Vidurių užkietėjimo gydymas kūdikiams ir vaikams

Vidurių užkietėjimo gydymas kūdikiams ir vaikams

Vidurių užkietėjimas yra dažna įvairaus amžiaus vaikus varginanti problema, net 17-40 proc. atvejų pasireiškianti vaikams iki vienų metų. Šiam sutrikimui būdingas retas ir / ar skausmingas tuštinimasis, išmatų nelaikymas, pilvo skausmas, dėl šių simptomų blogėja vaiko gyvenimo kokybė, todėl vaikas ir jo šeima patiria nuolatinį stresą, didėja sveikatos priežiūros išlaidos. Nors vidurių užkietėjimo etiologija gali būti įvairi, neretai nerandama organinių jo išsivystymo priežasčių. Viena vidurių užkietėjimo priežasčių - funkcinis vidurių užkietėjimas - sudaro apie 9,5 proc. atvejų.

Vidurių užkietėjimas - tai apsunkintas tuštinimasis, kai vaikas tuštinasi rečiau kaip 3 kartus per savaitę. Tai ne visada yra liga, o ženklas, kad organizmui reikia daugiau dėmesio - tinkamos mitybos, skysčių ir emocinio balanso. Kiekvieno suaugusiojo, vaiko tuštinimosi dažnis yra nevienodas ir tai yra normalu, nes priklauso nuo to, ką ir kiek valgo, paveldėtų savybių ir daugelio kitų priežasčių. Vidurių užkietėjimas diagnozuojamas tuomet, kai konkretaus vaiko tuštinimosi dažnis suretėjo ne mažiau kaip 2 kartus per atitinkamą laikotarpį ir išmatos taip pasikeitė, kad tapo kieto stulpo arba spiriukų pavidalo.

Per paskutinį dešimtmetį labai padaugėjo kūdikių ir mažų vaikų (iki 10 m.), sergančių vidurių užkietėjimu. 3 - 10 % iš visų apsilankymų pas vaikų ligų gydytojus yra susiję su vidurių užkietėjimu. Sutrikimui būdinga kietos išmatos, retas tuštinimasis, stipri stanga tuštinantis, nevisiško išsituštinimo pojūtis, išmatų susikaupimas storojoje žarnoje dėl nevisiško išsituštinimo. Visi šie požymiai gali atsirasti po vieną, arba būti vienas kito sukeliami.

Kas yra funkcinis vidurių užkietėjimas?

Funkcinis vidurių užkietėjimas yra viena vaikų vidurių užkietėjimo priežasčių, kurią geriausiai apibūdina 2016 metais sudaryti ROMA IV kriterijai. ROMA IV kriterijai pagal vaikų amžių suskirstyti į dvi grupes: vienai grupei priskiriami vaikai iki 4 metų, kitai grupei - 4 metų ir vyresni vaikai. Funkcinis vidurių užkietėjimas diagnozuojamas, kai nėra nustatytos organinės vidurių užkietėjimo priežasties, jei atitinka ≥2 kriterijus pagal ROMA IV, simptomai iki 4 metų vaikams trunka ne mažiau kaip 1 mėnesį, o nuo 4 metų kartojasi ne mažiau kaip 1 kartą per savaitę ir trunka 1 mėnesį ar ilgiau. Taigi funkcinio vidurių užkietėjimo diagnostika remiasi tinkamu anamnezės surinkimu bei organinių priežasčių, tokių kaip celiakijos, hipotirozės, cukrinio diabeto, Hirschsprungo ligos, vitamino D perdozavimo, vaistų ar kitų priežasčių sukelto vidurių užkietėjimo, atmetimu. Pagal ESPGHAN ir NASPGHAN rekomendacijas, funkcinio vidurių užkietėjimo diagnozei patvirtinti nėra rekomenduojamas digitalinis tiesiosios žarnos tyrimas ar įvairūs radiologiniai žarnyno tyrimai.

