Akvariumo Gamyba ir Priežiūra: Išsamus Vadovas
Akvariumo Gamyba ir Priežiūra: Išsamus Vadovas
Akvariumas namuose - tai ne tik dekoratyvinis elementas, bet ir gyvas ekosistema, reikalaujanti kruopščios priežiūros ir dėmesio. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius akvariumo įrengimo ir priežiūros aspektus, pradedant akvariumo pasirinkimu ir baigiant augalų bei žuvų priežiūra. Vaikystėje ne kartą svajojome jei ne apie didelį akvariumą, tai bent apie nedidelės talpos apvalų indą su pora auksinių žuvelių dažnai net nenutuokdami apie to mažo pasaulio sudėtingumą ir unikalumą. Juk ne paslaptis, kad akvariumas - tai savitas, unikalus ir nepakartojamas gamtos pasaulis, kurį sukuriame savo namuose arba darbo vietoje pagal asmeninius sumanymus, norus, galimybes ir fantazijas; akvariumas - tai užburiantis pasaulis, kuris suteikia bent truputėlį jaukumo ir ramybės mūsų namams. Norime, kad mūsų sukurtas pasaulis būtų gražus ir nepakartojamas, tačiau būtina žinoti, kad kiekvienas akvariumų tipas skirtas tik tam tikros rūšies žuvims ir augalams, kurie kartais yra nesuderinami tarpusavyje. Mes pateiksime svarbiausią informaciją, kuri bus Jūsų akvariumo pradžiamokslis.
Akvariumo Pasirinkimas: Formos, Dydžiai ir Tipai
Prieš pradedant akvariumo įrengimą, svarbu nuspręsti, kokio tipo akvariumas jums labiausiai tinka. Akvariumai skirstomi į gėlavandenius ir jūrinius. Gėlavandeniai akvariumai dar gali būti biotopiniai (imituojantys natūralią ekosistemą), augaliniai, mišrūs ir skirti žuvų veisimui. Yra du pagrindiniai akvariumų tipai - tai gėlavandenis ir jūrinis akvariumas. Kad ir koks nuostabus ir kerintis jis bebūtų, gražus ir „sveikas“ jūrinis akvariumas reikalauja iš akvariumininko daug patirties, laiko ir lėšų įrengimui ir priežiūrai. Todėl šitame straipsnyje skirsiu dėmesį gėlavandeniam akvariumui. Gėlavandenis nešildomas akvariumas, kuriame žuvys ir augalai auginami kambario temperatūros vandenyje ir tropinis akvariumas, kuriame palaikoma pastovi temperatūra +25 - 30 laipsnių C. Gėlavandenius akvariumus galima suskirstyti į tris pagrindinius tipus. Pats populiariausias (ir, beje, labiausiai tinkantis pradedančiajam) yra bendras akvariumas. Bendrą akvariumą drąsiai galima vadinti akvariumininkystės klasika - įvairios augalų ir žuvų rūšys bei porūšiai yra laikomi kartu vienoje bendroje talpoje. Toks akvariumas, mano manymu, yra patraukliausias dėl savo gyventojų įvairovės. Tačiau prieš apgyvendinant žuvis ir gyvūnus (taip pat ir augalus) šio tipo akvariume, būtina sužinoti ar norimos žuvų ir gyvūnų rūšys yra suderinamos su kitomis rūšimis. Kitas gėlavandenio akvariumo tipas yra skirtas patyrusiems akvariumininkams - tai rūšinis akvariumas. Tokiame akvariume laikomi vienos tam tikros rūšies augalai, arba žuvys. Įrenginėjant rūšinį akvariumą būtina užtikrinti specifinius laikomų rūšių poreikius. Gamtinis (biotopinis) akvariumas - tai bene sudėtingiausias gėlavandenio akvariumo tipas, nes tokiame akvariume stengiamasi kuo tiksliau atkurti gamtines sąlygas, t.y. tokiame akvariume laikomos žuvys ir auginami augalai iš tam tikro pasaulio regiono, arba vietovės. Gamtinis akvariumas - tai maža „gyva“ gamtos kopija, beveik tiksliai atkartojanti originalą.
