Antrieji vaiko gyvenimo metai yra svarbus laikotarpis jūsų gyvenime - kūdikis toliau intensyviai auga ir mokosi naujo elgesio. Nors kiekvienas vaikas vystosi savo tempu, yra tam tikrųjų įgūdžių, kuriuos 12-24 mėnesių vaikai įgyja panašiu metu. Tai, kaip vaikas žaidžia, mokosi ir bendrauja su aplinka, yra svarbi užuomina jums apie jo raidos etapus.

Kalbos raidos tempas nėra vienodas - vieni vaikai greičiau įvaldo šį įgūdį, kiti - lėčiau. Iki vaikas pradeda kalbėti sakiniais, vaiko kalbos raida pereina daugybę etapų: gugavimą, skiemenavimą, "savos kalbos" etapą, kur atskiri žodžiai turi tokį savitą tarimą, kad be "vertėjo" pagalbos, jų reikšmę dažnai supranta tik tėvai. Pavyzdžiui, pastebėta, kad berniukų kalbos raida pradžioje yra lėtesnė nei mergaičių.

20 mėnesių vaiko raida

Būdamas 20 mėnesių, jūsų vaikas bus įgijęs daug naujų fizinių įgūdžių. Šiuo metu jūsų vaikas jausis saugus tik tada, kai būsite šalia, ir nusimins, jei susiruošite išeiti. Kandžiojimasis, mušimasis ir stumdymasis - tai dažnai pasitaikantis elgesys. Mokykitės nereaguoti į agresyvų elgesį per stipriai ir netrinktelėkite jam atsilygindama.

Jums turėtų patikti šis vaiko amžius, nes mažylis greičiausiai susidomės namų ruošos darbais. Jis vis labiau pasitikės savimi ir domėsis, kaip ką nors padaryti jam priimtinu būdu. Nustatykite įprastą tvarką, kas ir kada turi būti daroma, pavyzdžiui, kada rytais keltis, o vakarais gultis. Tai padės jūsų vaikui jaustis saugesniam ir atsakingesniam už savo gyvenimą.

Liepa - jau 20 mėnesių vaikas! Įvyko pats akivaizdžiausias raidos šuolis, po kurio Liepa vieną rytą tiesiog atsikėlė kaip kitas vaikas. Pasitaisė nuotaika, pradėjo kartoti labai daug mūsų kalbos, kaip iš dangaus atsirado daug naujų žodžių, vėl pradėjo valgyti šaukšteliu, tapo kiek kantresnė. Išmoko šokinėti aukštyn iš vietos.

Susimoko su šuniu, neša jam savo maistą, gertuvę ir žaislus. Neišsimiegojusi Liepa - nieko tokio, nepavalgiusi Liepa - laikykis, mama. Praėjo Tilidūda ir Kakė Makė etapas, prasidėjo pamišimas dėl Cocomelon. Išgirsta kažką kito ir sako “kitą!”. Tik pabandyk neperjungti. Nebemėgsta jogurto. Pradėjo valgyti troškinį ir šamo kotletukus.

Prasidėjo “ačiū” etapas. Kai ima - “aaaa-siu”. Kai duoda - “aaaa-siu”. Kai apsimeta, kad duoda, bet iš tikrųjų erzina - “aaaa-siu”. Labai jaučiasi aktyvus ribų tikrinimas. Supratau viena - geriau jau kažkur padaryti kompromisą ir nuspręsti imti sakyti “taip” nei vieną kartą iš bėdos pasakyti “taip”, o po to bandyti brėžti ribą su “ne”. Neaiškios ribos užkuria gerą pirtį. Įsidrąsino laipioti aukštyn žemyn laiptais ir kopėtėlėm.

Pasiskiepijom nuo vėjaraupių ir viskas praėjo puikiai. “Ate-ate” sakymas viskam labai padeda lengviau pereiti nuo vienos veiklos prie kitos. Pirmą kartą išvykome praleisti savaitgalį be vaiko ir viskas praėjo daug geriau nei tikėjausi. Pasipučia karštą maistą pati. Labai mėgsta dalyvauti gaminant - maišyti, lupti kiaušinį ar bananą, pilti kruopas, paspausti reikiamus mygtukus, imituoti, kad daro tai, ką darau aš. Na, ir žinoma, tai, ką gamina, dar ir valgyti.

