talentingos dukters mama
Teresė Rubackienė - tai vardas, neatsiejamai susijęs su Lietuvos muzikos istorija, ypač su fortepijono atlikimo ir pedagogikos sritimis. Nors pati Mūza Rubackytė yra žinoma pianistė, jos motinos, Teresės Rubackienės, gyvenimas ir darbai taip pat nusipelno ypatingo dėmesio. Teresė ne tik pati buvo muzikalus žmogus, bet ir sugebėjo ugdyti bei palaikyti dukters talentą, tapdama svarbia jos karjeros dalimi.
Ankstyvoji vaikystė ir muzikinės šaknys
Teresė Rubackienė gimė ir augo muzikalioje aplinkoje, kurioje muzika buvo neatsiejama gyvenimo dalis. Ji prisimena savo senelį Antaną Gomolicką, kuris po pensijos apsigyveno Meižių dvare. Ten stovėjo senelės Anelės Gomolickienės, pianistės ir Sankt Peterburgo konservatorijos absolventės, fortepijonas. Būtent Anelė pradėjo mokyti mažąjį Antaną muzikos pagrindų ir skambinti fortepijonu, pastebėjusi jo gabumus. Deja, motina mirė, kai Antanui tebuvo dešimt metų, nutraukdama jo muzikinį ugdymą.
Teresės motina, Marija Gomolickienė, buvo pedagogė ir turėjo puikų balsą, dažnai dainuodavo įvairių švenčių metu. Kai Teresei buvo penkeri metai, šeima persikėlė į Kauną. Šešerių ji pradėjo mokytis skambinti fortepijonu, o jos pirmaisiais mokytojais tapo tėvelis ir sesutė. Tėvai, pastebėję dukters muzikinį talentą, nusprendė ją leisti į vokiečių mokyklą, kuri turėjo gerą reputaciją ir leido pramokti vokiečių kalbą.
Mokslai ir pedagoginė veikla
Teresė Rubackienė studijavo fortepijono klasėse Kauno konservatorijoje pas profesorę Eleną Laumenskienę ir Stanislovą Szpinalskį. E. Laumenskienė apibūdinama kaip gera, bet griežta pedagogė. S. Szpinalskis, Pirmojo tarptautinio F. Chopino konkurso Varšuvoje antros vietos laimėtojas, paliko didžiausią įspūdį Teresei kaip pedagogas. Jo atliekamos D. Scarlatti sonatos ar F. Chopino noktiurnai jai atrodė kaip stebuklas.
Vėliau Teresė studijavo Balio Dvariono fortepijono klasėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Vokiečių okupacijos metais ji mokėsi skambinti pas Elzę Herbeck-Hansen. Po karo Teresė turėjo galimybę keletą metų mokytis pas profesorių Sakovniną, kuriam dėkinga už atvertas A. Skriabino muzikos subtilybes. A. Skriabinas ir iki šiol išlieka jos nepaprastai vertinamu kompozitoriumi.
Pedagoginis darbas užėmė svarbią Teresės Rubackienės gyvenimo dalį. Ji mokė vaikus nuo pirmos iki vienuoliktos klasės, tačiau labiausiai jai patiko dirbti su vyresniais mokiniais. Jos pedagogika susipažino daugelis žinomų Lietuvos muzikantų, tarp jų - Irutė Šimulytė, Jūratė Bundzaitė, Vykintas Bieliauskas. Teresė ir jos sesuo Irena, taip pat pedagogė, dažnai dirbdavo kartu su mokiniais, skatindamos bendradarbiavimą ir dalijimąsi patirtimi.
Talentinga mama - atsakinga viso gyvenimo misija
Teresės Rubackienės gyvenime ypatingą vietą užėmė jos dukra Mūza Rubackytė, tapusi garsia pianiste. Teresė prisimena, kad jaunystėje jos šukuosena - supintos ir susuktos kasos prie ausų - kartais jai pelnydavo "mūzos" palyginimą. Darbe choristės ją taip pat vadino mūza, o tuo metu ji jau laukėsi dukters. Gimus mergaitei, ji buvo pavadinta Mūza, taip simboliškai įprasminant šį motinos ir dukters ryšį.
Nuo pat mažens Mūza rodė išskirtinius gabumus muzikai. Ji pradėjo skambinti pianinu vos pradėjusi vaikščioti, o fortepijonas tapo ne tik mokymosi, bet ir žaidimų objektu. Teresė prisimena, kaip kartu su dukra žaidžiant fortepijonu, žemos natos tapdavo "meška", o aukštos - "paukščiukų balsai". Mūza taip pat turėjo stiprų balsą ir penkerių metų jau dainavo radijo studijoje. Maestro Saulius Sondeckis buvo sužavėtas jos atlikimo.
Mūza taip pat mokėsi smuikuoti, lankė kompozicijos pamokas ir sukūrė nemažai savo kūrinių. Jos gabumai stebino ir pačią Teresę. Mūza greitai įsimindavo melodijas, kūrinius ir netgi mokinių vardus, susiejant juos su girdėta muzika. Būdama vos septynerių, ji atliko J. Haydno koncertą fortepijonui D-dur su orkestru Nacionalinėje filharmonijoje, o dešimties - B. Dvariono koncerto fortepijonui Nr. 2 dalis Maskvoje.
Teresė visuomet jautė didelę atsakomybę ugdydama dukters talentą. Nors kartais kildavo ginčų, jie visada baigdavosi taikiai. Teresė ir jos sesuo Irena norėjo pačios stebėti Mūzos vystymąsi ir užtikrinti, kad jos įgimta laisvė ir fantazija nebūtų suvaržytos. Nors Mūza mokėsi pas tetą Ireną, ji taip pat turėjo galimybę pasikonsultuoti su profesoriumi Nadežda Golubovskaja Maskvoje, o vėliau studijavo pas profesorių Jurgį Karnavičių Lietuvos konservatorijoje.
Palikimas ir pripažinimas
Teresės Rubackienės gyvenimas buvo neatsiejamai susijęs su muzika ir jos puoselėjimu. Ji ne tik pati buvo muzikė, bet ir sugebėjo perduoti savo meilę menui dukrai, kuri tapo viena garsiausių Lietuvos pianisčių. Teresės indėlis į muzikinį ugdymą ir palaikymą dukters karjeroje yra neįkainojamas.
Mūza Rubackytė, tęsdama šeimos tradicijas, tapo pasaulinio garso pianiste, koncertuojančia visame pasaulyje, dalyvaujančia tarptautiniuose festivaliuose ir esančia pianistų konkursų žiuri nare. Ji taip pat aktyviai skleidžia vengrų kompozitoriaus Ferenco Liszto palikimą. Mūza yra apdovanota daugybe aukštų apdovanojimų, įskaitant Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino medalį, Lietuvos nacionalinę premiją ir kitus.
Teresės Rubackienės istorija yra įrodymas, kad meilė muzikai, atsidavimas pedagogikai ir rūpestis savo vaikais gali sukurti nuostabius dalykus, paliekant ilgalaikį pėdsaką kultūros istorijoje.
tags: #pianiste #taisa #rubackiene #gimimo #metai