Alerginis rinitas vaikams: priežastys, simptomai ir gydymo galimybės
Alerginis rinitas vaikams: priežastys, simptomai ir gydymo galimybės
Alerginis rinitas (AR) - tai viena dažniausių lėtinių vaikų ir suaugusiųjų ligų išsivysčiusiose šalyse. Sergamumas AR didėja ir siekia daugiau kaip 40 proc. visos populiacijos. 6-8 metų vaikų sergamumas AR siekia 8 proc., o 13-14 metų vaikų - iki 35 proc. Daugiau kaip 75 proc. vaikų, be AR, kartu pasireiškia ir kitos ligos, tokios kaip konjunktyvitas, bronchų astma, atopinis dermatitas (AD), rinosinusitas, vidurinės ausies uždegimas ar adenoidų hiperplazija. Tai rodo, kad AR nėra tik izoliuota liga, ji labai dažnai susijusi su sistemine patologija.
Tyrimų duomenimis, vaikams, palyginti su suaugusiaisiais, AR dažniau yra epizodinis, sukelia mažiau simptomų, tačiau yra sunkesnės formos, sukeliantis daugiau gretutinių ligų. Nosies obstrukcijos ligos gali turėti neigiamą įtaką AR sunkumui, kontrolei, sergančiųjų gyvenimo kokybei ir gydymo atsakui tiek vaikų, tiek suaugusiųjų populiacijoje. Nors alerginių ligų priežiūra ir gydymas pastaraisiais metais labai patobulėjo, gydymo gairės, sergančiųjų gyvenimo kokybės gerinimas orientuojasi vien tik į AR sergančius pacientus. Vis dėlto reikalingas ypatingas dėmesys sisteminiam gydymui.
Alerginis rinitas - tai nosies gleivinės uždegimas, kuriam būdingi tokie požymiai kaip nosies užburkimas, išskyros iš nosies, čiaudulys, niežulys. Šie simptomai dažnai lydimi akių vokų, gerklų ir trachėjos gleivinės uždegimo. Požymiai atsiranda alergenui pakartotinai patekus į nosies gleivinę ir ten susijungus su specifiniu antigenu IgE, kuris yra prisitvirtinęs prie putliosios ląstelės. Putliosios ląstelės yra pilnos biologiškai aktyvių medžiagų (histamino ir kt.). Alergiškam žmogui po pakartotinio kontakto su alergenu prieš jį pasigamina specifiniai IgE, kurie prisijungia prie putliosios ląstelės ir ją įjautrina. Tokia putlioji ląstelė išskiria daug biologiškai aktyvių medžiagų, kurios didina kraujagyslių sienelių pralaidumą ir sukelia audinių pažeidimą.
Alerginis rinitas gali būti nuolatinis, kai nosies užgulimas ir/ar gleivių sekrecija vargina visus metus, ir sezoninis, kai simptomai atsiranda tik žydint augalams, kuriems vaikas yra alergiškas. Sezoninis alerginis rinitas, dar vadinamas polinoze, šienlige, šieno sloga, yra medžių, varpinių žolių ir piktžolių žiedadulkių alergenų sukeltas susirgimas. Lietuvoje nuo vasario iki gegužės vidurio žydi medžiai: beržas, lazdynas, alksnis. Nuo pusės gegužės iki pusės liepos žydi žolės - motiejukas, miglė, šunažolė, pienė, smilga. Nuo liepos vidurio iki spalio mėnesio ore sklando piktžolių žiedadulkės (balandos, kietis). Nuolatinio alerginio rinito dažniausia priežastis - namų dulkių erkės, namuose vegetuojantys grybeliai, naminių gyvuliukų (katės, šunys) pleiskanos.
Alerginio rinito simptomai vaikams
Alerginio rinito simptomai gali būti lengvi arba sunkūs, priklausomai nuo alergeno poveikio ir individualios imuninės sistemos reakcijos. Sezoninio rinito simptomai dažniausiai pasireiškia tam tikru metų laiku, o ištisinis rinitas sukelia nuolatinius ar epizodinius simptomus. Vaikams, sergantiems alerginiu rinitu, apsunkintai kvėpuoja per nosį, dėl to gali sumažėti jų darbingumas, aktyvumas dienos metu, jie gali prasčiau mokytis. Taip pat dėl nosies obstrukcijos šie vaikai blogiau išsimiega naktį, todėl dieną gali būti mieguisti, nervingi. Dažnai pasitaiko niežėjimas ir nemalonus jausmas akyse, vadinami alerginiu konjunktyvitu - akių junginės uždegimu.
Pagrindiniai alerginio rinito simptomai vaikams:
- Nosies užgulimas
- Išskyros iš nosies (vandeningos ar gleivingos)
- Čiaudulys
- Niežulys nosyje, akyse, gerklėje
- Akių paraudimas, niežėjimas, ašarojimas
- Sutrikusi uoslė
- Knarkimas miegant
- Kvėpavimas per burną
Su AR susijusios ligos
Alerginis rinitas dažnai nėra vienintelė liga, su kuria susiduria vaikas. Daugiau nei 75 proc. vaikų, sergančių AR, pasireiškia ir kitos sveikatos problemos. Tai gali būti:
- Konjunktyvitas: Akių junginės uždegimas, pasireiškiantis niežėjimu, ašarojimu, paraudimu.