Mėnesio atradimas - į rankas įduotas maistas indelyje. Nusineša, pasideda į tą pačią vietą, pavalgo, pažaidžia, dar pavalgo. Taip patiko, kad įvyksta didžiausia drama, jeigu užkandį paduodu į rankas užmiršusi įdėti į indelį. Naujas etapas - užsidaro savo kambaryje, neleidžia atidaryti durų ir žaidžia viena. Pradėjo kalbėti dviem žodžiais - labai gera jausti kaip tampa vis lengviau susikalbėti.

Kalbos raidos etapai

Vaiko kalbos raidos galima suskirstyti į kelis pagrindinius etapus:

• Verkimo etapas (0-1 mėn.): Pirmosiomis gyvenimo dienomis kūdikis bendrauja tik verkdamas. Suaugusieji į vaiko verkimą reaguoja kaip į pagalbos šauksmą. Iš rėkimo intonacijos mamos supranta, kas nutiko: vaikas alkanas, šlapias ar tiesiog nori bendrauti.
• Gugavimo etapas (2-3 mėn.): Po poros mėnesių kūdikis pradeda tarti gomurinius garsus: kh, ag, gh, ch. Nuo ketvirtojo mėnesio garsus išmoksta tęsti (a-a-a, e-e-e). Labai svarbu pirmaisiais gyvenimo mėnesiais vaiką kalbinti, jam deklamuoti eilėraščius, dainuoti lopšines. Svarbu, kad vaikas girdėtų taisyklingą, įvairiausių intonacijų kalbą. Kūdikis dar nesupranta, kas jam kalbama, bet jau įsiklauso į kalbą ir pradeda vograuti.
• Čiauškėjimo etapas (4-6 mėn.): Iki maždaug 6 mėnesių kūdikis bendrauja tardamas tam tikrus garsus. Išreikšdami savo poreikius vaikai vartoja įvairius garsus. Kūdikiai atpažįsta girdimus garsus ir atsako į juos. Taip vyksta jų bendravimas su suaugusiaisiais. Čiauškėdami lavina kalbos padargus, mokosi skirti kalbos garsus, rodo dėmesį kalbai ir poreikį tarti garsus bei garsažodžius. Kartu su čiauškėjimu atsiranda vaiko sugebėjimas mėgdžioti garsus.
• Gugavimo etapas (6-12 mėn.): Arčiau metų vaikas pradeda formuoti kalbą. 10-12 mėnesių suvokia žinomus žodžius ir patys bando juos ištarti. Dažniausiai tariami žodžiai: mama, tete, baba, garsažodžiai: au-au, ka-ka, mū-mū ir pan. Šeštąjį mėnesį kūdikio burna pilna garsų: a-ba-ga-ba, ba-ga-ja, tei-di-di, a-va-ba. Tai jau vadinamasis čiauškėjimas.
• Holofrazės (9-18 mėn.): Vartoja žodžių, gestų derinius ir įvairias intonacijas.
• Ankstyvasis kalbos formavimosi etapas (1-3 metai): Maždaug po vienerių metų, kai kūdikio žodyne pasirodo pirmieji žodžiai, prasideda ankstyvasis kalbos formavimosi etapas, kuris trunka maždaug iki 3 metų. Šiuo metu vaikas ištaria kai kuriuos žodžius, kurie yra bendro pobūdžio. Pavyzdžiui, išreikšdamas savo norą, ko nors prašydamas vaikas gali pasakyti tą patį žodį - „duok“. Ir tik artimiausi žmonės gali išsiaiškinti, ko jis tiksliai nori. Ankstyvajame amžiuje pasyvusis žodynas žymiai gausesnis už aktyvųjį. Vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus, pažįsta artimuosius. Gali pasakyti apie 20 žodžių. Dažniau savo norus reiškia žodžiais, o vartojamų žodžių reikšmė gali būti plati. Vienu žodžiu gali būti vadinami keli daiktai ar veiksmai. Dėl nuolatinio domėjimosi aplinka atsiranda poreikis klausti, kas čia? Išmoksta tarti žodžius ir sudaryti sakinius. Kalba gali būti emocionali, lydima judesių. Iš trijų- keturių žodžių sudaro sakinį, kuris gramatiškai nėra taisyklingas. Išryškėja netaisyklingai tariami garsai. Pasireiškia fiziologinis šveplavimas. Pradeda atsirasti apibendrinančios sąvokos, supranta kai kuriuos prielinksnius. Maždaug 1,5-3 metų vaiko žodyne pasirodo žodžiai, iš kurių jis gali susidėlioti trumpas frazes, pavyzdžiui, „duok man gerti“, „gerti mama“ ir pan. Arčiau 3 metų jis išmoksta užduoti klausimus „Kur?“, „Kada?“, „Kodėl?“. Kai kurie vaikai praturtina savo kalbą prielinksniais. 3 metų vaikas jau bando kurti ilgesnius teiginius. Iki 3 metų amžiaus vaikas turėtų taisyklingai tarti visus balsius, nors gali būti nukrypimų, pvz., gali apkeisti balsius: ao, ea, iy, taisyklingai gebai tarti priebalsius p, b, m, f, w, k, g, t, d, gali tarti juos suminkštintais: pi, bi, mi, fi, wi, ki, gi, ti, di Šio laikotarpio pabaigoje gali pasirodyti tokie garsai kaip: s, z, c, dz kartais net ir š, č, ž dž.
