Kūdikio vystymasis pirmojo mėnesio metu: svoris, raida ir priežiūra
Kūdikio vystymasis pirmojo mėnesio metu: svoris, raida ir priežiūra
Pirmasis naujagimio gyvenimo mėnuo yra nuostabus, bet kartu - ir neįprastas. Naujai iškepti tėveliai dažnai nežino, ko tikėtis iš šio etapo, ir gali praleisti daug laiko tyrinėdami kūdikio auginimo subtilybes. Svorio augimo stebėjimas pirmaisiais mėnesiais yra itin svarbus rodiklis, vertinant bendrą kūdikio sveikatos būklę. Bet kokie nukrypimai, pastebėti iš anksto, leis laiku imtis priemonių ir užtikrinti sėkmingą vaiko augimą bei vystymąsi.
Svorio pokyčių stebėjimo svarba
Naujagimių ir kūdikių svorio pokyčių stebėjimas yra tiesiogiai susijęs su keliais svarbiais aspektais:
- Bendros vaiko savijautos ir sveikatos užtikrinimas: Nuoseklus svorio priaugimas yra svarbus sparčiai augančių smegenų veiklai, optimaliam kaulų ir raumenų vystymuisi bei viso organizmo funkcionavimui.
- Galimų sutrikimų signalizavimas: Svorio pokyčiai gali signalizuoti apie galimus sutrikimus, infekcijas ar kitas sveikatos problemas.
- Tėvų pasitikėjimo ir ramybės suteikimas: Stebint svorio augimą, tėvai ir sveikatos priežiūros specialistai gali įvertinti, ar vaikelis auga normaliai ir atitinka nustatytas normas.
Pirmosiomis naujagimio gyvenimo dienomis jo kūno masė gali šiek tiek sumažėti. Bet tai yra įprastas reiškinys, taigi nerimauti nevertėtų. Prieš pradedamas vėl augti, vaikas gali netekti iki 10 procentų svorio. Didžiausias svorio kritimas pasiekiamas tarp ketvirtosios ir šeštosios gyvenimo dienos, bet toliau naujagimio vystymasis progresuoja tolygiai. Kūdikiai pirmą mėnesį priauga iki 200 gramų per savaitę. Tačiau kūno ilgis ir galvos apimtis taip pat sparčiai didėja. Pirmą mėnesį kūdikiai paauga vidutiniškai penkis centimetrus.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimo duomenimis, žindomi kūdikiai per pirmąjį gyvenimo mėnesį priauga apie 155-241 gramą per savaitę arba 20-30 gramų per dieną. Vėliau augimo tempas šiek tiek sulėtėja ir per 4-6 mėnesius priaugama apie 92-126 gramus per savaitę arba 11-16 gramų per dieną. 6 mėnesių amžiaus žindomų kūdikių augimas dar labiau lėtėja, tačiau jų sveikata ir toliau išlieka puiki.
| Amžius | Vidutinis mėnesio priaugimas, g | Vidutinis dienos priaugimas, g |
|---|---|---|
| 0-4 mėn. | 620-964 | 20-30 |
| 4-6 mėn. | 368-504 | 11-16 |
| 6-12 mėn. | 200-320 | 6-10 |
Šioje lentelėje pateikiami vidutiniai svorio augimo rodikliai gali skirtis, priklausomai nuo individualių vaiko augimo ypatybių. Berniukai paprastai priauga šiek tiek daugiau svorio nei mergaitės. Naujagimių maitinimo būdas taip pat turi įtakos svorio augimui. Pirmaisiais mėnesiais mišiniu maitinamų mažylių svoris dažniausiai auga sparčiau nei žindomų kūdikių. Taip gali būti dėl to, kad maitinant iš buteliuko, dėl stiprios tėkmės sumaitinamas didesnis maisto kiekis nei vaiko poreikis.
Svorio netekimas po gimimo: Iš karto po gimimo naujagimis pradeda netekti dalies savo kūno svorio. Tai galima paaiškinti aplinkos pasikeitimu, skysčių netekimu per šlapimą ir tuštinimąsi mekonijumi. Normalu prarasti 5-7% nuo gimimo svorio, kai kuriais atvejais ir iki 10% ar net daugiau. Jei netenkama daugiau, reikia įvertinti, ar nėra žindymo iššūkių. Pieno mišiniu maitinami naujagimiai netenka maždaug 5 proc. Gimimo svorio atgavimas: Per 10-14 dienų vaikas turėtų atgauti gimimo svorį. Per pirmuosius 3 mėn. vaikas turėtų priaugti bent 1,5 kg arba ne mažiau kaip 500 g/ mėn., skaičiuojant nuo mažiausio svorio.
