Pavasario laukiame ne tik dėl šylančio oro ir dažniau pasirodančios saulutės, bet ir norėdami pasigėrėti išsiilgta žaluma bei margaspalviais žiedeliais. Ar žinote, kurios gėlės prasiskleidžia pirmosios? Efemerai ir efemeroidai yra augalų grupė, pasižyminti labai trumpu vegetacijos laikotarpiu. Pasaulyje yra įvairių efemerų, pavyzdžiui, dykumų augalai sužydi tik retomis progomis, kuomet iškrenta lietus. Lietuvoje tiek natūraliai, tiek gėlynuose bei darželiuose auga nemažai pavasarinių efemerų ir efemeroidų.

Ankstyvieji pavasario žiedai

Vienas iš ankstyviausių efemerų Lietuvoje, žydintis jau kovą, yra pavasarinė ankstyvė (lot. Eranthis hyemalis). Baltai arba geltonai žydinčios plukės (lot. Anemone) ima žydėti iškart po žibuoklių, balandžio - gegužės mėnesiais. Lietuvoje tiek baltažiedės, tiek geltonžiedės plukės yra dažnos, tik lieknoji plukė kiek retesnė. Ankstyvasis šalpusnis (lot. Tussilago farfara) žydi geltonais, pilnaviduriais, saulutę primenančiais žiedais. Įdomu, kad tai nėra „savarankiški“ žiedai, o iš daugelio žiedelių susidedantys žiedynai - graižai. Šalpusnis, kaip ir kai kurios kitos efemerų rūšys, skuba žydėti dar net neiškleidęs lapų, juos augalas užsiaugina vėliau, jau pražydęs. Triskiautė žibuoklė (lot. Viola odorata) yra vieni iš geriausiai atpažįstamų ir laukiamiausių augalų. Jos žydi kovo - balandžio mėnesį, auga miškuose, ant galvelių šlaituose. Pelkinė puriena ir raguotoji puriena (lot. Ranunculus) žydi balandžio - gegužės mėn. Auga šlapiose pievose ir miškuose, pelkėse, grioviuose, upių, ežerų pakrantėse, šlapiuose, daug maisto medžiagų turinčiuose dirvožemiuose. Siauralapė plautė, tamsiažiedė plautė ir vaistinė plautė (lot. Pulmonaria) yra agurklinių šeimos augalų gentis, kurios pavadinimas kildinamas iš lotyniško žodžio pulmon, reiškiančio plaučiai. Augalas liaudies medicinoje yra vartojamas plaučių ligoms gydyti, o taip pat ir nuo kosulio, užkimimo, užpilais plaunamos pūliuojančios žaizdos, votys. Įdomu tai, kad augalo žiedai skleisdamiesi keičia spalvą - iš pradžių jie yra rožiniai, o vėliau palaipsniui įgauna violetinę, žydrą arba mėlyną spalvą. Pievinė vištapienė, mažoji vištapienė, paprastoji vištapienė, dirvinė vištapienė, siauralapė vištapienė (lot. Stellaria) yra lietuviškosios lelijos, nes tai lelijinių šeimos augalai. Jos žydi nuo pavasario vidurio ir antroje pavasario pusėje, balandžio - gegužės mėnesį. Pavasarinis švitriešis (lot. Ficaria verna) auga drėgnoje dirvoje, drėgnuose miškuose, parkuose, krūmynuose, upių ir ežerų pakrantėse. Geltonais, gražiais žiedais žydi balandžio - gegužės mėnesį. Lapai apvalūs, ant ilgų kotelių, blizgantys, sultingi. Pražangialapė blužnutė (lot. Scutellaria galericulata) žydi balandžio - birželio mėn. Auga miškuose, krūmuose, pamiškių pievose, upių, upelių ir ežerų pakrančių krūmynuose, šlapiose, šaltiniuotose vietose. Trilapė bligna (lot. Paris quadrifolia) žydi balandžio mėnesį arba gegužės pradžioje, žiedai panašūs į plukės, tačiau jie nepavieniai, turi penkis baltus vainiklapius. Auga tamsiuose lapuočių miškuose, mišku bei krūmais apaugusiuose šlaituose. Europinė pipirlapė (lot. Lepidium campestre) žydi nuo balandžio iki pat vasaros pradžios. Lietuvoje dažna, auga lapuočių ir mišriuose miškuose, pamiškėse, krūmynuose, krūmais ir medžiais apaugusiuose upių ir ežerų šlaituose. Augalo lapai kartais painiojami su žibuoklių, o žiedų daugelis nė nepastebi - jie smulkūs, nulinkę prie žemės ir pasislėpę po lapais. Paprastasis rūtenis, tarpinis rūtenis, tuščiaviduris rūtenis ir geltonžiedis rūtenis (lot. Helleborus) - vėdrynažiedžių poklasio žvirbliarūtinių šeimos augalų gentis. Tuščiaviduris rūtenis ir tarpinis rūtenis yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Rūteniai žydi nuo pavasario vidurio iki ankstyvos vasaros. Pavasarinė raktažolė ir raktažolė pelenėlė (lot. Primula veris, Primula elatior) - pasaulyje auga daug raktažolių rūšių - jų priskaičiuojama virš 500. Lietuvoje auga dvi savaiminės rūšys: pavasarinė raktažolė ir raktažolė pelenėlė. Pavasarinė raktažolė labai dažnai ir daugeliui puikiai pažįstama - ant vieno ar kelių išaugusių žiedstiebių susitelkęs raktų ryšulį primenantis geltonas žiedynas. Raktažolė pelenėlė yra reta, randama tik Lietuvos šiaurėje, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Gegužinė žvynašaknė (lot. Lathraea squamaria) - tai parazitinis augalas, kuris savo apraizgo medžių ir krūmų šaknis ir iš jų ima maisto medžiagas. Augalas parazituoja lazdynų, alksnių, ąžuolų, skroblų šaknis. Balandžio - gegužės mėn. žydi.

