Ašera: Vaisingumo ir Motinystės Deivė
Ašera: Vaisingumo ir Motinystės Deivė
Senovės Artimųjų Rytų kultūrose deivės užėmė svarbią vietą, simbolizuodamos gamtos jėgas, vaisingumą ir motinystę. Viena iš tokių svarbių dievybių buvo Ašera, vakarų semitų mitologijoje žinoma kaip dievų ir žmonių motina, jūros viešpatė.
Nuo II tūkstantmečio prieš mūsų erą vidurio Ašeros kultas plačiai paplito Artimuosiuose Rytuose, o jos garbinimas galėjo siekti net Egiptą. Ugaritų mituose Ašera (ʾAṯiratu) yra sutuoktinė aukščiausiojo dievo Elio. Sirijoje ir Palestinoje ji buvo garbinama kaip Deivė Motina, o babiloniečių įrašuose minima kaip Ašratu, kurios sutuoktiniu laikomas dievas Amuru. Pietų Arabijoje Ašera įgavo Saulės dievybės bruožų.
Ašera paliudyta įvairaus pobūdžio Ugarito tekstuose, įskaitant aukojimų sąrašus, apeiginius tekstus ir dievų sąrašus. Ji dažnai vadinama „visų dievų motina“ ir „dievų žindyve“, kas dar kartą patvirtina jos, kaip Deivės Motinos, statusą.
Pasak ugaritų mitų, Ašera su Elu susilaukė 70 dievų. Viename mite pasakojama, kaip Ašera kreipėsi į Elį, kad šis leistų Baalui pastatyti rūmus. Kitas mitas mini, kad Ašera džiūgavusi dėl Baalo mirties, nors jis ir buvo jos sūnus. Po Baalo mirties, jo sesuo Anat apkaltinusi Ašerą priešiškumu jam, o Ašerai pareikalavus, Elas pasaulio valdovu vietoj Baalo paskyręs Astarą.
Sirijoje ir Palestinoje Ašeros sutuoktiniu neretai buvo laikomas dievas Baalas, o pati deivė vadinama Baalat. Manoma, kad ji buvo garbinama ir kaip dievo Jahvės porininkė.
Istoriniai ir Archeologiniai Liudijimai
Informacijos apie Ašerą ir kitas vakarų semitų dievybes randama įvairiuose šaltiniuose. Nors Biblija kritiškai vertina vietinius kultus, Senasis Testamentas vis tiek yra svarbus šaltinis, tačiau jį reikia papildyti kitais atradimais. Antikos autoriai, tokie kaip Filonas iš Biblo, Lukianas ir Plutarchas, taip pat pateikia vertingos informacijos.
Archeologiniai kasinėjimai, ypač Ras-Šamroje (buvusio Ugarito teritorijoje), sukėlė tikrą revoliuciją vakarų semitų religijos tyrimuose. Ugarito tekstai suteikia daug žinių apie panteoną, kuriame minimos apie 70 dievybių. Tarp jų svarbią vietą užima Elas, laikomas aukščiausiąja dievybe, „kūrinių kūrėju“, dievų ir žmonių tėvu. Jam dažnai taikomas „jaučio“ epitetas, simbolizuojantis galią ir vaisingumą.
Baalo vardas reiškia „viešpats“, „valdovas“. Jis laikomas audros, žaibų ir lietaus dievu, todėl jo funkcijoms priskiriamas ir vaisingumas, kuris buvo gyvybiškai svarbus Kanaano žemdirbiams. Kiti svarbūs dievai yra Rešefas (nelaimių ir maro dievas, bet ir gydytojas), Melkartas (Tiro miesto dievas, globėjas jūrų ir kelionių) bei Ešmunas (vaisingumo dievas).
Ašera Biblijoje ir Jos Kulto Pabaiga
Biblijoje Ašera minima kaip kanaaniečių ir izraelitų kaimynų garbinama deivė. Senajame Testamente ji apibūdinama kaip dievybė, kurią reikia pašalinti, kartu su Baalu. Kai kuriuose radiniuose iš Izraelio, datuojamuose aštuntuoju amžiumi prieš mūsų erą, Ašera minima kartu su Jahve, netgi kalbama apie Jahvę ir „jo Ašerą“, kas rodo, kad Jahvę, kaip ir Elį, galėjo lydėti deivė - Dievo žmona.
Paskutiniame tūkstantmetyje prieš mūsų erą dabartinio Izraelio teritorijoje ėmė formuotis vieno dievo garbinimo judėjimas, kurio pagrindinis dievas - Jahvė. Judaizmo įvedimas lėmė vaisingumo kultų išnykimą. Jahvės akimis, prostitucija ir stabmeldystė buvo nuodėmės. Šimtmečius vyko kovos, siekiant išlaikyti tikinčiuosius „dorybės ir skaistumo kelyje“. Kova su pagonių dievais yra pagrindinis žydų Biblijos elementas.
Karalius Jošijas (apie 639-600 m. pr. Kr.) vykdė radikalias reformas, per kurias iš šventyklos buvo pašalinta viskas, kas siejosi su Ašera ir kitais dievais. Ašeros statulos ir atvaizdai buvo sunaikinti, aukojimo piliakalniai sulyginti su žeme.
Nors Biblijoje apie kitus dievus kalbama priešiškai, žmonių atmintyje senieji dievai ir deivės išliko ilgiau. Netgi 200 metais prieš mūsų erą „ašera“ tapo bendriniu žodžiu, susijusiu su smerktinu ir uždraustu garbinimu.
Ašera ir Kitos Deivės Lyginamuoju Aspektu
Ašera, kaip vaisingumo ir motinystės deivė, nėra vienintelė tokio pobūdžio figūra senovės pasaulyje. Jos kultas turėjo panašumų su kitų regionų deivių kultais.
- Inana / Ištarė / Astartė: Šios deivės, nors ir turinčios skirtingus vardus skirtingose kultūrose, buvo siejamos su karo, meilės, sekso ir vaisingumo sritimis. Jos dažnai vaizduojamos kaip galingos, seksualios ir karingos.
- Izidė: Egipto deivė, žinoma kaip motinystės, magijos ir vaisingumo simbolis, „dangaus karalienė“ ir „visų dievų motina“.
- Gyvačių deivė: Minojo civilizacijos deivė, siejama su vaisingumu ir žeme.
Senovės Izraelio šventraščiai mini Astartę kaip kanaaniečių garbinamą deivę. Astartė, kaip ir Ašera, buvo siejama su vaisingumu, seksualumu, bet taip pat ir su karu bei galia. Molinėse plytelėse rasti vaisingumo deivių, tokių kaip Ašera ar Astartė, atvaizdai buvo naudojami buitinėje religijoje, daugiausia susijusioje su moterų vaisingumu.
Nors judaizmas ir vėliau krikščionybė siekė išstumti moteriškosios lyties dievybes, jų įvaizdis ir simbolika paliko gilų pėdsaką istorijoje ir kultūroje. Netgi tokiose figūrose kaip Šventoji Dvasia hebrajų kalba (moteriškos giminės žodis) ar Mergelė Marija krikščionybėje galima įžvelgti senųjų deivių atspindį.
tags: #astarte #asera #vaisingumo #deive