Angina ir eritrocitai šlapime nėštumo metu: priežastys, diagnostika ir gydymas
Angina ir eritrocitai šlapime nėštumo metu: priežastys, diagnostika ir gydymas
Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai organizmas patiria daugybę fiziologinių pokyčių. Šiame laikotarpyje svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius sveikatos sutrikimus, įskaitant anginos pasireiškimą ir eritrocitų aptikimą šlapime. Straipsnyje apžvelgiamos galimos anginos ir eritrocitų buvimo šlapime priežastys nėštumo metu, taip pat susiję aspektai ir galimos komplikacijos.
Šlapimo tyrimas yra greitas ir paprastas, tačiau gali suteikti daug svarbios informacijos apie paciento sveikatą. Būtent dėl to šis laboratorinis tyrimas yra vienas pirmųjų, kurį gydytojai rekomenduoja atlikti tikrinant sveikatą. Šlapimo analizė atskleidžia inkstų ir kitų organų veiklos sutrikimus, parodo uždegimus ir leidžia nustatyti ligas ar sveikatai pavojingus pokyčius organizme. Šlapimo tyrimai yra vieni dažniausiai atliekamų tyrimų, juos gydytojai bent kartą per metus atlikti rekomenduoja net ir savo sveikata nesiskundžiantiems pacientams. Bendras šlapimo tyrimas (BTŠ) - tai laboratorinis tyrimas, kurio metu vertinama šlapimo spalva, kvapas ir drumstumas. Rezultatai leidžia įvertinti šlapimo takų ir šlaplės, inkstų, lyties organų bei kitus organizmo patologinius pokyčius. Šlapimo sudėtis priklauso nuo paciento gyvenimo būdo: mitybos, vartojamų vaistų, žalingų įpročių ir kitų veiksnių. Šio tyrimo atlikimas yra greitas ir neskausmingas, tyrimo kaina nėra didelė, tad bendras šlapimo tyrimas naudojamas pradinei diagnozei ir suteikia gydymui vertingos informacijos.
Jei gydytojas paskyrė šį tyrimą, dar neverta išsigąsti - tai visiškai normali praktika, tyrimu tiesiog siekiama gauti patikimų duomenų apie paciento sveikatos būklę. Bendrą šlapimo tyrimą gydytojas rekomenduos atlikti profilaktiškai, nes šlapimas gali atskleisti tam tikrus susirgimus, kurių simptomų nejaučiate. Taip pat šis tyrimas atliekamas sergant peršalimo, įvairiomis virusinėmis ligomis ar uždegimais. Tiriant šlapimą vertinama įvairių organizmo sistemų veikla, tad jis dažniau rekomenduojamas atlikti nėštumo metu.
Šlapimo takų infekcijos (ŠTI) ir nėštumas
Šlapimo takų infekcijos (ŠTI) yra vienos dažniausių infekcijų nėštumo metu. Šlapimo sistema, apimanti inkstus, šlapimtakius, šlapimo pūslę ir šlaplę, nėštumo metu yra ypač pažeidžiama. Infekcija gali kilti bet kurioje šios sistemos dalyje, dažniausiai šlapimo pūslėje (cistitas) arba inkstuose (pielonefritas). Pagrindinės ŠTI priežastys yra bakterijos, dažniausiai Escherichia coli, kurios natūraliai gyvena žarnyne. Nėštumo metu padidėjęs progesterono lygis gali sukelti šlapimtakių atsipalaidavimą, o tai gali lemti šlapimo stagnaciją ir didesnę infekcijos riziką. Padidėjusi gimda nėštumo metu spaudžia šlapimo pūslę, o jame užsilikusiame šlapime gali daugintis bakterijos.
ŠTI diagnozė apima anamnezės rinkimą, fizinį tyrimą ir laboratorinius tyrimus. Šlapimo analizė gali parodyti infekcijos požymius, tokius kaip leukocitai, bakterijos ar kraujas (eritrocitai). Šlapimo kultūros tyrimas padeda nustatyti infekciją sukeliančią bakteriją ir jos jautrumą antibiotikams. ŠTI gydymas nėštumo metu dažniausiai apima antibiotikus, kurie parenkami atsižvelgiant į bakterijos jautrumą.
