Gegužės pabaigoje Airijoje vykęs referendumas, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl Konstitucijos pataisos, įteisintos 1983-aisiais, panaikinimo, atvėrė kelią į galimą abortų legalizavimą šalyje. Dabartinė Aštuntoji Konstitucijos pataisa iš esmės reiškia abortų draudimą, tačiau pastaraisiais metais įstatymai buvo keičiami. Jei referendume bus pritarta naikinti pataisą, mūšis persikels į parlamentą, kur vyriausybė pristatys įstatymo projektą, siūlantį nėštumo iki 12 savaičių nutraukimą be jokių apribojimų. Nepaisant to, šis sprendimas jau dabar laikomas istoriniu.

Istorinis kontekstas ir visuomenės nuotaikos

Nors dabar galiojanti Aštuntoji Konstitucijos pataisa iš esmės reiškia abortų draudimą, pastaraisiais metais įstatymas buvo keistas. Kitais metais buvo priimtas įstatymas, leidžiantis abortą, jeigu gydytojas nusprendžia, kad dėl komplikacijų moters gyvybei gresia pavojus. Prieš 20 metų keturiolikmetei išžaginimo aukai nebuvo leista išvykti į Angliją nutraukti nėštumo. Draudimui priešinasi medikai, dauguma moterų ir jų visuomeninių organizacijų, tačiau tai nemažina draudimus propaguojančių entuziastų ryžto. Prieš 5 metus leidusi nėštumą nutraukti, kai moters gyvybei gresia pavojus, Airija pasiryžusi eiti dar toliau.

Katalikiškoje Airijoje, kurioje galioja vieni griežčiausių įstatymų Europoje dėl abortų, situaciją ėmė keisti prieš keletą metų mirus moteriai, nes gydytojai atsisakė daryti abortą, nors ji ir buvo patyrusi persileidimą. Ši mirtis įkvėpė socialines permainas, o žmonės pradėjo reikalauti, kad kas nors būtų daroma. Suvokdami, kad šio skaudaus klausimo ignoruoti nebegalima, politikai pavėluotai priėmė poįstatyminį teisės aktą, sukonkretinantį Airijos abortų įstatymą. Tokiu atveju, kai gresia realus ir rimtas pavojus motinos gyvybei, nutraukti nėštumą gali būti leidžiama.

Tačiau šalyje, kurioje apie 3000 moterų kasmet keliauja į Jungtinę Karalystę ieškoti pagalbos arba ryžtasi nelegaliems abortams namuose, Savitos Halappanavar mirties atvejis tik paaštrino debatus dėl konstitucijos. Diskusijos pasiekė aukščiausią tašką gegužės 25-ąją, kai referendume Airijos žmonių buvo klausiama: ar reikia panaikinti aštuntąją pataisą? Jei pataisa nebus panaikinta, jokie šalies abortų įstatymų pakeitimai neįmanomi. Airiai šiuo klausimu yra itin susiskaldę.

Dauguma airių save laiko katalikais, tačiau tai nereiškia, jog jie aklai paiso Katalikų bažnyčios tokiomis klausimais kaip asmens moralė. Tačiau abortai užima ypatingą vietą airių pasaulėžiūroje, ir referendumas tapo tikru lakmuso popierėliu siekiant patikrinti, kiek Airija pasikeitė. Dešimtmečiais airiams buvo kalama, kad abortas yra žmogžudystė. Tai labai subtili tema. Kad geriau suprastum Airijos požiūrį į abortus, reikia prisiminti 1983-uosius, kai buvo priimta aštuntoji konstitucijos pataisa. Tuomet referendume už bet kokių abortų draudimą balsavo 67 procentai airių.

Anksčiau Airijoje nebuvo įmanoma netgi įsivaizduoti, kad gali būti kitaip. Tačiau nuo to laiko Airijos nuostatos keitėsi. Vienas veiksnių - sumažėjusi Bažnyčios įtaka. Dabar Airija atsivėrė, jaunimas nebūtinai save apibūdina kaip katalikus, daugiau moterų atvirai kalba apie patirtį, o abortai tampa ne tiek moralės, kiek sveikatos apsaugos klausimu. Dabar Airijos moterims legaliai leidžiama vykti į kitą šalį atlikti aborto, bet jeigu ši procedūra būtų atlikta namie, nėščiajai grėstų 14 metų kalėjimo. Visa aštuntoji pataisa yra neteisinga: jei motina miršta, vaisius miršta kartu. Nelogiška kalbėti apie teisę gyventi anksčiau nei tada, kai vaisius gali išgyventi pats.

Tarytum dantį išsirauti - požiūris, kad abortas yra įprasta procedūra, gana dažnas Dubline ir kituose Airijos miestuose, kur aštuntoji pataisa laikoma praėjusios eros palikimu. Eros, kai moterų seksualumas buvo griežtai reguliuojamas, kontraceptikai sunkiai prieinami, o konstitucija draudė net skyrybas - jos legalizuotos tik 1996 metais. Bet kitose vietovėse klesti konservatyvumas. Nuo Dublino iki Klonmelio miesto Tipererio grafystėje - trys valandos kelio. Pranciškonų vienuolyne kabo plakatas, kad abortai kiekvieną dieną nužudo 120 tūkstančių kūdikių. Jame kviečiama į maldų kryžiaus žygį - po rožinį kiekvieną gavėnios dieną - kad tik pataisos atšaukimas būtų sustabdytas.

