Šiuolaikiniai vaikai, apsupti technologijų, kartais nebemoka žaisti, jiems trūksta vaizduotės. Žaidimų pasaulis, nuo paprastų žaislų iki sudėtingų kompiuterinių žaidimų, turi didelę įtaką vaiko raidai. Šiame straipsnyje panagrinėsime įdomius faktus apie vaikų žaidimus, jų naudą ir galimą žalą, taip pat patarimus tėvams, kaip lavinti vaiko kūrybiškumą ir skatinti sveiką požiūrį į žaidimus.

Žaidimų svarba vaikų raidoje

Vaikams žaidimų amžius yra itin svarbus. Žaidžiant vaikai modeliavimo principu mokosi tam tikro elgesio ir įsisavina vertybes bei idealus per socialines sąveikas. Tai padeda jiems suprasti pasaulį, ugdo socialinius įgūdžius ir emocinį intelektą. Docentė dr. teigia, kad namuose, vieną po kito įveikdami kompiuterinių žaidimų lygius, vaikai įdarbina tik labai mažą dalį savo mąstymo, kūrybiškumo gebėjimų, netobulina specialių įgūdžių. Tai rodo, kad svarbu rasti balansą tarp virtualių ir tradicinių žaidimų.

Nors dauguma suprantame, kad vaikams žaidimas yra labai svarbus, tačiau dažnu atveju to netapatiname su mokymusi. O juk tai pats tiesiausias kelias į visapusišką tobulėjimą. Atlikti tyrimai rodo, kad kokybiškas žaidimas yra susijęs su aukštesniu intelekto lygiu. Priklausomai nuo žaidimo tipo, mes galime lavinti kognityvinius (pažinimo), lingvistinius (kalbos) ir socialinius gebėjimus. Laisvo tipo arba vaidmenų žaidimai yra labiausiai skatinantys kūrybinį mąstymą bei praplečiantys vaizduotę. Laisvo žaidimo metu vaikas pats susikuria žaidimo taisykles. Tai vienas iš svarbiausių įgūdžių, kuris yra reikalingas pasirengimui mokyklai. Emocijas kontroliuoti gebantis vaikas gali nesunkiai dalintis vaidmenimis komandinėje veikloje ar įveikti iškilusius iššūkius. Vaikai, mokantys kontroliuoti savo emocijas, geriau pritampa prie bendraamžių. Vyksta pirminė socializacija, kurios metu padedami pagrindai vertybinėms nuostatoms, įsitikinimams. Per žaidimus vaikui galima padėti suprasti visuomenėje vyraujančias taisykles ir normas. Vaikai, turintys stiprius socializacijos pagrindus, lengviau įsitraukia į žaidimus su kitais vaikais. Jam lengviau pažinti kūno galimybes, kontroliuoti savo judesius. Fizinė veikla gerina bendrą organizmo sveikatą ir stiprina raumenyną. Kartu patiriamos linksmos akimirkos atneša teigiamas emocijas ir tuo pačiu stiprina tėvų-vaikų ryšį. Kai žaidimus sujungiame su humoru, bendras ryšys ir meilė stiprinami kur kas greičiau. Didžiausias žaidimo žavesys - jis lydi vaiką nuo pirmųjų mėnesių. Augant vaikui, kartu “auga” ir žaidimai. Suprasdami vaiko poreikius ir pritaikydami žaidimus, galime jam padėti prasmingai leisti laiką. Tai ne tik lavina dabartinius vaiko įgūdžius, stiprina tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą, bet ir padeda pagrindus, kurie lemia pasiekimus mokykloje ir net tolimesniame gyvenime. Skirkite laiko kokybiškam žaidimui.