• Dviejų žodžių stadija (18-24 mėn.): Vartoja 2 žodžių sakinukus. Plečiasi žodynas.
• Telegrafinės kalbos stadija (2,5-3 metai): Prasideda vaikui sulaukus maždaug 2,5-3 metų. Pagrindinis požymis, parodantis šio etapo pradžią - mažylis pradeda kalbėti ilgesniais nei dviejų žodžių sakiniais. Aplinkiniams tampa daug paprasčiau bendrauti su vaiku, nes jis jau turi gana platų žodyną: tiek aktyvų (kiek žodžių jis supranta ir pasako pats), tiek pasyvų (kiek žodžių supranta, bet dar negeba jų pasakyti pats). Mokslininkai teigia, kad šiame amžiuje jau galima suprasti apie 75 proc. vaiko kalbos, nes telegrafinės kalbos laikotarpiu trejų metų ikimokyklinuko žodynas išauga iki maždaug 900 žodžių. Jį sudaro įvairios kalbos dalys: veiksmažodžiai, daiktavardžiai, būdvardžiai, įvardžiai. Vaikas ima varijuoti naujai išmoktais žodžiais ir juos visaip derinti.
• Ikimokyklinis etapas (4-6 metai): Šis etapas trunka nuo 4 iki 6 metų. Būdamas 4 metų vaikas gali kalbėti paprastais sakiniais, 5 metų amžiaus, aktyviai vartoti sudėtingus sakinius. Leisti vaikui kuo daugiau kalbėti. Kūrybiškumo ir bendravimo metai. Vartoja ilgesnius žodžius, kalba mėgdžiodami suaugusiuosius. Vaikai girdi, kada ištaria netaisyklingai. Pasireiškia noras kurti naujus žodžius. Taria beveik visus kalbos garsus, kalboje gausėja veiksmažodžių ir būdvardžių, derina žodžius sakinyje, sparčiai vystosi rišlioji kalba, ilgėja tariami sakiniai. Kalboje vartojami įvardžiai. Geba nustatyti pirmą žodžio garsą. Gali užrašyti savo vardą. Klausinėja naujų nežinomų žodžių ir bando juos vartoti savo kalboje. Kalbėdami daug klaidų nebedaro, pastebi kitų vaikų kalbinius netikslumus. Moka perduoti informaciją, nenukrypsta nuo pagrindinės pokalbio temos. Pasakoja suprantamai ir rišliai. Sparčiai plečiasi žodynas. Geba apibūdinti daiktą, nusakyti esminius jo požymius, domisi dar nežinomais žodžiais. Ketverių metų vaiko kalboje turi būti taisyklingai tariami šie garsai: s, z, c, dz. Jis nebeturėtų jų tarti suminkštintai ar iškištu tarp dantų liežuvių. Ketvirtų gyvenimo metų pabaigoje garsas r gali pasirodyti, bet gali ir nepasirodyti tai yra norma, 5 metu vaikas turi aiškiai tarti garsus š, č, ž, dž. Penkerių metų vaiko kalba turėtų būti visiškai suprantama aplinkai. Jis vis geriau susidoroja su garsais š, č, ž, dž, nors rišlioje kalboje jie gali juos iškreipti ir tarti kaip s, z, c, dz.
• Daugiažodinė stadija (2,5-6 metai): Vaikai išmoksta kalbėti sakiniais, sudarytais iš trijų, keturių ar net penkių žodžių. Daugiažodinė stadija laikoma paskutiniu sakytinės kalbos raidos etapu, kurio metu mažylio kalba tampa labiausiai panašia į suaugusiųjų. Visiškai nebelieka čiauškėjimo - tai reiškia, kad po visais vaiko pasakytais sakiniais slypi ketinimas bendrauti: jis gali pasakyti, ką galvoja, apibūdinti, kaip jaučiasi ar papasakoti kokią nors istoriją. Užsienio tyrėjai pastebėjo, kad, sulaukus penkerių metų, aktyvus žodynas siekia apie 6 tūkstančius žodžių ir plečiasi maždaug papildomais 20 žodžių per dieną: pradedami naudoti jungtukai, prielinksniai, prieveiksmiai. Jei mokymasis kalbėti vyksta įprastai, be sutrikimų, galima tikėtis, kad, pasibaigus ikimokyklinio amžiaus tarpsniui, vaiko žodynas jau sieks apie 13 tūkstančių žodžių.
• Mokyklinis etapas (7+ metai): Kalbos raida paprastai vystosi iki šešerių metų. Vyresnių vaikų kalbos sutrikimai ir defektai, nesugebėjimas įvaldyti tam tikrų kalbos garsų tarimo vadinami kalbos raidos vėlavimu.