Tokių gėlių yra daug, bet čia pristatysiu tik tas, kurias auginau pati, svetainėje 7dach rašo straipsnio autorė. Kodėl tik jas? Tuoj paaiškinsiu. Sutikite, kad nepertraukiamas žydėjimas yra svarus argumentas augalo naudai. Deja, augalų pardavėjai dažnai gudrauja, priskirdami augalams jiems nebūdingas savybes. Kai ieškojau gėlių, kurios žydėtų nuo vasaros pradžios iki pat rudens šalnų, man siūlė arba ilgai, arba pakartotinai žydinčius augalus. Manęs apgauti nepavyko, bet kažkas patikės ir vilsis nepertraukiamo žydėjimo... Beviltiškai. Taigi nusprendžiau papasakoti apie gėles, kurios iš tikrųjų savo ryškiomis spalvomis džiugins jus visą vasarą ir net rudenį.

Tradiciniai lietuviški darželiai ir jų augalai

Lietuvoje darželiais paprastai rūpindavosi mergelės, tai buvo tartum jų vizitinė kortelė. Pagal darželį buvo sprendžiama ir apie sodybos šeimininkus. Skirtinguose Lietuvos regionuose žolynų įvairovė skyrėsi. Manoma, kad tradiciniai kaimų darželiai atsirado po Valakų reformos XVI amžiaus antroje pusėje, valstiečiams pradėjus savarankiškai ūkininkauti. Augalų pasirinkimą lėmė atsparumas vietinėms klimato sąlygoms, nesudėtinga priežiūra, dekoratyvumas, naudingos vaistinės, maistinės ar dažinės savybės. Lietuvos kaimų gėlių darželiuose vešančios ar auginamos vertingos augalų rūšys (kartais veislės) yra gamtos paveldo dalis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 metų vasario 5 dienos įsakymu Nr. DI-64 augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas buvo suteiktas dekoratyvių augalų lauko kolekcijai „Senieji Lietuvos darželių augalai: kvapnūs, puošnūs, gydantys“, esančiai Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Minėtoje kolekcijoje saugomi šešiasdešimties senųjų darželių augalų rūšių pavyzdžiai ateities kartoms.

Mūsų aplinka nuolat keičiasi, atsivežam naujų augalų, todėl ir darželių augalų įvairovė, formos taip pat kinta. Pasak Gražinos Žumbakienės, iki Pirmojo pasaulinio karo lysvelių planas buvo ne itin prašmatnus: pagal tvorelę ar namo sieną sukastos pailgos lysvelės, o centrinės lysvelės buvo keturkampės ar apvalios. Tarpukaryje jau ruošė širdelės, rombo, mėnulio formos lysves. Atgavus Lietuvos nepriklausomybę, jos įgijo valstybingumo ženklų formą: Šaulių kryžius, Vyčio kryžius, Gedimino stulpus.

