Albinizmas Afrikoje: tarp mitų, diskriminacijos ir kovos už teises
Albinizmas Afrikoje: tarp mitų, diskriminacijos ir kovos už teises
Albinizmas - tai įgimtas sutrikimas, kurį lemia iš abiejų tėvų paveldimas recesyvinis genas. Jis trukdo organizmui gaminti melaniną - pigmentą, suteikiantį plaukams, akims ir odai spalvą. Pagal genetikų skaičiavimus apytiksliai vienas iš 70 žmonių yra albinizmo geno nešiotojas. Melaninas suteikia odai, plaukams, akims spalvą. Taigi susipažinkite - taip atrodo albinosai.
Individai su "pilnu" albinizmu paprastai turi šviesiai geltonus arba baltus plaukus ir rausvai-baltą odą. Daugelyje organizmų albinoso akys gali būti raudonos, nes dėl spalvos pigmento trūkumo persimato kraujagyslės. Žmonėms šis pavyzdys nelabai tinka, nes žmogaus akys yra pakankamai didelės ir tai pagamina užtektinai pigmento, kad akys būtų nepermatomos. Be to, visiškai raudonos akys yra tiesiog nebūdingos žmonėms. Yra duomenų, kad albinosai kur kas dažniau nei bendroji populiacija serga odos vėžiu. Taigi tai pagrindinis jų sveikatos sutrikimas. Tačiau tai nereiškia, kad albinosams iš anksto nulemtas atsiskyrėlio gyvenimas.
Pasaulis net ir šiandien su šiais žmonėmis kai kuriose šalyse elgiasi nedovanotinai. Kaip bebūtų, albinosus gaubia mitai ir šiandien kuriamos legendos. Tanzanijoje ir kitose Rytų Afrikos dalyse albinosai yra labai puldinėjami. Daugelis turi gyventi saugomuose namuose. Afrikos raganiai tiki, kad albinosų kūno dalys neša sėkmę ir iš jų daro įvairius vaistus. Nors vyriausybė draudžia raganių veiklą, žudymai ir kankinimai nesiliauja.
Kaip rašo BBC, organizacija įspėja, kad Afrikos vaikai, iš kurių kai kuriems vos aštuoneri, pastaruoju metu vis dažniau paskelbiami raganiais, burtais ir sudeginami, primušami ar kitaip užmušami. Kai kuriems vaikams į akis ir ausis pilama benzino, taip bandant išvaryti piktąsias dvasias, kurios neva juos užvaldė.
Kaip pabrėžiama „Unicef“ pranešime, didžiausia grėsmė būti apkaltintiems raganavimu kyla našlaičiams, gatvėse gyvenantiems vaikams, albinosams ir neįgaliems vaikams. „Unicef“ pripažino esanti bejėgė kaip nors pakeisti afrikiečių tikėjimą raganavimu.
Organizacija taip pat pranešė, kad padaugėjęs atvejų, kai smurtas naudojamas prieš pažeidžiamus vaikus, skaičius susijęs su didesne urbanizacija žemyne ir karų sukeltomis suirutėmis. Taip pat manoma, kad vis didesnė ekonominė našta užauginti vaiką gali būti viena iš smurto proveržio aplinkybių.
Kaip teigia „Unicef“, tikėjimas vaikų raganavimu yra sąlyginai naujas fenomenas Afrikoje. Prieš 10-20 metų raganavimu dažniausiai buvo kaltinamos moterys ir pagyvenę žmonės.
Jungtinių Tautų duomenimis, mažiausiai 74 albinosai buvo nužudyti nuo 2000 m. Nuo prezidento, parlamento ir savivaldos rinkimų kampanijos pradžios, kuri baigėsi balsavimu sekmadienį, nužudyti mažiausiai keturi albinosai. JT neseniai atskleidė, jog kai kuriose rytų Afrikos šalyse padidėjo išpuolių prieš albinosus ir jų nužudymų skaičius, ypatingai Tanzanijoje, kurioje įvykdoma daugiausiai ritualinių nusikaltimų prieš albinosus - daugiau kaip 75 per pastarąją dekadą. Tanzanijoje taip pat gyvena ir daugiausiai albinosų.
Tanzanijoje tikima, jog albinosų galūnės, naudojamos ritualuose, gali atnešti sėkmę ir sveikatą. „2006 metais raganiai gydytojai ėmė sakyti, jog albinosai - tai ne žmonės, o vaiduokliai, kuriuos galima žudyti siekiant prisišaukti jėgą ir sėkmę. 2008-aisiais ji atskleidė prekybą albinosų kūno dalimis, kuria Tanzanijoje užsiima raganaujantys gydytojai. Norėdama paneigti mitus, supančius albinosus, ir paminėti Tarptautinę albinizmo dieną, Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Taryba sukūrė tinklalapį, pavadintą „Albinosai: ne vaiduokliai, o žmonės“ („People with albinism: not ghosts but human beings“).