Vis dėlto apklausos nuosekliai rodė, kad referendume turėtų laimėti pasisakantys už moterų teisę rinktis. Tiesa, iki šiol dalis airių neapsisprendę, kaip balsuos. O kadangi atotrūkis tarp stovyklų nedidelis, referendumo baigtis nebuvo aiški iki paskutinės akimirkos. Abortų priešininkai aiškina, kad jie stoja į mūšį už žmonių gyvybę. Vos užsimezga gyvybė, tas vaikas nusipelno būti saugomas.

Paskelbtas referendumas pademonstravo ir Airijos politikų stuburą. Pastarieji ne vienos moters gyvybę kainavusio klausimo nusprendė imtis, galima sakyti, prieš pat pontifiko vizitą. Pildyti laiko juostą reikėtų pradėti nuo 1861 metais įsigaliojusio „Pažeidimo prieš asmenį įstatymo“ (angl. Offences Against the Person Act) ir vėlesnių jo pataisymų, kurie iš esmės uždraudė abortą Airijoje. Šis įstatymas, kuris buvo priimtas Jungtinės Karalystės parlamente, kol Airija dar buvo jos sudėtyje, išliko galioti ir po Airijos nepriklausomybės paskelbimo.

Teisiniai ir medicininiai aspektai

Praėjus daugiau nei amžiui, 1983 metais priimta 8-oji Airijos Konstitucijos pataisa, dar kitaip vadinama Straipsniu 40.3.3 (angl. Article 40.3.3), sulygino negimusio vaisiaus ir motinos teises į gyvybę bei konstituciškai įtvirtino draudimą nutraukti nėštumą praktiškai visais atvejais, net kai vaisiaus gyvybė užsimezgė dėl kraujomaišos, išžaginimo arba yra rimtų požymių, kad nėščioji gali nusižudyti. Kurį laiką „sklandžiai“ funkcionavusiam aborto įstatymui 1992 metais iššūkį metė vadinamoji „Byla X“ (angl. The Case X). Šios istorijos ašis - 14-metė mergaitė, kuri pastojo po išžaginimo. Paauglei ne tik nebuvo suteikta galimybė nutraukti nėštumą Airijoje, bet ir uždrausta tai atlikti kitoje valstybėje, nepaisant medicininio pripažinimo, jog ši jauna mergina gali griebtis savižudybės. Sprendimą teismas priėmė aiškindamas, jog leidus atlikti abortą nėštumas tikrai būtų nutrauktas, kai, tuo tarpu, neleidus to padaryti, mergina nebūtų būtinai įvykdžiusi savižudybės. Taip teismas tarsi sumenkino motinos gyvybę, riziką jai, ir pirmenybę suteikė vaisiui. Visgi, byla pasiekė Aukščiausiąjį Teismą, kuris leido atlikti abortą dėl merginos savižudybės grėsmės.

„Byla X“ ne tik sukūrė precedentą, tačiau ir privertė Airijos politikus rengti referendumą, kurio metu priimtos Konstitucijos pataisos, įpareigojančios Airijos institucijas netrukdyti nutraukti nėštumą kitoje šalyje ir suteikti visą reikiamą informaciją apie tai. Deja, bet savižudybės grėsmės klausimas porai dešimtmečių į priekį taip ir liko neišspręstas. Kita svarbi žymė Airijos istorijoje, atkreipusi tarptautinių institucijų dėmesį - tai trijų moterų, vadinamų A, B ir C atvejais, kreipimasis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Moteris A neturėjo nuolatinių pajamų, gyveno skurde, kentė nuo alkoholizmo ir depresijos, o visi keturi jos vaikai gyveno globėjų priežiūroje. Suvokdama netinkamas sąlygas naujai gyvybei ateiti į pasaulį ir bijodama, kad šis neplanuotas nėštumas gali trukdyti jai sveikti nuo alkoholizmo ir depresijos, moteris siekė nutraukti nėštumą. Moteris B nenorėjo, galimai nesijautė pajėgi tapti vieniša motina. Negalėjimas A ir B moterims atlikti aborto Airijoje procedūrą pavertė labai brangia, komplikuota ir traumuojančia. EŽTT nusprendė, kad nors abiejų moterų atvejais, ypač pirmuoju, abortas atrodo kaip pateisinama priemonė, tiesioginės grėsmės jųdviejų gyvybei nebuvo, tad, pagal Airijos įstatymus, šalis negalėjo leisti moterims legaliai atlikti aborto šalies viduje. Tačiau sprendimas moters C byloje prieš Airiją buvo kitoks. Ši moteris, turinti Lietuvos pilietybę, trejus metus iki pastojimo kovojo su vėžiu ir buvo gydoma chemoterapija. Moteriai pastojus, Airijos gydytojai neatliko reikalingų tyrimų ir nepateikė išvados, ar, žinant pacientės ligos istoriją, nėštumas gali kelti grėsmę jos ar vaisiaus gyvybei. Tad klausimas, ar moteris gali legaliai atlikti abortą Airijoje grėsmės motinos gyvybei pagrindu, nebuvo atsakytas. 2010 metais EŽTT nusprendė, jog Airija nėra įtvirtinusi konkretaus ir objektyvaus mechanizmo, kuris leistų moteriai gauti reikiamas išvadas apie jos būklę ir taip patekti į siaurus šalies įstatymo rėmus, leidžiančius grėsmės gyvybei atveju legaliai atlikti abortą šalyje. Teismas konstatavo, kad Airija pažeidė teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, todėl privalo aiškiai nustatyti aborto vykdymo tvarką ir užtikrinti, kad besilaukianti moteris gautų visą būtiną informaciją apie savo būklę. Toks EŽTT sprendimas atnaujino kurį laiką nutilusias diskusijas ir įpareigojo šalies valdžią iš naujo peržvelgti įstatymus aborto klausimu.