Ūminis pielonefritas nėštumo metu
Ūminis pielonefritas yra inkstų audinio ir inkstų geldelių uždegimas, kuris gali būti ypač pavojingas nėštumo metu. Ši infekcija dažniausiai atsiranda dėl bakterijų, kurios užkrečia šlapimo takus ir keliauja iki inkstų. Nėščios moterys yra labiau pažeidžiamos pielonefrito dėl fiziologinių pokyčių, tokių kaip šlapimtakių išsiplėtimas ir šlapimo sąstovis. Be to, nėštumo metu susilpnėjusi imuninė sistema gali padidinti infekcijos riziką. Ūminio pielonefrito simptomai gali būti karščiavimas, šaltkrėtis, šoninis skausmas, pykinimas ir vėmimas. Taip pat gali būti jaučiamas skausmas šlapinantis ir padažnėjęs šlapinimasis. Ūminis pielonefritas nėštumo metu reikalauja skubaus gydymo antibiotikais. Dažnai reikalinga hospitalizacija, kad būtų galima stebėti motinos ir vaisiaus būklę bei užtikrinti tinkamą gydymą. Negydomas pielonefritas gali sukelti sepsį (kraujo užkrėtimą) ir kitas sunkias komplikacijas.
Eritrocitai šlapime (hematurija) nėštumo metu
Eritrocitai šlapime, arba hematurija, gali būti aptikti atliekant šlapimo analizę. Nėštumo metu hematurija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant: Šlapimo takų infekcijos (ŠTI): Infekcija gali pažeisti šlapimo takų gleivinę ir sukelti kraujavimą. Inkstų akmenys: Akmenys gali dirginti šlapimo takus ir sukelti hematuriją. Glomerulų pažeidimas: Nėštumo metu, nors retai, gali pasireikšti glomerulų pažeidimas, sukeliantis kraujavimą į šlapimą. Navikai: Nors retai, šlapimo takų navikai gali sukelti hematuriją. Fizinė trauma: Traumos pilvo srityje gali pažeisti inkstus ar šlapimo takus ir sukelti kraujavimą.
Svarbu nustatyti hematurijos priežastį nėštumo metu, kad būtų galima tinkamai gydyti. Gydytojas gali atlikti papildomus tyrimus, tokius kaip šlapimo kultūra, inkstų ultragarsas ar cistoskopija, kad nustatytų priežastį. Gydymas priklauso nuo hematurijos priežasties. ŠTI atveju skiriami antibiotikai, o inkstų akmenų atveju gali prireikti skausmą malšinančių vaistų ar net chirurginės intervencijos.
Angina ir nėštumas
Angina, ypač streptokokinė angina, yra infekcinė liga, kurią sukelia bakterijos Streptococcus pyogenes. Angina pasireiškia gerklės skausmu, karščiavimu, tonzilių paraudimu ir pūliais. Nėštumo metu angina gali būti pavojinga, nes infekcija gali plisti į kitas kūno dalis ir sukelti komplikacijų. Anginos gydymas nėštumo metu apima antibiotikus, kurie saugūs vartoti nėštumo metu. Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų parinktas tinkamas antibiotikas ir dozė.
Leukocitai šlapime nėštumo metu
Leukocitai, arba baltieji kraujo kūneliai, yra imuniteto sistemos dalis, padedanti kovoti su infekcijomis. Nėštumo metu leukocitų kiekis kraujyje natūraliai padidėja. Sveikos moters kraujyje leukocitų kiekis paprastai svyruoja nuo 4,0 iki 11,0 × 10⁹/l. Nėštumo metu šis skaičius gali padidėti iki 15,0 × 10⁹/l ar net daugiau. Padidėjęs leukocitų kiekis nėštumo metu yra normalus reiškinys, tačiau staigus leukocitų kiekio šuolis gali signalizuoti apie infekciją. Jei leukocitų kiekis viršija normą, gydytojas ieškos infekcijos požymių. Gali prireikti papildomų tyrimų, tokių kaip šlapimo analizės ar krūtinės ląstos rentgeno.
