Nėštumas - tai labai jautrus moters gyvenimo periodas, kupinas didelių pasikeitimų, džiaugsmo ir rūpesčio. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Siekiant užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir išvengti galimų komplikacijų, labai svarbu laiku atpažinti pirmuosius nėštumo požymius ir suprasti, kas vyksta su Jūsų organizmu. Ankstyvas simptomų pastebėjimas leidžia greičiau pasirūpinti tinkama sveikatos priežiūra, koreguoti gyvenimo būdą, mitybą bei pasirengti besikeičiantiems organizmo poreikiams.

Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Sužinojusi apie nėštumą, moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį. Šie specialistai skirs reikiamus tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą.

Ankstyvieji nėštumo požymiai

Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonai, HCG ir progesterono lygis. Kiekviena moteris šiuos simptomus gali jausti skirtingai - vienoms jie būna itin ryškūs, kitoms beveik nepastebimi. Vis dėlto, pastebėjus bent kelis iš jų ar pajutus įtarimų dėl galimo nėštumo, rekomenduojama atlikti nėštumo testą.

Dažniausi nėštumo simptomai:

• Vėluojančios mėnesinės: Tai vienas iš dažniausių ir lengviausiai atpažįstamas nėštumo požymis. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei. Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą.
• Implantacinis kraujavimas: Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas. Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o retais atvejais gali užsitęsti iki savaitės - dviejų. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys, dėl kurio nerimauti neverta.
• Nuovargis: Dauguma moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės). Tai lemia padidėjęs hormono progesterono kiekis, kuris atpalaiduoja raumenis ir paruošia kūną nėštumui.
• Pykinimas ir vėmimas (rytinis pykinimas): Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinamas „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu - tiek dieną, tiek vakare, tiek naktį. Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės. Ne visos moterys jį patiria, o jo intensyvumas gali labai skirtis. Pykinimą dažniausiai sukelia padidėjęs nėštumo hormono hCG lygis ir padidėjęs jautrumas kvapams.
• Pakitęs skonio ir kvapo pojūtis: Nėštumo metu daugelis moterų pastebi, kad pasikeičia ne tik skonio, bet ir kvapo pojūtis. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote. Taip pat dažnai pasireiškia ir sustiprėjęs kvapo pojūtis. Kai kurios nėščiosios tampa ypač jautrios įvairiems kvapams - jie gali erzinti, sukelti pykinimą ar net suaktyvinti rytinio pykinimo simptomus. Kaip ir daugelį kitų nėštumo simptomų, padidėjusį jautrumą kvapams lemia hormonai, ypač estrogenas.
• Krūtų jautrumas ir padidėjimas: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti ypač jautrios, patinusios ar net skausmingos. Taip pat dažnai pastebima, kad krūtys tampa didesnės, o įprasta liemenėlė ima spausti ar tampa nepatogi. Kaip ir daugelis kitų nėštumo simptomų, šie pokyčiai susiję su stipriu hormonų šuoliu. Krūtų jautrumas dažniausiai yra laikinas.
• Dažnesnis šlapinimasis: Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi.
• Nuotaikų pokyčiai: Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės.
• Pilvo skausmas ar tempimo pojūtis: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui. Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu.
• Maisto potraukiai ir netoleravimas: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu santykis su maistu dažnai pasikeičia - tai visiškai natūralu. Kai kurios moterys pradeda jausti stiprų potraukį tam tikriems produktams, pavyzdžiui, saldumynams, vaisiams ar net specifiniams patiekalams. Tačiau kartu gali atsirasti ir maisto netoleravimas - patiekalai ar kvapai, kurie anksčiau buvo mėgstami, staiga ima erzinti ar net sukelia šleikštulį. Manoma, kad tam įtakos turi nėštumo hormonai - jie gali sustiprinti uoslę ir skonio pojūtį, todėl kai kurie kvapai ar skoniai tampa nepakeliami, o kiti - ypač geidžiami.

Jei pastebite bent kelis iš šių požymių ar jaučiate įtarimų dėl galimo nėštumo, rekomenduojama atlikti nėštumo testą. Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos. Geriausias laikas nėštumo testui - praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių arba praėjus bent porai savaičių po lytinių santykių. Jei testas teigiamas - tai ženklas kreiptis į gydytoją, kad nėštumas būtų patvirtintas ultragarsu ir būtų suplanuoti tolimesni tyrimai. Jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju.

