Vaclovas Intas ir jo sukurto Akmenų muziejaus istorija
Vaclovas Intas ir jo sukurto Akmenų muziejaus istorija
Vaclovas Intas (1925 m. lapkričio 14 d. Kivyliuose, Skuodo valsčius - 2007 m. lapkričio 19 d.) - gydytojas, geologas ir gamtos tyrinėtojas, kurio iniciatyva Mosėdyje buvo įkurtas vienas unikaliausių Lietuvoje Akmenų muziejus.
1925 metais lapkričio 14 dieną Skuodo rajone, Kivylių kaime gimė savo darbais garsėjantis gydytojas Vaclovas Intas, išaukštinęs, į saulę pakylėjęs paprastą lauko akmenį. 1946 m. įstojo į Klaipėdos žemės ūkio technikumą, bet sovietų saugumiečiai baigti nebeleido. 1949 m. besislapstydamas baigė Klaipėdos suaugusiųjų gimnaziją. 1949 metų rudenį Vaclovas įstojo mokytis į Kauno valstybinį Vytauto didžiojo universitetą, vėliau perorganizuotą į medicinos institutą. 1955 m. paskirtas dirbti Skuodo ligoninės vidaus ligų skyriaus vėdėju. Kartu su kitais šios ligioninės medikais daug dėmesio skyrė Bartuvos upės pakrantės prie ligoninės sutvarkymui. 1956 m. pradžioje atvyko dirbti į Mosėdį. 1957 m. rugsėjo mėn. gydytojas Mosėdyje pradėjo rinkti ir numeruoti laukuose aptiktus įdomesnius akmenis. 1957 m. Vaclovas Intas pradėjo dirbti gydytoju Mosėdyje. Gebėjo derinti medicinos ir gamtosauginę veiklas. Nuo 1957 metų Mosėdyje dirbo vidaus ligų gydytoju, kūrybingai derindamas mediciną ir gamtosauginę veiklą.
Akmenų kraustymosi į Mosėdį pradžia sutampa su jauno gydytojo Vaclovo Into atvykimu vadovauti naujai ligoninei 1957 metais. Kartą, lankydamas pacientus, gretimame kaimelyje jis pamatė apie 50 kg sveriantį akmenį, kurį pats dviračiu parsigabeno į ligoninės kiemą. Nuo tada ir prasidėjo didžioji gydytojo meilė akmenims. Vasarą prieš darbą jis dviračiu apvažiuodavo apylinkes, žymėjo įdomesnius riedulius, lankė skaldyklas, prašė melioratorių, kad paliktų jo pažymėtuosius. Dalį jų V. Intas pats susivežė vežimu, traukiamu ligoninės arklio. Žiemomis padėdavo Skuodo melioratorių technika. Ilgainiui, kai akmenys nebetilpo ligoninės kieme, gydytojas V. Intas pradėjo juos statyti gatvės pakraščiuose.
1962 metų birželį vienu atsikvėpimu gaisras nušlavė visas 42 miestelio centrą bei seno vandens malūno tvenkinio pakrantes aptūpusias trobeles. Po 1962 m. gaisro Mosėdžio centre nutarta žemesniosios šlaito dalies nebeatstatyti, o paversti šią vietą skveru, kuriame dabar didžiuliais akmenimis bei pasodintais ąžuolais pagerbti žymūs Žemaitijos ir Lietuvos vyrai, primenamos reikšmingos mūsų valstybės datos. Galiausiai gydytojui nebeužteko vietos siauroje ligoninės teritorijos erdvėje. 1971 metais pradėta utvankos statyba ant Bartuvos upės. Darbai tęsėsi du metus, kartu buvo atnaujintas ir senasis malūno tvenkinys, sustumtos kelios salos vandens paukščių perėjimui. Virš 50 ha išsiliejęs tvenkinys pavadintas „Gulbių ežeru”, jo krikštatėviais išrinkti V. Intas ir darbų vykdytojas Ž. Kišonas. Per du metus buvo pasodinta keletas tūkstančių medelių ir krūmų iš V. Into asmeninio medelyno. Prieš patvenkiant tvenkinius, iškilesnėse dugno vietose, prie salų pasodinta apie 700 vandens lelijų, lūgnių, kurias išaugino iš sėklų gydytojas. Po kiek laiko didysis Mosėdžio tvenkinys V.