Žaidimas vyksta tada, kai vaikas į jį pasineria visa savo esybe, kai įdarbinama vaizduotė. Apibrėžiant žaidimą sakoma, kad tai laisva valia pasirinkta, plėtojama savarankiškai ir paremta vidine motyvacija veikla. Būtent ši veikla ir suteikia vaikams daugiausiai pasitenkinimo, taip pat daugiausiai juos išmoko ir leidžia save išbandyti skirtinguose vaidmenyse ir situacijose. Tiesa, svarbu prisiminti, kad visgi žaidimas ne visada yra tokia maloni veikla, kaip kad atrodo suaugusiems. Žaidimuose vaikai susiduria su sunkumais ir problemomis. Net kai žaidžia vieni. Įsivaizduokite, jei šiandien aš - laivo kapitonas - mano laivą puola piratai… ar tai gali būti malonu? Tai mūšis, tai baimė ir daug kitų emocijų, kurios tikrai nėra vien apie malonų bangų pliuškenimą. Pergalės atveju, žinoma, viskas atsiperka. Taigi antras svarbus dalykas, nenuvertinti ir nenubraukti vaiko dedamų pastangų į žaidimą ir taip pat vaiko patiriamų jausmų žaidžiant.

Technologijų įtaka žaidimams

Tobulėjant technologijoms, tobulėjo ir žaidimai išmaniuosiuose telefonuose. Šiandien tokie žaidimai stebina puikia grafika, įtraukiančiais siužetais ir įspūdingais virtualiais pasauliais. Su kiekviena diena išmaniosios technologijos tampa vis patrauklesnės ir vis lengviau prieinamos, tad nenuostabu, jog ir mūsų mažieji pasiduoda šioms pagundoms. Kai kurie vaikai išmaniuosius įrenginius įvaldo anksčiau už kalbą. Nors technologijos gali būti puiki mokymosi priemonė, svarbu riboti laiką, praleidžiamą prie ekranų, ir skatinti kitas veiklas, tokias kaip žaidimai lauke, skaitymas ir kūrybiniai užsiėmimai.

Nors neretai kompiuteriniai žaidimai yra laikomi smegenis bukinančiu užsiėmimu, senyvo amžiaus žmonėms kai kurie jų gali padėti suaktyvinti smegenų darbą ir taip pagerinti pažintinius procesus, atmintį, reakciją bei gebėjimą vienu metu atlikti kelias užduotis. Tai rodo, kad tinkamai parinkti žaidimai gali būti naudingi ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Svarbu rinktis žaidimus, kurie skatina mąstymą, problemų sprendimą ir kūrybiškumą.

Tiriant ryšį tarp žiaurumą propaguojančių video žaidimų ir smurtinio paauglių elgesio paaiškėjo, jog lemiamą reikšmę čia turi ne patys žaidimai, bet praleistas valandų kiekis juos žaidžiant. Nemažai tėvų yra šventai įsitikinę, kad kompiuteriniai žaidimai jų vaikams kenkia, ir dėl to sunku ginčytis, jei vaikai priešais ekraną praleidžia valandų valandas. Vis tik laikas nuo laiko pasirodo tyrimų, kurie kalba apie įvairius kompiuterinių žaidimų privalumus.

Tvarkos mokymasis per žaidimus

Kuo daugiau suaugusieji rūpinasi tvarka, tuo labiau juos žeidžia tai, kad vaikai jos nesilaiko. Jei mėginama mokyti tvarkingumo griežtumu, jėga, dažniausiai toks elgesys sukelia konfliktus ir mažųjų priešiškumą, norą maištauti. Vaikas, nepatiriantis betvarkės pasekmių, negerbia tvarkos. Žaidimai gali padėti vaikams suprasti tvarkos svarbą, jei jie yra įtraukiantys ir motyvuojantys. Pavyzdžiui, žaidimai, kuriuose reikia tvarkyti žaislus ar daiktus, gali būti puikus būdas mokyti vaikus atsakomybės ir tvarkingumo.

Vaizduotės lavinimas

"Turėk vaizduotės" - turbūt ne kartą teko išgirsti, o gal net ir sakyti šiuos žodžius. Jie lengvai ištariami, bet sukelia daugybę klausimų. Iš kur gauti tos vaizduotės? Kam ji reikalinga? Žaidimai yra puikus būdas lavinti vaizduotę. Paprasti žaidimai, tokie kaip vaidmenų žaidimai, statybos iš kaladėlių ar piešimas, gali padėti vaikams išreikšti savo kūrybiškumą ir vaizduotę.