Visuomenės nepasitenkinimas kilo, kai Airijos vyriausybė neskubėjo spręsti klausimo. Kol valdžia tylėjo, 2012 m. tiek Airiją, tiek tarptautinę bendruomenę sukrėtė Savitos Halappanavar mirtis. Įvykus vaisiaus pažeidimui, Airijoje gyvenančiai Indijos pilietei nebuvo laiku atliktas abortas. Dėl jo moters kūne atsirado infekcija, sukėlusi sepsį, kurio medikai nebegebėjo suvaldyti. Gydytojai nepaisė šeimos prašymų atlikti vaisiaus pašalinimą. Tyrimas nustatė, kad gydytojai privalėjo atlikti abortą, tačiau Airijos ligoninė, baimindamasi gresiančių sankcijų, pažeidus abortų draudimo įstatymą, nėštumo nenutraukė. Tyrimas taip pat nustatė, kad tokia nėštumo komplikacija bet kurioje mediciniškai pažengusioje valstybėje galėjo ir turėjo būti suvaldyta, atliekant abortą ir taip išsaugant moters gyvybę. Savitos Halappanavar mirtis sukėlė pasipiktinimą tiek Airijoje, tiek už jos ribų, po šio įvykio atsirado daugybė moterų, kurios pradėjo dalintis savo skaudžia patirtimi, siekiant nėštumo nutraukimo procedūros Airijoje. Visuomenė pradėjo abejoti, ar šalies ligoninės geba objektyviai spręsti, kas geriausia paciento, šiuo atveju nėščios moters, sveikatai. Smarkiai įsižiebusias aistras parlamentas ėmėsi gesinti 2013 metais priimdamas „Gyvybės saugojimo nėštumo metu“ (angl. The Protection of Life During Pregnancy) įstatymą, kuris turėjo įvesti aiškumo tose situacijose, kai nėštumo metu moters gyvybei atsiranda grėsmė. Esminiu šiuo įstatymo aspektu tapo savižudybės pavojaus, kaip grėsmės motinai, leidžiančios atlikti abortą, įteisinimas, kurį buvo mėginta įtvirtinti dar prieš dvidešimt metų po minėtosios „Bylos X“. Visgi, kilęs nepasitenkinimas buvo per didelis, o įstatymo sukurti pakeitimai per menki ir mažai padedantys tokioms moterims kaip Savita, todėl aborto klausimas nebebuvo atidėtas į šalį. Priešingai, tarptautinė bendruomenė bei institucijos ir toliau aktyviai kritikavo beveik absoliutų abortų draudimą Airijoje. Jungtinės Tautos tiek 2015, tiek 2016 metais ne tik dar kartą pakartojo, jog Airija pažeidžia žmogaus teises - varžo moters teisę rinktis, diskriminuoja negalinčias pasidaryti aborto dėl finansinės padėties, propaguoja žiaurų elgesį, versdama išnešioti vaisių, turintį mirtiną anomaliją - bet ir primygtinai rekomendavo surengti referendumą dėl aštuntosios Konstitucijos pataisos panaikinimo.

Paminėjimo verta ir visu šio sujudimo laikotarpiu vykusi kampanija susijusi su nėštumo nutraukimui skirtomis tabletėmis. Šios tabletės, kaip ir pats abortas Airijoje, žinoma, buvo draudžiamos. Tačiau moterų aktyvisčių grupės ne kartą keliavo po Airiją ir dalino internetu parsisiųstas, Pasaulio sveikatos organizacijos patikrintas, tabletes moterims, negalinčioms įpirkti reikalingos kelionės aborto procedūrai kitoje šalyje atlikti. Jos taip pat rengė viešas akcijas, kuriose moterys viešai vartojo abortui skirtas tabletes, siekiant iškelti problemą į viešumą.

Visuomenėje netylant diskusijoms, 2016 m. Airijos valdžia pasiekė tašką, kai nereaguoti į susidariusią situaciją būtų buvę neadekvatu. Tų pačių metų rudenį buvo sukviesta piliečių asamblėja, kurioje dalyvavo 99 žmonės, turėję išklausyti specialistų nuomones abortų klausimu ir pateikti rekomendacijas parlamentui. Daugelio nuostabai, rekomendacijos buvo daug liberalesnės nei tikėtasi - asamblėja rekomendavo leisti nutraukti nėštumą iki 12-os nėštumo savaitės moters pasirinkimu, o vėlesnėse stadijose tik esant komplikacijoms. Asamblėjos dalyviai - paprasti žmonės, ne politikai ar specialistai aborto klausimu - pabrėžė, kad abortų draudimas pažeidžia moters teises bei konstatavo, kad abortai vyksta, tiesiog jie tapo prieinami tik finansiškai apsirūpinusioms moterims, galinčioms keliauti į užsienį. Asamblėjos dalyviai rekomendavo Airijai pripažinti realybę ir keisti ją tokiais būdais, kurie nebelaikytų moterų antrarūšėmis pilietėmis.

