Ar galima vykti į užsienį su vaiku turint nedarbingumo pažymėjimą?
Ar galima vykti į užsienį su vaiku turint nedarbingumo pažymėjimą?
Ruošdami vaiką kelionei, iš anksto pasirūpinkite visais reikiamais dokumentais.
Vaikas, vykstantis į kelionę, privalo turėti galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę (gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai).
Būtina žinoti, kad vaiko gimimo liudijimas nėra asmens tapatybės dokumentas, todėl nepilnametis negali su šiuo dokumentu vykti į užsienį.
Svarbu: vaikų asmens dokumentai galioja trumpesnį laiką (2-5 metus), todėl, ruošdami vaiką kelionei, tėvai turėtų atkreipti dėmesį į jo kelionės dokumento galiojimo laiką.
Daugiau informacijos apie vaiko išvykimo į užsienio valstybes tvarką rasite Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos svetainėje internete.
Nedarbingumo pažymėjimas ir kelionės: bendri principai
Nedarbingumo pažymėjimas išduodamas asmeniui, kuris dėl ligos ar traumos laikinai negali dirbti. Pagrindinis tikslas - leisti asmeniui pasveikti ir atgauti darbingumą.
„Sodra“ nuolat prižiūri, ar nedarbingumo pažymėjimai gyventojams išduodami ir tęsiami pagrįstai bei ar gyventojai laikosi elgesio laikino nedarbingumo metu taisyklių.
Nedarbingumo laikotarpiu asmuo turi paklusti nustatytoms taisyklėms. Sergantis ir nedirbantis žmogus negali vartoti alkoholio ir kitaip svaigintis, dirbti, mokytis, keliauti, dalyvauti kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose arba elgtis taip, kad jo veiksmai galėtų užtęsti laikino nedarbingumo trukmę.
Sergantis žmogus, jeigu jam nustatytas sveikatą tausojantis režimas, gali nueiti į vaistinę, parduotuvę ar kitur, kur yra būtinybė ir nėra grėsmės užtęsti ligos trukmės ir užkrėsti kitų žmonių.
Valstybinė darbo inspekcija taip pat pažymi, kad nedarbingumo metu asmuo turi ilsėtis ir gydytis, o ne poilsiauti egzotiškose šalyse, pajūryje ar pramogauti renginiuose.
„Darbuotojo laikinas nedarbingumas - tai ne papildomas poilsis, atostogos ar laikas, skirtas asmeniniam laisvalaikiui. Šį laiką darbuotojas turi išnaudoti įveikti ligai ir atgauti darbingumui.
Nedarbingumo metu darbuotojui už dvi darbo dienas ligos išmoką moka darbdavys, vėliau - „Sodra“. Todėl šiuo laikotarpiu galioja sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų nustatytos elgesio nedarbingumo metu taisyklės.
Gydytojas, išduodamas nedarbingumo pažymėjimą, turi pasirašytinai supažindinti ligonį tiek su gydymosi režimu, tiek su minėtomis elgesio taisyklėmis, kurių sergantis darbuotojas privalo laikytis.
Elgesio taisyklės nedarbingumo metu
Išduodamas nedarbingumo pažymėjimą, gydytojas supažindina pacientą su gydymosi režimu ir elgesio taisyklėmis, galiojančiomis laikino nedarbingumo metu.
Pagrindinės taisyklės, kurių reikia laikytis:
- Laikytis gydytojo nustatyto režimo.
- Nevartoti alkoholio ir kitaip nesvaigintis.
- Nedirbti ir nesimokyti.
- Nekeliauti nei Lietuvoje, nei užsienyje, nedalyvauti kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose.
- Žmogaus veiksmai neturi užtęsti laikino nedarbingumo trukmės - priešingai, šis laikotarpis turėtų būti skirtas poilsiui ir gydymuisi.
Pažeidus taisykles, ligos išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas.
„Sodros“ pozicija dėl kelionių į užsienį
„Sodra“ nurodo, kad asmuo turi laikytis gydytojo nustatyto režimo.
„Sodra“ keičiasi informacija su kai kuriomis institucijomis, dėl to iš karto sužinos, jei nedarbingumą turintis asmuo sugalvos išvykti iš Lietuvos.
Tai, kad „Sodra“, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, gauna duomenų apie nedarbingumo laikotarpiu iš Lietuvos išvykstančius žmones, yra tiesa.
Šie atvejai nėra dažni ir kiekvienas jų sprendžiamas individualiai, įvertinant turimus dokumentus apie kelionės tikslą ir kitus faktus.
Jei nedarbingumo metu pas užsienio specialistus konsultuotis vykstama gydytojo siuntimu ar atliekamos kitos Sveikatos apsaugos ministerijos finansuojamos procedūros, arba žmogus važiuoja gydytis ar atlikti reikalingų procedūrų savo lėšomis - jokių nesklandumų nekyla.
Net jei jis vyko, pavyzdžiui, savo atatostogų laikotarpiu, už gydymosi užsienyje laiką, kol buvo nedarbingas, yra mokama ligos išmoka.
Tiesa, tais atvejais, kai žmogus negali pateikti gydymąsi užsienyje įrodančių dokumentų, laikoma, kad jis pažeidė elgesio nedarbingumo metu taisykles ir ligos išmoka už tą laikotarpį nėra mokama.
„Sodra“ neseka laikiną darbingumą turinčio asmens, priešingai, dažniausiai tikrina išdavimo teisėtumą, o visus kitus pažeidimus dažniausiai nustato po skundų, kurių gauna iš darbdavių, institucijų, gyventojų ar pačių gydytojų.