Svarbu atsiminti, kad kiekvieno vaiko kalbėjimo raida yra individuali, todėl nurodyti kiekvienos stadijos pradžią ir pabaigą galima tik apytiksliai.

Kūdikio kalbos raidos etapas

Kūdikio kalbos raidos etapas prasideda riksmu (verkimu). Suaugusieji į vaiko verkimą reaguoja kaip į pagalbos šauksmą. Iš rėkimo intonacijos mamos supranta, kas nutiko: vaikas alkanas, šlapias ar tiesiog nori bendrauti. Labai svarbu pirmaisiais gyvenimo mėnesiais vaiką kalbinti, jam deklamuoti eilėraščius, dainuoti lopšines. Svarbu, kad vaikas girdėtų taisyklingą, įvairiausių intonacijų kalbą. Kūdikis dar nesupranta, kas jam kalbama, bet jau įsiklauso į kalbą ir pradeda vograuti.

Po poros mėnesių kūdikis pradeda tarti gomurinius garsus: kh, ag, gh, ch. Nuo ketvirtojo mėnesio garsus išmoksta tęsti (a-a-a, e-e-e). Įdomu tai, kad viso pasaulio vaikai iš pradžių taria tuos pačius garsus: a, e, o, vėliau - m, d, b, n, v ir t. Šeštąjį mėnesį kūdikio burna pilna garsų: a-ba-ga-ba, ba-ga-ja, tei-di-di, a-va-ba. Kartu su čiauškėjimu atsiranda vaiko sugebėjimas mėgdžioti garsus. Kad pradėtų mėgdžioti, jis turi gerai girdėti mėgdžiotinus garsus, gerai įsiklausyti į jų tarimą. Pasistenkite rengiant, migdant, valgydinant mažylį tarti tuos pačius žodžius - aiškiai ir lėtai. Dažnai girdimus žodžius, kūdikis pradeda sieti su jam rodomu daiktu ar veiksmu. Labai svarbu, kad kūdikis galėtų stebėti suaugusiojo lūpų judesius. Mėgdžiojimas paįvairina vaiko kalbinę patirtį.