- Bronchų astma: Lėtinė kvėpavimo takų liga, sukelianti kosulį, švokštimą, dusulį. AR ir astma yra dvi atskiros ligos, pasireiškiančios dėl imunoglobulino E (IgE) sukelto uždegiminio proceso, pažeidžiančio visą kvėpavimo takų sistemą.
- Atopinis dermatitas (AD): Uždegiminė odos liga, pasireiškianti niežtinčiais bėrimais.
- Rinosinusitas: Nosies ir prienosinių ančių uždegimas.
- Vidurinės ausies uždegimas: Alergenų sukeltas uždegimas gali vystytis ir vidurinės ausies gleivinėje.
- Adenoidų hiperplazija (AH): Nuolatinis alergenų sukeltas viršutinių kvėpavimo takų uždegimas gali lemti limfoidinio audinio išvešėjimą.
- Nosies obstrukcijos sutrikimai: Tai gali būti nosies pertvaros defektas (NPD) ar nosies kriauklių hiperplazija.
Nosies obstrukcijos sutrikimai ir jų įtaka
Nosies obstrukcija - pablogėjęs oro tėkmės praeinamumas nosies ertmėse, susijęs su anatominėmis nosies savybėmis ir/ar nosies gleivinės uždegimu - yra pagrindinis simptomas sergant AR. Ji gali turėti neigiamą įtaką AR sunkumui, kontrolei ir gydymo atsakui.
Nosies pertvaros defektas (NPD)
NPD yra viena dažniausių nosies obstrukcijos priežasčių. Vienpusė priekinė ir abipusė nosies obstrukcija dėl nosies pertvaros defekto tiek vaikams, tiek suaugusiesiems yra siejama su sunkesne AR forma ir blogesniu medikamentinio gydymo atsaku.
Nosies kriauklių hiperplazija
Apatinės nosies kriauklės yra pirmoji alergeno nusėdimo vieta, kur paprastai prasideda uždegiminis procesas, lemiantis nosies užgulimą ir obstrukciją. Dėl gleivinės hiperplazijos, kraujagyslių išsiplėtimo, fibrozės ir uždegimo nosies kriauklės alergiškiems žmonėms būna kur kas labiau padidėjusios. Didelė nosies kriauklių hiperplazija yra susijusi su stipresniu nosies užgulimu, rinorėja ir uoslės praradimu. Vaikams, sergantiems nuolatiniu AR ir nosies kriauklių hiperplazija, nesėkmingo gydymo kortikosteroidais į nosį rizika padidėja daugiau kaip 5 kartus.
Adenoidų hiperplazija (AH)
Nuolatinis alergenų sukeltas viršutinių kvėpavimo takų uždegimas gali lemti limfoidinio audinio išvešėjimą. Nustatyta, kad AH sergantys vaikai dažniau sirgo nuolatiniu ir vidutinio sunkumo ar sunkiu AR, jų atsakas į medikamentinį gydymą buvo blogesnis.
Alerginio rinito diagnostika
Alerginio rinito diagnozė nustatoma remiantis paciento skundais, kartais nosies apžiūra ir įsijautrinimo alergenams nustatymu, atliekant odos dūrio mėginius arba alergenui specifinio imunoglobulino E iš kraujo tyrimą. Odos dūrio mėginiai atliekami ant dilbio vidinio paviršiaus odos užlašinus alergeno lašelį ir atlikus dūrį su specialia adatėle. Po 15-20 min. vertinamas tyrimas - matuojama papulė. Alergija nustatoma, kai papulė yra didesnė nei 3 mm dydžio.
Alergenui specifinio imunoglobulino E tyrimas atliekamas laboratorijoje, prieš tai iš venos paėmus kraują. Taip pat yra galimybė atlikti molekulinius alergenų tyrimus, kurie parodo įsijautrinimą konkrečiam alergeno komponentui. Šis tyrimas ypač rekomenduojamas pacientams, kuriems stebimas padidėjęs jautrumas keliems alergenams. Alergenų molekuliniai tyrimai padeda parinkti tinkamiausią gydymą bei nustatyti ir prognozuoti kryžmines reakcijas.
Alerginio rinito gydymo principai
Sėkmingam alerginio rinito gydymui pirmiausia svarbu vengti kontakto su alergenu, kuriam nustatytas įsijautrinimas ir kuris provokuoja simptomus. Medikamentinio gydymo pasirinkimas priklauso nuo ligos klinikinių požymių sunkumo ir trukmės.