Albinizmas - tai įgimtas sutrikimas, kurį lemia iš abiejų tėvų paveldimas recesyvinis genas. Jis trukdo organizmui gaminti melaniną - pigmentą, suteikiantį plaukams, akims ir odai spalvą. Dėl šio pigmento trūkumo akys ir oda tampa labai jautrios saulei, todėl gali išsivystyti astigmatizmas arba, tinkamai nesisaugant, odos vėžys. Albinosai, nors ir turi prastą regėjimą bei išskirtinę išvaizdą, yra visiškai sveiki ir pajėgūs, tačiau žmonių pasaulyje dažnai diskriminuojami kaip silpnesni ir nevisaverčiai. Tokios diskriminacijos priežastys - išsilavinimo ir informacijos stoka.
Ritualai nėra pagrindinė albinosų mirties grėsmė, jų didžiausias žudikas - odos vėžys. Odoje esančio melanino ir aktyvios Afrikos saulės derinys nulemia, jog vos 2 proc. Dermatologijos centras, kuriame dirba Soto, siūlo vietoje gaminamo apsauginio kremo nuo saulės, sukurto rytų Afrikos albinosams. Odoje esančio melanino ir aktyvios Afrikos saulės derinys nulemia, jog vos 2 proc.
„Jie nėra išsilavinę, nes dauguma meta mokyklą dar būdami vaikais bėgdami nuo klasės draugų persekiojimo ir patyčių. Pasak „Standing Voice“, Tanzanijoje tik pusė vaikų albinosų baigia pradinę mokyklą ir tik 7 proc. susiranda normalų darbą.
„Albinosai Tanzanijoje laikomi našta“, - pasakojo trupės šokėja Janet. Kai kuriose šeimose kūdikiai, paveldėję šį geną, iš karto nužudomi arba albinosus pagimdžiusios moterys išvaromos iš namų. Diskriminuojamos ir besilaukiančios albinosės. Kartais tėvai patys parduoda raganiams savo „kitokius“ vaikus. Albinosams nukapojamos kūno galūnės ir jie visam gyvenimui lieka luošiai.
Tanzanija yra liūdnai pagarsėjusi kaip šalis, kurioje žiauriai pažeidinėjamos albinosų teisės. Pastaraisiais metais dėl pasklidusio prietaro, kad albinosų kūno dalys turi stebuklingų galių, šie žmonės tapo nusikalstamos prekybos tomis dalimis aukomis. Tanzanijos raganiai naudoja jų galūnes, odą, plaukus, genitalijas ir kraują kaip stebuklingų mišinių ingredientus.
Tanzanijoje ir kitose Rytų Afrikos dalyse albinosai yra labai puldinėjami. Daugelis turi gyventi saugomuose namuose. Afrikos raganiai tiki, kad albinosų kūno dalys neša sėkmę ir iš jų daro įvairius vaistus. Nors vyriausybė draudžia raganių veiklą, žudymai ir kankinimai nesiliauja.
„Kai šalyje vyksta rinkimai, išpuolių skaičius žymiai padidėja. Tokie ritualai nėra pagrindinė albinosų mirties grėsmė, jų didžiausias žudikas - odos vėžys. Odoje esančio melanino ir aktyvios Afrikos saulės derinys nulemia, jog vos 2 proc. Albinosams nukapojamos kūno galūnės ir jie visam gyvenimui lieka luošiai.
„Albinosai yra lygiai tokie patys žmonės kaip mes, - tvirtino vyriausias Janet sūnus. - Džiaugiuosi turėdamas tėvus albinosus.
„Menas - tai vienas iš nedaugelio dalykų, kuriuo gali užsiimti albinosai, nes visuomenėje įsigalėjusi klaidinga nuomonė, kad esame nepajėgūs. Dėl prasto regėjimo albinosai atsilieka mokykloje, o dėl polinkio sirgti odos vėžiu negali dirbti laukuose, - kalbėjo Mwajuma, pagrindinė trupės būgnininkė. - Mano sūnus Hasaanas, kurį auginau viena, paveldėjo atlikėjo talentą. Jo tėvas, taip pat albinosas, man laukiantis pareiškė, kad jei kūdikis neturės albinizmo, netikės, jog šis tikrai jo. Tačiau, nors Hasaanas gimė albinosas, tėvas vis tiek mus paliko. Bet tai nesvarbu.
