Arterinis kraujospūdis (AKS) vaikams: normos, rizikos veiksniai ir prevencija
Arterinis kraujospūdis (AKS) vaikams: normos, rizikos veiksniai ir prevencija
Arterinė hipertenzija (AH) yra viena svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą lemiančių priežasčių. Nors apie ją dažnai kalbama suaugusiųjų kontekste, naujausi tyrimai rodo, kad AH problema aktuali ir vaikams. Ankstyva profilaktika, pradedama vaikystėje ir paauglystėje, yra perspektyviausia priemonė siekiant sumažinti sergamumą, mirtingumą ir nedarbingumą, susijusį su širdies ir kraujagyslių ligomis.
Lietuvoje 2009 metais atlikto tyrimo duomenimis, arterine hipertenzija (AH) sirgo 5,5 proc., o sunkia AH - 1,7 proc. vaikų ir paauglių. Nors tikslus padidėjusio AKS paplitimas tarp vaikų nėra žinomas, skirtingais duomenimis, įvairiose šalyse šis skaičius svyruoja tarp 5-15 proc. ir yra linkęs didėti. Vidutiniškai prehipertenzija yra nustatoma nuo 2,2 proc. iki 3,5 proc., o AH - apie 3,5 proc. vaikų. Padidėjęs AKS būdingesnis berniukams (15-19 proc.) nei mergaitėms (7-12 proc.).
Normalus vaikų AKS
Normalus vaikų AKS nustatomas, kai sistolinio ir diastolinio AKS reikšmės yra 95 procentilių. Vaikams sistolinis kraujo spaudimas (viršutinis skaičius) paprastai yra 90-110 mmHg, o diastolinis (apatinis skaičius) - 55-75 mmHg. Paauglystės laikotarpiu, nuo maždaug 13 metų, kraujo spaudimas gali palaipsniui didėti dėl hormoninių pokyčių ir aktyvaus augimo, svyruodamas apie 100-120 mmHg sistoliniam spaudimui ir 60-80 mmHg diastoliniam spaudimui.
Kraujospūdžio matavimo svarba ir metodika vaikams
Kraujospūdis yra vienas pagrindinių rodiklių, nuolat stebimų medicinoje. Jis apibūdina jėgą, kuria kraujas spaudžia arterijų sieneles, kai cirkuliuoja per kūną. Kraujo spaudimas nėra vien tik skaičius - tai svarbi informacija apie širdies ir kraujagyslių sveikatą bei organizmo būklę. Per didelis arba per mažas kraujo spaudimas gali tapti rimtų sveikatos problemų priežastimi.
Vaikams AKS gali būti matuojamas tiek naudojant automatinį kraujo spaudimo matuoklį, tiek sfignomanometrą ir stetoskopą. Iš pradžių matuojama automatiniu kraujo spaudimo matavimo aparatu. Jei pamatavus AKS yra ≥90 procentilių, tuomet spaudimas matuojamas 2-3 min. intervalu dar 2 kartus sfignomanometru ir stetoskopu ir apskaičiuojamas 2 paskutinių matavimų vidurkis. Spaudimas matuojamas, kai vaikas yra ramus, 3-5 min. iki matavimo neturėjęs fizinio krūvio. Pacientas turi sėdėti tiesiai, abi kojos turi liesti žemę, negali būti sukryžiuotos. Norint gauti tikslius duomenis, AKS turi būti matuojamas ant dešinės rankos, naudojant 2/3 žasto ilgio apimantį veržiamąjį raištį, vaikas tuo metu turi nejudėti ir nekalbėti.
Nėra sutariama, kada šeimos gydytojui reikėtų pirmą kartą pamatuoti AKS vaikui, tačiau patariama pradėti nuo 3 metų. Jei vaikas neturi rizikos veiksnių, AKS reikėtų matuoti kas metus.
