Žiemojantys paukščiai Lietuvoje: kaip padėti ir ko išmokti
Žiemojantys paukščiai Lietuvoje: kaip padėti ir ko išmokti
Paukščių globa žiemą - tai ne tik malonumas jaustis atliekant gerą darbą, bet ir puiki galimybė iš arčiau pažinti pačius ir padėti pažinti vaikams mūsų krašte žiemoti pasiliekančius paukščius, mokinti juos gerumo, atsakingumo, vaizdžiai paaiškinti gamtoje vykstančius procesus.
Šiais laikais ekologinis švietimas labai svarbus. Nuo to priklauso tolesnis vaiko santykis su gamta.
Paukščių pažinimas ir globa darželiuose
Sulaukę sausio mėnesio, „Drugelių“ grupės vaikai kartu su auklėtojomis Renata ir Juliana visą savaitę kalbėjosi tema „Paukšteliai žiemą“. Ši akcija peraugo į savaitės aktualią temą ir atsakymo į klausimą, kodėl paukšteliams sunku žiemą, vaikai ieškojo visą savaitę. Kalbėjo apie jų gyvenimą žiemos metu, aiškinosi, kodėl jiems reikia pagalbos ir kaip žmonės gali jiems padėti.
Iš pradžių vaikai susipažino su Lietuvoje žiemojančiais paukšteliais, aptarė jų kūno sandarą, išvaizdą. Prisiminę žiemojančius paukščius, muzikinio užsiėmimo metu kartu su meninio ugdymo mokytoja V. Valiukiene, žaidė muzikinius ratelius, imitavo paukštelių judesius. Vėliau visi kartu pamėginome atsakyti į klausimą: kodėl šaltą žiemą paukštelius reikia globoti ir atsakingai jais rūpintis?
„Boružiukų“ grupės vaikai, kartu su tėveliais vykdė projektą ,,Žiemojantys paukščiai“. Projekto idėja - susipažinti su žiemojančiais paukščiais, padėti jiems pergyventi nuožmią žiemą, mokyti vaikus pasigaminti įvairaus lesalo paukšteliams, atlikti kūrybines ir kitas užduotis. Mokytojos I. Buchaveckienė ir L. Survilienė plėtė vaikų žinias apie paukštelius. Vaikai tyrinėjo jų gyvenimo ypatumus žiemą.
Šiandien 2024-11-19 dieną grupės ,,Nykštukai”, ,,Saldainiukai”, ,,Saulutės” ir ,,Žvaigždutės” kartu su ornitologu Gediminu Petkumi nukeliavo į smagią pažintinę kelionę. Edukacija buvo skirta mažiausiems atradėjams siekiant supažindinti juos su žiemojančiais paukščiais ir jų gyvenimu žiemą. Užsiėmimo metu vaikai sužinojo, kurie paukščiai lieka Lietuvoje žiemą, ką jie valgo ir kaip saugosi nuo šalčio. Veiklos metu vaikai klausėsi pasakojimų apie paukščius, mokėsi atpažinti paukščių garsus. Taip pat vaikučiai mokėsi rūpintis paukščiais, kaip ir kokias pagaminti lesyklas ir sužinojo, kaip svarbu šaltuoju metų laiku juos maitinti.
Lesalo gaminimas ir lesyklėlių įrengimas
Ant stalo išdėliojome įvairias kruopas, vaikai jas turėjo palyginti ir kartu apsvarstyti, kurios kruopos tinka paukštelių lesinimui, o kurios netinka. Vaikai aptarė, kaip sunku žiemą rasti maisto. Vaikai gamino skanėstus paukščiams, kuriuos pakabino ant medžių, kad paukščiai nebūtų alkani.
Auklėtojos vaikams pasiūlė pasitelkiant STEAM veiklas pagaminti lesyklėles ir priberti lesalo paukšteliams. Labai džiugu, kad į pagalbą atskubėjo ir ugdytinių tėveliai. Jie sumeistravo tvirtas lesyklėles, kurios įkurdintos darželio teritorijoje esančiuose medžiuose ir ten vaikučiai kiekvieną dieną stengiasi paberti lesalo.