Jei žindomas naujagimis per mėnesį tepriaugtų tik apie 50 gramų, tai yra išimtis. Jeigu suaugusieji per dvi pirmąsias savaites nepastebi, kaip naujagimis pilnėja, putlėja, kaip rankutėse, kojytėse mažėja raukšlių, veiduko bruožai darosi apvalesni, būtina nedelsiant kreiptis į vaikų ligų ar šeimos gydytoją.
Svorio augimo stebėjimo svarba yra tiesiogiai susijusi su bendros vaiko savijautos ir sveikatos užtikrinimu, galimų sutrikimų signalizavimu, taip pat suteikia tėvams pasitikėjimo ir ramybės.
Naujagimio raida pirmojo mėnesio metu
Pirmasis kūdikio mėnuo yra gana neįspūdingas stambiosios motorikos prasme. Naujagimiai guli taip, kaip yra paguldyti. Jie beveik nejuda iš vietos. Kūdikiai gimsta turėdami išvystytus uoslės, skonio, lytėjimo ir klausos pojūčius. Bet jie dar nelabai gerai mato. Didžiausias jūsų naujagimio regėjimo aštrumas yra 20-25 cm atstumu - maždaug tokiu atstumu, kurį tėvai dažnai intuityviai laiko kalbėdami su savo vaiku. Naujagimiai jau reaguoja į išorinius dirgiklius ir gali į juos kreipti dėmesį. Temperatūros pojūtis jau yra gerai išvystytas pirmąjį kūdikio mėnesį. Jei per šalta, kūdikiai reaguoja su padidėjusiu noru judėti ir raitytis.
Refleksai padeda apsaugoti mažąjį naujoką:
- Ieškojimo refleksas: palieskite naujagimio skruostą ir šis iškart pasisuks reikiama kryptimi.
- Moro refleksas: dauguma naujų tėvų yra susipažinę su šiuo refleksu.
- Sugriebimo refleksas: viskas, kas liečia delnus, automatiškai priverčia mažylį suspausti kumštį.
- Žingsnio refleksas: vos gimęs kūdikis nori pradėti vaikščioti. Tai yra žingsniavimo refleksas.
Pirmąjį mėnesį kūdikis jau gali prisiminti dalykus ir netgi nusiteikti laukimui. Net jei pirmąjį mėnesį naujagimio raida dar tik pradeda vystytis, jis jau turi emocinę atmintį. Priešingai nei kadaise buvo tikima, paprasti mąstymo procesai nėra susieti su kalbos įgūdžiais.
Bendravimas ir emocinė aplinka
Pirmąjį mėnesį jūsų naujagimis gauna daug naudos iš mylinčios, saugios aplinkos. Naujagimis instinktyviai renkasi asmenį, su kuriuo jaučiasi saugiau ir kuris patenkina visus jo naujagimio poreikius. Kai šio “patikimo” žmogaus nėra šalia, naujagimiai verkdami, pasako, kad jo trūksta. Visai nesvarbu, ar tas žmogus bus mama, tėtis ar močiutė, svarbiausia, kad jis pirmąjį mėnesį pastoviai būtų ir atlieptų naujagimio poreikius. Be to, pirmąjį kūdikio mėnesį svarbus glaudus fizinis kontaktas. Specialistai išsiaiškino, kad glamonėjimasis atžalai mažina stresą. Artimas pastovus ryšys pirmąjį mėnesį yra be galo svarbus tolimesniam vaiko - tėvų tarpusavio santykių vystymuisi.
Apsikabinimai, naujagimio supimas yra vieni iš pagrindinių būdų pačioje pradžioje užmegzti ryšį su naujagimiu. Išties pirmomis minutėmis po gimimo, naujagimis yra labai jautrus ir nori artimo kontakto. Dėl to yra siūloma iškart po gimimo naujagimį paguldyti ant mamos krūtinės ir nuo pat pirmųjų sekundžių sukurti tvirtą ir saugų mamos - naujagimio ryšį. Tėčio buvimas šalia irgi yra labai svarbus tolimesniam vaiko - tėčio ryšio kūrimui. Rekomenduojama ne tik mamai, bet ir tėčiui pirmąjį mėnesį liestis“oda su oda” su naujagimiu. Tėvai yra pirmoji socialinė aplinka naujagimiui. Net jei mažyliui dar vos mėnuo, jūs jau bendraujate su juo.