1972 metais Bartuvos upės vagos apsuptoje lankoje prasidėjo darbai, kuriems vadovavo gydytojas V. Intas. Statė akmenis lauko ekspozicijoje lygiai taip, kaip kalnuose nuo šlaitų juos išbarstė gamtos jėgos. Akmenys vis keliavo į Mosėdį. Jų buvo pargabenta apie 20 000. Visą kuriamą parką apsupo apie 400 m. ilgio, 0,7 m. 1984 m. pietiniame Bartuvos šlaite, 6,5 hektarų plote pradėtas sodinti parkas. Jame pasodinta virš 5000 medelių ir krūmų.
Muziejus-parko projektą parengė kraštovaizdžio specialistai Rūta ir Alfonsas Kiškiai, dendrologinę dalį - Genovaitė Prakapaitė. Projekto moksliniu vadovu buvo paskirtas profesorius, geologijos ir mineralogijos mokslų daktaras Algirdas Gaigalas. Dešiniajame Bartuvos kranto slėnyje darbai prasidėjo 1972 m. Dar iki įkuriant muziejų, be didžiulės surinktos ledynmečio laikų riedulių kolekcijos, Mosėdyje jau augo apie 1000 rūšių ir formų augalų. 1975 m. prasidėjo ir senojo malūno, kuriam jau virš 200 metų, restauravimo darbai. V. Into nuveiktais darbai domėjosi gamtosaugininkai, rašytojai, žurnalistai, mokslininkai. Po ilgų derinimų, susirašinėjimo ir pasitarimų 1979 m. vasario 26 dieną nuspręsta Mosėdyje įsteigti Respublikinį unikalių akmenų muziejų (LTSR Valst. gamtos apsaugos komitetas). 1979 m. vasario 26 d. atsižvelgiant į parko populiarumą, jo mokslinę, kultūrinę bei estetinę-turistinę vertę buvo įsteigtas Valstybinio Gamtos apsaugos komiteto Respublikinis unikalių akmenų muziejus. Pirmuoju muziejaus direktoriumi paskirtas Mosėdžio ambulatorijos vyr. 1978 metais Vaclovo Into pastangomis naujam gyvenimui prikeltas vietos vandens malūnas, kuriame kitais metais, atsižvelgiant į šalia esančio parko ir savitai kuriamo miestelio populiarumą, įsteigtas Respublikinis unikalių akmenų muziejus.
Akmenų muziejus - tai inovatyvus ir visuomenei atviras gamtos ir kultūros muziejus, saugantis, tyrinėjantis ir pristatantis unikalią geologinę, dendrologinę ir kultūrinę Lietuvos įvairovę. Šiuo metu muziejuje eksponuojama daugiau kaip 150 tūkst. akmenų ir akmenėlių kolekcija - Lietuvoje paplitę Baltijos regiono uolienų rieduliai. Didžiausias muziejaus eksponatas sveria 50 tonų, mažiausias - vos kelis gramus. Muziejaus parkas įkurtas 1972 m. Šiame muziejuje sukaupta apie 150 tūkst. įvairiausių akmenų, surinktų ne tik iš Lietuvos, bet ir viso Baltijos jūros regiono. Kolekcijoje - įvairios uolienos, rieduliai bei geologinės formacijos, atkeliavusios į Lietuvą per ledynmečius. Jo dėka visame Mosėdyje yra daugiau nei 150 000 akmenų kolekcija - nuo kelis gramus sveriančio kvarco su aukso gysla iki 80 t milžino. Muziejaus lauko ekspozicijoje yra daugiau kaip 200 didelių riedulių, kurie eksponuojami po atviru dangumi - Bartuvos slėnio terasoje, 8 ha plote. Rieduliai išdėstyti nuosekliai pagal kilmę, atskiromis grupelėmis, truputį įkasti į žemę, kad sudarytų natūralaus riedulyno vaizdą.