Į indelius su tirpintais taukais vaikai šaukšteliais sėmė, skaičiavo ir pylė įvairias kruopas, riešutus, sėklas, kurias išmaišė ir sudėliojo į paruoštas formeles. Kad skanėstai būtų paruošti, ugdytiniai juos išnešė į kiemą ir stebėjo, kas pasikeis. Kuomet nuo šalto oro taukai atšalo ir formelėse sukietėjo, paruoštus „skanėstus“ paukšteliams ugdytiniai pakabino kieme ant medžio šakų, sudėjo į lesyklas.
Kūrybinės veiklos ir parodos
Susipažinę su paukštelių išvaizda ir apsvarstę lesinimo ypatumus, ėmėmės daryti paukštelių atvaizdus iš įvairių medžiagų. Vaikai kūrė dailės darbą “ Paukšteliai žiemą“. Savarankiškai pasirinko, kurie aplikuos, kurie tapys su guašu. Vaikai, savarankiškai pasirinkę dailės priemones (guašas, plastilinas, popierius ir t.t.) ir atlikimo techniką (aplikaciją, tapyba ir t.t.) atliko kūrybinius darbelius.
Veiklų apie žiemojančius paukštelius metu, lopšelio ,,Bitučių“ grupės ugdytiniai darželyje piešė, spalvino, konstravo ir aplikavo paukščiukus, lesyklėles, klausėsi paukščių balsų įrašų, mokėsi trumpų eilėraštukų apie paukštelius, žaidė imitacinius žaidimus, išbandė įvairias menines priemones ir technikas, lavino vizualinę raišką.
Po to visi nusprendė surengti parodą „Paukšteliai žiemą“. Grupės patalpas papuošė kūrybinė vaikų darbelių parodėlė ,,Sparnuočiai“. Visų veiklų metu netrūko diskusijų, o daugiausia diskusijų vyko apie tai, kaip sunku žiemą paukšteliams rasti maisto.
Mokėsi įvardinti paukštelius, gamino jiems lesalą, kuriuo užpildė darželio teritorijoje esančias lesyklėles. Mokytojos nuoširdžiai dėkoja tėveliams, kad jie taip geranoriškai įsitraukė į projektą. Jie ne tik namuose kartu su vaikais lesino paukštelius, bet ir patys gamino lesyklėles.
Žiemojantys paukščiai Lietuvoje: kas lieka ir kodėl?
Žiema Lietuvoje - iššūkis ne tik žmonėms, bet ir paukščiams. Nors dalis sparnuočių išskrenda į šiltesnius kraštus, nemažai jų lieka žiemoti mūsų šalyje. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie paukščiai žiemoja Lietuvoje, kuo jie maitinasi, ar reikia juos lesinti ir kaip tai daryti teisingai. Taip pat panagrinėsime, kaip paukščių globa gali tapti puikia ekologinio švietimo priemone vaikams.
Lietuvoje žiemoja apie 70 paukščių rūšių, prisitaikiusių gyventi mūsų klimato sąlygomis. Klaipėdos universiteto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas teigia, kad Lietuvoje galima sutikti ne tik dalį čia nuolat gyvenančių paukščių, bet ir tuos, kurie atskrenda žiemoti lyg į šiltuosius kraštus. Vieni paukščiai skrenda ten, kur šilta, o kitiems svarbiausia - maistas. Pas mus žiemoja tie paukščiai, kurie sugeba susirasti maisto.
Lietuvoje lieka dalis varninių paukščių - varnos, kovai. Taip pat sėslūs žvirbliniai paukščiai, kurie maitinasi augalų sėklomis. Didelė dalis vandens paukščių taip pat pasilieka žiemoti Lietuvoje, o nemažai jūros paukščių netgi atskrenda čia žiemoti. Jūroje žiemą galima pamatyti tūkstančius įvairių ančių rūšių, rudakaklių narų ir kitų paukščių. Tačiau, pavyzdžiui, kormoranai dažniausiai išskrenda žiemoti kitur - apie 90 proc. jų palieka Lietuvą.