Kai šlapimo tyrime pasirodo žodis „leukocitai“, pirmas klausimas dažnai būna: kiek jų yra per daug? Atsakymas priklauso nuo to, kaip buvo atliktas tyrimas, kokie kartu nustatyti kiti rodikliai (pvz., bakterijos, baltymai) ir ar moteris jaučia simptomus. Visgi egzistuoja bendros gairės, pagal kurias vertinamas leukocitų kiekis. Atliekant mikroskopinį šlapimo tyrimą, rezultatas pateikiamas kaip „leukocitai regėjimo lauke“. Tai reiškia, kiek leukocitų matoma žiūrint per mikroskopą vienoje matymo srityje. Sveikoms nėščiosioms: 0-5 leukocitai regėjimo lauke - laikoma norma; 6-10 leukocitų - nedidelis padidėjimas, gali būti fiziologinis arba dėl užteršimo; Daugiau nei 10 - dažnai reiškia uždegimą ar infekciją.
Vienkartinis padidėjimas gali būti atsitiktinis. Tačiau jei leukocitų kiekis išlieka padidėjęs keliuose tyrimuose, ypač kartu su kitais požymiais (bakterijos, baltymai, simptomai), būtina pakartoti tyrimą, atlikti šlapimo pasėlį ir konsultuotis su gydytoju dėl galimo gydymo. Svarbu: nėštumo metu net asimptominė infekcija gali progresuoti į inkstų uždegimą, todėl ignoruoti padidėjusio leukocitų kiekio - negalima.
B grupės streptokokas (Streptococcus B) nėštumo metu
Nustatyta, kad 10-40 proc. visų nėščiųjų turi streptokoko B bakteriją. Įdomiausia, kad moteris jokių negalavimų nejaučia, o bakterija gali sukelti daugybę bėdų per nėštumą, gimdymą ir po jo. Streptokokas B - viena bakterijų, randamų žarnyne. Per nėštumą streptokokas B gali sukelti šlapimo takų infekciją, persileidimą, priešlaikį gimdymą. Gimdymo metu moters gimdymo takais keliaujantis vaikutis gali užsikrėsti ir susirgti labai sunkiomis ligomis - meningitu arba sepsiu (kraujo užkrėtimu). Gavęs mažiau bakterijų, užsikrečia lengviau, tarkim, infekciniu odos bėrimu, kurį reikia gydyti. Po gimdymo moteriai gali sukelti gimdos uždegimą, karščiavimą, blogai gyja tarpvietė.
35-38 nėštumo savaitę paimamas pasėlis su vatiniu pagaliuku iš apatinio makšties trečdalio, tarpvietės ir išeinamosios angos srities. Jei laboratorijoje išauga bakterija, vadinasi, moteris turi užkratą. Nėštumo metu negydoma, o atvažiavusiai gimdyti yra leidžiama antibiotikų (paprastai kas keturias valandas). Jeigu nėštumo pradžioje susergama šlapimo takų infekcija ir nustatoma, kad priežastis - streptokokas, moteris gydoma iš karto. Tam, kad būtų išvengta priešlaikio gimdymo ir kitų komplikacijų.