Funkcinės kilmės vidurių užkietėjimas yra nustatomas nesant organinės priežasties. Ši grupė sudaro 90 - 95 % visų vidurių užkietėjimų. Dažniausiai prasideda 2 - 4 m. vaikams. Sąlygoja pvz.: baimė tuštintis ne namuose, neteisingas pratinimas prie puoduko, nepakankamas kiekis augalinių skaidulų maiste ir pan. Viena iš dažniausių funkcinio vidurių užkietėjimo priežasčių - skausmingas tuštinimasis. Tuomet vaikas sąmoningai bando sulaikyti išmatas. Išmatoms ilgai būnant storojoje žarnoje, jų daugėja, jos sausėja. Ilgainiui tiesioji žarna prisitaiko prie padidėjusio išmatų tūrio, o tuo pačiu silpnėja poreikis tuštintis. Kai tiesiosios žarnos sienelė išsitempia, ir žarna persipildo išmatomis, atsiranda tepimas išmatomis - enkoprezė.

Funkcinio vidurių užkietėjimo ROMA IV kriterijai [9-10]
Amžiaus grupė Kriterijai
<4 metų vaikams Tuštinimasis ≤2 kartus per savaitę
Užsitęsusio išmatų susilaikymo anamnezė
Skausmingas ir pasunkėjęs tuštinimasis
Periodiškas tuštinimasis gausiomis stambiomis išmatomis, galinčiomis užkimšti tualetą
Kartu gali pasireikšti padidėjęs irzlumas, sumažėjęs apetitas ar ankstyvas sotumas, praeinantys po pasituštinimo stambiomis išmatomis
Funkcinis vidurių užkietėjimas diagnozuojamas nesant nustatytų organinių priežasčių, jei atitinka ≥2 kriterijus ir trunka ne mažiau kaip 1 mėnesį
≥4 metų vaikams Enkoprezė (kelnaičių tepimas išmatomis) bent 1 kartą per savaitę, esant susiformavusiems tuštinimosi įgūdžiams
Didelės išmatų masės, koprolitų susikaupimas tiesiojoje žarnoje
Tuštinimasis tualete ≤2 kartus per savaitę
Išmatų sulaikymo pozos ir išmatų susilaikymo anamnezė
Skausmingas ir pasunkėjęs tuštinimasis
Funkcinis vidurių užkietėjimas diagnozuojamas nesant nustatytų organinių priežasčių, jei atitinka ≥2 kriterijus, simptomai kartojasi ne mažiau kaip kartą per savaitę ir trunka ne mažiau kaip 1 mėnesį

Vidurių užkietėjimo priežastys

Kūdikiams ir vaikams būdingi 3 laikotarpiai, kuomet dažniausiai pasireiškia vidurių užkietėjimas:

  • Staiga atsiradusio (nepriklausomai nuo vaiko amžiaus) vidurių užkietėjimo priežastys: pasikeitusi dieta (vaikas gauna daug smulkaus malimo miltinių produktų ir mažai daržovių, vaisių); sąmoningai nesituština, nes tuštinimosi procedūra kelis kartus jam sukėlė nemalonius jutimus; vaikas gydomas vaistais, kurie lėtina žarnyno judesius; vaikas gydytas antibiotikais (šiuo atveju tiks „gerosios“ žarnyno bakterijos).
  • Mamos pastebi, kad kūdikiams viduriai užkietėja, kai trūkstant motinos pieno jie maitinami mišiniais. Netinkamas ar neteisingai paruoštas mišinukas. Pastebima, kad su vidurių užkietėjimus dažniau susiduria mišinuku maitinami kūdikiai.
  • Primaitinimas. Viduriai neretai užkietėja ir pradėtiems primaitinti mažyliams, nes organizmui reikia laiko apsiprasti su naujais produktais. Labiausiai tikėtina, kad vidurių užkietėjimas gali pasireikšti mitybą papildant naujais pieno produktais, taip pat keliais grūdų produktais (ryžiais, baltų miltų gaminiais).

Vidurių užkietėjimo priežastys skirstomos į dvi grupes:

  • Funkcinės kilmės vidurių užkietėjimas yra nustatomas nesant organinės priežasties.
  • Organinės kilmės vidurių užkietėjimas yra, kuomet nustatomi įvairūs storosios žarnos ar kitų organų patologiniai pokyčiai. Pvz.: įgimtas išangės nebuvimas, išangės susiaurėjimas, dubens navikai, metabolinės ir virškinamojo trakto ligos, stuburo smegenų traumos, vaistai ir kt.