Miestuose lieka žiemoti tie paukščiai, kurie gali rasti maisto neužšąlančiuose vandens telkiniuose. Antys ir gulbės nebylės netgi išmoksta maisto prasimanyti iš žmonių. Klaipėdoje dažniausiai žiemojančius paukščius galima pamatyti Danės upėje prie Jono kalnelio ir kalnelio užutėkio, taip pat - Malūno tvenkinyje, Žardės tvenkiniuose. Šios vietos ilgiau neužšąla, todėl paukščiai čia laikosi ilgiau. O kartais tos vietos neužšąla dėl paukščių buvimo.
Kuo maitinasi žiemojantys paukščiai?
Žiemą paukščiai turi prisitaikyti prie riboto maisto pasirinkimo. Žvirbliniai ir smulkūs paukščiai (strazdai, kikiliai, svirbeliai): maitinasi augalų sėklomis, lesa ant krūmų bei medžių likusias uogas ir vaisius - šermukšnius, šaltalankius, vynuoges, obuolius.
Visaėdžiai paukščiai (kovai, varnos): lesa viską, ką randa.
Vandens paukščiai: skirstomi į dvi grupes - vieni maitinasi vandens augalais, kiti - žuvimis ar kitais jūros bestuburiais, moliuskais. Šie paukščiai maistą susiranda nardydami.
Ar reikia lesinti paukščius žiemą?
Ornitologų nuomonės dėl paukščių lesinimo žiemą skiriasi. Julius Morkūnas teigia, kad lesinimas kai kuriais atvejais nėra blogas dalykas. Pavyzdžiui, žvirbliai, geniai, strazdai, zylės, kurie randa lesalo lesyklėlėse, tikrai negauna tiek lesalo, kad taptų priklausomi nuo žmogaus. Tai labiau edukacija, kai vaikai mokomi apie paukščius, gamtą.
Lesinimas gali padėti paukščiams išgyventi žiemą, jei jis yra nuolatinis, jei nenustojama to daryti ir paukščiai lesykloje lankosi reguliariai. Tačiau nereikėtų paukščių lesinti tada, kai maisto natūraliai gamtoje dar yra pakankamai. Nereikėtų jų pratinti prie dirbtinai gaunamo maisto. Pavyzdžiui, kai vasarą antys be perstojo šeriamos batonu. Dalis ančių neišskrenda žiemoti ir lieka vietose, kur jos būna lesinamos.
Svarbu įvertinti gamtines sąlygas: jei paukščiai gali susirasti maisto, lesinti sparnuočių dar nereikėtų. Tačiau paspaudus šalčiams ir sumažėjus maisto kiekiui, reguliarus lesinimas gali padėti paukščiams išgyventi žiemą.
Kaip teisingai lesinti paukščius?
Jei nusprendėte lesinti paukščius žiemą, svarbu tai daryti teisingai, kad jiems nepakenktumėte.
Koks lesalas tinkamas?
Tai priklauso nuo paukščių rūšies.
- Lesykloms prie lango ar sode: tinka įvairios sėklos, kurios turi daug gemalų - saulėgrąžos, įvairios kitos smulkios sėklos ar kruopos - avižų dribsniai, baltos duonos trupiniai, papūgų lesalas. Geniams ar lipučiams galima duoti net šiek tiek sviesto, nes jis turi daug kalorijų ir yra naudingas. Dribsniai duotų daugiau naudos, jei būtų apvelti ar pašlakstyti saulėgrąžų aliejumi. Toks maistas tada ilgiau nesušąla ir yra kaloringesnis.
- Vandens paukščiams: reikėtų kuo natūralesnio maisto - grūdų. Jei nėra grūdų, tinka ir kruopos, dribsniai, taip pat daržovės. Daržoves reikėtų sutarkuoti, paberti į seklų vandenį ir paukščiai jas tikrai sules.
Kada pradėti lesinti?
