Autizmo Spektro Sutrikimų Turinčių Vaikų Ugdymas Lietuvoje: Metodai ir Praktikos
Autizmo Spektro Sutrikimų Turinčių Vaikų Ugdymas Lietuvoje: Metodai ir Praktikos
Lietuvoje kasmet nustatoma apie 300 naujų autizmo atvejų, o šis skaičius nuolat auga. Autizmo spektro sutrikimai (ASS) pasižymi didele įvairove: vieni vaikai kalba laisvai, kitiems kalba teikia sunkumų arba jos nėra visai; intelektiniai gebėjimai gali būti aukšti arba sutrikę; kai kurie vaikai yra savarankiški, kitiems reikalinga nuolatinė globa. Šis individualių skirtumų ir įvairovės spektras kelia nemažai iššūkių pedagogams, dirbantiems su šiais vaikais.
Viena iš iniciatyvų, siekiant padėti ugdymo įstaigoms ir specialistams, buvo leidyklos „Šviesa“ įgyvendintas projektas „Naujų metodų taikymas ugdant vaikų autistų muzikinius gebėjimus“. Šio projekto metu buvo pastebėta, kad Lietuvoje trūksta profesionalios, moksliniais tyrimais pagrįstos metodinės literatūros apie autizmo spektro sutrikimus, vaikų raidos ir ugdymo ypatumus bei metodus. Siekiant užpildyti šią spragą ir padėti pedagogams, buvo suburta įvairių sričių specialistų komanda: muzikos mokytojai, muzikos terapeutai, specialieji pedagogai, mokslininkai ir kiti su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais dirbantys profesionalai.
Projekto rezultatas - „Gerosios praktikos vadovas“, kuriame sukaupta vertinga patirtis ir žinios. Šis vadovas skirtas padėti pedagogams geriau suprasti autizmo spektro sutrikimus turinčius vaikus, užmegzti su jais kontaktą, pasiūlyti muzikinių veiklų ir žaidimų, skatinančių vaiko raidą, taip pat priminti apie bendradarbiavimo su vaiko šeima ir kitais specialistais svarbą. Kaip teigia vienas iš vadovo autorių, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas Rolandas Aidukas, muzika ugdymo procese yra tokia pat svarbi kaip ir kalbos mokymas, todėl tarpdalykiniai tyrimai ir požiūris į šią problemą yra itin reikšmingi.
Leidinyje pedagogai ras muzikinio ugdymo srities mokslinių tyrimų apžvalgą, informaciją apie autistiškų vaikų raidos ir ugdymo ypatumus, muzikos terapijos ir muzikinio ugdymo sąsajas bei muzikinio terapinio ugdymo poveikį. Autoriai dalijasi savo patirtimi, nuo pirmojo akių kontakto užmezgimo iki sėkmingos muziko profesijos įgyjimo.
Vadovas taip pat naudingas tėvams, kurie ieško būdų suprasti „kitokio“ vaiko pasaulį ir padėti jam socialiai įsitraukti. Projekto metu buvo organizuojami susitikimai su muzikos pedagogais ir muzikos terapijos specialistais, kaupiama jų darbo patirtis.
Autizmo Spektro Sutrikimas: Požymiai ir Ugdymo Rekomendacijos
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra neurologinis raidos sutrikimas, dažniausiai pasireiškiantis iki 3 metų amžiaus. Svarbu suprasti, kad autizmas nėra liga, o laiku suteikta pagalba ir specializuotos ugdymo programos gali padėti vaikui lavinti įgūdžius, stiprinti savarankiškumą ir sėkmingiau prisitaikyti visuomenėje.
Pagrindiniai autizmo požymiai apima sunkumus socialinėje sąveikoje ir bendravime, taip pat ribotą, pasikartojantį elgesį. Tarp dažniausiai pasireiškiančių požymių yra:
- Silpnas akių kontaktas, sunkumai suprasti emocijas.
- Kalbos vėlavimas arba kartojami žodžiai (echolalija).
- Didesnis domėjimasis daiktais nei žmonėmis.
- Rutinos laikymasis, stereotipiniai judesiai.
- Padidėjęs jautrumas garsui, šviesai ar prisilietimams.
Kadangi autizmo spektro sutrikimas pasireiškia labai individualiai, svarbiausia yra supratimas, kantrybė ir individualiai pritaikyta pagalba.