Akvariumo dydį renkamės arba pagal žuvis, kurias norime laikyti, arba pagal galimybes. Antru atveju jau žuvis derinsimės prie akvariumo. Akvariumo dydis priklauso nuo to, kiek vietos galite jam skirti ir kokias žuvis planuojate auginti. Asortimente galima rasti akvariumų nuo visai mini 4,5 l talpos iki didelių 450 l. Prieš perkant akvariumą būtina prisiminti auksinę akvariumininkystės taisyklę: „kuo didesnė akvariumo talpa, tuo lengviau jį prižiūrėti“, nes didesnis vandens kiekis užtikrina pastovesnes augalų ir žuvų gyvenimo sąlygas; didesniame akvariume lengviau sudaryti ir palaikyti biologinę pusiausvyrą. Todėl daugelis šaltinių pradedančiajam akvariumininkui rekomenduoja pradėti nuo didesnės talpos akvariumo (50 - 100 litrų).
Akvariumo forma taip pat svarbi. Dažniausiai pasitaikantys yra:
- Stačiakampiai: Klasikinė ir patogi forma.
- Ovalūs: Estetiškai patrauklūs, bet gali būti sudėtingiau prižiūėti.
- Kampiniai: Puikiai išnaudoja kampinę erdvę.
- Trikampiai: Panašūs į kampinius, bet labiau tinka specifinėms erdvėms.
- Apvalūs: Daugiau tinkami kaip laikina talpa, o ne nuolatiniam laikymui.
- Nestandartiniai: Panoraminiai ar kitokios formos akvariumai, pritaikyti individualiems poreikiams.
Dar prieš dešimt - penkiolika metų buvo galima įsigyti iš esmės tik stačiakampius akvariumus; tačiau dabar žmogui suteikta galimybė rinktis iš daugybės formų - trikampius, keturkampius, penkiakampius ir t.t. akvariumus, taip pat yra didelis įvairios talpos „burbulų“ pasirinkimas, ne retai zoo prekių parduotuvėse galima įsigyti akvariumus su lenktu priekiniu stiklu. Tačiau, mano manymu, idealiausias įrengimui ir priežiūrai yra „klasikinis“ stačiakampis akvariumas.
Akvazoo parduotuvė turi platų asortimentą - yra maži ir dideli akvariumai žuvims, dar yra įvairių formų, pvz., kubas. Štai mažas su akcija kainuoja labai mažai, tad kaina tikrai džiugins, ypač perkant internetu. O štai nauji jau gali būti brangesni, bet, pvz., su nuolaida net ir didesni gali būti pigūs. Tad pirkti čia iš tiesų pravartu. Galima rasti ir naudotų akvariumų skelbimų portaluose. Pavyzdžiui, parduodamas labai prižiūrėtas 120* 40* 50 apie 200l akvariumas.
Vieta Akvariumui: Ko Reikia Vengti?
Akvariumą galima statyti praktiškai bet kur kambaryje, viskas ko reikia - stabilus, lygus paviršius, galintis išlaikyti akvariumo (su gruntu, vandeniu, įranga ir dekoracijomis) svorį. Idealiausia akvariumui vieta kambaryje yra kuo toliau nuo šilumos šaltinio. Tai turėtų būti rami gyvenamosios patalpos vieta su elektros šaltiniu. Reikia užtikrinti, kad akvariumas negautų nuolatinės saulės šviesos, kadangi nuolatinė saulės šviesa skatina vienaląsčių dumblių dauginimąsi bei „vandens žydėjimą“. Nerekomenduotina statyti akvariumo prie lango. Miegamasis: Nerekomenduojama statyti akvariumo miegamajame, nes jis gali trikdyti nakties poilsį.
Akvariumą galima statyti praktiškai bet kur kambaryje, viskas ko reikia - stabilus, lygus paviršius, galintis išlaikyti akvariumo (su gruntu, vandeniu, įranga ir dekoracijomis) svorį. Idealiausia akvariumui vieta kambaryje yra kuo toliau nuo šilumos šaltinio. Tai turėtų būti rami gyvenamosios patalpos vieta su elektros šaltiniu. Reikia užtikrinti, kad akvariumas negautų nuolatinės saulės šviesos, kadangi nuolatinė saulės šviesa skatina vienaląsčių dumblių dauginimąsi bei „vandens žydėjimą“. Nerekomenduotina statyti akvariumo prie lango. Statyti akvariumą geriausiai ant specialios paskirties spintelių, kurias galima įsigyti specializuotose parduotuvėse. Įsigyjant spintelę reikėtų atsižvelgti į akvariumo svorį. Dažnai pardavime esančias spinteles reikia sutvirtinti, ypač jei žadama įrenginėti 300 ir daugiau litrų akvariumus. Spintelės paviršius turi būti idealiai lygus, kadangi menkiausias spintelės nelygumas gali įskelti užpildyto akvariumo stiklą. Kad to neatsitiktų, po akvariumu geriausia padėti specialų plastikinį akvariumo padėklą, arba specialų kilimėlį akvariumui (norint sutaupyti neperkant padėklo ar kilimėlio, galima po akvariumu dėti kelis sluoksnius putų polistirolo). Nelygus paviršius: Akvariumas turi stovėti ant tvirto ir lygaus paviršiaus, pritaikyto jo svoriui. Net menkiausias nelygumas gali sukelti dugno skilimą. Elektros lizdas: Įsitikinkite, kad šalia yra elektros lizdas, reikalingas akvariumo įrangai.