Laisvo tipo arba vaidmenų žaidimai yra labiausiai skatinantys kūrybinį mąstymą bei praplečiantys vaizduotę. Laisvo žaidimo metu vaikas pats susikuria žaidimo taisykles. Tai vienas iš svarbiausių įgūdžių, kuris yra reikalingas pasirengimui mokyklai.

Žaidimai gamtoje

Kai lauke žvarbu ar pagaliau pasninga - pats metas su vaikais susiruošti į gamtą. Žiemą lauke galima nuveikti daugybę įdomių dalykų - net įprastas kiemas gali tapti nuotaikingų žaidimų ir atradimų vieta. Žaidimai gamtoje yra ne tik smagūs, bet ir naudingi sveikatai. Jie padeda vaikams būti fiziškai aktyviems, stiprina imuninę sistemą ir gerina nuotaiką. Be to, žaidimai gamtoje skatina vaikų smalsumą ir norą pažinti pasaulį.

Žaislų įtaka vaikų elgesiui

Nors žaislai atrodo nekenksmingi, jie yra viena iš priežasčių, kodėl nuo ankstyvo amžiaus vaikai yra mokomi, ką turėtų daryti mergaitės, o ką berniukai. Žaisliniai rožiniai virtuvės rinkiniai sudaro įspūdį, kad gaminti maistą ir valyti namus yra tik moters darbas. Kiekvienas vaikas turėtų žaisti su įvairiais žaislais, nepriklausomai nuo lyties. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokius žaislus pasirenkate savo vaikams, ir skatinti juos žaisti su įvairiais žaislais, kurie lavina skirtingus įgūdžius ir neskatina stereotipinio mąstymo.

Stalo žaidimų nauda

Stalo žaidimai paįvairins vaikų veiklas ir suteiks daug naujų žinių bei padės lavinti jau turimus įgūdžius. Stalo žaidimai yra iš tiesų labai šaunus ir pagirtinas laisvalaikio leidimo būdas, kuris leidžia atsipalaiduoti ir smagiai praleisti laiką su kitais žmonėmis. Jūsų vaikai žaisdami stalo žaidimus galės mėgautis savo draugų kompanija, be to, išmokti įdomių dalykų. Stalo žaidimai gerina atmintį ir pažintinius gebėjimus, mažina kraujo spaudimą ir psichinių ligų riziką, pagreitina reakciją, sumažina stresą, skatina vaiko raidą, stiprina imuninę sistemą.

Žaidimai kelionėje

Ilgos valandos keliaujant su vaikais gali tapti tikru išbandymu, jeigu nebus kuo užsiimti. Gydytojai nerekomenduoja leisti vaikams skaityti ar žiūrėti filmą, nes nuo įbesto žvilgsnio nestabilioje padėtyje jie greičiau subloguoja, be to, tai labai kenkia akims. Tad kuo užsiimti? Žodiniai žaidimai yra puikus būdas užimti vaikus kelionėje. Jie ne tik smagūs, bet ir lavina vaizduotę, atmintį ir kalbos įgūdžius.

Štai keletas žodinių žaidimų, kurie gali būti žaidžiami kelionėje:

• Automobilių Skaičiavimas: Jei žaidėjas vienas vaikas - kartu su juo sugalvokime, kokius pravažiuojančius automobilius jis turėtų skaičiuoti.
• Žodžių Žaidimas: Puikus lavinantis žaidimas, atkeliavęs dar iš mano vaikystės.
• Pažadai Kelionei: Populiariųjų naujametinių pasižadėjimų variacija, pritaikyta atostogoms! Tada imame pasakoti pasaką, pavyzdžiui, apie Pelenę.
• Klausimai Ir Atsakymai: Vienas iš žaidėjų sugalvoja veikėją, vietą ar daiktą. Kiti po vieną užduoda klausimus į kuriuos galima atsakyti tik taip arba ne.
• Istorijos Kūrimas Iš Raidžių: Dar vienas ABC variantas. Šiuo atveju visi keliaujantys kuriame istoriją. Pradedantysis pasako sakinį, kuris prasideda iš A raidės. Sekantis tęsia istoriją, pradėdamas savo sakinį raide B.
• Pasakojimas Su Klaidomis: Pasakotojas seka pasakojimą, kuriame kuriuos nors faktus pateikia neatitinkančius tikrovės.
• Skaitymo Žaidimas: Žaidimas mažiems, ypač tinkantis besimokantiems skaityti.
• Atspėk Daiktą: Taip pat mažiems pipirams.