Populiariausi tradiciniai darželių augalai

Vilniaus universiteto botanikos sodo darbuotoja dr. Stasė Dapkūnienė, Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo darbuotoja dr. Vilija Snieškienė ir Veisiejų regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė (ekologė) Irma Maciulevičienė 2017-2019 metais inventorizavo augalus keturiasdešimtyje Lietuvos - Baltarusijos pasienio kaimo sodybų Kalvarijos, Druskininkų, Varėnos rajono ir Lazdijų rajono savivaldybės darželiuose. Sodybos želdinimo tikrumą apibūdina originali gamtinė medžiaga - vietiniai (savaiminiai) ir tradiciniais tapę svetimžemiai augalai. Visose inventorizuotose sodybose vyravo svetimžemių daugiamečių augalų rūšys. Mylimiausi senoviniai darželių augalai, tarpstantys daugiau nei pusėje lankytų sodybų buvo:

• Puikusis bijūnas (35)
• Darželinė tulpė ir gvazdikinis serenčiai (33)
• Poetinis narcizas (31)
• Šluotelinis flioksas ir šiurpinis gvazdikas (29)
• Paprastosios alyvos (27)
• Žalioji rūta (25)
• Darželinė našlaitė (24)
• Paprastasis buksmedis (23)
• Didžiagraižis jurginas ir tigrinė (raiboji) lelija (22)
• Tikroji levanda, darželinis jazminas, vaistinis bijūnas ir vaistinė medetka (21)

Tik 1-5 inventorizuotose sodybose aptikti tradiciniai augalai: armėninė žydrė, siauralapis bijūnas, balzaminis skaistenis, kvapioji dedešva, poetinis narcizas ʽPlenus’, rusvosios viendienės pilnavidurė forma kwanso, smulkialapis astrūnas, girinė tulpė, peletrūnas, paprastoji dumplūnė, kvapusis pelėžirnis, didysis žioveinis, darželinis šlamūnas, kvapioji našlaitė, pankolinė kinmėtė, vaistinė melisa, raudonoji monarda ir vaistinė agurklė.

Invaziniai augalai tradiciniuose darželiuose

Kai kurie svetimžemiai, tradiciniais laikomi senųjų darželių augalais, sulaukėjo, pradėjo plisti Lietuvoje, stumti vietines rūšis iš savo augimviečių. Tokie „moliūgėliai“ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. DI-810 pripažinti invaziniais augalais, kurie laikomi nepageidautinais ir naikintinais.

Aptikti 7 rūšių invaziniai augalai:

• Varpinė medlieva
• Gausialapis lubinas
• Muilinė guboja
• Bitinė sprigė
• Rykštenė (aukštoji ir kanadinė)
• Dygliavaisis virkštenis

Varpinė medlieva kilusi iš Šiaurės Amerikos. Lietuvoje jos populiacija aptikta 1934 metais. Krūmas neišrankus Lietuvos klimatinėms sąlygoms, nereiklus dirvožemiui, gerai besidauginantis sėklomis ir atžalomis. Ne mažiau pavojingas savaiminiams Lietuvos augalams yra gausialapis lubinas, kilęs iš Šiaurės Amerikos, kaip nederlingas dirvas praturtinantis azotu ir dekoratyvus augalas. Deja, buvo neįvertintas jo agresyvus paplitimas. Taigi, kuo daugiau jį skinkime ir neleiskime brandinti sėklų, kad neplistų.

Muilinė guboja Lietuvoje įvežta, kaip kopas sutvirtinantis augalas, nes pasižymi plačiu šaknynu. Ją vis dar galima sutikti močiučių darželiuose, kaip dekoratyvų, kvepiantį ir tinkamą puokščių dekoravimui augalą.

Iš sprigių Lietuvoje savaiminė rūšis yra paprastoji sprigė. Tačiau darželiuose nuo XVII amžiaus pabaigos buvo auginama balzaminė sprigė, o vėliau atkeliavo smulkiažiedė ir bitinė sprigė. Bitinė sprigė - ateivė iš Himalajų kalnų. Tai iki 3 metrų aukščio užaugantis vienametis augalas. Jis žydi stambiais baltais, rausvais ar violetiniais žiedais, išbarsto sėklas sprogstant dėžutei. Kad neplistų, reikia neleisti subrandinti sėklų ir kelis kartus nušienauti.

Rykštenės yra ypatingai plintantys augalai. Keturios rykštenių rūšys: aukštoji, kanadinė, didžioji ir vėlyvoji, - laikomos invazinėmis. Visos kilusios iš Šiaurės Amerikos. Europos želdynuose paplito XIX amžiuje. Kadangi rykštenės išoriškai panašios, nepavyko rasti duomenų, kada pradėtos veisti Lietuvoje kaip dekoratyviniai augalai. Iš sodybų darželių jos pradėjo plisti po pievas, dirvonus, pamiškes, pakeles, vandens telkinių pakrantes ir kitas atviras buveines. Dabar visos invazinės rykštenių rūšys yra paplitusios beveik visoje Lietuvos teritorijoje, o ypač didelius sąžalynus sudaro aplink miestus, gyvenvietes ir apleistuose žemės plotuose.