Siekiant užtikrinti sklandų ugdymo procesą ir vaikų dalyvavimą bendrose veiklose, buvo parengtos ir patvirtintos „Ugdymo organizavimo rekomendacijos mokiniams, kuriems diagnozuotas autizmas“. Tai pirmasis toks dokumentas Lietuvoje, nuosekliai aprašantis, kaip mokykloje turėtų būti organizuojamas tokių mokinių ugdymas. Rekomendacijose numatyti sprendimai, padedantys išspręsti arba užbėgti už akių probleminėms situacijoms mokykloje.
Gintarė Šatė, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus vedėja, pabrėžia, kad pirmiausia kiekvienam vaikui turi būti sukurta palanki ir saugi aplinka, nes „smegenys, patiriančios stresą, negali mokytis“. Rekomendacijose pateikiamos gairės, kaip mokykloms pasiruošti priimti vaiką su ASS. Patariama vaiką su mokykla supažindinti dar prieš mokslo metus, pritaikyti aplinką, kad jis jaustųsi saugiai, užtikrinti nuolatinę mokymosi vietą, naudoti priemonės dėmesio koncentracijai gerinti ir triukšmui mažinti, taip pat numatyti erdvę, kur vaikas galėtų nusiraminti. Jei trūksta mokytojų padėjėjų ar priemonių, rekomenduojama kreiptis į mokyklos steigėją (savivaldybę).
Specialistė taip pat akcentuoja, kad svarbu dar prieš mokslo metus pasitarti su tėvais, kaip bendruomenė bus informuojama apie vaiko sutrikimą, ir, esant poreikiui, konsultuotis su mokyklos psichologu. Ugdymo metodikų atžvilgiu pabrėžiama, kad jei vaikai nesimoko įprastais būdais, reikia taikyti naujas strategijas, atsižvelgiant į individualius jų mokymosi būdus. Mokyklos administracija turi sudaryti sąlygas mokiniui dalyvauti visose veiklose kartu su bendraamžiais, įskaitant išvykas ir ekskursijas. Svarbus ir glaudus bendradarbiavimas su tėvais, asociacijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitomis įstaigomis, teikiančiomis pagalbą autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams.
Mokyklų Patirtis ir Pagalba
Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinės mokyklos direktorė Ramutė Karpovičienė dalijasi patirtimi, kaip mokykla įveikė iššūkius, dirbdama su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais. Ji pabrėžia, kad mokyklos ir mokytojai dažnai bijo tokių vaikų ne dėl nenoro dirbti, o dėl nežinojimo, kaip spręsti kylančias problemas. Siekiant pasiruošti, mokykla organizavo seminarus mokytojams, į kuriuos buvo kviečiami ir tėvai. Taip pat svarbu, kad vaikai dar prieš mokslo metus susipažintų su mokykla, pasirinktų savo mokymosi vietą, spintelę, susipažintų su būsimais klasės draugais, o tai padeda sumažinti baimę ateiti į mokyklą.
Mokyklai labai padeda specialistų konsultacijos, nors už jas reikia mokėti. Paaiškinus tėvams, kad bendrojo ugdymo mokykla neturi pakankamai kompetencijos, dalį konsultacijų išlaidų sutiko padengti tėvai. Specialistai, atvykstantys kas mėnesį, stebi vaikus, sudaro darbo planus, kurių pagrindu pedagogai koreguoja individualius vaiko planus. Rezultatai - pagerėjusi komunikacija su vaikais, nelikus isterijos ir pykčio priepuolių. Direktorė pabrėžia, kad tokios situacijos kyla, kai vaikas negali išreikšti savo poreikių, todėl svarbu mokėti su juo komunikuoti. Kiekvienas vaikas turi padėjėją, kuris jam padeda visose pamokose. Nors iššūkių kasdien kyla, mokykla žino, ką daryti ir kur kreiptis pagalbos, todėl atsiranda saugumo jausmas. Pavyzdžiui, pavyko išugdyti vaikų savarankiškumą, jie patys savarankiškai važiuoja mokykliniu autobusu.