Kitos priežastys gali būti:

  • Skysčių trūkumas - viena pagrindinių vidurių užkietėjimo priežasčių.
  • Skaidulų trūkumas. Primaitinamiems vaikams reikėtų duoti daugiau košių, daug ląstelienos turinčių vaisių, daržovių.
  • Stresas. Pokyčiai darželyje, mokykloje ar šeimos aplinkoje gali paveikti žarnyno veiklą.
  • Ligos. Vidurių užkietėjimas gali signalizuoti ir gerokai rimtesnes ligas, tačiau jos pasitaiko labai gerai. Jeigu įtariate, kad viduriai užkietėjo naujagimiui iki 4 mėn. amžiaus, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.
  • Vaiko baimė tuštintis jam neįprastoje aplinkoje, nes ten yra „kitaip“ nei namuose - nepatogus tualetas, tuštindamasis vaikas negali likti vienas, neužsidaro durys, nėra kabliuko, ne toks tualetinis popierius arba jo visai nėra. Tada vaikas sąmoningai vidurius „užlaiko“ - tai nėra tikrasis vidurių užkietėjimas.

Vidurių užkietėjimo požymiai

Pagrindiniai vidurių užkietėjimo požymiai:

  • Pilvo skausmas, pilvo pūtimas.
  • Retas tuštinimasis kietomis išmatomis (rečiau nei 3 kartus per savaitę), epizodinis išsituštinimas didelės apimties ir kiekio išmatomis, tepimo išmatomis požymiai, skausmingas tuštinimasis.
  • Išmatų sulaikymo požymis - pilvo apčiuopos metu jaučiamos išmatos storojoje žarnoje.
  • Apetito praradimas, bloga nuotaika.
  • Šlapimo nelaikymas, šlapimo takų infekcijos (ypač dažnai pasitaiko mergaitėms, kai persipildžiusi tiesioji žarna spaudžia šlapimo pūslę sutrinka šlapinimosi funkcija).

Jei jaunesnis nei 4 metų vaikas tuštinasi rečiau nei 3 kartus per savaitę. Arba jei tuštinasi dažniau, bet kartu pasireiškia skausmingas tuštinimasis, išmatų nelaikymo simptomai. Vyresniems nei 4 metų vaikams vidurių užkietėjimas diagnozuojamas, jei yra bent du iš šių kriterijų:

  • Tuštinimasis 2 kartus per savaitę ar rečiau (nevartojant laisvinamųjų vaistų).
  • Du ar daugiau tepimo išmatomis atvejai per savaitę.
  • Periodinis labai gausių išmatų pasišalinimas.
  • Čiuopiami dariniai storojoje ar tiesiojoje žarnoje.

Kūdikiams, kurie maitinami tik motinos pienu yra normalu tuštintis nuo 1 karto per dieną iki 1 karto per savaitę. Svarbu, kad kūdikio bendra būklė būtų gera, jis valgytų įprastai, tuštintųsi lengvai, minkštomis išmatomis, be priemaišų.

Kūdikių mitybos schema

Vidurių užkietėjimo gydymo būdai

Gydymą reikia skirti individualiai, atsižvelgiant į vidurių užkietėjimą sukėlusią priežastį, kuri turėtų būti pašalinama. Vidurių užkietėjimo gydymas susideda iš kelių dalių:

Nemedikamentinis gydymas

Funkciniam vidurių užkietėjimui gydyti gali būti pasitelktos tiek farmakologinės, tiek nemedikamentinės priemonės, tokios kaip pakankamas skysčių ir skaidulų vartojimas, mankštos bei reguliaraus tuštinimosi įpročių ugdymas. Tuštinimosi įpročių ugdymas gali turėti teigiamą poveikį. Svarbu taisyklingas sėdėjimas ant puoduko, tualeto. Mokymo tuštintis. Reikia rašyti tuštinimosi dienoraštį, skatinti vaiką už pasiektą teigiamą rezultatą.