V. Into sukurtas akmenų muziejus garsėja ir dendrologine kolekcija. Parke augantys reti, nematyti medžiai ir krūmai, sodinti paties muziejaus įkūrėjo, parodo riedulių įvairiaspalviškumą. Parko dendrologinę kolekciją sudaro 17 itin retų augalų, 131 augalas taksonas (49 pušūnai, 82 magnolijūnai) ir 30 registruotų Lietuvos genų banke. Restauruotame vandens malūne rasite kamerinę ekspoziciją. Joje pateikta geologiniai žemėlapiai, uolienų nuotrupų klasifikacija, suakmenėję gyvūnai ir augalai, iš įvairių šalių atvežti ir muziejui padovanoti akmenys. Girnos, akmeniniai laiptai, takai, atraminės sienelės , grindiniai, tilteliai, tvoros supažindina lankytojus, kaip akmuo gali būti panaudojamas.
Vaclovo Into akmenų muziejus yra labai svarbus moksliniams tyrimams. Jei ne V. Intas, rieduliai būtų susprogdinti ir susmulkinti į skaldą, kaip nutiko kitiems didingiems Lietuvos rieduliams. Šis muziejus - tai neįkainojamas palikimas ateities kartoms. Jis turi mokslinę, geologinę, pažintinę, mokomąją, gamtosauginę, etninę, kultūrinę, turistinę, rekreacinę ir auklėjamąją reikšmę.
Vaclovo Into įvertinimas ir atminimas
1977 metais Vaclovui Intui suteiktas Lietuvos gamtos apsaugos draugijos žymūno vardas, 1987 metais į savo draugiją jį priėmė Indijos gamtos apsaugos organizacija. 1988 metais Vaclovui Intui suteiktas Lietuvos nusipelniusio gamtos apsaugos darbuotojo vardas. 1988 m. V. Intui suteiktas Nusipelniusio gamtos apsaugos darbuotojo vardas, 1994 m. Jis apdovanotas Valdo Adamkaus vardo premija, 1997 m. tapo Skuodo rajono Garbės piliečiu, o 1998 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu. 1994 m. jam suteikta Valdo Adamkaus vardo premija. 1997 m. suteiktas Skuodo raj. Garbės piliečio vardas. V. Intas 1998 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu. Nuo 2005 metų, atsižvelgiant į muziejaus įkūrėjo nuopelnus aplinkosaugai, įstaigai suteiktas Vaclovo Into vardas.
Šiandien norime prisiminti ypatingą žmogų, palikusį neišdildomą pėdsaką mūsų gyvenimuose. Gimimo dienos proga norime pagerbti Vaclovą Intą, akmenų muziejaus įkūrėją, kuris mūsų širdyse gyvens amžinai. Jis dalinosi ne tik nuostabia akmenų pasaulio kolekcija, bet ir savo aistra, energija ir meile gamtai. Šis žmogus mūsų kraštui ypatingas, palikęs neišdildomą pėdsaką mūsų gyvenimuose. Jis ne tik įkūrė akmenų muziejų, kuriame išsaugojo tūkstančius akmenų nuo sunaikinimo, bet ir savo energija, entuziazmu, fantazija, titanišku darbu, aistra ir meile pakeitė viso mūsų krašto supratimą apie aplinką ir aplinkosaugą, jos tausojimą ir puoselėjimą.
2009 metais Vaclovo Into akmenų muziejus ir Vaclovo Into sodyba įtraukti į Kultūros vertybių registrą.
Lietuvos paštas taip pat 2025 m. išleis Vaclovui Intui pagerbti skirtą pašto ženklą. 2025 m. Pašto mokos ženklų leidybos komisija pritarė Aplinkos ministerijos iniciatyvai, kad 2025 m. lapkričio 14 d. būtų išleistas pašto ženklas, skirtas Vaclovo Into 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Naująjį pašto ženklą sukūrė dailininkas Tomas Dragūnas. Ženklo nominalas - 2,00 Eur, o tiražas siekia 15 tūkst. egzempliorių. Išleidimo dieną Skuodo pašte (Gedimino g. 1) vyks tradicinis antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu. Vėliau naująjį pašto ženklą Lietuvos pašto atstovai pristatys ir konferencijoje „Akmens ir žmogaus pasaulis: Vaclovui Intui - 100“, vyksiančioje Mosėdyje. Akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“ buvo paskelbusi konkursą V. Into pašto ženklo projektui sukurti. Šį konkursą laimėjo pašto ženklas su Bernardo Aleknavičiaus 1985 m. daryta V. Into nuotrauka iš ELTA archyvo.
Vaclovo Into akmenų muziejus / Mosėdžio vandens malūnas (2020)
tags: #akmenu #muziejaus #gimimo #diena #vikipedija