Kas Reikalinga Pilnam Akvariumo Komplektui?
Ko reikia pilnam akvariumo komplektui? Dangtis - ne tik būtina šviesa auginamiems gyviems augalams, bet ir gražiai atrodys apšviestos žuvys, apsaugos, kad žuvys neiššoktų iš akvariumo. Spintelė turi būti tvirta, nepasvirusi, lygiu paviršiumi (be išsikišusių varžtų galvučių viršutinėje stalvišio dalyje!). Spintelė turi turėti atramas, kad tolygiai išlaikytų akvariumo svorį daug metų. Geriau rinktis akvariumams pritaikytas spinteles. Negalima kloti staltiesės ar kitų nepritaikytų pagražinimų tarp spintelės ir akvariumo. Tam yra specialūs padukai. Šildytuvas padės palaikyti akvariume vienodą šilumą. Šildytuvą renkamės apytiksliai 1L - 1W. Šildytuvas reikalingas visoms žuvims, išskyrus auksines žuveles ir šamus. Bet jie puikiai jausis ir akvariume su šildytuvu, jeigu jo reikia dėl kartu gyvenančių kitų žuvų. Filtras, nesvarbu ar bus vidinis ar išorinis, turėtų akvariumo tūrį perfiltruoti 3-5 kartus per valandą, ne mažiau. Renkantis išorinį filtrą, jį reikės valyti daug rečiau, o ir dirbs efektyviau, nei vidinis. Termometras padės stebėti ar tinkamai veikia šildytuvas, ar nepmiršote įjungti šildytuvo po akvariumo valymo.
Akvariuminė technika yra vienas iš svarbių faktorių užtikrinančių gerą augalų bei žuvų savijautą. Šildytuvas. Dauguma akvariuminių augalų ir žuvų atkeliauja pas mus iš tropikų, todėl yra labai svarbu užtikrinti tinkamą pastovią vandens temperatūrą. Dauguma žuvų ir augalų yra įpratę prie 25 ir daugiau laipsnių C vandens temperatūros. Tinkamą temperatūrą padeda palaikyti specialūs akvariumo šildytuvai. Į akvariumą šildytuvą reikia įmontuoti taip, kad jo skleidžiama šiluma tolygiai pasklistų po visą akvariumą. Šildytuvą geriausia dėti prie filtro, kurio išmetama vandens srovė paskleis šilumą po visą akvariumą. Šiuo metu prekyboje yra šildytuvų su taimeriais, todėl šildytuvo išjunti nėra būtina, nes jis pats įsijungs ir išsijungs automatiškai.
Apšvietimas. Kaip jau buvo minėta, natūralus apšvietimas nors ir yra naudingas akvariumui, tačiau jo perteklius gali sukelti bereikalingų pasekmių, tokių kaip vandens „žydėjimas“ arba dumblių augimas. Todėl akvariumo nereikėtų statyti arti lango. Iš esmės apšvietimas nėra tiek reikalingas žuvims, kiek augalams. Esant geram tinkamo intensyvumo apšvietimui augaluose vyksta fotosintezė; geras apšvietimas taip pat įtakoja gerą augalų augimą. Šiuo metu akvariumo apšvietimui naudojamos liuminescencinės bei gyvsidabrio (HQL) lempos. Gyvsidabrio lempos dažniausiai naudojamos akvariumų kurių gylis yra 60 ir daugiau cm apšvietimui. Kadangi tropikuose šviesios ir tamsios paros dalys yra maždaug vienodos, todėl akvariumas turi būti apšviestas 10-12 valandų, nors augalų fotosintezei visiškai pakanka ir 6 valandų intensyvaus apšvietimo.