Žaislų rinkimas

Žaislai vaikams. Žaislai, žaisliukai… Jų pirkimas nepaisant to, kad rinkoje dabar didžiulis pasirinkimas, neretai tampa tikru iššūkiu tėvams ir kitiems, norintiems nudžiuginti vaikus. Pediatrai rekomenduoja atkreipti dėmesį į amžių, nurodytą ant žaislų pakuočių. Negerai mažiems vaikams duoti vyresnių vaikų žaislus. Netinkami žaislai gali sudirginti jūsų vaiką ir sukurti pavojingą aplinką.

Ar tai galėtų reikšti: Kad jūsų vaikas užaugs gebantis mylėti ir priimti save tokį, koks yra, žinantis savo stiprybes ir sunkumus? Gebantis šias dovanas teikti ir aplinkiniam pasauliui? O gal tai, jog jūsų vaikas turės emocinio intelekto įgūdžius, gebės suprasti, priimti savo ir kito emocijas ir tinkamai reikšti savąsias? Tuo pačiu sėkmingai būti grupės dalimi, megzti pilnaverčius santykius su kitais? Jūsų vaikas turės gebėjimą išlikti atspariu ir lanksčiu susidūrus su sunkumais ir iššūkiais? Turės reikiamus problemų sprendimų įgūdžius? Galime teigti, jog šių savybių visuma atveria kelius į laimingą vaikystę ir suaugusiųjų pasaulį.

Skaitant šių dienų psichologinės sveikatos tendencijas ir statistiką, nesunku rimtai sunerimti, gal net pasijausti bejėgiais. Tuo metu galime pamiršti, jog tėvai, globėjai ir kiti suagusieji turi didžiulę galią daryti įtaką vaiko psichologinei sveikatai. Kaip tai padaryti? Į ką svarbu tėvams atkreipti dėmesį? Ach.. kiek daug galios mūsų, tėvų rankose. O su kiekvienu žingsneliu mes daromės stipresni, artimesni. Leiskime sau būti ne tobulais, savo tempu į gyvenimą integruoti po vieną ar kelis naujus šeimos bendravimo įpročius.

Štai 100 žingsnelių, kaip auginti ir puoselėti vaiko psichologinę sveikatą:

1. Mylėkime vaiką besąlygiškai.
2. Kalbėkime apie jausmus.
3. Pirma klausykime, tada kalbėkime.
4. Suteikime pakankamai laiko žaidimui.
5. Palaikykime discipliną su pagarba, atsisakykime gėdinimo.
6. Domėkimės vaiko diena.
7. Leiskime vaikui būti savarankišku.
8. Mokykime tinkamų miego įpročių.
9. Mokykime vaiką ir būkime pavyzdžiu, kaip rūpintis ir mylėti save.
10. Leiskime būti nepriklausomais pagal amžių ir vaiko turimus gebėjimus.
11. Sakykime vaikams, kas mums juose, jų elgesyje patinka.
12. Būkime sąžiningi, informacija pateikime pagal vaiko suvokimo raidą.
13. Atsiprašykime, jei buvome neteisūs, pasielgėme netinkamai.
14. Leiskime vaikams tinkamai reikšti savo emocijas.
15. Mokydami vaiką atsisakykime šaukimo ir gąsdinimų.
16. Padėkime jai/ jam įsitraukti į problemų sprendimą.
17. Skirkime laiko kasdieniam ryšiui su vaiku.
18. Užtikrinkime fiziškai saugią aplinką savo vaikui.
19. Užtikrinkime emociškai saugią aplinką savo vaikui.
20. Užtikrinkime visavertę mitybą, leikykimės sveikatai svarbių rekomendacijų.
21. Laikykimės sveikatai svarbių rekomendacijų dėl informacinių technologijų naudojimo.
22. Įvardinkime vaiko jausmus, priimkime juos.
23. Puoselėkime turtingą šeimos kultūrą.
24. Išlikime ramūs, kai mažasis įširdęs.
25. Leiskime vaikui suprasti, kad klaidos yra galimybė pasimokyti.
26. Leiskime jiems patirti natūralias pasekmes.
27. Dalinkimės asmenine patirtimi, kad vaikas mokytųsi svarbių pamokų
28. Apdovanokime vaiką už jo įdėtas pastangas.
29. Mokykime ją/ jį savirefleksijos.
30. Su šeima žaiskime stalo žaidimus.
31. Leiskime vaikui prisiimti sveiką riziką.
32. Leiskime vaikui suprasti, kad visada galės pasikalbėti, kai jam to reikės.
33. Mokykime tinkamo elgesio savo payzdžiu
34. Mokykime vaiką, kad jo kūnas priklauso tik jam.
35. Mokykime juos gilaus kvėpavimo ir kitų atsipalaidavimo pratimų.
36. Prisiminkime, kad vaikai yra vaikai. Jie nėra maži suaugusieji.
37. Žaiskime su savo vaiku.
38. Pažinkime vaiko draugus.
39. Mokykime problemų sprendimo būdų.
40. Nustatykime sveikas elgesio ribas.
41. Tikėkime, kad mūsų vaikui pavyks.
42. Organizuokime šeimos susitikimus.
43. Mokykime savo vaiką turėti tikslų ir jų siekti.
44. Skirkime laiko, kuomet vaikas turėtų galimybę nieko neveikti.
45. Kai jai/ jam kyla sunkumų, padėkime, o nenusisukime.
46. Leiskime reikšti savo idėjas ir nuomonę.
47. Gerbkime vaiko asmenines ribas.
48. Būkime kantrūs ir supratingi, kai jai/ jam kažkas nepavyksta.
49. Skatinkime vaiką išbandyti naujas veiklas.
50. Mokykime juos plačiau mąstyti.
51. Žinokime, kas mus pačius dirgina. Tai padės užbėgti įvykiams už akių.
52. Laikykimės rutinos.
53. Naudokime pagarbų toną ir kūno kalbą.
54. Pripažinkime, kad kiekvienu elgesiu vaikas mums nori kažką pasakyti.
55. Kurkime šeimos ritualus.
56. Stenkimės pažinti tikrąjį vaiko vidų.