Nėštumo savaitės ir vaisiaus vystymasis

Nėštumo kelionė yra nuostabus procesas, apimantis daugybę pokyčių tiek moters organizme, tiek besivystančiame vaisiuje. Kiekvienas trimestras atneša savų iššūkių ir džiaugsmų.

Pirmasis trimestras (1-13 savaitės)

Vos susiliejus sėklos ląstelei ir kiaušialąstei, atsiranda nauja gyvybė. Užsimezgusio gemalo dydis - vos 0,12 mm, tačiau genetinėje medžiagoje jau užkoduota, ar tai bus mergaitė, ar berniukas, kokios bus akys. Po keturių valandų gemalas ima dalytis - iš vienos ląstelės atsiranda dvi, ir šis procesas tęsiasi nepaliaujamai. Penkias dienas jau gerokai suapvalėjęs ląstelių gumuliukas kiaušintakiais keliauja į gimdą, ten pamažu įsitvirtina gimdos gleivinėje. Dar po kelių dienų nėštumo testas jau parodys, kad užsimezgė nauja gyvybė.

Penktąją savaitę ima plakti vaikučio širdis. Rankytės ir kojytės pūpso tarsi maži pumpurėliai. Dar po kelių dienų žmogutis jau netgi galės pasukti galvytę. Jau yra visų organų ir organų sistemų užuomazgos.

Nėštumas 9 - 12-oje savaitėje: mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė. Mažylis jau dalyvauja jūsų gyvenime - jis jaučia susijaudinimą, pasitenkinimą, stresą. Jums išsigandus kraujyje padaugėja adrenalino - dėl to greičiau ima plakti ir mažylio širdelė. Po apvaisinimo praėjo dešimt savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylika. Besilaukiančiai mamai netrukus prasidės ketvirtas nėštumo mėnuo, taigi pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi: po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja.

11-13 nėštumo savaitę atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (kitaip - vaiskumo) matmuo.

Antrasis trimestras (14-27 savaitės)

Antrasis nėštumo trimestras dažniausiai yra geras metas daugeliui besilaukiančių moterų. Jeigu vargino pykinimas ar vėmimas, nėštumui įpusėjus jaučiamasi vis geriau, nuovargis irgi po truputį turi mažėti. Nėštumo viduryje įvyksta matomų pokyčių, pradeda matytis pilvelis, vizito pas gydytoją ar akušerę metu matuojama pilvo apimtis, kūno svoris. Vieną dieną galite pajusti vaisiaus judesius - tai nebus pilvo skausmas, ar kitas nemalonus požymis. Judesiai panašėja tarsi į kylančius dujų burbuliukus ir pamažu vaisiui augant pereina į aiškius spyrius.

Nors šis trimestras paprastai yra lengvesnis, moterys gali jausti energijos stoką, greitai atsirandantį nuovargį, nes nėštumui sunaudojamos didelės organizmo geležies sąnaudos, todėl būtini kraujo tyrimai, atskleidžiantys, ar nereikia vartoti geležies papildų. Nėštumo metu svarbu stebėti savo svorio prieaugį, nes šiame etape lengva pernelyg greitai priaugti papildomų kilogramų. Jei iki gimdymo priaugama apie 13-15 kilogramų, tai idealus svoris.

Šiuo laikotarpiu vaisiaus dydis beveik kaip melionio. Placenta irgi auga ir storėja kartu su vaisiaus deguonies ir maistinių medžiagų poreikiais. Visi organai, kurie susiformavo gemalo etapu, vystosi ir auga, o mažylio vaisiaus proporcijos vis labiau ir labiau panašėja į naujagimio. Tik galvutė vis dar neproporcingai didelė. Kūną iš pradžių sudaro kremzlės, bet paskui jos pamažu virsta kaulais. Nėštumo viduryje vaisius rankytėmis pradeda tyrinėti savo kūnelį ir aplinką. Kai pirštai priartėja prie burnytės, vaisius pradeda daryti pirmuosius čiulpimo judesius - tai gyvybinis refleksas. Gimęs kūdikis jau moka čiulpti ir žįsti, pats ieško motinos krūties.