Filtras. Joks akvariumas negali tinkamai funkcionuoti be vandens filtro. Vandens filtras šalina iš akvariumo vandens purvą ir bereikalingas medžiagas. Filtras valo vandenį dviem būdais - mechaniniu ir biologiniu būdu. Šiuo metu yra gana didelis filtrų pasirinkimas - vidiniai filtrai (skirti nedidelės talpos akvariumams ir akvariumams iki 200 litrų), vidiniai-dugniniai filtrai, ir išoriniai filtrai (skirti didelės talpos akvariumams). Kad ir kokį filtrą bepasirinktumėte, prisiminkite, kad jis turi veikti 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę, t.y. jis neturi būti išjungiamas.
Jei planuojate laikyti skirtingų rūšių žuvis, pravartu turėti papildomą akvariumą karantinui.
Vandens Parametrai: Temperatūra ir Kiti Svarbūs Aspektai
Vandens temperatūra yra labai svarbi akvariumo gyventojams. Per aukšta temperatūra gali būti žalinga augalams. Reikėtų palaikyti tinkamą temperatūrą, atsižvelgiant į auginamų žuvų ir augalų poreikius.
Kiti svarbūs parametrai:
- Apšvietimas: Reikalingas augalams, bet svarbu nepersistengti, kad neatsirastų dumblių.
- Gruntas: Turi būti tinkamas augalams, ne per daug užterštas.
- Srovė: Kai kuriems augalams reikalinga, kitiems - ne.
Gruntas Akvariume
Gruntas yra viena iš esminių akvariumo sudedamųjų dalių. Akvariume gruntas atlieka mažiausiai dvi funkcijas - tai pagrindas augalų augimui bei substratas mikroorganizmams reikalingiems biologinei pusiausvyrai palaikyti. Idealiausias grunto substratas - natūralus nedidelės frakcijos (3-5 mm) žvyras. 3-5 mm frakcijos gruntas yra geriausias, kadangi užtikrina gerą vandens pratekėjimą tuo sumažindamas grunto prarūgimo tikimybę. Tokia frakcija taip pat užtikrina gerą grunto aeraciją reikalingą tiek augalų šaknims, tiek ir naudingoms bakterijoms, gyvenančioms grunte.
Gruntą augaliniam akvariumui renkamės 3-5mm frakcijos, kad dengtų 5-6cm dugno. Jeigu auginsite augalus rinkitės pogruntį po gruntu, arba geresniam augalų augimui - vietoje grunto ir pogrunčio naudoti soilą.
Prieš dedant į akvariumą, gruntą būtina labai gerai praplauti. Parduodamas zoo parduotuvėse gruntas dažnai jau būna praplautas, tačiau tokio praplovimo realiai nepakanka, todėl žvyrą geriausia papildomai kelis kartus praplauti. Plaunant gruntą nedidelę jo dalį geriausia dėti į kibirą, kibirą iki pusės pripildyti vandens ir gerai pamaišyti. Gerai pamaišius, drumzliną vandenį išpilti ir vėl pripilti švaraus vandens. Procedūrą reikia kartoti tol kol vanduo nepasidarys skaidrus. Po to imama kita grunto „porcija“ ir kartojama ta pati procedūra. Jeigu žvyras imamas tiesiai iš gamtos, ji reikėtų ne tik praplauti karštu vandeniu, bet taip pat rekomenduotina pakaitinti orkaitėje ar tiesiog pavirti. Paprastas žvyras yra „sterilus“ todėl prieš dedant jį į akvariumą, akvariumo dugnas padengiamas 2-3 cm durpių sluoksniu arba specialiu substratu, kurio galima įsigyti zoo parduotuvėse. Minimalus grunto sluoksnis akvariume turėtų būti ne mažesnis kaip 5-7 cm. Geriausiai akvariumo gruntui tinka granito skalda, kadangi ji neduoda jokios reakcijos su vandeniu. Gražiausiai atrodo tamsios spalvos gruntas. Be to, tamsus gruntas įšyla nuo šviesos ir padeda palaikyti pastovią vandens temperatūrą. Margas gruntas, nors ir atrodo natūraliau, dažnai gadina bendrą akvariumo vaizdą. Nerekomenduojama naudoti baltos spalvos grunto, nes su laiku toks gruntas apauga mikroskopiniais dumbliais, arba pasidengia purvu, dėl ko patamsėja ir laikui bėgant vis prasčiau atrodo. Nerekomenduojama gruntui naudoti marmuro skaldos, ypač augaliniame akvariume kai yra leidžiamas CO2, kadangi marmuras rūgština vandenį dėl ko gali nukentėti ir augalai, ir žuvys. Taip pat nerekomenduojama (ypač pradedantajam) naudoti smėlį, nes tokiame grunte sunku palaikyti gerą augalų šaknų aeraciją bei pratekėjimą ir laikui bėgant toks gruntas gali tiesiog prarūgti.