„Visuomenė mano, kad albinosai nepajėgūs dirbti taip, kaip kiti žmonės. Net stebėdami mūsų pasirodymus žiūrovai komentuoja: „Žiūrėk, dabar jų pėdos praplys, kojos subyrės!“ Tačiau kai nieko panašaus nenutinka, žmonės suvokia, kad klydo.
„Gyventi Tanzanijoje turintiesiems albinizmą sudėtinga. Kad uždirbčiau pinigų ar įgyčiau išsilavinimą, privalau eiti į lauką, į saulę, kuri mano odai labai pavojinga. Be to, kaimuose albinosai gyvena nuolat bijodami, nes nėra kam jų apsaugoti. Atokiose šalies vietose nėra jokių susisiekimo priemonių, tad iš taško A į tašką B tenka eiti pėsčiomis keletą valandų. O kelyje aukos tyko priešai - ne tik laukiniai plėšrūnai, bet ir patys žmonės, raganių pasamdyti žudikai.
Mes, Albinosų revoliucijos kultūrinė trupė, egzistuojame, kad praneštume visuomenei: mums reikalingos mūsų teisės. Jei būtume lygūs švietimo ar sveikatos sistemose, būtume tinkami viskam. Žmogaus teisių esmė yra lygybė, - kalbėjo trupės lyderis Tueni Mohamedas. -Įkūrėme trupę, kad kovotume su diskriminacija ir paneigtume stereotipus, jog albinosai nepajėgūs dirbti, o jų kūno dalys turi stebuklingų galių. Mūsų dainos ir spektakliai - ne apie meilę, nes šiuo metu svarbiausia - šviesti visuomenę.
Siekiant paneigti klaidingus prietarus ir kovoti su šių žmonių diskriminacija bei žudymu, Tanzanijoje buvo įkurtos kelios albinosų paramos grupės, tarp jų - Albinosų revoliucijos kultūrinė trupė, nuo 2000-ųjų organizuojanti muzikinius pasirodymus, spektaklius per konferencijas, susirinkimus ir kultūrinius renginius žmogaus teisių, albinosų niekinimo bei žudymo temomis.
„Dancing the Revolution“ - taip pavadinome savo dokumentinį filmuką apie narsiąją artistų trupę, šokančią tam, kad visuomenėje sukeltų revoliuciją ir visiems laikams pakeistų albinosų gyvenimą. Tačiau vieni jie to negali padaryti. ES šalys turi padėti albinosams įveikti problemas.
Straipsnis laimėjo pirmąją vietą konkurse, organizuotame pagal projektą „Žiniasklaida vystymuisi“ (angl. „Media4Development“), kurį remia Europos Sąjunga. Pernai minėti Europos vystomojo bendradarbiavimo metai, tad dažniau kalbėta apie besivystantį pasaulį bei įtaką, kurią žmonėms Afrikoje, Azijoje ar Lotynų Amerikoje gali turėti sprendimai, priimti ir priimami Vakarų valstybėse. Tarptautinis projektas „Žiniasklaida vystymuisi“ (Media4Development)kurį Lietuvoje įgyvendina VšĮ „Europos namai“ ir Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma, siekia kurti pagrindus alternatyvai. Kitoks kalbėjimas apie besivystančias šalis, visų pirma, turi būti paremtas autentiška patirtimi ir abipusiu Europos ir besivystančio pasaulio dialogu. Šio rašinio dėmesio centre - Afrika bei skirtingi jos veidai. Suprasti - tokį tikslą sau kelti turėtų kiekvienas, siekiantis apie besivystantį pasaulį sužinoti daugiau.
Albinosus gaubia patys įvairiausi ir šiurpiausi mitai. Albinosus gaubia patys įvairiausi ir šiurpiausi mitai.
Albinosai Tanzanijoje: „žudomi kaip gyvūnai“
Tanzanijoje ir kitose Rytų Afrikos dalyse albinosai yra labai puldinėjami. Daugelis turi gyventi saugomuose namuose. Afrikos raganiai tiki, kad albinosų kūno dalys neša sėkmę ir iš jų daro įvairius vaistus. Nors vyriausybė draudžia raganių veiklą, žudymai ir kankinimai nesiliauja. JT neseniai atskleidė, jog kai kuriose rytų Afrikos šalyse padidėjo išpuolių prieš albinosus ir jų nužudymų skaičius, ypatingai Tanzanijoje.
Yra duomenų, kad albinosai kur kas dažniau nei bendroji populiacija serga odos vėžiu. Taigi tai pagrindinis jų sveikatos sutrikimas. Tačiau tai nereiškia, kad albinosams iš anksto nulemtas atsiskyrėlio gyvenimas, o vienintelis aprangos stilius panašus į tą, kurį pasirinko besimaskuojantis Maiklas Džeksonas. REKOMENDUOJAME TOLIAU SKAITYKITE Taip LRT radijui pasakoja rašytoja, mėgėjiškų dokumentinių filmų kūrėja Vaida Blažytė, kuri Tanzanijoje kūrė filmą apie albinosus. Anot rašytojos, prietarais, kad albinosų kūno dalys atneša sėkmę, Tanzanijoje tiki net ir išsilavinę žmonės - verslininkai ar politikai.