Antrąjį pusmetį kūdikis aktyviau bendrauja su suaugusiais, plečiasi jo veiklos ir pažinimo galimybės. Sėdėdamas mažylis gali daugiau matyti, atlikti įvairesnius veiksmus su žaislais. Kūno padėties pasikeitimas, dantų atsiradimas, maisto kramtymas, sudaro sąlygas sudėtingesnių garsų tarimui. Taigi kūdikio kalbos raida glaudžiai susijusi su jo motoriniu aktyvumu, fiziniu ir psichiniu vystymusi.

Pirmieji mažylio ištarti žodžiai paprastai yra sudaryti čiauškant iš dažniausiai kartojamų garsų. Žodžius kūdikis gali pradėti tarti 10 - 11 mėnesį, nors kai kurie jau taria ir 8 - 10 mėn. Čiauškėdamas vaikas gali kreiptis į artimuosius (“mama”, “tete”), išreikšti savo norus (“do” - duok, “nio” - noriu, “ate”) ir poreikius (“am am” - valgyti ) ir t.t. Daugėja suprantamų žodžių ir vaikas jau gali parodyti šeimos narius, kūno ir veido dalis (kur akys? kur kojytė?), kasdieninės aplinkos daiktus (lempa, kėdė, batai). Baigdamas pirmuosius metus vaikas žino apie 30 (ir daugiau), dažniausiai girdimų žodžių, pažįsta paveikslėlyje nupieštus daiktus.

Kai kurie vienerių metų amžiaus vaikai dar visiškai nekalba, o kiti savo žodyne turi gana daug žodžių, tačiau žodyno dydis nėra svarbiausias kalbos mokymosi rodiklis. Esmė yra gebėjimas bendrauti. Tėvai visada laukia savo atžalos pirmų kartų, tad nenuostabu, kad pirmasis žodis ilgai nugula į atminį. Vos tik vaikas pradeda bandyti kažką guguoti, tuoj bandoma suprasti, ar jau čia tas pirmasis „mama“, ar „tete“. Iš tikro pasirodo, kad tikrą pirmą žodį kūdikis paprastai ištaria tarp 11-16 mėnesių. Štai keletas orientacinių kalbos raidos normų pagal amžių:

2 metų vaikas:

• Supranta beveik visus suaugusiųjų žodžius, kuriais įvardijami artimiausios aplinkos daiktai.
• Suvokia, ko iš jo norima, vykdo instrukcijas.
• Taria pirmuosius prasmingus žodžius, garsų junginius. Pirmieji žodžiai paprasti, vieno ar dviejų vienodų skiemenų žodžiai.
• Dažniausiai kalboje nevartoja s, š, č, ž, dž, dz, r, ch, kartais ir lengvesnių l, k, g, t garsų. Tai fiziologinis šveplavimas.
• Klausia „kas čia?“, vartoja „mano“, „aš“, „noriu“, pasako artimųjų vardus.
• Pasirodo dviejų žodžių sakiniai.

3 metų vaikas:

• Vis tiksliau supranta būdvardžius “didelis”, “geras”, pradeda suvokti antonimus - “karšta - šalta”, “galima - negalima”, žino priešdėlius “ant”, “po”.
• Taria priebalses t, d, k, g, tačiau vis dar gali kilti sunkumų su š, ž, c, č, dž, r.
• Žodynas sparčiai gausėja. Pamatęs pažįstamą daiktą į jį ne tik rodo, bet ir pasako pavadinimą. Jei nežino, domisi „kas čia?“
• Paklausus pasako savo vardą, amžių, lytį.
• Nuo dviejų žodžių pereinama prie trijų žodžių sakinių. Vaikas nesugeba atsakyti į paprastus klausimus (kas? kur?
• Domisi ne tik daiktu, bet ir jo spalva, savybėmis, mėgsta skaičiuoti.
• Kalba ilgesniais sakiniais, sudarytais iš 5 - 6 žodžių.

Svarbu atsiminti, kad neverta savo vaiko lyginti su kitais vaikais, nes kiekvienas vaikas vystosi individualiu tempu.