Gruntui geriausia rinktis smulkų žvyrą arba specialų akvariumo smėlį. Venkite labai smulkaus smėlio, nes jis gali užsikimšti filtre. Prieš dėdami gruntą į akvariumą, būtinai jį išplaukite - net jei jis parduodamas kaip „paruoštas naudoti”. Įpilkite grunto į kibirą, užpilkite vandens ir maišykite rankomis, kol vanduo taps skaidrus.
Dekoracijos Akvariume
Dekoracijos - tai viena iš sudedamųjų akvariumo dalių. Geriausiai ir gražiausiai atrodo natūralios dekoracijos: įvairios kriauklės, akmenys ir šakos. Tai suteikia natūralumo bendram akvariumo vaizdui, bei suteikia slėptuves akvariume gyvenančioms žuvims. Dekoruojant akvariumą viskas priklauso nuo žmogaus fantazijos, tačiau nereikia per daug perkrauti akvariumo akmenimis ir šakomis. Be to, reikia atsižvelgti į tam tikrus niuansus. Prieš dedant akmenis ir šakas į akvariumą, jas reikia gerai praplauti karštame vandenyje, nuvalyti šepečiu arba pavirinti. Dekoracijoms idealiai tinka granitas ir bazaltas. Dažnai dedamos į akvariumą šakos nudažo akvariumo vandenį tuo sugadindamos bendrą estetinį vaizdą. Toks vandens dažymas nėra kenksmingas, nes įmerkta į vandenį, mediena išskiria natūralias nukenksmintas medžiagas - taninus. Bet tam, kad to išvengti, prieš dedant šakas į akvariumą, jas geriausia pavirinti porą valandų, arba tiesiog pamirkyti porą dienų atskirame inde. Ypač gražiai akvariume atrodo šakos ir akmenys apželdinti Javos samana (Vesicularia dubyana) arba anubias šeimos augalais (ypač gerai atrodo anubias barteri var. nana ir kitos anubias rūšys).
Akmenys ir kaukolės suteikia akvariume slėptuvių žuvelėms. Bet ne bet kokie akmenys tinka - kai kurie gali keisti vandens parametrus. Saugiausia pirkti akmenis zoologijos parduotuvėje arba naudoti specialiai akvariumams skirtus dirbtinius. Vaikai mėgsta įvairias dekoracijas - nuskendusias pilis, laivų nuolaužas, irklas. Leiskite jiems pasirinkti, bet patikrinkite, ar dekoracijos skirtos akvariumams.
Augalų Priežiūra
Sveiki ir gražūs augalai labai puošia bet kokį akvariumą. Povandeniniai augalai atlieka keletą funkcijų akvariume. Pirma, jie prisodrina vandenį deguonies. Antra, pagreitina žuvų išmatų skilimą. Dar daugiau, sveiki augalai ne tik suteikia gerą estetinį akvariumo vaizdą, bet ir padeda palaikyti biologinę pusiausvyrą.
Jei akvariumo augalai neauga, vegetuoja arba nyksta, tai rodo, kad jiems kažkas netinka. Norint išspręsti šią problemę, svarbu išsiaiškinti, kas būtent kelia sunkumų. Kiekvienas naujas augalas turėtų būti įtrauktas į specialią lentelę, kurioje būtų užrašyta visa reikalinga informacija apie jį. Internete galima rasti daug informacijos apie įvairius augalus ir jų poreikius. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kas tinka pagal akvariumo parametrus ir sąlygas. Prieš perkant augalą, verta pasidomėti, kokiomis sąlygomis jis buvo augintas - elementariomis ar super-duper. Jei seniai turimi augalai nustoja augti, problema gali būti grunte. Gruntas gali būti per daug užterštas, dėl ko keičiasi vandens parametrai. Taip pat svarbu žinoti, kad persodinus tuos pačius augalus į kitas vietas, jie gali neaugti, o kiti gali nustoti augti. Yra augalų, kurie mėgsta srovę, ir tokių, kurie jos nepakenčia. Taip pat yra augalų, kurie tinkami akvariumo startui, o yra tinkami jau įsivažiavusiam, senesniam akvariumui. Pavyzdžiui, lotosui nepatinka naujas akvariumas, nes jis mėgsta seną gruntą ir pastovėjusį vandenuką.