Maitinimas ir atsirūgimas
Pirmąjį mėnesį naujagimis didžiąją laiko dalį praleidžia valgydamas ir miegodamas. Vis dėlto jis turi trumpų budrumo periodų, per kuriuos galite su juo bendrauti. Lavinkite dėmesį: palaikykite akių kontaktą ir kalbėkite švelniu balsu, kad paskatintumėte kūdikio susikaupimą ir dėmesį. Pakeliui jis išmoksta atskirti savo balsą nuo aplinkinio triukšmo. Tačiau atminkite, kad pirmąjį gyvenimo mėnesį dėmesys vis dar yra labai trumpas.
Atrūginimu yra vadinamas tėvų veiksmas - dažniausiai vertikalus kūdikio nešiojimas priglaudus prie peties, kurio metu kūdikis išleidžia skrandyje maitinimo metu susikaupusį orą. Atrūgimas būdingas kūdikiams dėl kardialinio sfinkterio nepakankamumo, ypač kai netaisyklingai maitinami. Netaisyklingo žindymo metu kūdikis su pienu nuryja ir šiek tiek oro. Taip pat kūdikiai gali prisiryja oro, kai pienas teka labai gausiai, greitai, stipria srove ir mažyliai skuba nuryti tai, kas burnoje, kol dar neužspringo.
Įprasta yra vertikalioje padėtyje panešioti kūdikius po maitinimo, kad atsirūgtų. Tikima, kad tokia praktika padeda išvengti kolikų - pilvo dieglių simptomų ir labai plačiai taikoma. Tačiau tyrimas, bandęs nustatyti, ar atrūginimas padeda sumažinti pilvo dieglius, nustatė, kad pilvo dieglių simptomų nesumažėja, tačiau atrūginamųjų grupėje kūdikiai atpila daugiau pieno, nei neatrūginamųjų. Atpylimas yra dalies skrandžio turinio pasišalinimas iš skrandžio per burną. Atpylimas yra vėmimo atitikmuo kūdikiams, bet jis vyksta be pastangų, būdingų vėmimui: neįsitempia pilvo presas, nes jungtis tarp skrandžio ir stemplės kūdikystėje yra šiek tiek pravira, o privalgius labai daug pieno, dalis jo gali lengvai ištekėti. Gausiai atpylinėti gali ir visiškai sveiki kūdikiai.
Jeigu kūdikis auga, gerai jaučiasi, tikėtina, kad atpylinėjimas jam nekenkia. Priešingai, atpylimo metu mamos pienas dar kartą nuskalauja kūdikio gleivines ir suteikia antibakterinę apsaugą kvėpavimo takams. Atpylimas be verkimo, rietimosi ir nenoro žįsti krūties nėra laikomas gastroezofaginio refliukso liga, kurią reikėtų gydyti. Bent vieną kartą per dieną atpila pusė kūdikių iki trejų mėnesių amžiaus. Sulaukę 4 mėnesių atpylinėja 67 procentai kūdikių, 21 procentas 6 - 7 mėnesių kūdikių ir apie pirmąjį gimtadienį vis dar atpylinėja apie 5 procentai kūdikių.
Jeigu kūdikis auga gerai, tuomet mažai tikėtina, kad tai gali būti ligos požymiai. Alergija karvės pieno ir kiaušinių baltymams. Gausus atpylinėjimas (ne fontanu) siejamas su alergija karvės pieno baltymams ir kiaušiniams, kuriuos vartoja žindanti mama.
Mokomės: pradinis gaivinimas suaugusiajam, vaikui ir kūdikiui
Tėvai yra pirmoji socialinė aplinka naujagimiui. Net jei mažyliui dar vos mėnuo, jūs jau bendraujate su juo. Naujagimio vystymasis pirmąjį mėnesį beveik nesuteikia aktyvaus kontakto. Tačiau už tėvų pastangas laukia atlygis - pirmoji šypsena. Pirmąjį kūdikio mėnesį jis šypsosi taip vadinama refleksine šypsena arba, švelniai tariant, angelo šypsena.
tags: #kudikio #atsirugimas #pirma #menesi