Kalbos sutrikimai

Kalbos sutrikimų esti labai įvairių ir juos dažniausiai lemia kompleksinės priežastys, galinčios atsirasti tiek vaisiui dar esant gimdoje, tiek vėlesniais metais. Kalbos centrai formuojasi trečią-ketvirtą nėštumo mėnesį. Jų raidai sukliudyti gali vaisiaus centrinės nervų sistemos ar galvos smegenų pažeidimai, galintys kilti dėl mamos persirgtos infekcinės ligos, traumos, apsinuodijimo, vaistų, alkoholio, narkotikų vartojimo. Gimdymui užsitęsus daugiau nei 18 valandų ar pagimdžius itin greitai, iki valandos, deguonies stygius gali paveikti naujagimio kalbos raidą. Pirmaisiais vaiko metais persirgtos ligos, jų komplikacijos gali paveikti kalbą. Pvz., jei pirmąjį pusmetį vaikui yra nustatomas raumenų tonuso sutrikimas, jis yra glebus, nenoriai sėdasi, tai greičiausiai ir jo artikuliacinis aparatas - liežuvis, apatinis žandikaulis, minkštasis gomurys - bus pasyvūs, lūpos - nejudrios.

Logoterapeutė I. Stankuvienė atkreipia dėmesį, kad tam tikrais atvejais pas logoterapeutus vaikus atvedantys tėvai prisipažįsta, kad su jais mažai kalbėjosi, bendravo ir vaikas valandų valandas leisdavo prie televizoriaus ar kompiuterio. Jokios įdomios pažintinės laidos ar lavinamieji žaidimai neatstoja gyvo bendravimo. Dvimetinukai, kasdien dvi dar daugiau valandų sėdintys prie ekranų, patiria nuolatinę įtampą. To padariniai - skurdesnė kalba, šlubuojantis elgesys, sunkumai sukaupiant dėmesį, įsitraukiant į darbą. Netgi logoterapeutams su jais dirbti sudėtingiau - jie nesiklauso, laksto kabinete, griebia visus žaislus iš eilės.

Logoterapeutė atkreipia dėmesį, kad sunkumų dažniau gali kilti ir emigrantų šeimose, kai dar nekalbantis arba tik pradedantis kalbėti vaikas patenka į svetimą kalbinę aplinką ir sutrinka jo natūralus gimtosios kalbos vystymasis. Tokiu atveju pastebėjus vėluojančią kalbos raidą patariama šeimoje kalbėti tik viena kalba.

Dažniausi kalbos sutrikimai:

• Vėluojanti kalbos raida: Pas logoterapeutą papuola ne tik tie vaikai, kurių kalbos raida vėluoja.
• Fonologiniai kalbos sutrikimai: Vaikams gali kilti sunkumų ir su girdimuoju suvokimu ar nesusiformavus garsų artikuliavimo vaizdiniams - tai vadinama fonologiniais kalbos sutrikimais. Dėl jų vėliau gali būti sunku išmokti skaityti ir rašyti.
• Hipernosinumas: Pastarųjų įgūdžių įgyti bus sunkiau ir tada, jei vaikui būdingas hipernosinumas - dėl gomurio nesuaugimo ar minkštojo gomurio sutrikimų kylantis balso tembro ir garsų tarimo pasikeitimas, dėl kurio sutrinka tarimas, nepakankamai išlavėja klausa. Tokie vaikai vartoja siaurą žodyną, nemoka rišliai kalbėti.
• Balso sutrikimai: Taip pat vaikams gali būti būdingi balso (aukštumo, stiprumo, rezonavimo, tembro) sutrikimai, kurie kyla tiek dėl anatominių pasikeitimų, tiek dėl psichinių veiksnių, mėgdžiojimo, netinkamų įpročių (pvz., garsiai kalbėti), isterijos.
• Garsų tarimo sutrikimas: Kalbos sutrikimų atsirasti gali ir tada, kai kalbos aparatas ir klausa normaliai funkcionuoja. Logoterapeutė I. Stankuvienė išskiria dėl netinkamos artikuliacijos atsirandantį garsų tarimo sutrikimą: netaisyklingą garsų tarimą, vienų garsų (dažniausiai s, z, š, ž, c, č, dz, dž, r, l) keitimą kitais ar visišką netarimą. Šie garsų tarimo trūkumai gali kilti dėl įvairių priežasčių: netinkamai išaugusių dantų, liežuvio ar gomurio pakitimų, netaisyklingo sąkandžio, žandikaulių deformacijos, negalėjimo greitai ir sklandžiai atlikti garsų tarimui reikalingus garsų a...