Dar vienas aptiktas invazinis augalas - dygliavaisis virkštenis. Tai vienametis laipiojantis, kvapniais žiedais moliūginių šeimos augalas iš Šiaurės Amerikos. Sulaukėjęs virkštenis Lietuvoje aptiktas 1987 metais. Dabar virkšteniai dažnai randami upių ir upelių pakrančių krūmynuose, užliejamose pievose. Pasitaiko dykvietėse, pakelėse, pamiškėse ir net pasėliuose. Savaiminiai augalai lankytų pasienio sodybų darželiuose sudarė apie 20 procentų visų aptiktų augalų.

Tradicinių darželių augalų grupės pagal auginimo pradžią

Remiantis literatūros šaltiniais, inventorizuotus tradicinius darželių augalus suskirstėme į grupes pagal auginimo pradžią darželiuose:

• Nuo XIV-XV amžiaus darželiuose auginami: vaistinis putoklis, vaistinis smidras, daugiametė saulutė, paprastoji pakalnutė, žalioji rūta ir vaistinis skaistenis.
• XVI-XVII amžiuje darželiuose pasirodė aukštoji piliarožė, diemedis, poetinis narcizas, poetinis narcizas ʽPlenus’, šiurpinis gvazdikas, geltonoji viendienė, rusvoji viendienė, mažoji žiemė, darželinė tulpė, paprastasis sinavadas, paprastosios alyvos.
• XVIII-XIX amžiuje darželiuose auginamų augalų sąrašą papildo čiaudulinė kraujažolė, darželinis gludas, didysis pentinius, šluotelinis flioksas, dailieji auskarėliai, goštautinė gaisrena, paprastoji kosmėja, darželinis jazminas, plunksnialapė rudbekija, darželinė rožūnė, balzaminis skaistenis.
• XX amžiuje darželiuose ypač gausu naujų augalų. Juose vis daugiau auginama ne tik puikių vietinių, bet ir įvežtinių augalų rūšių. Nepamirštant, kad lietuvės darželyje nuo seniausių laikų veši vaistiniai, aromatiniai, prieskoniniai, dekoratyvūs ir kiti naudingi augalai, darželiuose auginamų augalų rūšių skaičius stipriai išsiplėtė.

Beveik visus aukščiau minėtus augalus galima pamatyti Vilniaus universiteto botanikos sode.

Mėgstamiausios darželių gėlės ištisus metus

Štai keletas populiariausių gėlių, kurios puikiai tiks jūsų darželiui:

• Didžioji astrantija (Astrantia major): Gražus daugiametis, apie 70 cm aukščio augalas. Pradeda žydėti birželį, baigia rugpjūtį, jei laiku nuskabyti nuvytusius žiedų pumpurus. Jų spalvų gama susideda iš rožinio, balto, kreminio ir žalių atspalvių. Prabangia vadinama didžiosios astrantijos rūšis 'Primadonna' stebina baltos, rožinės ir žalios spalvos žiedlapių deriniu. Ši daugiametė gėlė itin mėgsta saulėtas vietas ar pusiau paaunksmes. Neįnoringa. Auga visų rūšių dirvožemiuose. 5-7 metus nereikia persodinti.
• Šilinis šalavijas (Salvia nemorosa): Šalavijai - daugiametės gėlės, kurios jas tinkamai prižiūrint žydi visą vasarą. 35-90 cm aukščio augalas. Nepaprastai gražios 'Blue Hill' (levandų ir mėlynos) ir 'May Nigt' (šviesiai violetiniais ir mėlynais) žiedeliais, kurie išmoningai išsidėsto ant vieno ilgo stiebo. Šilinis šalavijas itin mėgsta pusiau paunksmių vietas su saikingai drėgnu puriu ir maistingomis medžiagomis turtingu dirvožemiu.
• Pajūrinė gvaizdė (Armeria maritima): Daugiametis iki 20 cm aukščio augalas su ryškiomis puošniomis gėlėmis, kurios žydi nuo gegužės iki rugpjūčio pabaigos. Pajūrinė gvaizdė - neįnoringa gėlė, atspari žiemos žiemai. Ji itin „mėgsta“ smėlėtus dirvožemius, bet jai „nepatinka“ - sunkūs, molingi.
• Muilinė guboja (Gypsophila paniculata): Gvazdikinių šeimos gybojos genties augalų rūšis. Šios daugiametės gėlės stiebas - šakotas, 50-90 cm aukščio. Žydi nuo birželio iki rugpjūčio vidurio nesmulkiais žiedeliais. Iki 15 cm siekiančios šaknys sutvirtina dirvožemį. Lietuvoje kaip dekoratyvinis augalas auginamas darželiuose, kapinėse, Baltijos jūros kopose. Muilinė guboja - labai populiari, nes, kaip vaizdingai gėlininkai, turi neįnoringą charakterį. Kartais auga sulaukėjusios muilinės gubojos.
• Paprastasis sidabrakrūmis (Potentilla fruticosa): Įspūdingas erškėtinių šeimos, iki 150 cm augalas, reiklus drėgmės, saulės, šilumos lygiui. 'Abbotswood' rūšis gali pasigirti švelnių baltų žiedų gausa, dengiančia krūmą nuo birželio iki spalio. Paprastajam sidabrakrūmiui labiausiai tinka drenuoti dirvožemiai. Puikiai tinka gyvatvorėms.
• Paprastoji raudoklė (Lythrum salicaria) ir vytelinė raudoklė (Lythrum virgatum): Simpatiškos ilgai žydinčios daugiametės gėlės 80-140 cm aukščio. Labiausiai populiarios sodrių rožinių ir violetinių spalvų raudoklės. Šioms daugiametėms gėlėms nereikia išskirtinės priežiūros, jos geba atlaikyti bet kokias sąlygas. Bet sveikesnės ir itin traukiančios akį išauga vandens telkinio pakrantės zonoje ar gėlyne su pakankamai drėgmės turinčiu maistingu gruntu pasodintos raudoklės.
• Stambiažiedis linas (Linum grandiflorum): Žavus iki 60 cm aukščio augalas, žydintis nuo birželio iki rugsėjo. Žiedai ryškiai raudoni, iki 3 cm skersmens. Auginamas gėlynuose, nešienaujamose pievelėse.
• Švelnioji rasakila (Alchemilla mollis): Auga žaviais kamuolio formos krūmais 25-40 cm aukščio. Smulkūs žalsvai geltoni žiedai, kurie džiugina akį nuo birželio iki rugpjūčio. Švelnioji rasakila itin graži po lietaus, kai ant jos spindi iš vandens lašelių sunertas perlų vėrinys.
• Raganė (Clematis): Šios daugiametės gėlės pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio klema - ūselis (vijoklinis augalas). Yra apie 300 rūšių, kurios paplitusios vidutinio ir šilto klimato zonose. Raganė turi laipiojantį stiebą.
• Angliškos (David Austin) rožės: Nepaprastai ištvermingos, atsparios šalčiui rožės. Jas be nuostolių ir vargo gali išauginti net gėlininkas naujokas. Kai kurios angliškų rožių rūšys žydi visą vasarą, kaip antai 'William Shakespeare 2000', 'Crown Princess Margaretha', 'Munstead Wood', 'Golden Celebration' , 'The Dark Lady', 'Charlotte', 'Crocus Rose' ir kt. Skirtingų angliškų rožių rūšių aukštis - taip pat skirtingas: 1-2,5 metro. Žiedai - dideli, pilnaviduriai, originalios, bijūnų formos.

Greitai augančios gėlės jūsų darželiui

Daugumai gėlių reikia maždaug trijų ar keturių mėnesių, kad sėkla virstų žiedu, tačiau kai kuriems ankstyviesiems augalams tereikia maždaug dviejų mėnesių. Štai aštuonios greitai augančios gėlės, kurios pirmosios papuoštų jūsų kiemus:

• Našlaitės: Mažytė našlaitė gali atlaikyti net sniegą, kuris kartais atkeliauja pavasarį. Šias sėklas sodinti galite jau dabar. Šios gėlės yra gražių, ryškių spalvų, tokių kaip violetinė, geltona ir mėlyna. Kai sodinukus perkelsite iš šiltų namų į kiemą, sodinkite juos saulėtoje vietoje.
• Serenčiai: Šios karališkos gėlės būna įvairiausių oranžinių ir geltonų atspalvių bei pražysta maždaug po aštuonių savaičių nuo sėklos pasodinimo. Jie nėra atsparūs šalčiui, tačiau yra gana pakantūs kitoms negandoms. Jie taip pat puikiai atbaido kenkėjus, graužikus, nepageidaujamus vabzdžius, pavyzdžiui, uodus. Jie pritrauks naudingų vabzdžių, tokių kaip bitės, drugeliai. Serenčiai yra ypač kvapnūs, todėl pasodinkite juos tarp savo daržovių, kad atbaidytumėte kenkėjus.
• Medetkos: Tai dar viena aukso atspalvio žiedais pasipuošianti gėlė. Ji pražysta per 60 ar mažiau dienų nuo pasėjimo dienos. Šias sėklas galite sėti jau kovo pradžioje. Ši gėlė yra atspari šalčiui ir gali atlaikyti net -4 laipsnius šalčio. Joms nepatinka dideli karščiai, todėl sodinkite jas dalinai šešėlyje. Jų žiedlapiai taip pat yra valgomi, todėl jie tampa ypatinga pavasario gėle.
• Nasturtės: Šie valgomi augalai pražysta bene greičiausiai iš visų šiame sąraše. Nasturtės netoleruoja šalnų, tačiau gali būti pasodinti, kai nebeliks grėsmės, o nakties temperatūra yra bent 10 laipsnių šilumos.
• Lobuliarija: Šios pavasarinės gėlės užauga nedidelio aukščio, o tai yra viena iš priežasčių, kodėl jos taip greitai pražysta! Mažos baltos, mėlynos arba rausvos gėlės pasirodys per šešias ar aštuonias savaites ir sukurs į kilimą panašią žemės dangą. Jos mėgsta vėsų orą, tačiau nėra atsparūs šalčiui. Pasėjus jas kambaryje, šaltuose regionuose bus geriausi rezultatai, tačiau iki balandžio jos turi būti perkeltos į darželius. Jos yra mylimos dėl savo saldaus kvapo ir lengvos priežiūros. Jos mėgsta gauti daug tiesioginės saulės, tačiau nepakenks ir dalinis pavėsis.
• Petunijos: Pasodinus jų sėklas, jos sužydės per 10-12 savaičių. Tačiau jos nėra atsparios šalčiui. Nors tai nėra greičiausiai pražystančios gėlės sąraše, jos yra gana universalios. Sodininkai jas mėgsta dėl klasikinės gėlių formos, kuri puikiai atrodo vazonuose, pakabinamuose loveliuose ar tiesiog tradiciniuose darželiuose. Jų taip pat yra įvairių veislių ir spalvų, o tinkamai prižiūrimos jos gausiai žydės per visą vegetacijos sezoną.
• Gvazdikas: Nors gvazdikai taip pat nebūtinai greičiausiai sužydi, dauguma veislių gali atlaikyti lengvą šalną, taigi, jei 6-8 savaites sėklas auginsite patalpose, kai pasodinsite daigus lauke, netruksite sulaukti pavasariškų spalvų žiedų. Šios vidutinio dydžio gėlės turi nuostabią žiedlapio formą ir būna įvairių spalvų. Jų tamsi, mėlynai žalia lapija yra tokia pat graži kaip žiedlapiai. Sodinkite juos saulėje ir stebėkite, kaip drugeliai ir kiti apdulkintojai plūsta nektaro.
• Žioveinis: Šios gėlės pasidabina ryškiais, spalvingais žiedais ant plonų kotelių. Pasodinkite sėklas likus maždaug 4-6 savaitėms iki šalnų, nes pumpurai pražys po dviejų ar trijų mėnesių nuo sėklos pasėjimo. Karščiausiais vasaros mėnesiais gėlių žydėjimas gali sustoti, todėl laistykite jas dažnai ir sodinkite pavėsyje, o vasaros pabaigoje jos turėtų vėl pradėti žydėti.

Auginant gėlių daigus patalpose sėkla greitai dygs tik tada, kai bus tinkamos sąlygos. Būtinai laikykitės etiketėje nurodytų instrukcijų, naud...

Vasarinių ir daugiamečių gėlių įvairovė

Raganės (lot. Clematis) - tai daugiamečiai vijokliniai dekoratyviniai krūmai. Iš vijoklinių augalų raganės gali vadintis didžiausia sodo puošmena, nes nė vienas vijoklinis augalas savo žiedais ir jų įvairiaspalviškumu negali su jomis susilyginti. Tikroji levanda 'Dark Hidcote Blue' viena iš klasikinių rūšių. Melėsas 'Blue Spire' - tvarkingas ir dekoratyvus krūmo augalas, itin atsparus sausrai ir nereiklus dirvožemiui.

Veigelė gražiažiedė 'Victoria' (lot. Weigala Florida) - puošnus kompaktiškas krūmas. Lapai rudai raudonos spalvos. Žiedai iš vidaus šviesiai rožiniai, iš išorės purpuriniai raudoni, susitelkę po kelis žydi VI-VII mėn. Geriausiai auga šviesioje vietoje, derlingesnėje, vidutinio drėgnumo dirvoje.

Stambiažiedė ląstūnė ‘Flava‘ (lot. Campsis radicans ‘Flava‘) - stambus vijoklinis augalas su orinėmis šaknimis, kurios prisitvirtina prie sienos. Auga sparčiai.

Davido budlėja 'White Profusion' (lot. Buddleja davidii 'White Profusion') - daugiametis krūmas, kuris išsiskiria žalia lapija ir kontrastuojančiomis baltomis žiedų šluotelėmis, 15-20 cm ilgio. Viena populiariausių veislių.

Daugiametis (iki 1,5 - 1,7 m aukščio per 10 metų) krūmas žaliais karpytais lapais. Mėgsta saulę, tuomet sukrauna daugiau pumpurų. Žiedai dideli, iki 6 cm skersmens, balti su raudonu viduriuku, pilnaviduriai arba pusiau pilnaviduriai. Pražysta liepos mėn.