Vaisius jau naudoja ir savo klausos pojūčius, labiausiai jam pažįstami mamos virškinimo sistemos garsai ir didžiųjų kraujagyslių šnaresys, tačiau po truputį pradeda suvokti ir mamos pasaulio garsus bei tėčio balsą. Akys jau jautrios šviesai, nors vokai dar tvirtai užmerkti. Šiuo laikotarpiu vaisius aktyviai juda, jo padėtis vis dar nepastovi. Atliekant ultragarsinį tyrimą 18 - 20 savaitę matuojamas vaikelio dydis, įvertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrimos vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai. Pagal vaisiaus matmenis apskaičiuojamas vaisiaus gestacinis amžius.

Trečiasis trimestras (28-40 savaitės)

27-40 savaitės tai trečiasis nėštumo trimestras, kurio pabaigoje laukia susitikimas su pasauliu. Du trečdaliai nėštumo jau praeityje ir gyvenimas nuolatinėje vandenų drėgmėje, šilumoje ir tamsoje tęsis dar apie du mėnesius. Dauguma nėščiųjų jaučiasi labai gerai, o nėštumas atrodo lengvas ir smagus.

Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą. Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas, nes dėl vaisiaus padėties ir spaudimo pakinta skrandžio padėtis. Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač nugaros skausmas būdingas, jeigu prieš tai turėjote nugaros problemų.

Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisius vis dar gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, su nėštąja aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė.

Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga po 200 gramų per savaitę. Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais. Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia, kaip susitraukia gimda.

Fiziniai pokyčiai ir diskomfortas nėštumo metu

Nėštumo metu moters kūnas patiria daugybę pokyčių, kurie kartais gali sukelti diskomfortą. Svarbu suprasti šių pokyčių priežastis ir žinoti, kaip su jais susidoroti.

Sunkumas kvėpuoti

Kodėl nėščiajai sunku kvėpuoti? Pagrindinė pasunkėjusio kvėpavimo priežastis yra augantis vaikelis, kuris spaudžia diafragmą. Taip pat nėštumo metu padaugėja hormono progesterono, kuris lemia pagreitėjusį kvėpavimą. Nėštumo metu moters organizme cirkuliuojančio kraujo tūris padvigubėja, tad širdžiai tenka atlikti dvigubai sunkesnį darbą. Kartais nėštumo metu gali paūmėti astma ar išsivystyti nėščiųjų kardiomiopatija - širdies raumens liga, pasireiškianti paskutinį nėštumo mėnesį arba per penkis mėnesius po gimdymo. Plaučių embolija yra būklė, kuomet dėl plaučių kraujagyslės užsikimšimo kraujo krešuliu (trombu) sutrinka plaučių veikla.

Ką daryti, jeigu nėštumo metu trūksta oro? Svarbu prisitaikyti ir sulėtinti tempą, būti realistė, vertinant, ką galite, o ko negalite padaryti. Visada klausykite savo kūno. Nėštumo metu pasikeičia svorio centras, pakinta laikysena, ir dėl to plaučiai dar labiau spaudžiami, tampa sunkiau kvėpuoti (tai yra ir viena iš pagrindinių nugaros skausmo nėštumo metu priežasčių). Sąmoningas kvėpavimas, kvėpavimo pratimai, ypač diafragminis kvėpavimas, gali padėti. Svarbu, kad įkvepiamas oras būtų kuo gaivesnis ir švaresnis. Jokių tabako dūmų!

Kada reikia kreiptis į gydytoją? Daugeliui moterų nėštumo pabaigoje tampa sunkiau kvėpuoti, tačiau tai nėra simptomas, į kurį galima numoti ranka. Svarbu įsitikinti, kad kvėpavimą apsunkina augantis vaisius, o ne ligos ar kitos pavojingos būklės, kurias būtina gydyti. Todėl, jei turite bent menkiausių abejonių, pasikalbėkite su jus prižiūrinčiu gydytoju apie apsunkintą kvėpavimą, dusulį.

Kiti dažni nepatogumai

• Dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas: Nėra tiksliai aišku, kas sukelia šiuos pojūčius, tačiau galima sieti su padidėjusiu progesterono lygiu. Mieguistumas prasideda nuo pirmųjų vaisiaus vystymosi savaičių ir tęsiasi iki antrojo nėštumo trimestro, vėliau atsiranda energijos stoka, bet mieguistumo pojūtis išnyksta.
• Nemalonios išskyros iš makšties: Gali varginti dėl grybelinės infekcijos, šiuo laikotarpiu moters organizme tai būdinga.
• Tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas: Šie simptomai taip pat gali varginti nėštumo metu.