„Nustačius pažeidimą nuo tos dienos nutraukiamas ligos išmokos mokėjimas. Jeigu nustatoma, kad taisyklės buvo pažeistos anksčiau, o gyventojas po to gavo ligos išmoką, „Sodra“ pareikalaus atlyginti žalą - sugrąžinti tą išmokos dalį, kuri išmokėta nustačius pažeidimą.
Ar galima vykti į užsienį su vaiku turint nedarbingumo pažymėjimą?
Atsakymas į šį klausimą nėra vienareikšmis ir priklauso nuo kelių veiksnių:
Gydytojo leidimas:
Prieš planuojant kelionę, būtina pasitarti su gydytoju, kuris išrašė nedarbingumo lapelį. Gydytojas įvertins, ar kelionė nepakenks jūsų sveikatai ir gydymo procesui. Jei gydytojas sutinka, jis gali pateikti raštišką leidimą arba pažymą, kad kelionė yra suderinama su gydymu.
Kelionės tikslas:
Jei kelionė yra susijusi su gydymu ar reabilitacija (pvz., sanatorijoje), ji paprastai yra leistina ir gali netgi būti naudinga sveikatai. Tačiau jei kelionės tikslas yra poilsis ar turizmas, reikėtų būti atsargiems, nes tai gali būti traktuojama kaip gydymo proceso pažeidimas.
Vaiko priežiūros poreikis:
Jei kelionė su vaiku yra būtina dėl jo priežiūros (pvz., vaikas serga ir jam reikalinga priežiūra užsienyje), tai gali būti pateisinama priežastis. Tačiau būtina turėti gydytojo patvirtinimą, kad vaiko priežiūra užsienyje yra būtina.
Su vienu iš tėvų, vaiką lydėti įgaliotu asmeniu vykstančiam ar vienam keliaujančiam vaikui raštiško vieno iš tėvų sutikimo nereikia, jeigu vaikas vyksta į Šengeno erdvei priklausančią valstybę.
Su tėvais, globėju, vaiką lydėti įgaliotu asmeniu ar vienam keliaujančiam vaikui vykstant į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, būtina laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 302 patvirtinto „Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo“.
Laikantis šiame nutarime įtvirtintos tvarkos, vaikui, su vienu iš tėvų vykstančiam į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, antrojo tėvo sutikimo tam, kad vaikas išvyktų, nereikia.
Jei vaikas vyksta vienas ar su jį lydinčiu asmeniu (ne su vienu iš tėvų), Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkto pareigūnams turi būti pateikiamas bent vieno iš tėvų arba globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas, kad vaikas išvyktų vienas ar su jį lydinčiu asmeniu, ir šio sutikimo kopija.
Sutikime parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno, arba seniūno.
Vaikui išvykstant į užsienio valstybę su jį lydinčiu asmeniu, bent vieno iš tėvų arba globėjo (rūpintojo) rašytiniame sutikime turi būti nurodyti vaiką lydinčio asmens ir vaiko duomenys: vardas, pavardė, gimimo data arba asmens kodas, Lietuvos Respublikos piliečio paso, asmens tapatybės kortelės arba kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento duomenys (numeris, kas ir kada išdavė), galiojimo laikas.
Tuo atveju, kai vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų, su kuriuo jis vykstasi į užsienio valstybę, pavarde, Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkto pareigūnams pareikalavus pateikiamas vaiko gimimo liudijimas.
Vaiko, kuriam yra nustatyta globa (rūpyba), globėjas (rūpintojas), vaikų globos (rūpybos) institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki numatomo vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybę, privalo raštu informuoti savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybą (skyrių) apie numatomą vaiko laikiną išvykimą į užsienio valstybę, nurodydamas kelionės tikslą, trukmę ir šalį, į kurią vaikas išvyksta.
Šie reikalavimai netaikomi asmenims, iki 18 metų amžiaus sudariusiems santuoką (įgijusiems visišką civilinį veiksnumą) arba teismo tvarka pripažintiems visiškai veiksniais (emancipuotiems).
Galimos pasekmės, jei kelionė trukdo gydymui
Jei „Sodra“ ar darbdavys nustato, kad kelionė buvo nesuderinama su gydymosi režimu, gali būti nutrauktos nedarbingumo išmokos.
Gali kilti darbo ginčų, jei darbdavys laikys, kad kelionė pažeidė jūsų pareigas gydymosi metu.
Jei Socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra) ar darbdavys nustato, kad kelionė buvo nesuderinama su gydymosi režimu, gali būti nutrauktos nedarbingumo išmokos.
Gali kilti darbo ginčų, jei darbdavys laikys, kad kelionė pažeidė jūsų pareigas gydymosi metu.
Rekomendacijos
Jei planuojate vykti į užsienį su vaiku turint nedarbingumo pažymėjimą, rekomenduojama:
- Pasitarkite su gydytoju ir gaukite raštišką leidimą.
- Informuokite darbdavį apie savo planus, jei manote, kad tai būtina.
- Užtikrinkite, kad kelionė neprieštarauja gydytojo nurodymams.
- Jei kyla abejonių, pasitarkite su „Sodros“ atstovais dėl kelionės suderinamumo su nedarbingumu.
- Nepamirškite, kad kelionė neturi trukdyti gydymosi procesui ir turi būti suderinama su jūsų sveikatos būkle.