Gyvi augalai akvariume - tai ne tik grožis, bet ir nauda. Jie gamina deguonį, sugeria žalingus junginius ir suteikia žuvelėms natūralią aplinką. Pradedantiesiems puikiai tinka anubias - tai tvirtas augalas, kurį beveik neįmanoma sunaikinti. Jis auga lėtai, todėl nereikia dažnai kirpti. Javinis augalas (Vallisneria) auga greitai ir puikiai tinka fono zonai. Jis ilgas ir bangavoja vandenyje, sukurdamas gražų efektą. Kriptokorynas yra daug rūšių, įvairių spalvų ir dydžių. Jos gerai auga ir nesunkiai prižiūrimos.
Sodinant augalus, paaiškinkite vaikams, kad augalų šaknys turi būti grunto, bet augimo taškas (ten, iš kur auga nauji lapai) turi likti virš grunto. Prieš sodinant augalus, rekomenduojama šiek tiek patrumpint jų šaknis, kad sodinant į gruntą jos neužsilenktų į viršų ir laikui bėgant nesupūtų.
Akvariumo augalai gali būti skirstomi į greitai augančius (tai įvairios hygrophilos, valisnerijos, elodejos, kabombos, ir t.t.), vidutinio augimo greičio (kriptokorinos, echinodorusai, samanos, alternanteros, ir t.t.) ir lėtai augančius (akorusai, anubias, ir t.t.). Taip pat augalai yra skirstomi pagal reiklumą augimo sąlygoms (nereiklūs, vidutinio reiklumo ir reiklūs augalai). Kiek akvariume turi būti augalų priklauso nuo kiekvieno akvariumininko asmeninio skonio. Tačiau akvariumų produkcijos firma „Sera“ rekomenduoja apskaičiuoti augalų kiekį akvariume pagal šią formulę: Augalų kiekis = (akvariumo ilgis (cm) x akvariumo plotis (cm)) / 50 (Sera, 17 psl.). Todėl akvariume kurio dugnas yra 80cm x 40 cm turėtų būti apie 64 krūmelius augalų. Be to, reikėtų sodinti dalį greitai augančių augalų, kurie nuo pat pirmos pasodinimo dienos pradės šalinti iš vandens medžiagas su azoto junginiais tuo užkirsdami kelią dumblių augimui.
Trąšos Akvariumo Augalams
Akvariumams su papildomu CO2 tiekimu, rekomenduojamos skystos, lengvai įsisavinamos kompleksinės trąšos. Tokios trąšos subalansuotos vešliam, greitam ir sveikam vandens augalų augimui.
VIMI ALL IN ONE: Šios trąšos turi daug pranašumų:
- Patogus ir greitas dozavimas.
- Visi elementai ir medžiagos yra vienoje priemonėje.
- Naudojant šias trąšas nebereikia testuoti vandens netiksliais testais.
- Sudėtyje yra medžiagų, kurios saugo augalus nuo streso, skatina greitesnį atsigavimą po persodinimo, kirpimo, greitų akvariumo sąlygų pasikeitimo.
- Kai kurie mikroelementai yra chelatizuoti su EDTA, dalis geležies su DTPA ir EDTA. Tai leidžia juos išlaikyti vandenyje neiškritusius į nuosėdas ir taip užtikrinti jų prieinamumą augalams plačiame pH diapazone.
- Papildomai naudojamas chelatorius DTPA užtikrina geležies prieinamumą augalams net ir kietame vandenyje.
- Dalis azoto trąšose - amidinė. Tokį azotą augalai lengviau įsisavina (fermentinės hidrolizės metu karbamidas augaluose virsta į amonį - lengviausiai augalų įsisavinamą azoto formą).
- Trąšos pilnai suderinamos su EI (Estimative Index) ir kitomis tręšimo metodikomis.
Dozavimas: Dozavimą galite didinti atsižvelgdami į augalų poreikius. Keiskite pusę akvariumo vandens kas savaitę.
Sudėtis (ppm): K - 27.000, N - 11.200, P - 1.000, Fe (DTPA, EDTA) - 1.000, Mg - 625, Mn (EDTA) - 187,5, B - 87,5, Zn (EDTA) - 18,75, Cu (EDTA) - 18,75, Mo - 6,25, Co - 1,875, Ni - 0,625, citrinos rūgštis, vitaminas C, gintaro rūgštis, amino rūgštys, konservantai ir kt. Azotas - amidinis, amino rūgštinis ir nitratinis (80%).