Sveikatos priežiūra ir tyrimai nėštumo metu

Nėštumo metu labai svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją, atlikti rekomenduojamus tyrimus ir rūpintis savo sveikata. Tai padeda užtikrinti sklandžią nėštumo eigą, laiku pastebėti galimus pavojus ir pasiruošti gimdymui.

Pirmasis vizitas pas gydytoją

Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu:

• Patvirtinamas nėštumas ultragarsu.
• Atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai.
• Nustatoma numatoma gimdymo data.
• Įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo.

Privalomi laboratoriniai tyrimai pirmajame nėštumo trimestre apima bendrą kraujo ir šlapimo tyrimus, gliukozės ir Hepatito B (HbsAg) tyrimus. Jeigu moters rezus faktorius RhD (-), o vyro RhD (+), atliekami tyrimai dėl rezus (RhD) antikūnų. Rekomenduojami tyrimai apima Rubella, Toksoplasma gondii, CMV, Tymų, Chlamydia trachomatis, B grupės beta hemolizinio streptokoko, Vėjaraupių viruso, Ureaplasma, HBsAg, ŽIV, RPR ir TPHA tyrimus.

Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?

Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas:

• Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą.
• Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui. Preeklampsija yra rimta medicininė būklė, kuri išsivysto nėštumo metu, dažniausiai po 20-osios savaitės, ir pasireiškia aukštu kraujospūdžiu bei organų funkcijos sutrikimais.
• Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų.
• Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.

Nėščiųjų tyrimai

Nėštumo metu atliekami įvairūs tyrimai, padedantys stebėti vaisiaus vystymąsi ir motinos sveikatą:

• Ultragarsiniai tyrimai: Atliekami 11-13 savaitę (pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinė patikra), 18-20 savaitę (matuojamas vaikelio dydis, vertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrimos vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai) ir vėlesnėse savaitėse.
• Genetinių ligų tyrimai: PRISCA (prenatal risk calculation) tyrimas, atliekamas 11-13 nėštumo savaitę ir antrajame trimestre, įvertina vaisiaus chromosominių ligų riziką. Neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT) yra tiksliausias atrankinis vaisiaus genetinių ligų rizikos įvertinimo tyrimas.
• Infekcijų tyrimai: Atliekami siekiant nustatyti galimas infekcijas, kurios gali pakenkti vaisiui, pvz., toksoplazmozė, raudonukė, citomegalo virusas, chlamidija, B grupės streptokokas, hepatitas B, ŽIV, sifilis.
• Kiti tyrimai: Gliukozės tolerancijos mėginys (vertinantis glikemiją), RhD antikūnų tyrimas (kai RhD neigiamas), vaisiaus judesių vertinimas (nuo 26 savaitės).

Pagalba nėštumo metu: mityba ir papildai

Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai.

Mitybos principai

Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus. Specialistai rekomenduoja rinktis subalansuotą mitybą, įtraukiant daug vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, liesos mėsos ir žuvies. Vartokite pakankamai skysčių, venkite perdirbto maisto, per didelio cukraus ir druskos kiekio.

Vitaminai ir papildai

Net ir laikantis subalansuotos mitybos, kartais gali būti sunku gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti tam tikrus papildus:

• Folio rūgštis (vitaminas B9): Būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Rekomenduojama vartoti 400-800 mg per dieną, geriausia dar planuojant nėštumą.
• Geležis: Jos poreikis nėštumo metu išauga dėl padidėjusio kraujo tūrio. Geležis padeda išvengti anemijos, nuovargio ir palaiko tinkamą deguonies tiekimą.
• Kalcis: Būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi, taip pat padeda išvengti motinos kaulų tankio sumažėjimo.
• Omega-3 riebalų rūgštys (DHR): Būtinos vaisiaus smegenų ir akių vystymuisi.
• Vitaminas D: Padeda organizmui pasisavinti kalcį ir palaiko sveiką imuninę sistemą.
• Magnis: Labai svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi.
• Cinkas: Stiprina imuninę sistemą ir dalyvauja audinių regeneracijoje.
• Jodas: Būtinas tiek mamos skydliaukės veiklai, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi.

Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota. Svarbu prisiminti, kad papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį.

tags: #tarkiai #nestumo #metu

• Kaip gydyti alerginį rinitą vaikams
• Demokratijos pėdsakai
• Naujagimio miegas
• Pamokanti kelionė į pasakų pasaulį su senu animaciniu
• Daugiau informacijos apie vaiko priežiūros kompensaciją