57. Jei reikia - drąsiai nuveskime vaiką į psichoterapiją. Dėl to nei mes, nei vaikas netampame prastesni ar silpnesni. Turėti sunkumų yra normalu.
58. Kartu tyrinėkime naujus dalykus.
59. Savo pavyzdžiu mokykime vaiką gebėti kitus.
60. Prisiminkime, jog augti kartais tikrai būna sunku.
61. Skatinkime ir puoselėkime stipriąsias vaiko puses.
62. Būkime komanda su savo vaiku.
63. Padėkime į šalį informacines technologijas ir būkime su vaiku „čia ir dabar“.
64. Mokykime vaiką emocinio žodyno, pagal jo amžių.
65. Skirkime laiko vaiko emocinio intelekto ugdymui.
66. Prisiminkime, kad vaikas labiau nori kokybiško laiko su mumis negu naujų žaidimų ar žaislų.
67. Būkime nuoseklūs ir visada tęsėkime savo žodžius.
68. Kiekvieną dieną pasidalinkite su vaiku savo džiaugsmais ir sunkumais.
69. Dažnai džiuginkime vaiką jai/ jam maloniais fiziniais prisilietimais.
70. Pradžiuginkime neplanuotais malonumais.
71. Kartu su vaiku atlikime dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) pratimus.
72. Džiaukimės matydami vaiką.
73. Prisiminkime. kad vaikas nėra toks pats kaip mes - ji / jis visiškai kitas asmuo tik su jai/ jam būdingomis individualiomis savybėmis.
74. Skatinkime vaiko kūrybiškumą.
75. Skatinkime reguliariai užsiimti sportine veikla.
76. Pamirškime vaiko lyginimą su kitais. Vaiką galime lyginti su juo pačiu.
77. Prisiminkime, kad drausminimu siekiame mokyti. Tai yra procesas, kuriam reikia laiko, kantrybės ir supratimo.
78. Bendraukime su savo vaiko pedagoge (-u) (auklėtoja (-u), mokytoja (-u)).
79. Dažniau drąsinkime vaiką, atsisakykime peikimo, žeminimo.
80. Sudarykite sąlygas vaiko bendravimui su bendraamžiais, kitais žmonėmis.
81. Dažnai įvardinkime vaiku apie jos / jo stipriąsias puses.
82. Glauskime vaiką prie savęs.
83. Sudarykite sąlygas vaikui išreikšti save mene.
84. Tikėkitės iš savo vaiko pačių geriausių dalykų.
85. Mokykite vaiką ir rodykite jai / jam pavyzdį kaip laikytis saugaus elgesio ribų.
86. Skirkime laiko kartu pavalgyti.
87. Kai vaikui sunku tinkamai elgtis ir reikšti savo emocijas, daugiau būkime šalia, užuot jį atskyrę.
88. Skirkime individualaus laiko kartu.
89. Dažnai apkabinkime.
90. Būkite su vaiku jos/ jo pasaulyje.
91. Domėkimės vaiko pomėgiais.
92. Būkite pasiruošę ir atviri „nepatogiems pokalbiams“.
93. Pozityviai priimkite vaiko pastangas, bandymus, net jeigu žinote, kad visa tai baigsis nesėkme.
94. Mokykime vaiką, kaip susidoroti su nesėkme ir dėl to kilusiais jausmais.
95. Sukurkime „ramybės kampelį“, kur vaikas galėtų nusiraminti.
96. Skaitykime knygas, kurios leidžia suprasti, jog normalu jausti visas emocijas.
97. Labiau skatinkite ir drąsinkite vaiko pastangas negu rezultatą.
98. Skirkime pareigas namuose.
99. Kartu su vaiku atraskime ir mėgaukimės bendrais pomėgiais bei veiklomis.
100. Priimkime savo vaiką tokį, koks jis / ji yra.