Rizikos veiksniai, lemiantys vaikų AKS padidėjimą
Rizikos veiksniai sirgti AH skirstomi į neišvengiamus (neišnešioti naujagimiai, įgimtoji hipotrofija, paveldimosios ligos šeimoje, šeiminė įgimtųjų inkstų ligų anamnezė) ir išvengiamus (mitybos įpročiai, antsvoris ar nutukimas, miego sutrikimai, stresas, žalingi įpročiai). Pagrindiniai rizikos veiksniai - diabetas, dislipidemija, nutukimas, fizinis aktyvumas ir mitybos įpročiai, rūkymas, alkoholio vartojimas, mažas gimimo svoris bei gestacijos amžius, knarkimo ar miego apnėjos epizodai anamnezėje. Netinkami mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, žalingi pomėgiai ir antsvoris - tai pagrindiniai rizikos veiksniai, sukeliantys padidėjusį AKS.
Vienas svarbiausių rizikos veiksnių išsivystyti antrinei AH - nutukimas. Nuo 1990 iki 2016 metų nutukusių vaikų iki 5 metų skaičius nuo 32 mln. išaugo iki 41 mln. Nutukimas nustatomas tuomet, kai kūno masės indeksas (KMI) yra >95 procentiliai vertinant pagal amžių ir lytį, sunkus nutukimas - >99 procentiliai. Nustatyta, kad nutukę vaikai turi 2 kartus, o esant sunkiam nutukimui - 4 kartus didesnę riziką išsivystyti AH, palyginti su normalaus svorio vaikais. Nuo 27 proc. iki 47 proc. 6-18 metų vaikų, kurie yra nutukę, serga ir AH.
Kitas svarbus veiksnys - miego sutrikimai (knarkimas, obstrukcinės miego apnėjos sindromas). Jei vaikas naktį miega mažiau nei 7 val., tikimybė, kad išsivystys padidėjęs AKS, svyruoja tarp 3,6 proc. ir 14 proc. Stebimas stiprus ryšys tarp AH ir lėtinių inkstų ligų - net apie 50 proc.
AH skirstymas ir diagnostika
AH yra skirstoma į pirminę ir antrinę. Amerikoje dominuoja pirminė AH, tačiau, remiantis kitų šalių atliktais tyrimais, nustatyta, kad pirminė AH vaikams nėra dažna. Pastebėta, kad pirminė AH būdinga vyresniems vaikams (≥6 metų), esant teigiamai šeiminei anamnezei ir antsvoriui ar nutukimui. Nustatyta, kad diastolinis AKS labiau didėja sergant antrine AH, o sistolinis - pirmine. Taigi mažesniems vaikams būdingesnė antrinė, o paaugliams - pirminė AH.
Labai svarbu vaikams kuo anksčiau nustatyti padidėjusį AKS ir juos stebėti, nes net 10-15 proc. vaikų, sergančių pirmine AH, nustatoma kairio skilvelio hipertrofija. Dažniausios antrinės AH priežastys - inkstų ligos, aortos koarktacija, endokrininės priežastys, vaistai, didinantys AKS. Pati dažniausia antrinės AH priežastis - lėtinės inkstų ligos ir renovaskulinės anomalijos.
Slaptoji AH nustatoma tuomet, kai gydytojo kabinete pamatuotas AKS yra normalus, tačiau vertinant 24 val. ambulatorinio AKS matavimo rezultatus stebimas jo padidėjimas. Viename tyrimų tarp atsitiktinai tirtų vaikų slaptoji AH nustatyta nuo 5,8 proc. iki 10 proc. vaikų. Ji nustatoma tuomet, kai AKS gydytojo kabinete išmatuojamas ≥95 procentiliai, tačiau matuojant kitomis aplinkybėmis (pvz., namuose) AKS yra normalus. Atskirti baltojo chalato AH nuo pirminės ar antrinės AH padeda 24 val. ambulatorinis AKS matavimas.