Group B Streptococcus Bacteria in Pregnancy
Bendra informacija apie šlapimo tyrimus nėštumo metu
Šlapimo tyrimai yra labai informatyvūs, o paprastas atlikimas ir nedidelė trukmė užtikrina patogumą tiek gydytojui, tiek pacientui. Vis dėlto gavus atsakymą iš laboratorijos, reikalingas profesionalus vertinimas - raidžių kombinacijos ir skaičiai yra suprantami tik gydytojui. Trumpai aptarkime, ką reiškia tyrimo atsakymai ir ką iš jų galima sužinoti. Štai pagrindiniai rodikliai: SG - specifinis tankis. Jis parodo, kaip funkcionuoja inkstai. Šis rodiklis siekia 1,010-1,025, o jo svyravimas priklauso nuo suvartojamų skysčių kiekio. Tankis padidėti gali vartojant mažai skysčių, taip pat dėl viduriavimo ar vėmimo, o pernelyg mažas rodiklis įspėja apie inkstų funkcijos sutrikimą. PH - rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Šis rodiklis siekia 5-7 ir gali padidėti dėl lėtinio inkstų nepakankamumo, bakterinės infekcijos, diabeto ar kt. LEU - leukocitai, jų kiekis turi siekti iki 10/μl. Didesnis jų kiekis šlapime rodo viršutinių ar apatinių šlapimo takų infekciją, taip pat gali įspėti apie navikus, akmenligę, grybelines infekcijas ir kt. NIT - nitritai, jų šlapime būti neturėtų. Tai bakterijos, kurios sveikame organizme nėra randamos. PRO - baltymų kiekis. Šis rodiklis siekia 0-0,3 g/l ir padidėja sergant inkstų ligomis, podagra, taip pat karščiuojant arba dėl didelio emocinio ar fizinio krūvio, baltymas šlapime ilgiau išlieka ir nėštumo metu. GLU - gliukozės koncentracijos rodiklis. Šlapime gliukozės nerandama, todėl šis rodiklis rodo cukrinį diabetą, inkstų ligas, gliukozės netoleravimą ir kt. KET - ketonai, kurie šlapime atsiranda dėl riebalų skilimo organizme. Jų atsiranda karščiuojant, valgant daug riebalų, badaujant ar esant gausiam vėmimui, taip pat dėl kai kurių įgimtų ligų. BIL - bilirubino kiekis. Tai hemoglobino skilimo produktas, kurio šlapime atsiranda sutrikus kepenų veiklai. Šis rodiklis gali rodyti geltą, virusinį hepatitą, įvairius kepenų pažeidimus ir kt. URB - uribilinogenas. Šis rodiklis siekia iki 3,4 μmol/l ir padidėja dėl dažno alkoholio vartojimo, sergant įvairiomis kepenų ligomis, esant venų trombozei ir kt. ERY - eritrocitai, kurių norma neturėtų viršyti 5/μl. Jų kiekis šlapime gali padidėti dėl inkstų, prostatos ar šlapimo pūslės ligų, taip pat dėl kai kurių vaistų vartojimo, nudegimų ir kt. Svarbu paminėti, kad šlapimo tyrimo rezultatus pateiks laboratorija, o juos įvertins gydytojas. Jis atsižvelgs į rodiklių visumą, nes atskirų rodiklių nuokrypiai nebūtinai gali reikšti sveikatos sutrikimus ar ligas. Šlapimo tyrimai yra atliekami greitai ir suteikia patikimus rezultatus, jų kaina yra nedidelė, todėl pacientams visada rekomenduojame pasitikrinti.
Prieš šlapimo tyrimo atlikimą būtina laikytis kelių esminių taisyklių: tyrimams geriausiai tinka rytinis šlapimas; mėginiui reikalingas sterilus buteliukas ar indelis - jį galima įsigyti kiekvienoje vaistinėje; prieš šlapinantis rekomenduojama apsiplauti lytinius organus, nenaudoti jokių higienos priemonių; tyrimui reikalingas ne mažesnis nei 30 ml šlapimo kiekis; šlapimą tyrimui į laboratoriją reikėtų pristatyti per valandą (jei pridavimas numatytas vėliau, galima porą valandų palaikyti mėginį šaldytuve).
Šlapimo pasėlis negali būti užterštas, tad rinkdami mėginį nelieskite indelio kraštų. Jei mėginys bus užterštas, tyrimo rezultatai gali būti blogi ir nesuteiks reikalingos informacijos, tyrimą reikės kartoti. Sergant mėnesinėmis šlapimo tyrimai gali būti netikslūs, jei įmanoma, reikėtų palaukti mėnesinių pabaigos ir tada atlikti tyrimą. Jei turite daugiau klausimų, kaip atlikti šį tyrimą, pasikonsultuokite su mūsų klinikos specialistais.