Daugiametis, kompaktiškas davido budlėjos krūmas. Žiedai violetiniai - alyviniai. Žydi birželio - rugsėjo mėn. Užauga iki 1-1,5m aukščio.

Lauravyšnė 'Otto Luyken' (lot. Prunus Laurocerasus) - dekoratyvus, lėtai augantis, kompaktiškas, stačiomis šakomis augantis, visžalis krūmas. Lapai 10 cm ilgio, siaurai lancetiški lygūs, blizgūs, tamsiai žalios spalvos. Žiedynai statūs, baltos spalvos, kvepiantys.

Aukštis iki 1,5 m. Žiedynai rausvai violetiniai, 25-35 cm ilgio, kvapnūs. Lapai žališkai pilki, pailgi. Visos budlėjos šviesamėgės. Kad geriau augtų ir žydėtų, joms parinkite saulėtą vietą, apsaugotą nuo vėjų ir skersvėjų. Dirvai augalai nėra reiklūs, bet tik derlingoje išauga gražūs.

Veigelė gražiažiedė 'Rumba' (lot. Weigela Florida) - kompaktiškas lapuočių krūmas pavasarį išaugina daugybę vamzdinių raudonų gėlių. Šviesiai žali lapai apvesti bordo spalva. Trimito formos žiedai yra kolibrių ir drugelių magnetas. Kompaktiškumas, daugybė šakotų stiebelių besipuikuojančių tvirtais žiedais.

Augalo kerelis puikiai pritaikytas sodinti lauko vazonuose ar mažesnėse erdvėse dėl savo kompaktiško augimo įpročio. Žiedai tamsiai rožinės/raudonos spalvos, viduryje - tamsiai raudonos spalvos kūgelis.

Ligustras Kininis 'Veriegatum' (lot. Ligistrum Sinense) - tai sparčiai augantis plačialapis pusiau visžalis krūmas su mėlyna, žalia, marga ir balta lapija. Pavasarį ir vasarą pasirodo baltos gėlės, po kurių seka juodi, mėlyni ir violetiniai vaisiai.

Davido budlėja 'Africa Queen' (lot. Buddleja davidii) - tamsiai violetiniais žiedynais, kurie pasiekia 25 - 30 cm ilgį. Žydi kasmet ir gausiai ant pirmamečių ūglių nuo liepos mėn. iki rudens. Budlėjos dar vadinamas rudeninėmis alyvomis. Jų patrauklumas dar padidėja dėl kvapnių žiedų.

Ežiuolė ‘Garden Salmon' - Užauga iki 60 cm aukščio ir formuoja taisyklingą, ne per platų kerą. Lapai žali, siauri, tvirti. Geriausiai auga saulėtose vietose, vidutinio derlingumo, gerai drenuotoje dirvoje. Užauga 55 cm aukščio, 30 cm pločio. Kaip ir kitos ežiuolės, mėgsta saulėtą vietą, laidų dirvožemį. Nepakenčia šlapių vietų (ypač žiemą užmirkstančių), konkurencijos - geriau, kad kiti augalai jos nestelbtų.

Levandos „Rosea“ - gražus, sidabriškai žalias, gausiai žydintis krūmas, pasiekiantis 35 cm aukštį. Jo lapai kvapūs, siauri ir visžaliai.

Juka (lot. Yucca) priklauso agavinių šeimos augalų grupei.

Vijoklinis pelėvirkštis (lot.Fallopia aubertii) - Stiprus, vienas energingiausių vijoklių užauga iki 20 metrų aukščio, per metus paauga iki 8 m. Ilgomis ir svyrančiomis šakomis suformuoja tankius lapų kilimėlius su pakibusiais arba besitęsiančiais ūgliais.

Bijūnas 'Edulis Superba' yra sena, pasiteisinusi, labai ankstyva veislė pilnaviduriais, vyšniškai rausvais žiedais. Veislė išaugina tvirtus, lanksčius ir šiek tiek besiskleidžiančius stiebus. Auga iki 50 cm aukščio ir iki 50 cm pločio.

Žydi liepos-rugsėjo mėn. baltais žiedynais.

Stambiažiedė ląstūnė ‘Florida‘ (lot. Campsis radicans ‘Florida‘) - stambus vijoklinis augalas su orinėmis šaknimis, kurios prisitvirtina prie sienos ir gali pakelti šakas net į 10 m aukštį.

Dailus augalas, užaugantis 0,3 - 0,4 m.