Po rekomendacijų pateikimo Airijos parlamentas balsavo ir nepaisydamas rugpjūtį suplanuoto popiežiaus vizito, nusprendė rengti referendumą dėl aštuntosios Konstitucijos pataisos panaikinimo ir abortų legalizavimo pagal pateiktas rekomendacijas. Svarbu paminėti, jog itin katalikiška valstybe ilgą laiką laikyta Airija pastaruosius kelerius metus demonstravo tam tikrą atitolimą nuo Vatikano mokymo. Vienas ryškiausių santykių atšalimo pavyzdžių - 2015 metais referendumu įteisinta tos pačios lyties žmonių santuoka. Tikėtina, jog toks atitolimas nuo griežtų bažnyčios normų galėjo įvykti ir dėl kurį laiką Airijos dvasininkiją krėtusių vaikų seksualinio išnaudojimo skandalų, dėl kurių kunigai prarado „moralinį balsą“ visuomenėje.

Apibendrinant, skaudžius padarinius atnešę moterų teisių pažeidimai, tarptautinių institucijų kritika ir pokyčiai šalies politinėje erdvėje atvedė Airiją iki referendumo ir sėkmingos jo baigties. Vykusių įvykių kontekste Airijos politikai nebegalėjo naiviai ignoruoti realybės ir buvo priversti pripažinti egzistuojančią problemą bei sutelkti jėgas jos sprendimui. Paskelbtas referendumas, nepaisant netrukus turėjusio įvykti popiežiaus vizito, akivaizdžiai pademonstravo šalies politinį stuburą, galinčiu tapti pavyzdžiu kitoms šalims.

Beveik du trečdaliai Airijos rinkėjų atmetė griežtą, 1983 metais priimtą konstitucijos 8-ąją pataisą, pagal kurią gydytojai embriono nuo pat apvaisinimo akimirkos teises turėjo laikyti lygiomis motinos teisėms. Praktiškai tai reiškė, kad airės nėštumą galėdavo nutraukti tik užsienyje. Kai šios šalies parlamentas priims atitinkamas pataisas, Šiaurės Airija liks vienintelis regionas Britanijoje ir Airijoje, kur abortai yra draudžiami.

Kai kurių įstatymų leidėjų ir aktyvistų prašymai britų premjerei Theresai May imtis veiksmų, kurie galėtų sušvelninti griežtą abortų įstatymą Šiaurės Airijoje, liko neišgirsti, nes Šiaurės Airijos asamblėja yra suspenduota, taigi ji negali šaukti referendumo. O Th.May mažumos vyriausybė yra priklausoma nuo konservatyvių pažiūrų įstatymų leidėjų Šiaurės Airijoje, kurie tvirtina, kad priešintųsi abortų draudimo panaikinimui.

Airija Vatikano vadovą priėmė mėnesiu anksčiau - rugpjūtį. Tiesa, nors socialiniai tinklai Airijoje buvo užtvindyti vizito įspūdžių, tačiau atrodo, kad Pranciškaus apsilankymas pavėluotas. Ilgus metus demonstravę atsidavimą ir ištikimybę Vatikano mokymui, Airijos gyventojai dar gegužę referendumu panaikino beveik absoliutų abortų draudimą, galiojusį ne vieną dešimtmetį.

Referendume bus sprendžiamas klausimas, ar palikti konstitucinę pataisą, kuri buvo įteisinta 1983-aisiais. Pasisakantys už draudimų panaikinimą, sako, jog taip įteisinama medicininė rizika. Draudimą palaikantys teigia, kad konstitucijos pataisa suvienodina moters ir vaiko teises. Jei bus pritarta naikinti pataisą, mūšis persikels į parlamentą, kur vyriausybė pristatys įstatymo projektą, siūlantį nėštumo iki 12 savaičių nutraukimą be jokių apribojimų. Nepaisant to, sprendimas jau dabar laikomas istorinių.

Pasak akušerio ginekologo dr. Vytauto Klimo, abortų draudimas nesumažina abortų poreikio, nepadidina moters galimybių planuoti nėštumą, todėl abortų uždrausti neįmanoma iš viso. Galima uždrausti tiktai profesionalius, klinikose atliekamus legalius abortus. Juos uždraudus abortai neišnyksta, o tik nustumiami arba į pogrindį, arba į užsienį. Prieš keletą metų „Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad net 84 proc. šalies gyventojų pateisintų abortą. Žmonių manymu, tai moters apsisprendimo teisė. Ir tik mažiau nei dešimtadalis nepritaria.

Statistikos duomenimis, abortų skaičius Lietuvoje kasmet stabiliai mažėja. Pavyzdžiui, 2007 m. moterų sprendimu jų atlikta per 8,5 tūkst., o jau 2016 m. nėštumo nutraukimo atvejų sumažėjo daugiau nei perpus. „Jauno amžiaus mergaitės ir moterys, tų abortų skaičius daromas joms yra mažėjantis ir ne tik vienetais, bet kartais. Tai čia tikrai yra gana nebloga tendencija, ir tikimės, kad ateisime iki tokios ribos, kada neturėsime tokių atvejų“, - pasakojo sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis. Jis sako, kad ministerija nepritaria įstatymui, drausiančiam abortus. „Draudimas tikrai neišspręs klausimų, juolab, kad kriminalizuojant tokius dalykus iškiltų visa eilė problemų. Ne veltui yra minimas ir Rumunijos pavyzdys, kada buvo uždrausti abortai, buvo kriminalizuoti, tai per eilę metų moterų mirčių, nėščių moterų mirčių skaičius padidėjo septynis kartus. Tai yra tikrai nerimą keliantys rodikliai“, - kalbėjo A. Šešelgis.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet visame pasaulyje dėl kriminalinių abortų miršta dešimtys tūkstančių moterų. Šiuo metu siūlymas uždrausti abortus yra Seimo Žmogaus teisių komitete. Rengiamas kreipimasis į Jungtinių Tautų moterų diskriminacijos panaikinimo komitetą. Prašoma jo išvados, ar uždraudus abortus nebus diskriminuojamos moterys. Tik po šios išvados projektas bus teikiamas Seimui. Europos Taryba jau grūmoja šalims, norinčioms griežtinti abortų sąlygas. O pernai per 90 Europos parlamento narių pareiškė, kad tokie siūlymai ne tik pažeidžia žmogaus teises, bet ir neigiamai paveiks moterų lytinę ir reprodukcinę sveikatą.