Svarbu! Laikykite vaikams neprieinamoje vietoje. Venkite patekimo į akis. Nenurykite. Laikykite vėsioje ir tamsioje vietoje.
Žuvų Priežiūra: Suderinamumas ir Stebėjimas
Renkantis žuvis akvariumui, svarbu atsižvelgti į jų charakterį, elgesį, dydį, spalvą, formą ir laikymo sąlygas. Reikia bandyti derinti naujas žuvis prie jau turimų. Jei žuvys jaučiasi blogai, reikia ieškoti priežasties. Pavyzdžiui, po temperatūros svyravimų pulcheriai gali būti leisgyviai, o ancistrusai ir lapė - atsigauti. Tokiu atveju gali prireikti naujų gyventojų. Jei papūgėlė apsivaikavo, reikia apsvarstyti, ar neperkelti kitų gyventojų, kad nesuėstų jauniklių.
Gupės - klasika pradedantiesiems. Jos spalvingos, gyvybingos ir lengvai dauginasi. Vaikai bus sužavėti, kai pamatys pirmuosius mažylius! Neoninės tetros - mažos, mėlynai žvilgančios žuvelės, kurios atrodo tarsi nedideli neoniniai žiburėliai po vandeniu. Jos gyvena būriais, todėl reikia laikyti bent 6-8 vienetus. Koridorasai - tai dugninės žuvelės, kurios valo gruntą nuo maisto likučių. Jos linksmos, nuolat knibinėja gruntą ir atrodo tarsi mažyčiai šarveliai. Moliūgai - didesnės, ramios žuvelės, kurios gali būti įvairių spalvų. Jos nėra agresyvios ir gerai sugyvena su kitomis rūšimis.
Svarbiausia taisyklė - neperkraukite akvariumo. Geriau turėti mažiau žuvelių, bet joms suteikti pakankamai vietos. Bendras principas: vienai centimetrui žuvelės reikia vieno litro vandens.
Kelmo Paruošimas
Prieš perkeliant kelmą į akvariumą, jį reikia pamirkyti. Kelmą galima prislėgti dideliu akmeniu vonioje. Jei kelmas neįmirko iki reikiamos kondicijos, jį teks pririšti prie akmens ir laikyti akvariume, kad neišplauktų. Galima suberti akmenukus į maišelį ir uždėti ant šakos.
Akvariumo Priežiūra: Nuolatinis Stebėjimas
Akvariumo priežiūra reikalauja nuolatinio stebėjimo. Reikia reguliariai keisti vandenį, valyti gruntą ir filtrus, stebėti augalų ir žuvų būklę.
Kasdien: Maitinimas - tai užduotis, kurią gali atlikti net mažas vaikas. Tik būtinai parodykite, kiek maisto duoti. Geriau per mažai nei per daug! Žuvelės turėtų suvalgyti viską per 2-3 minutes. Jei maistas krenta ant dugno, reiškia, duodate per daug.
Kas savaitę: Vandens keitimas - pakeiskite 20-30% vandens. Tai svarbu, kad pašalintumėte susikaupusius nitratus ir kitas medžiagas. Vaikas gali padėti pripildyti kibirą vandeniu, išmatuoti temperatūrą, pridėti kondicionierių.
Kas dvi savaites: Filtro valymas - išplaukite kempinę akvariumo vandenyje (ne vandentiekio!), kad nepražudytumėte naudingų bakterijų.
Pagal poreikį: Stiklo valymas nuo dumblių - naudokite specialų magnetinį valiklį arba šveistuvą. Padarykite priežiūros grafiką ir pakabinkite prie akvariumo. Vaikas gali pažymėti, kai atlieka užduotį.
Net ir geriausiai prižiūrimame akvariume kartais atsiranda problemų. Drumzlinas vanduo - dažniausiai tai bakterijų protrūkis naujame akvariume arba per daug maisto. Sumažinkite maitinimo kiekį, pakeiskite šiek tiek vandens ir būkite kantrūs. Dumbliai - žali dumbliai ant stiklo ar augalų rodo, kad per daug šviesos arba per daug maistinių medžiagų. Sumažinkite apšvietimo laiką iki 8 valandų per dieną, dažniau keiskite vandenį. Žuvelė serga - jei pastebite, kad žuvelė keistai plaukioja, turi baltų dėmių ar suglebusias pelekus, ji gali sirgti. Pirmiausia patikrinkite vandens parametrus - dažniausiai ligos atsiranda dėl prastos vandens kokybės. Kai atsiranda problema, paaiškinkite vaikui, kas vyksta ir kaip bandysite ją išspręsti.