„Albinosai yra lygiai tokie patys žmonės kaip mes, - tvirtino vyriausias Janet sūnus. - Džiaugiuosi turėdamas tėvus albinosus.
„Tanzanijoje tik pusė vaikų albinosų baigia pradinę mokyklą ir tik 7 proc. susiranda normalų darbą. Kai jis baigs studijas, jam greičiausiai teks palikti centrą ir susirasti darbą kažkur kitur ir L.Maleneega pripažįsta, jog ši mintis jį gąsdina: „Kabanga yra mano namai ir aš žinau, jog čia esu saugus. Kai palieku centrą - negaliu pasitikėti niekuo.
15-metis Pendo Sengerema pozuoja žymiam fotografui Carlo Allegri. Berniukas ir jo šeima šiuo metu gyvena Tanzanijoje, kur į juos vis dar žvelgiama su mistikos prieskoniu. Tikima, kad berniukas turi raganiškų galių, o jo kūno dalys vertinamos dideliais pinigais. Kodėl? Šis berniukas - vienas iš 20 tūkstančių visame pasaulyje. Pagal medikų statistiką, apytiksliai vienas iš 20 tūkst. žmonių yra baltaplaukis, baltaodis ir raudonakis albinosas.
Tanzanijos vyriausybė nusprendė išsiųsti šimtus albinosų į valstybines mokyklas. Bet kuriuo atveju, kai kurios nevyriausybinės organizacijos kritikuoja tokius veiksmus.
„Albinosai yra lygiai tokie patys žmonės kaip mes, - tvirtino vyriausias Janet sūnus. - Džiaugiuosi turėdamas tėvus albinosus.
„Tanzanijoje tik pusė vaikų albinosų baigia pradinę mokyklą ir tik 7 proc. susiranda normalų darbą.
„Tanzanijos ministras pirmininkas Mizengo Pinda liepė panaikinti visų raganių licencijas. Dabar norint tapti kokiu nors burtininku reikia pateikti paraišką Sveikatos ministerijai. Sveikatos ministras pirmiausia turi išstudijuoti asmens biografiją ir, jei ši švari, tik tuomet gali išduoti licenciją.
Tanzanijoje teko apsilankyti Ocean Road vėžio institute. Moterų palatos - didžiulės salės, pristatytos spyruoklinių lovų, kuriose ligonės guli po dvi ar net tris. Kai kurios jų - albinosės, turinčios didžiulius auglius veido arba kaklo srityje. Prasibrovusios koridoriumi pro gydymo laukiančius pacientus, susėdusius ant žemės palei sienas, patekome į chemoterapijos salę. Čia pacientai buvo susodinti ant ilgų medinių suolų, lašines jiems paskubomis keitė nuo didelio darbo krūvio pervargusios seselės. Darbas vyko greitai ir mechaniškai, kaip gamykloje. Išėjusios iš ligoninės kieme matėme iš skarų ir krepšių sutiestus guolius. Į vėžio institutą žmonės atkeliauja iš tolimiausių Tanzanijos kaimų ir dykynių, tad turi laukti savo eilės, paskui dar - visą chemoterapijos arba radioterapijos laikotarpį, ir jei namo grįžti nėra kaip, net kelioms savaitėms, mėnesiams, o kartais ir pusmečiui ar metams apsigyventi ant ligoninės kiemo pievelės.
Tanzanijoje veikia net kelios organizacijos, kurios dirba su albinosais. Viena iš jų taip ir vadinasi - „Tanzanijos albinosų visuomenė“ (angl. „Tanzania Albinism Society“). Jie rengia įvairias labdaras ir aktyviai bando įtikinti vyriausybę, jog reikia kurti įstatymus, kad būtų labiau apsaugotos albinosų teisės. Mano žiniomis, ministras pirmininkas M. Pinda, kurį minėjau, labai stengiasi kovoti už albinosų teises, nes jo paties vaikai yra albinosai.
„Turbūt viską lemia švietimo sistema. Jeigu žmonės netikėtų prietarais, tai viskas būtų kitaip. - Taip, manau, kad iš kartos į kartą reikia žmones šviesti, nes kultūra Afrikoje yra visiškai kitokia nei mūsų. Mums tai labai sunku suvokti, bet jiems tai yra įprasta. Kaip mes kreipiamės į daktarą, taip jie kreipiasi į raganių. Tiesiog jie turi kitokį suvokimą.