„Valstybė, vyriausybė, įstaigos įvairios, jau nekalbu apie tai, kur bažnyčia už viso to trauko šniūrelius. Reiškia jie visi save paskelbia aukščiau moters, kaip mūsų Konstitucijos subjekto, teisių. Jie riboja moters teises, jie jas nustato, jie priverstinai jai skiria įstatyminę globą, jie baudžia ją baudžiamuoju įstatymu, jei ji pasielgs priešingai, negu nusprendė kažkokie anoniminiai ir dažniausiai aš labai atsiprašau, bet tai yra vyrai, tai yra patriarchatas, tai yra žmonės, kurie niekados susidūrė su šia drama“, - sakė Vilniaus moterų namų direktorė Lilija Henrika Vasiliauskienė.

„Tai yra grynai konservatyviosios katalikų bažnyčios ir bendrai religinių institucijų nuostata. Jeigu Seimo narius nerinktų, man atrodo, kas savaitę juos renka į arkivyskupijos kuriją ir ten juos „spavedoja“, tai to dalyko nebūtų“, - svarstė akušeris ginekologas dr. V. Klimas.

„Mano nuomonė, mūsų frakcijos nuomonė, tų, kurie pasiūlė šitą įstatymą, tai šiuo atveju sutampa su tikinčiųjų nuomone“, - kalbėjo Lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Z. Jedinskis.

Tačiau medikai sako, kad sprendžiant tokius klausimus reikėtų remtis ne religija. O moterims ar poroms suteikti kuo daugiau informacijos, kad jos veiksmingai ir saugiai galėtų planuoti pastojimo laiką ir skaičių, o įvykus neplanuotam nėštumui, saugiai galėtų jį ir nutraukti. Tačiau, užuot pasirinkęs tokį kelią, Seimas mieliau renkasi draudimus. Ir abortai - ne vienintelis norimas įteisinti draudimas, šią savaitę Seimas ėmėsi sekso reikmenų bei erotikos prekių. Prezidentė Dalia Grybauskaitė šį pasiūlymą jau pavadino juokingu.

Praėjus kelioms valandoms po aborto Jennifer Ryan vyko namo į Dubliną iš Liverpulio. Jos kūdikio kūnas buvo karste mašinos bagažinėje. Šildymas buvo išjungtas, kad kūnas nepradėtų irti. Po medikamentinio aborto, per kurį injekcija sustabdė vaisiaus širdį, o tada buvo sukeltas gimdymas, moteris su partneriu Dave’u nusprendė palaidoti neišsivysčiusį kūdikį gimtinėje. J.Ryan košmaras prasidėjo 2012 metų spalį, kai 22 nėštumo savaitę per ultragarso tyrimą paaiškėjo, kad vaisius neturi jokių šansų likti gyvas. Jai buvo paaiškinta, kad dėl itin griežtų abortus draudžiančių įstatymų Airijoje - aštuntoji konstitucijos pataisa suteikia vaisiui vienodas teises kaip ir motinai - ji turi du pasirinkimus: „Arba toliau nešiok kūdikį, kas savaitę tikrinsime ir sukelsime gimdymą, kai širdis nustos plakusi. Arba gali keliauti.“ Žodis „keliauti“ reiškė viena - važiuoti į Jungtinę Karalystę, kur tam tikromis sąlygomis abortai atliekami legaliai. Laukė siaubinga patirtis - juo labiau, kad viską reikėjo daryti slapta. Kai grįžti, norisi apie tai pasikalbėti, tačiau papasakoti visą tiesą bijai, - sakė 31 metų J.Ryan ir prisiminė, kaip žmonėms aiškino, kad vaiko širdis sustojo ir neva todėl teko skatinti gimdymą. Jaučiausi melagė, - prisipažino moteris, dabar su vyru auginanti tris vaikus.

Praėjus savaitei po J.Ryan aborto Liverpulyje, Airijos mieste Golvėjuje mirė 31-erių stomatologė Savita Halappanavar, kai užsitęsus persileidimui jai prasidėjo kraujo užkrėtimas. Ši moteris maldavo nutraukti nėštumą vos tik sužinojusi, kad prasidėjo persileidimas, tačiau jai nebuvo leista. Savitos mirtis įkvėpė socialines permainas. Žmonės įsiuto, pradėjo reikalauti, kad kas nors būtų daroma, - sakė patyrusi moterų teisių aktyvistė Ailbhe Smyth.