Mitybos principai:

  • Vengti: miltinių gaminių, manų, ryžių kruopų, kakavos turinčių produktų, šviežio pieno.
  • Daugiau: augalinės kilmės skaidulų turinčio maisto (vaisių, daržovių ir kruopų). Siektinas tikslas: pusę vaiko dienos maisto normos turėtų sudaryti augalinės kilmės produktai.
  • Tinka tirštos, tik ką pagamintos sultys bei vaiko mėgstami skysčiai. Vietoje sulčių, kad ir tirštų, geriau tinka daržovių bei vaisių tyrelės.
  • Visiems baltų miltų duonos patiekalus pakeiskite juodų ruginių ar pilkų (avižinių) miltų gaminais su saulėgrąžomis, smulkintais grūdais.
  • Šviežią pieną pakeiskite jogurtu be priedų, kefyru, rūgpieniu.
  • Tinka avižų dribsnių košės ir kiti jų patiekalai, o ryžių, kukurūzų, manų košes pakeiskite grikių koše.
  • Kasdien su daržovių garnyru dukrai duokite minkštai išvirtos smulkintos mėsos arba paukštienos, kartą per savaitę - žuvies.
  • Užkandžiams duokite vaisių, senelio sode užaugusių uogų, o ne sausainių.
  • Neduokite arbatžolių arbatų.
  • Didesnėse maisto parduotuvėse yra sveiko, ekologinio maisto poskyrių, o juose - įvairių produktų, pagamintų su sėlenomis.

Fizinė aktyvumas:

  • Fizinis aktyvumas skatina žarnyno veiklą. Net paprasti kasdieniai pasivaikščiojimai, šokiai ar žaidimai lauke padeda reguliuoti virškinimo sistemą.
  • Kūdikiams padeda švelnus pilvo masažas ir kojyčių mankšta, o vyresniems vaikams - aktyvios pramogos, skatinančios judėjimą.
  • Kasdien guldykite vaiką ant pilvuko, jį kalbinkite, žaiskite, palaikykite už rankyčių, rodykite įvairius daiktus.

Tualeto įpročiai ir emocinis komfortas:

  • Daug vaikų vengia eiti į tualetą, jei ten jaučiasi nepatogiai ar bijo skausmo. Todėl tėvų užduotis - padėti sukurti ramią, saugią aplinką.
  • Leiskite vaikui eiti į tualetą be skubėjimo, geriausia - tuo pačiu metu kasdien, pavyzdžiui, po pusryčių.
  • Padėkite jam atsipalaiduoti - skaitykite knygelę, leiskite klausytis ramios muzikos ar sėdėti ant specialaus vaikiško dangčio.

Medikamentinis gydymas

Jei išbandžius nemedikamentinius vidurių užkietėjimo gydymo metodus efektas nepakankamas, reikalingas papildomas medikamentinis gydymas. Vaikų vidurių užkietėjimui gydyti rekomenduojami osmosiniai laisvinamieji, kurie padidina skysčių kiekį žarnyne, išmatos suminkštėja ir palengvėja tuštinimasis. Osmosiniams laisvinamiesiems priskiriami makrogoliai (dar vadinami polietilenglikoliais), blogai absorbuojami disacharidai (pvz., laktuliozė) ir blogai absorbuojami jonai (pvz., magnio hidroksidas). Dėl galimo nepageidaujamo poveikio, kai gali pasireikšti gyvybei pavojingas elektrolitų balanso sutrikimas, blogai absorbuojami jonai (pvz., magnio, kalio druskos ar fosfatai) pediatrijoje nėra rekomenduojami.

E-vaistinėje parduodami ne tik greitai vidurius laisvinantys vaistai, tačiau ir įvairūs kiti, užkietėjimo simptomus mažinantys nereceptiniai medikamentai. Čia rasite vaikams arba suaugusiems skirtų vaistų nuo vidurių užkietėjimo iš Duphalac, Guttalax, Microlax, ŠVF ir kitų gamintojų. Nereceptiniai vaistai nuo vidurių užkietėjimo gali būti įvairių formų, įskaitant tabletes, miltelius, skysčius ar žvakutes. Priklausomai nuo pasirinkto produkto, šie vaistai gali veikti skirtingais būdais: kai kurie minkština išmatas, kad lengviau pasišalintų, o kiti skatina žarnyno judesius. Tam tikrose situacijose, kaip prieš operacijas ar endoskopinius tyrimus, rekomenduojama išvalyti žarnyną, ir tam dažnai skiriami specialūs vaistai, kurie pagreitina šį procesą.