Regioniniai darželių ypatumai:

• Aukštaitijoje svarbiausiai buvo ne augalų grožis, o kvapas ir vaistingumas. Bijūnai (Paeonia L.) sodinti dėl puošnių kvapių didelių žiedų. Diemedis (Artemisia abrotanum L.) - aromatingas puskrūmis. Plunksnalapės rudbekijos (Rudbeckia laciniata L.) dar vadintos geltonaisiais jurginais sodino prie tvoros ir namo kampuose. Dviragės leukonijos (Matthiola bicornis DC.) žinomos naktinukų pavadinimu buvo sodinamos dėl kvepiančių vakarais žiedų svaigumo. Kvapioji razeta (Reseda odorata L.) - mylimiausia ir garbingiausia gėlė dėl žiedų kvapo ir ilgo žydėjimo.
• Dzūkijoje darželį suskubdavo sodinti dėl gražumo, linksmumo ir pasidžiaugimo. Daugeli augalų iš dzūkių darželių buvo vartojami vaistams, o taip pat apeigoms. Vaistinės balzamitos (Tanacetum balsamita L.) buvo auginamos dėl kvapnių ir vaistingų lapų. Bijūnai (Paeonia L.) sodino dėl puošnių kvapių didelių žiedų ir dėl to, kad taip pat buvo laikomi vaistu. Diemedis (Artemisia abrotanum L.) - aromatingas puskrūmis, kurį dzūkės augino dėl kvepiančių sidabriškų lapelių. Žalioji rūta (Ruta graveolens L.) buvo reikalinga tradicijų apeigoms puoselėti. Mėtos (Mentha L.) irgi puošė dažną darželį. Pievines pilnavidures kraujažoles (Achillea ptarmica var. multiplex haimerl.) vadino čysčiumi. Baltosios driekanos (Bryonia alba L.) - tai daugiamečiai, žoliniai, vijokliniai, vaistiniai augalai. Nasturtės (Tropaeoleum L.) buvo mylimos dėl ryškiai ir ilgai žydinčių žiedų, keisto, bet įdomaus kvapo. Didžiuosius žioveinius (Antirrhinum majus L.), pravaždžiuojamus ir šuniukais, ir žiopliukais visi mėgo dėl gražių, iki šalnų žydinčių žiedų. Darželinius šlamučius (Helichrysum bracteatum Willd.) dzūkės augino tam, kad žiemą galėtų namus puošti jų puokštelėmis arba įrišti į verbas. Kvapieji pelėžirniai (Lathyus odoratus L.) sodinti ir dėl žiedų gražumo, ir dėl ypatingo kvapnumo. Raudonžiedės pupelės (Phaseolus coccineus L.) vadino visi šabalbonais ir sodindavo prie sienų, kad turėtų prie ko vyniotis.
• Suvalkijoje darželių pakraščiuose sukasdavo pailgas lysveles, o viduryje - keturkampes arba apvalias. Tarpukariu buvo populiarios rombo ir širdelės pavidalo lysvelės. Daugiametiai flioksai (Phlox Paniculata L.) buvo sodinami dėl gražių, ryškių ir gana stipriai kvepiančių žiedų. Kartieji kiečiai (Artemisia absinthium L.) vadinami metėlėmis, jei tik neaugo kažkur šalia laukuose, buvo sodinami darželių pakraščiuose ar prie tvoros iš kitos pusės. Rūtos (Ruta graveolens L.) buvo labai reikalingos apeigoms ir pagarbiai sodinamos. Paprastieji sinavadai (Aquilegia vulgaris L.) dar vadinti katilėliais irgi buvo plačiai auginami. Plunksnalapės rudbekijos (Rudbeckia laciniata L.) dar vadintos geltonaisiais jurginais sodino prie tvoros ir namo kampuose. Astros, brangažolės, cinavadai, martelės - štai kaip vadino kininius ratilius (Callistephus chinensi Nees.) ir plačiai augino dėl gražių žiedų. Darželines rožūnes (Lavatera trimestris L.) augino ir gėlynų centre, ir prie sienų ir tai buvo labai gražios senoviškos gėlės. Darželiniai gludai (Coreopsis tinctoria Nutt.) - tai viena iš senoviškiausių gėlių, kurias vadino lineliais. Nasturtės (Tropaeoleum L.) buvo mylimos dėl ryškiai ir ilgai žydinčių žiedų.
• Žemaitijoje sakydavo, kad sodyba be darželio kaip putra be druskos. Darželiuose dažniausiai žemaitės augindavo žiemines gėles, kad jų nereikėtų iš naujo sėti kas pavasarį. Šios gėlės kartojasi kaip ir iki šiol išvardintuose kituose etnografiniuose regionuose.

tags: #populiariausios #darzelio #geles

• Paruoškite tyrelę kūdikiui
• Adaptacija priešmokyklinėje grupėje
• Misija ir funkcijos
• Martyno Mažvydo gimimo vietos paieškos
• Ligos išmoka