Gera psichologinė savijauta yra pagrindas vaiko sveikatai, sėkmingam vystymuisi ir tolimesniam gyvenimui. O tėvų rankose - didžiulė jėga. „Children need the freedom and time to play. Play is not a luxury.“ Jau nuo pat mažų dienų per žaidimus kūdikis pradeda susipažinti su jį supančiu pasauliu.

Pirmuosius metus vaikas yra bejėgis kūdikis, negalintis savarankiškai patenkinti gyvybiškai svarbių poreikių. Tačiau geba apie tai pranešti aplinkai verksmu. Vėliau jis tampa lakstančiu, žaidžiančiu ir kalbančiu vaiku, gebančiu įsivaizduoti, prisiminti, planuoti veiksmus bei keisti savo aplinką. Šie pasiekimai yra greito fizinio vystymosi ir intensyvaus aplinkos objektų tyrinėjimo rezultatas. Tam, kad vaikas įsitrauktų į aplinkos tyrinėjimą, reikalingas jausmas, jog pasaulyje yra pakankamai saugu, tad savo dėmesį galima ramiai nukreipti į dominančius objektus.

Pirmųjų gyvenimo metų uždavinys yra įgyti pamatinius saugumo ir pasitikėjimo jausmus. Jausmas, kad pasaulis yra saugus ir pakankamai kontroliuojamas, įgyjamas dėka daugiausiai vaiku besirūpinančio žmogaus atidaus ir nuoseklaus vaiko poreikių tenkinimo. Tai užtikrina saugaus prieraišumo radimąsi - emocinį ryšį tarp vaiko ir pagrindinio juo besirūpinančio asmens, grindžiamą vaiko tikėjimu, kad jam išreiškus poreikius jie bus suprasti ir atliepti, o kreipusis pagalbos į suaugusįjį - jis bus šalia ir ją suteiks. Taigi, 1-ųjų metų krizės sprendimo rezultatas, t. y. vaikas jaus saugumą ir pasitikėjimą pasauliu ar ne, didžiąja dalimi priklauso nuo vaiku besirūpinančiųjų, ryšyje sukauptos ankstyvųjų santykių patirties. Prieraišumo formavimosi kritinis periodas - pirmoji pusė metų. Tuo metu kūdikis „ieško“, su kuo sukurti ryšį, o iki 2-3,5 metų amžiaus, kai prieraišumo objektas yra išskirtas, pagalbos nusiraminant kreipiamasi į konkretų vieną asmenį.

Saugaus prieraišumo svarba vaikui reiškiasi įvairiose jo vystymosi srityse: užtikrina pamatinių fiziologinių ir emocinių poreikių patenkinimą; užtikrina tinkamą smegenų vystymąsi; sukuria „saugios salos“ jausmą, t. y. leidžia drąsiau tyrinėti pasaulį, mokytis, patirti, žinant, kad nesėkmės ar grėsmės atveju visada yra kur sugrįžti; užtikrina emocinę raidą: „išorinė“ emocijų reguliacija pamažu tampa „vidine“; kuria pamatus socialinei raidai.

Prieraišus elgesys - tai su prieraišumo formavimosi procesu susijęs elgesys. Kadangi pagrindinė prieraišaus elgesio funkcija yra padėti pažeidžiamam vaikui apsisaugoti, jis įprastai aktyvuojamas nemalonios fiziologinės būsenos, nerimo ir baimės jausmų.

Prieraišus elgesys skirtingame amžiuje tipiškai pasireiškia:

• Nepažįstamųjų baime, būdinga 8-10 mėn. amžiaus vaikams.
• Atsiskyrimo nerimu, būdingu vaikams nuo 7 mėn. iki 3-3,5 metų.
• Stiprių emocijų protrūkiais, būdingiausiais tarp 1-3 m. amžiaus ir vis retesniais vaikui sulaukus 4-5 m.

Maždaug 1-erių metų amžiuje stiprėja vaiko supratimas, kad jis yra fiziškai atskiras, o sulaukus 1,5-2 metų amžiaus - kad ir skirtingas nuo kitų. Šis naujas suvokimas skatina išmokti pasirūpinti savimi. Tad antrųjų-trečiųjų gyvenimo metų uždavinys yra įgyti savarankiškumą. 2-metis teikia pirmenybę naujų gebėjimų išbandymui, stipriai reiškia norus būti savarankišku: „Aš pats!“, „Ne!“, „Mano!“. Jei leidžiama savarankiškai atlikti veiksmus, pripažįstama, kad tai svarbu, bei suteikiama atjauta nepavykus iš karto atlikti veiklos - formuojasi savarankiškumo jausmas. Jei neleidžiama, vaikui bandant atlikti naują veiklą savarankiškai nekantraujama, užbėgama „už akių“, veikla perimama, vaikas skubinamas ar baramas - diegiamas gėdos jausmas, abejojimas savimi ir savo galimybėmis.

Savarankiškumas-gėda yra du esminiai dvejų-trejų metų amžiaus tarpsnio krizės sprendiniai. Taigi, šiame amžiuje svarbu išmokyti vaiką pačiam pasirinkti, suteikti galimybę savarankiškai spręsti tam tikrus kasdienius klausimus. Ketvirtųjų-šeštųjų metų uždavinys yra įgyti iniciatyvą ir susikurti teigiamą „Aš“ vaizdą. Savarankiškas, savimi pasitikintis vaikas imasi iniciatyvos. Jis nori atlikti daugelį veiksmų, kuriuos moka ir kuriuos atlieka suaugę.

tags: #11 #dalyku #ko #nezinojote #apie #vaiku

• Viskas apie pomidorų tręšimą
• Kaip pradėti maitinti kūdikį mišiniu
• Eilės apie žiemą ir paukščius
• Karjera globos įstaigose
• Informacija apie hematomą