Smulkiems paukščiams lesyklėlės gali kabėti ištisus metus. Praktikoje dažniausiai žmonės pradeda lesinti paukščius, kai pašąla, nuo gruodžio pradžios. Vandens paukščiams lesalo pradedama nunešti po Kalėdų, kai ant vandens telkinių susidaro stora ledo danga. Iki to laiko paukščiai, kurie norėjo išskristi, jau išskrido, tad lieka žiemojantieji. Bet kol nėra ledo, nėra prasmės lesinti.
Kur lesinti?
Lesinti geriausia specialiai tam įrengtoje lesykloje. Ji nebūtinai turi būti pirkta ir brangi - gali būti pagaminta iš namuose rastų daiktų, pavyzdžiui, plastikinio butelio. Svarbiausia, kad jos viršus būtų uždaras ir lesalas nuo kritulių nesudrėktų ir kad lesdami paukšteliai turėtų kur tupėti.
Svarbiausia - nuoseklumas: jei nusprendėte lesinti paukščius, lesinti juos turėsite viso sezono metu, nes yra blogiau pradėti lesinti ir nutraukti nei visai nepradėti lesinti. Sparnuočiai labai greitai pripranta prie lesyklos vietos ir to, kad ten gali rasti maisto, todėl neieško alternatyvų. Jeigu nebepasirūpinsite jų lesalu, jie gali žūti iš bado.
Paukščių stebėjimai ir tyrimai žiemą
Kiekvieną žiemą Lietuvos ornitologų draugija organizuoja vidurio žiemos žiemojančių vandens paukščių apskaitą, kuri vykdoma vieną savaitę visoje Lietuvoje. Dalyvauja ir Klaipėdos universiteto mokslininkai. Tą savaitę skaičiuojami visi vandens paukščiai, kur jie tuo metu gali būti. Tikrinami neužšąlantys vandens telkiniai, taip pat ir jūra. Toks tyrimas, kurio metu skaičiuojamas žiemojančių paukščių gausumas, jų populiacija, vyksta visoje Europoje sausio mėnesį. Pagal tai vertinama, kokių paukščių mažėja ar daugėja, kokie pokyčiai, kaip keičiasi konkrečiose šalyse žiemojančios rūšys.
5 Ways to Help Your Backyard Birds in Winter
Klimato kaita ir paukščių rūšių pokyčiai
Dėl besikeičiančio klimato pastebima tam tikrų paukščių rūšių kaitos tendencijų mūsų pajūryje. Tarkime, matome, kad lieka žiemoti daugiau garnių. Kai kurių rūšių paukščių, pavyzdžiui, jūrinių ančių, stipriai mažėja. Dabar jų populiacija yra vos 15-20 procentų to, kas buvo prieš 20-30 metų. Tam įtakos turi klimatas, antropogeninės veiklos, žvejyba, priegauda, plėšrūnai gamtoje. Susidėjus keliems faktoriams matomi ryškesni padariniai.
Paukščių nauda ir apsauga
Pagrindinė ir didžiausia sparnuočių nauda - tai kenkėjų naikinimas: žiemą paukščiai sulesa apie 90 proc. įvairių medžių, krūmų ir kitų augalų kenkėjų ir jų kiaušinėlių. Ne veltui, paukščiai yra vadinami miško, sodo ir daržo sanitarais. Ypač dideles problemas darže ir sode sukelia kurkliai: jie gali sunaikinti bet kokius augalus. Kurklius ir jų kiaušinėlius labai mėgsta įvairūs paukščiai, todėl rudenį kurklių užpultą dirvą rekomenduojama apdirbti itin giliai - iki 30 cm, nes taip į paviršių iškelsite kurklių lizdus.
Žiemą lesinti Lietuvoje žiemoti likusius paukštelius - mūsų pareiga, tačiau svarbu ir žinoti, kaip tai tinkamai daryti, kad noras padėti netaptų kenkimu miškų, sodų ir daržų sanitarams. Pas pasak ornitologų, svarbu nepradėti paukščių lesinti per anksti, nes dažnai čia maisto gaudami taip lengvai, į šiltuosius kraštus neišskrenda migruojantys paukščiai, kuriems žiema - nepakeliama.