Suvokdami, kad šio skaudaus klausimo ignoruoti nebegalima, politikai pavėluotai priėmė poįstatyminį teisės aktą, sukonkretinantį Airijos abortų įstatymą. Tokiu atveju, kai gresia realus ir rimtas pavojus motinos gyvybei, nutraukti nėštumą gali būti leidžiama. Tačiau šalyje, kurioje apie 3000 moterų kasmet keliauja į Jungtinę Karalystę ieškoti pagalbos arba ryžtasi nelegaliems abortams namuose, S.Halappanavar mirties atvejis tik paaštrino debatus dėl konstitucijos.

Diskusijos pasiekė aukščiausią tašką gegužės 25-ąją, kai referendume Airijos žmonių bus klausiama: ar reikia panaikinti aštuntąją pataisą? Jei pataisa nebus panaikinta, jokie šalies abortų įstatymų pakeitimai neįmanomi. Airiai šiuo klausimu yra itin susiskaldę. Daugiau nuotraukų (4) Referendumas dalija Airijos visuomenę: Dublino gatvėmis šiomis savaitėmis žygiavo ir vienos, ir kitos stovyklos šalininkai.„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Tiems, kurie mano, kad gyvybė prasideda vos pastojus, atrodo, jog aštuntoji pataisa išgelbėjo tūkstančius gyvybių. Bet kitiems ši mintis skamba klaidingai. Airijos žmonės tikrai susipažinę su abortais. Tiesiog tam jiems reikia keliauti kitur, - sakė Airijos nacionalinių gimdymo namų vadovė Rhona Mahony.

Jeigu Airija balsuos „taip“, vyriausybė siūlo priimti įstatymą, leidžiantį abortus iki 12-osios nėštumo savaitės. Taip pat vėlyvesnius, jeigu kyla grėsmė ar rimta žala nėščiajai ir vaisiaus gyvybei. Maždaug tokie įstatymai galioja daugumoje Europos šalių, bet Airijai tai būtų milžiniškas žingsnis kelyje nuo labiausiai katalikiškos šalies pasaulyje į šį tą labiau pasaulietiško ir liberalaus.

Kai prieš trejus metus Airijos piliečiai referendume pritarė tos pačios lyties asmenų santuokoms, tai buvo laikoma ženklu, kad šalis tolsta nuo savo gilių katalikiškų šaknų. Tai įvyko po skandalingų įvykių, susijusių su kunigais pedofilais, ir radus šimtus kūdikių palaikų nežymėtuose kapuose prie namų netekėjusioms moterims.

Airijos laisvės rinktis kampanijos būstinėje Dubline A.Smyth pasakojo „Financial Times“ korespondentei, kad nors dauguma airių save laiko katalikais, tai nereiškia, jog jie aklai paiso Katalikų bažnyčios tokiais klausimais kaip asmens moralė. Tačiau abortai užima ypatingą vietą airių pasaulėžiūroje, ir referendumas taps tikru lakmuso popierėliu siekiant patikrinti, kiek Airija pasikeitė. Dešimtmečiais mums buvo kalama, kad abortas yra žmogžudystė. Tai labai subtili tema, - sakė A.Smyth.

Kad geriau suprastum Airijos požiūrį į abortus, reikia prisiminti 1983-uosius, kai buvo priimta aštuntoji konstitucijos pataisa. Abortai jau tada nebuvo legalūs, bet politikai ir dvasininkai bijojo pasaulyje pučiančių liberalių vėjų, todėl norėjo įtvirtinti draudimą konstitucijoje. Tuomet referendume už bet kokių abortų draudimą balsavo 67 procentai airių.

Airė korespondentė Orla Ryan tuos laikus prisimena taip: į jos mokyklą šviesti moksleivių ateidavo atstovai iš Negimusio vaiko apsaugos organizacijos, visoje Airijoje mergaitės nešiojo mažytį auksinį ženkliuką su naujagimio pėdutėmis, kampanijos „Už gyvybę“ simbolį. Praėjus keliems mėnesiams po to balsavimo nėščia penkiolikametė išėjo iš klasės Longforde ir netoliese griovoje pagimdžiusi mirė. Netrukus paplūdimyje Keryje aptiktas negyvas kūdikis, o kitas rastas užkastas fermoje. Jei netekėjusi moteris neatiduodavo kūdikio įvaikinti, rizikavo likusį gyvenimą praleisti kaip „brokuota prekė“. Jeigu mergina patekdavo „į bėdą“, būdavo juokaujama, kad jai telieka gerti degtinę, sėdėti vonioje ir melstis. 9-ajame dešimtmetyje atrodė, kad kalbėti prieš abortus - esminė katalikybės paskirtis. Taip pat kaip katalikybė buvo esminė airio savybė. Buvo neįmanoma netgi įsivaizduoti, kad gali būti kitaip.

Kaip nuo to laiko keitėsi airių nuostatos? Anot A.Smyth, kuri tris dešimtmečius aktyviai dirbo siekdama permainų, vienas veiksnių - sumažėjusi Bažnyčios įtaka. Dabar Airija atsivėrė, jaunimas nebūtinai save apibūdina kaip katalikus, daugiau moterų atvirai kalba apie patirtį, o abortai tampa ne tiek moralės, kiek sveikatos apsaugos klausimu.