Klaipėdos rajono Dovilų pagrindinės mokyklos specialioji pedagogė Svaja Venckienė pasakoja apie mokyklos patirtį, kurioje mokosi 16 vaikų su autizmo spektro sutrikimais ir 2 su Dauno sindromu. Visi vaikai mokosi kartu, specialiųjų klasių nėra. Mokykla jau prieš dešimt metų pradėjo konsultuotis su asociacijos „Kitoks vaikas“ atvejo vadybininkais, kurie konsultavo specialistus ir visą bendruomenę. Pagal naujas rekomendacijas mokykloje atliktas funkcinis vaikų elgesio vertinimas, leidžiantis taikyti tinkamas strategijas. Pavyzdžiui, koreguojant agresyvų vieno mokinuko elgesį, kai jis pasireikšdavo reaguojant į mokytojos reikalavimus, buvo pasiūlyta mokytojai nereikalauti nieko, o užduotis padėti ant suolo. Taip pat sukurta vaiko pasiekimų vertinimo sistema, apdovanojimai už pasiekimus teikiami namuose, suplanuota individuali dienotvarkė ir veiklos pertraukoms. Specialistė pabrėžia bendradarbiavimo su tėvais svarbą, vienodų priemonių taikymą mokykloje ir namuose, kartais netgi sutarčių sudarymą su tėvais. Mokyklos tikslas - ugdyti savarankiškus vaikus, palaipsniui mažinant mokytojo padėjėjo pagalbą. Taip pat svarbu organizuoti nuolatinius mokymus ir seminarus mokytojų padėjėjams, nes šį darbą dažnai dirba moterys, neturinčios pakankamai žinių. Į ugdymo procesą įtraukiami ir vyresniųjų klasių mokiniai, jiems užskaitomos socialinio darbo valandos.
S. Venckienė pastebi, kad ugdymo procesui trukdo skirtingi mokyklos ir tėvų lūkesčiai (tėvai nori tik akademinių žinių, o mokykla akcentuoja pagrindinius savarankiškumo įgūdžius) bei tėvų nepripažinimas vaiko negalios. Mokyklai reikalingas visuomenės švietimas šia tema.
Metodikos ir Terapijos
Viena iš centrų, taikančių individualizuotą požiūrį į kiekvieną vaiką, yra „Lietučių miestelis“. Čia veiklos grindžiamos DIR ir TEACCH terapijų metodikomis.
DIR Floortime
DIR® (Developmental, Individual-differences, Relationship-based) modelis remiasi visapuse žmogaus raida, individualiais skirtumais ir santykių svarba. Šie trys elementai yra neatsiejami siekiant suprasti vaiko raidą, teikti pagalbą ir formuoti terapinius tikslus. Tai padeda atskleisti tikruosius vaiko gebėjimus.
TEACCH (Struktūruoto Mokymo Programa)
TEACCH metodika sukuria struktūruotą ir vizualiai pritaikytą mokymosi aplinką, kurioje vaikas gali jaustis saugus. Ji padeda vaikams geriau suprasti ir kontroliuoti savo aplinką, stiprina savarankiškumą ir socialinius įgūdžius.
Centras veikia pagal aiškiai struktūruotą, tačiau lanksčią dienotvarkę, kuri apima:
- Pusryčius, rytmetinį ratą.
- Individualias veiklas ir užsiėmimus su specialistais.
- Kūrybą, terapiją ar veiklas darželio grupėse.
- Pietų laiką ir popietės miego/poilsio laiką.
- Žaidimus ir kūrybines veiklas.
„Lietučių miestelyje“ vaikų grupės yra nedidelės (ne daugiau kaip 7 vaikai), užtikrinant maksimalų dėmesį ir individualią priežiūrą. Kiekvienoje grupėje dirba 3 specialistai.
Vaikams suteikiamos galimybės integruotis į Kauno klinikų lopšelio-darželio „Lašeliai“ bendrojo ugdymo grupes, lavinant socialinius įgūdžius ir mokantis bendradarbiavimo.
Profesionali specialistų komanda apima medicinos psichologą, specialiąją pedagogę-logopedę, ergoterapeutą ir socialinį darbuotoją, kurie rūpinasi vaiko emocine, socialine ir pažintine raida, kuria saugų ryšį su vaiku ir glaudžiai bendradarbiauja.
Viena iš terapijos rūšių, pradėta taikyti 1964 metais, yra I. Lovaas sukurta terapija, kurios efektyvumas įrodytas su autistais. Šios terapijos intensyvumas yra didelis - 30 valandų per savaitę. Didelė sėkmės dalis priklauso nuo tėvų aktyvaus dalyvavimo ir kartojimo namuose.
Mokymui naudojama ir simbolių sistema, kai vaikas mokosi keistis komunikaciniais simboliais-daiktais, sudaryti paprastus sakinius, tarti žodžius, skirti spalvas, formas, dydžius. Mokymo metu kalbama labai mažai, veiklos laikas fiksuotas ir neviršija 20-30 minučių. Taip pat svarbu vaikui sudaryti galimybes bendrauti su skirtingais komunikacijos partneriais.