Medikamentinis gydymas
Esant lengvai alerginio rinito eigai dažniausiai skiriami vietinio arba sisteminio poveikio antros kartos antihistamininiai vaistai. Esant sunkesnei ligos eigai - vietinio poveikio gliukokortikoidai. Naujieji antihistamininiai preparatai (loratadinas, cetirizinas, ebastinas, desloratadinas ir levocetirizinas) gerai blokuoja H1 receptorius ir nepasižymi klasikiniams antihistamininiams preparatams būdingu šalutiniu poveikiu. Vietinio poveikio kortikosteroidai yra labai veiksmingi, vartojami vietiškai praktiškai nepatenka į sisteminę kraujotaką. Taip pat gali būti skiriami leukotrienų receptorių antagonistai, kurie yra ypač saugūs ir dažnai skiriami vaikams.
Nemedikamentinis gydymas
Nosies plovimas druskos tirpalais, dar vadinamas irigacija, yra lengvai prieinamas, patogus, sukeliantis mažai ir nedidelių nepageidaujamų reakcijų nemedikamentinis AR gydymo būdas. Praktikoje dažniausiai naudojami izotoniniai (0,9 proc. koncentracijos) ir hipertoniniai (daugiau kaip 0,9 proc. koncentracijos) druskos tirpalai. Hipertoniniai druskos tirpalai turi didesnį osmosinį slėgį, todėl efektyviau mažina nosies gleivinės edemą, pašalina įkvėptus alergenus ir susidariusius uždegimo mediatorius. Atlikti tyrimai rodo, kad hipertoniniai druskos tirpalai geriau nei izotoniniai palengvina kvėpavimo funkciją per nosį. Tiek hipertoniniai, tiek izotoniniai druskos tirpalai mažina antihistamininių vaistų poreikį ir turi panašų nedidelį nepageidaujamų reakcijų skaičių.
Nosies plovimas fiziologiniu arba jūros vandeniu yra gera priemonė, siekiant sumažinti nosies užburkimą, alergenų koncentraciją nosyje. Tai reikalinga, nes paburkusiose nosies gleivinėse daugiau susikaupia alergenų. Nosies plovimas taip pat mažina atsiradusį niežulį bei nosies gleivinės išsausėjimą. Jūros vandeniu galima plauti nosį įvairaus amžiaus vaikams (net ir kūdikiams) bei suaugusiems neribotą laiką.
Alergenų specifinė imunoterapija (ASIT)
Šiuolaikinis alerginio rinito gydymo būdas, galintis sumažinti ar pašalinti ligos simptomus ilgam laikui, sumažinti įsijautrinimo kitiems alergenams ir astmos išsivystymo riziką, yra alergenų specifinė imunoterapija (ASIT). ASIT yra kartotinis alergeno skyrimas reguliariais intervalais siekiant pakeisti imuninį atsaką taip, kad sumažėtų alerginės ligos simptomai, medikamentų poreikis, naujų alergijų ir astmos išsivystymo rizika. ASIT ypač rekomenduojama pacientams, kurių alerginio rinito simptomai yra vidutinio sunkumo/ sunkūs, trukdantys miegui ir kasdienei veiklai, nepaisant alergenų vengimo ir medikamentinio gydymo. Siekiant ilgalaikio gydymo efektyvumo rekomenduojama šį gydymą tęsti bent 3-ejus metus.
Alerginis rinitas: imunoterapijos principai ir praktika – dr. Sandra Lin
Gyvenimo kokybė ir alerginis rinitas
Nors AR nėra gyvybei pavojinga būklė, jis daro neigiamą įtaką sergančiųjų gyvenimo kokybei, veikdamas socialinį gyvenimą, pasitikėjimą savimi ir rezultatus mokykloje, darbe. AR lemia nedarbingumo padidėjimą, produktyvumo darbe, koncentracijos ir galimybės mokytis sumažėjimą. Gyvenimo kokybės pablogėjimas dažnai naudojamas kaip rodiklis ligos sunkumui įvertinti. AR simptomai blogina sergančiųjų miego kokybę, o tai lemia nuolatinį nuovargį, dirglumą, atminties sutrikimus, mieguistumą dieną ar net depresiją. Vaikai, sergantys AR, yra labiau linkę į drovumą, depresiją, nerimą ir baimę.
Dažniausiai įvardijami simptomai, bloginantys gyvenimo kokybę vaikų ir paauglių grupėje, yra nosies obstrukcija ir nosies niežėjimas. Paauglės mergaitės, sergančios AR ar bronchų astma, dažniau nurodo gyvenimo kokybės pablogėjimą, palyginti su paaugliais berniukais. Manoma, kad tai gali būti susiję su tuo, kad mergaitės lengviau atkreipia dėmesį į jas varginančius simptomus ir paprasčiau vertina savo sveikatą.
Alerginis rinitas yra lėtinė ar sezoninė būklė, kurią sukelia imuninės sistemos reakcija į alergenus, tokius kaip žiedadulkės, dulkių erkutės ar gyvūnų pleiskanos. Ši liga, dar vadinama „šienlige“, paveikia nosies gleivinę, sukeldama užgulimą, čiaudulį, niežulį ar slogą. Alerginis rinitas gali būti sezoninis (susijęs su žiedadulkių alergija pavasarį, vasarą ar rudenį) arba ištisinis (sukeltas nuolatinių alergenų, pvz., dulkių erkučių). Tinkamas gydymas ir alergenų vengimas padeda valdyti simptomus ir pagerinti savijautą.