Dublino gimdymo namai išgarsinti rašytojo Jameso Joyce’o romane „Ulisas“. Dabartinė jų vadovė Rh.Mahony juokiasi, jog užtenka perskaityti knygos skyrių apie šią vietą, kad suvoktum, dėl ko J.Joyce’as Airijoje taip ilgai buvo draudžiamas. Tačiau jos juokas nutyla, kai ji pradeda aptarinėti Airijos abortų įstatymus ir jų įtaką pacientams bei gydytojams. Gydytojai gali nutraukti nėštumą, jei moters gyvybei gresia pavojus, bet jei kam nors pasirodys, kad sprendimas buvo klaidingas, medikui gresia 14 metų kalėjimo. Ką reiškia realus pavojus gyvybei? Dešimt procentų? Dvidešimt? O kur pačios moters nuomonė, ką ji laiko realia rizika? - svarstė Rh.Mahony. Kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, chorioamnionitas, kelia rimtą grėsmę: „Moteris gali atrodyti gerai devintą ryto, bet per pietus gulėti mirties patale.“ Medikei atrodo sunkiai suvokiama, kad, pagal 1992 metais priimtą tryliktąją konstitucijos pataisą, Airijos moterims legaliai leidžiama vykti į kitą šalį atlikti aborto, bet jeigu ši procedūra būtų atlikta namie, nėščiajai grėstų 14 metų kalėjimo. Rh.Mahony nuomone, visa aštuntoji pataisa yra neteisinga: „Jei motina miršta, vaisius miršta kartu. Nelogiška kalbėti apie teisę gyventi anksčiau nei tada, kai vaisius gali išgyventi pats.“

Tarytum dantį išsirauti - požiūris, kad abortas yra įprasta procedūra, gana dažnas Dubline ir kituose Airijos miestuose, kur aštuntoji pataisa laikoma praėjusios eros palikimu. Eros, kai moterų seksualumas buvo griežtai reguliuojamas, kontraceptikai sunkiai prieinami, o konstitucija draudė net skyrybas - jos legalizuotos tik 1996 metais). Bet kitose vietovėse klesti konservatyvumas. Nuo Dublino iki Klonmelio miesto Tipererio grafystėje - trys valandos kelio. Pranciškonų vienuolyne kabo plakatas, kad abortai kiekvieną dieną nužudo 120 tūkstančių kūdikių. Jame kviečiama į maldų kryžiaus žygį - po rožinį kiekvieną gavėnios dieną - kad tik pataisos atšaukimas būtų sustabdytas. Čia dalijamos ir skrajutės su specialiomis maldomis, kurios turi apsaugoti Airiją nuo „abortų rimbo“. Iš pamaldų išeinanti 74 metų Bridget sakė, kad pažįsta moterų, kurios yra pasidariusios abortą: „Neklauskite maneks - kaip. Bet tai sugriovė jų gyvenimą. Viena po to nusižudė. Ją pasiglemžė kaltės jausmas. Aš norėčiau, kad būtų išsaugota aštuntoji pataisa, nes kitaip abortas bus tas pat, kas išsirauti dantį.“ Vienas 48 metų vyriškis sakė esąs už teisę rinktis, bet, jo nuomone, debatus drumsčia nerimas dėl to, kad 12 savaičių yra slidi riba. „Žmonės nori, kad moterys galėtų rinktis, tačiau nenori atsakyti už tai, jei vaisius būtų pašalintas 13-ąją ar 14-ąją savaitę“, - sakė airis.

Airijos parlamento narys Mattie McGrathas yra puikiai žinomas dėl nusistatymo prieš bet kokius abortus. Jis rengia mitingus ir susitikimus su žmonėmis mugėse ir parduotuvėse. Jo biure pilna brošiūrų apie „abortus pietų metu“ Jungtinėje Karalystėje. „Tikiu, kad gyvybė yra gyvybė nuo apvaisinimo iki mirties. Tai yra Dievo įsakymas „Nežudyk“, - įsitikinęs 59 metų politikas. Kai korespondentė jam papasakojo apie J.Ryan, vienos iš daugybės moterų, kurių vaisiui nustatyta mirtina diagnozė, atvejį, vyriškis sutiko, kad tai siaubinga, bet pridūrė, kad, jo manymu, joks gydytojas neturi teisės nuspręsti, kiek laiko vaikas gyvens. Pasak M.KcGratho, tokioms šeimoms reikėtų deramos paramos, o visoms netyčia pastojusioms moterims - rimčiau žvelgti į alternatyvą atiduoti naujagimį įvaikinti.