Tėvų įsitraukimo svarba

Nuo gimimo ir trejų metų vyksta ypač sparti vaiko fizinė, emocinė ir socialinė raida, ugdosi esminiai charakterio bruožai, formuojasi elgesio įpročiai, kuriuos vėliau tampa sunku koreguoti. Kuo vaikas mažesnis, tuo tą patirtį stipriau fiksuoja ir įsimena. Kūdikis, vystydamasis geba lanksčiai prisitaikyti ir lengvai tą prisitaikymą keisti, tad kuo anksčiau tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys atras vaikui tinkamą, pavyzdį rodantį elgesį, tuo sėkmingesnių rezultatų galima tikėtis.

„Žinant, koks elgesys yra dažniausiai būdingas tam tikro amžiaus vaikams, jūsų neištiks kaltės ar bejėgiškumo jausmas, jog nežinote kaip auklėti vaiką ar kaip reaguoti į jo emocinius pokyčius. Supratus kodėl vaikas elgiasi vienaip ar kitaip, kitas etapas - vaiką mokyti, nukreipti, padėti įveikti neigiamas emocijas ir parodyti teigiamus elgesio raiškos būdus“, - pataria J. Starkutė. Pavyzdžiui, vaikas iki 1,5 metų reikalauja labai daug dėmesio, sunkiai atsiskiria ir palieka mamą, zyzia ir nuolatos prašo mamos dėmesio. Tačiau svarbu suvokti, jog šiuo laikotarpiu besivystantis vaiko saugumo jausmas lemia vaiko ateities galimybes pasitikėti artimiausiais žmonėmis ir jis formuojasi priklausomai nuo to, kaip tėvai reaguoja į vaiko poreikius. Čia svarbiausia neignoruoti vaiko verkimo, svarbiausia stengtis suprasti, kalbėtis, nuraminti vaiką ir skirti jam taip norimo dėmesio, nes tokiu būdu vaikas ne lepinamas, o kuriamas saugus jo pasaulis.

„1,5-3 metų amžiaus vaikas palengva pradeda atsiskirti nuo mamos ar tėčio ir pradeda suvokti save kaip kitą asmenį, mokosi savarankiškai patenkinti kai kuriuos savo poreikius, todėl aktyviai tyrinėja pasaulį viską apžiūrinėdamas, imdamas, lipdamas ir lįsdamas, šiame etape labai svarbu pačiam vaikui rasti, atrasti, pasiekti ir paimti. Čia padeda tėvų įsitraukimas, paskatinimas bei kantrybė, palaikymas domėti bei pagalba tyrinėti saugiai, nes tai formuoja vaiko savarankiškumą ir pasitikėjimą savo gebėjimais. Šiame gyvenimo etape vaikas gali būti aikštingas ir nedraugiškas. Tačiau žinant, jog tuo laikotarpiu vaikui yra ypatingai sunku, nes jis dar ne viską supranta, nemoka aiškiai pasakyti, ko nori, o dažnai susiduria ir su įvairiais draudimais. Jei tėvai nuolat kartos, kad negalima, tikėtina vaikai atsakys tuo pačiu: pradės šaukti, griūti ant žemės ir kitokiais būdais reikalauti. Vaiko pyktis gali būti intensyvus ir gali būti išreikštas mušimusi ar kandžiojimusi, todėl svarbu identifikuoti jo emocijas, apie tai mėginti kalbėtis, kartu nusiraminti ir nukreipti dėmesį į kitas veiklas, o tuo pačiu mokytis tinkamai reikšti savo emocijas, nebijoti apie jas kalbėtis“, - pastebi „Family Lab Academy“ įkūrėja.

tags: #20 #menesiu #vaiko #raida

• Vokeliai kūdikiams
• Vaiko lyties nustatymas nėštumo metu
• Vaikų ugdymas miško darželyje
• Motinystės išmokos nutraukiant darbo sutartį
• Bokso kriaušė vaikams