Makrogolis 4 000 ir makrogolis 3 350

Pirmojo pasirinkimo osmosiniai laisvinamieji vidurių užkietėjimui gydyti yra makrogoliai. Makrogoliai, arba polietilenglikoliai, yra didelės molekulinės masės ilgi linijiniai polimerai, prie kurių vandens molekulės jungiasi vandenilinėmis jungtimis. Makrogoliai yra nerezorbuojami ir nemetabolizuojami. Pagal molekulės dydį daltonais (Da, atominis masės vienetas) išskiriami 4 000 Da ir 3 500 Da makrogoliai, kurie gali būti skiriami be / su elektrolitais. Įvairiais tyrimais įrodyta, kad makrogolis 4 000 yra kai kuriais aspektais pranašesnis ar bent ne mažiau efektyvus nei makrogolis 3 500 su elektrolitais. 4 savaites trukusiame tyrime skiriant makrogolį 4 000, stebėtas reikšmingai dažnesnis tuštinimasis (p=0,025), nei vartojant makrogolį 3 500 su elektrolitais, bet kitų reikšmingų skirtumų nenustatyta. Makrogolis 4 000 buvo reikšmingai priimtinesnis (p<0,001) nei makrogolis su elektrolitais dėl vartojimo būdo ir skonio savybių, tačiau skirtumo tarp gydymo režimo laikymosi stebėta nebuvo. Įvairiuose tyrimuose įrodyta, kad skirtingo amžiaus vaikams ir net suaugusiesiems makrogolis 4 000 yra gerai toleruojamas. Palyginti makrogolį 4 000 ir makrogolį 3 350/4 000 su elektrolitais, šių vaistų toleravimas yra panašus, o metaanalizėje įvertinus vaistų saugumą ir toleravimą, reikšmingų skirtumų nerasta.

Makrogolis 4 000 ir laktuliozė

Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad gydant lėtinį vidurių užkietėjimą makrogolis 4 000 yra efektyvesnis nei laktuliozė. Nustatyta, kad vartojant makrogolį 4 000 reikšmingai labiau padažnėjo tuštinimasis, pagerėjo išmatų konsistencija (išmatos minkštesnės) bei pagerėjo kiti simptomai, nei vartojant laktuliozę 2-4 savaites trukusiuose tyrimuose. 4 savaičių trukmės atsitiktinių imčių, dvigubai aklame, kontroliuojamajame tyrime tirti 12-36 mėnesių vaikai (N=87), kuriems nustatytas funkcinis vidurių užkietėjimas. 4 savaites jie buvo gydyti laktulioze arba makrogoliu 4 000. Palyginti tuštinimosi dažnį prieš skiriant gydymą ir po 4 savaičių gydymo, geresnis tuštinimosi efektas stebėtas makrogolį 4 000 nei laktuliozę gavusiems vaikams: makrogolį 4 000 gavusiųjų tuštinimosi dažnis padidėjo nuo 0,5 iki 1,1 tuštinimųsi per dieną, o laktuliozę gavusiųjų - nuo 0,7 iki 0,8 tuštinimųsi per dieną. Be to, vertinant gydymo rezultatus kas savaitę, makrogolio 4 000 grupėje tuštinimosi dažnis buvo didesnis jau po pirmosios savaitės gydymo ir išliko didesnis viso stebėjimo metu, palyginti su laktuliozės grupe. Kito 12 savaičių trukmės tyrimo pabaigoje tarp vartojusiųjų makrogolį 4 000 ir laktuliozę tuštinimosi dažnis reikšmingai nesiskyrė, tačiau makrogolį 4 000 vartojusių vaikų išmatų konsistencija buvo geresnė, taip pat registruotas geresnis apetitas, mažesnis išmatų susikaupimas tiesiojoje žarnoje bei mažesnis klizmavimo poreikis. Atsitiktinių imčių tyrimų metaanalizėje dėl lėtinio vidurių užkietėjimo gydytiems vaikams stebėtas geresnis makrogolio 4 000 efektyvumas, palyginti su laktulioze ar kitais laisvinamaisiais ne makrogoliais. Makrogolį 4 000 vartojusiems tiriamiesiems registruotas dažnesnis tuštinimasis, geresnė išmatų konsistencija, sumažėję pilvo skausmai ir mažesnis papildomų laisvinamųjų vartojimo poreikis. Tiek makrogolio 4 000, tiek laktuliozės toleravimas yra panašus, tačiau 3 mėnesius makrogolį 4 000 gavusiems vaikams naujai pasireiškusio ar pablogėjusio vėmimo epizodų buvo mažiau (p<0,05), taip pat trumpesnė vidutinė dujų kaupimosi žarnyne trukmė (p=0,05).