Visuomenės nepasitenkinimas kilo, kai Airijos vyriausybė neskubėjo spręsti klausimo. Kol valdžia tylėjo, 2012 m. tiek Airiją, tiek tarptautinę bendruomenę sukrėtė Savitos Halappanavar mirtis. Įvykus vaisiaus pažeidimui, Airijoje gyvenančiai Indijos pilietei nebuvo laiku atliktas abortas. Dėl jo moters kūne atsirado infekcija, sukėlusi sepsį, kurio medikai nebegebėjo suvaldyti. Gydytojai nepaisė šeimos prašymų atlikti vaisiaus pašalinimą. Tyrimas nustatė, kad gydytojai privalėjo atlikti abortą, tačiau Airijos ligoninė, baimindamasi gresiančių sankcijų, pažeidus abortų draudimo įstatymą, nėštumo nenutraukė. Tyrimas taip pat nustatė, kad tokia nėštumo komplikacija bet kurioje mediciniškai pažengusioje valstybėje galėjo ir turėjo būti suvaldyta, atliekant abortą ir taip išsaugant moters gyvybę. Savitos Halappanavar mirtis sukėlė pasipiktinimą tiek Airijoje, tiek už jos ribų, po šio įvykio atsirado daugybė moterų, kurios pradėjo dalintis savo skaudžia patirtimi, siekiant nėštumo nutraukimo procedūros Airijoje. Visuomenė pradėjo abejoti, ar šalies ligoninės geba objektyviai spręsti, kas geriausia paciento, šiuo atveju nėščios moters, sveikatai. Smarkiai įsižiebusias aistras parlamentas ėmėsi gesinti 2013 metais priimdamas „Gyvybės saugojimo nėštumo metu“ (angl. The Protection of Life During Pregnancy) įstatymą, kuris turėjo įvesti aiškumo tose situacijose, kai nėštumo metu moters gyvybei atsiranda grėsmė. Esminiu šiuo įstatymo aspektu tapo savižudybės pavojaus, kaip grėsmės motinai, leidžiančios atlikti abortą, įteisinimas, kurį buvo mėginta įtvirtinti dar prieš dvidešimt metų po minėtosios „Bylos X“. Visgi, kilęs nepasitenkinimas buvo per didelis, o įstatymo sukurti pakeitimai per menki ir mažai padedantys tokioms moterims kaip Savita, todėl aborto klausimas nebebuvo atidėtas į šalį. Priešingai, tarptautinė bendruomenė bei institucijos ir toliau aktyviai kritikavo beveik absoliutų abortų draudimą Airijoje. Jungtinės Tautos tiek 2015, tiek 2016 metais ne tik dar kartą pakartojo, jog Airija pažeidžia žmogaus teises - varžo moters teisę rinktis, diskriminuoja negalinčias pasidaryti aborto dėl finansinės padėties, propaguoja žiaurų elgesį, versdama išnešioti vaisių, turintį mirtiną anomaliją - bet ir primygtinai rekomendavo surengti referendumą dėl aštuntosios Konstitucijos pataisos panaikinimo.

Paminėjimo verta ir visu šio sujudimo laikotarpiu vykusi kampanija susijusi su nėštumo nutraukimui skirtomis tabletėmis. Šios tabletės, kaip ir pats abortas Airijoje, žinoma, buvo draudžiamos. Tačiau moterų aktyvisčių grupės ne kartą keliavo po Airiją ir dalino internetu parsisiųstas, Pasaulio sveikatos organizacijos patikrintas, tabletes moterims, negalinčioms įpirkti reikalingos kelionės aborto procedūrai kitoje šalyje atlikti. Jos taip pat rengė viešas akcijas, kuriose moterys viešai vartojo abortui skirtas tabletes, siekiant iškelti problemą į viešumą.

Visuomenėje netylant diskusijoms, 2016 m. Airijos valdžia pasiekė tašką, kai nereaguoti į susidariusią situaciją būtų buvę neadekvatu. Tų pačių metų rudenį buvo sukviesta piliečių asamblėja, kurioje dalyvavo 99 žmonės, turėję išklausyti specialistų nuomones abortų klausimu ir pateikti rekomendacijas parlamentui. Daugelio nuostabai, rekomendacijos buvo daug liberalesnės nei tikėtasi - asamblėja rekomendavo leisti nutraukti nėštumą iki 12-os nėštumo savaitės moters pasirinkimu, o vėlesnėse stadijose tik esant komplikacijoms. Asamblėjos dalyviai - paprasti žmonės, ne politikai ar specialistai aborto klausimu - pabrėžė, kad abortų draudimas pažeidžia moters teises bei konstatavo, kad abortai vyksta, tiesiog jie tapo prieinami tik finansiškai apsirūpinusioms moterims, galinčioms keliauti į užsienį. Asamblėjos dalyviai rekomendavo Airijai pripažinti realybę ir keisti ją tokiais būdais, kurie nebelaikytų moterų antrarūšėmis pilietėmis.

Po rekomendacijų pateikimo Airijos parlamentas balsavo ir nepaisydamas rugpjūtį suplanuoto popiežiaus vizito, nusprendė rengti referendumą dėl aštuntosios Konstitucijos pataisos panaikinimo ir abortų legalizavimo pagal pateiktas rekomendacijas. Svarbu paminėti, jog itin katalikiška valstybe ilgą laiką laikyta Airija pastaruosius kelerius metus demonstravo tam tikrą atitolimą nuo Vatikano mokymo. Vienas ryškiausių santykių atšalimo pavyzdžių - 2015 metais referendumu įteisinta tos pačios lyties žmonių santuoka. Tikėtina, jog toks atitolimas nuo griežtų bažnyčios normų galėjo įvykti ir dėl kurį laiką Airijos dvasininkiją krėtusių vaikų seksualinio išnaudojimo skandalų, dėl kurių kunigai prarado „moralinį balsą“ visuomenėje.

Apibendrinant, skaudžius padarinius atnešę moterų teisių pažeidimai, tarptautinių institucijų kritika ir pokyčiai šalies politinėje erdvėje atvedė Airiją iki referendumo ir sėkmingos jo baigties. Vykusių įvykių kontekste Airijos politikai nebegalėjo naiviai ignoruoti realybės ir buvo priversti pripažinti egzistuojančią problemą bei sutelkti jėgas jos sprendimui. Paskelbtas referendumas, nepaisant netrukus turėjusio įvykti popiežiaus vizito, akivaizdžiai pademonstravo šalies politinį stuburą, galinčiu tapti pavyzdžiu kitoms šalims.

tags: #airijoa #referendumas #abortu #iteisinimas

• Gyvenimo kelias ir kūryba
• Maitinimas 8 mėnesių kūdikiui
• Gemalinės pūslės svarba 5 nėštumo savaitę
• Dekoracijos krikštynoms
• Žindymo trukmė naujagimiui