Pradžia: Žuvų Suleidimas į Akvariumą
Kai galutinai įrengėte akvariumą, susodinote augalus, pajungėte šildytuvą, filtrą, neskubėkite įleisti žuvų. Prieš įleidžiant žuvis, akvariumas turėtų pafunkcionuoti mažiausiai dvi savaites. Per tą laikotarpį, akvariumas turėtų tapti „biologiškai aktyviu“, t.y. jame turėtų prisidauginti naudingų bakterijų padėsiančių palaikyti biologinę pusiausvyrą. Taip, teks palaukti! Vaikams galite paaiškinti tai taip: „Mūsų akvariume turi apsigyventi mažyčiai pagalbininkai - bakterijos, kurios valys vandenį.
Po trijų parų jau galėsite suleisti pirmąsias akvariumo žuvis, tačiau visada rekomenduojama palaukti šiek tiek ilgiau (geriausia palaukti 1-2 savaites, nes per šį laiką augalai spėja įsišaknyti, o akvariumo įranga - „įsidirbti“). Parduotuvėse akvariumo žuvys įprai parduodamos maišeliuose su vandeniu, tačiau nereikėtų skubėti maišelio turinio supilti tiesiai į akvariumą. Pirmiausia į maišelyje esantį vandenį lėtai įpilkite akvariumo vandens: pavyzdžiui, galite atvynioti viršutinę maišelio dalį (tarsi formuotumėte gelbėjimosi ratą), ir palengva pilti akvariumo vandenį. Galiausiai galėsite pakreipti maišelį su vandeniu, ir įleisti žuvis į naujuosius namus. Jei baiminatės, kad žuvys gali patirti per daug streso, pirmiausia galite supilti maišelio turinį į kibirą, ir kas 15 minučių papildyti akvariumo vandens. Tokiu būdu žuvytės palaipsniui apsipras prie akvariumo vandens.
Azoto ciklas - tai procesas, kuris turi įvykti kiekviename naujame akvariume. Skamba sudėtingai, bet iš tiesų tai paprasta. Žuvelės išskiria atliekas, kurios virsta amoniaku. Amoniakas yra nuodingas. Laimei, akvariume pradeda veistis naudingos bakterijos, kurios amoniąką paverčia nitritais, o paskui nitratais. Šis procesas užtrunka 3-6 savaites.
Akvariumas Kaip Edukacinis Įrankis Vaikams
Kai vaikai pradeda prašyti augintinio, daugelis tėvų iškart įsivaizduoja šunį, kuris reikalauja kasdienių pasivaikščiojimų, arba katę, kuri draskys baldus. Bet kaip dėl kažko ramesnio, bet ne mažiau įdomaus? Povandeninis pasaulis namuose - tai tarsi maža ekosistema, kurią galite stebėti kiekvieną dieną. Vaikai mėgsta žiūrėti, kaip žuvelės plaukioja tarp augalų, kaip jos elgiasi maitinimo metu, kaip keičiasi jų spalvos priklausomai nuo nuotaikos. Be to, akvariumas turi ir terapinį poveikį. Tyrimai rodo, kad žiūrėjimas į plaukiojančias žuveles sumažina stresą ir padeda atsipalaiduoti.
Akvariumas - puikus būdas išmokyti vaikus atsakomybės. Bet būkime realistai - jūs turėsite prižiūrėti ir padėti. Po kelių mėnesių pastebėsite, kad akvariumas tapo šeimos centru. Akvariumas moko kantrybės - negalima visko turėti iš karto, reikia laukti, kol subręs, kol žuvelės pripras. Jis moko atsakomybės - gyvi padarai priklauso nuo jūsų. Jis moko stebėjimo - pastebėti smulkmenas, kaip keičiasi žuvelių elgesys, kaip auga augalai. Ir svarbiausia - tai kažkas, ką darote kartu. Įrengdami akvariumą, prižiūrėdami jį, spręsdami problemas, džiaugdamiesi naujais gyventojais ar augalų žiedais - visa tai stiprina šeimos ryšius. Taigi, jei svarstote apie augintinį, bet abejojate, ar įveiksite šunį ar katę, pamąstykite apie akvariumą. Tai nuostabus būdas atnešti gamtą į namus, išmokyti vaikus rūpintis gyvais padarais ir turėti ramų, gražų kampelį, prie kurio galima sustoti ir tiesiog stebėti gyvenimą po vandeniu.