Ligos simptomų prognozė ir komplikacijos

Funkcinio vidurių užkietėjimo prognozė pagal ESPGHAN ir NASPGHAN nutarimą priklauso nuo įvairių veiksnių, tačiau tarp besikreipusių į vaikų gastroenterologus apie 50 proc. vaikų pasveiks (tuštinimasis ≥3 kartus per savaitę be išmatų susilaikymo) ir nebevartos laisvinamųjų vaistų po 6-12 mėnesių gydymo. Maždaug 10 proc. vaikų jausis gerai tik vartodami laisvinamuosius, 40 proc. vaikų skųsis vidurių užkietėjimo simptomais nepaisant medikamentų vartojimo. Po 5 ir 10 metų atitinkamai 50 ir 80 proc. vaikų nebevartos laisvinamųjų. Kuo vėliau nuo simptomų pradžios pradedamas medikamentinis gydymas (>3 mėnesiai nuo simptomų pradžios), tuo vidurių užkietėjimui būdingi simptomai trunka ilgiau.

Laiku nepašalinus vidurių užkietėjimo priežasties ar netinkamai gydant, sutrinka virškinimo organų funkcija. Dėl intoksikacijos žarnų turiniu nukenčia ir kitų organų veikla, prasideda mažakraujystė, lėtėja vaiko fizinė raida, liga gali komplikuotis žarnų uždegimu ar ūminiu žarnų nepraeinamumu. Užsitęsęs vidurių užkietėjimas gali būti pasikartojančių pilvo skausmų bei išmatų nelaikymo priežastis. Nuolatinis su tuštinimusi susijęs diskomfortas sukelia vaiko psichikos sutrikimus, kurie ypač ryškėja pradėjus nelaikyti išmatų. Vaikams, dalinai nelaikantiems išmatų gali ryškėti socialiai nepriimtinas elgesys, agresyvumas.

Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos, susijusios su vidurių užkietėjimu:

  • Išangės įplėšos.
  • Kraujavimas tuštinantis.
  • Tepimo išmatomis požymiai - enkoprezė.
  • Šlapimo nelaikymas.
  • Kartojasi šlapimo takų infekcijos.
  • Tiesiosios žarnos iškritimas.
  • Žarnyno nepraeinamumas.
  • Hemorojiniai mazgai (retai).
  • Lėtinės intoksikacijos simptomai - fizinės raidos atsilikimas, karščiavimas be priežasties, anemija, galvos skausmai.

Vaiko, kuriam yra vidurių užkietėjimas, priežiūra

Pradėjus gydymą, ligonis turi reguliariai (kas 4 sav., vėliau kas 3 mėn.) lankytis pas vaikų proktologą. Būtina sekti gydymo eigą, bei kontroliuoti pasiektus rezultatus. Gali reikėti keisti vaistų dozes, atsižvelgiant į jų poveikį, pratęsti gydymo trukmę, kad išvengti ligos atkryčio.

70-100% sergančių funkciniu vidurių užkietėjimu pasveiksta. Tačiau ligos eiga linkusi pasikartoti. Lėtinis vidurių užkietėjimas dažniausiai tęsiasi ilgai ir gydymas atitinkamai užtrunka ilgai. Būtina žinoti, kaip vaikas tuštinasi, o pastebėjus, kad tuštinasi sunkiai, retai ar skausmingai, reikia kreiptis į specialistą (vaikų proktologą, vaikų gastroenterologą). Paskyrus gydymą išmatas minkštinančiais vaistais, būtina stebėti, kaip keičiasi išmatos, koks tuštinimosi dažnis, nes dozes gali reikėti koreguoti.

Vaiko mitybos raciono pavyzdys su skaidulomis

tags: #berimas #vaikui #po #viduriu #uzkietejimo