Anamnezės rinkimas ir fizinis ištyrimas
Renkama anamnezė apima šeimos narių būkles, kurios gali turėti įtaką vaiko AKS padidėjimui: AH, diabetas, dislipidemija, kardiovaskulinės ligos, paveldimosios inkstų ligos, paveldimosios endokrininės sistemos ligos, su AH susiję sindromai. Renkant anamnezę apie pacientą, svarbu sužinoti, ar mama nėštumo metu arba iki jo turėjo padidėjusį AKS, ar vaikas gimė ne per anksti pagal gestacijos amžių ir ne per mažas pagal svorį.
Didelę reikšmę turi vaiko mityba: kiek pacientas per parą suvartoja druskos, riebalų ir cukraus, ar valgo pakankamai vaisių ir daržovių, ar jo dieta yra visavertė. Taip pat svarbu atsižvelgti į psichosocialinę anamnezę, nes vaikai taip pat patiria nerimą, stresą ar depresiją.
Fizinis ištyrimas apima svorio, ūgio ir KMI matavimą, AKS matavimą. Antro pas gydytoją vizito metu, jei yra padidėjęs AKS, jis turi būti matuojamas ant abiejų rankų ir vienos kojos.
Gyvensenos keitimas ir gydymas
Gyvensenos keitimas yra svarbus AH gydymo komponentas. Tyrimu nustatyta, kad nutukusiems vaikams, kurie 3-5 kartus per savaitę po 40 min. užsiiminėjo vidutinio intensyvumo aerobine fizine veikla, sistolinis AKS vidutiniškai sumažėjo 6,6 mm Hg. Taip pat svarbus streso mažinimas.
Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI), andrenoblokatoriai, ilgo veikimo kalcio kanalų blokatoriai ir tiazidiniai diuretikai yra pagrindiniai vaistai, skiriami vaikų AH gydyti. Pirmenybė teikiama medikamentams, kurie yra vartojami 1 k./d. Gydymas pradedamas nuo monoterapijos, vaistas skiriamas mažiausiomis rekomenduojamomis dozėmis.
Aukštas kraujo spaudimas (Hipertenzija) ir kaip su tuo susitvarkiau
Per mažas svoris ir jo įtaka
Per mažas vaiko kūno svoris yra mitybos nepakankamumo indikatorius ir sukelia ilgalaikius sveikatos padarinius, pvz., psichinės ir emocinės sveikatos sutrikimus, elgesio problemas ir žemus mokslo pasiekimus, yra susijęs su sumažėjusiu kognityviniu vystymu, nepalankiomis sveikatos pasekmėmis visam gyvenimui. 2020-2021 m. Lietuvoje 14,8 % mokinių turėjo per mažą kūno svorį. Jei nustatomas per mažas vaiko kūno svorio didėjimas, skiriamas didelis dėmesys taisyklingai vaiko priežiūrai, mitybos režimui ir mitybos korekcijai.
Mitybos koregavimo tikslai yra šie: atsižvelgiant į ūgį, pasiekti idealų svorį, pašalinti pagrindinių maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų stoką, pasivyti tam tikrai amžiaus grupei būdingus augimo kriterijus, išmokyti tėvus taisyklingos vaiko mitybos. Mitybos koregavimas yra vaiko, kuris turi per mažą kūno svorį, gydymo pagrindas, todėl manoma, kad turi būti skiriamas adekvatus baltymų ir didesnis kalorijų skaičius.
Kraujospūdžio matuokliai vaikams
Kraujospūdžio matuoklis - tai prietaisas, skirtas matuoti kraujo spaudimą arterijose. Šis prietaisas padeda nustatyti sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą bei širdies ritmą, kurie yra svarbūs rodikliai vertinant širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Kraujospūdžio matuokliai gali būti mechaniniai, automatiniai arba pusiau automatiniai. Automatiniai matuokliai yra patogiausi kasdieniam naudojimui, nes jie automatiškai pripučia manžetę ir nustato spaudimą bei pulsą. Renkantis matuoklį svarbu atsižvelgti į naudojimo dažnumą, tikslumą, matavimo istorijos saugojimo galimybę, ekrano dydį ir duomenų aiškumą, papildomas funkcijas bei kainą ir patikimumą.
