Vaikų virusinės ligos: simptomai ir gydymas
Vaikų virusinės ligos: simptomai ir gydymas
Kasdien susiduriame su įvairiomis virusinėmis infekcijomis, tačiau viena iš jų ypač išsiskiria savo paplitimu ir poveikiu vaikams - tai enterovirusai. Šie nematomi priešai gyvuoja ištisus metus ir yra nepaprastai atsparūs aplinkos veiksniams, todėl jais lengva užsikrėsti. Vaikai, turintys dar tik besiformuojantį imunitetą, yra ypač pažeidžiama grupė. Enterovirusas vaikams gali sukelti lengvas, bet ir rimtas ligas, pasireiškiantis bėrimais, karščiavimu ir net komplikacijomis, kurios gali paveikti nervų sistemą, širdį ar kitus organus.
Šiame straipsnyje pažvelgsime į enterovirusų simptomus, gydymo galimybes ir svarbą atkreipti dėmesį į šias infekcijas, kad apsaugotume savo vaikus nuo galimų pavojų.
Kas yra enterovirusai?
Enterovirusai - tai virusų grupė, priklausanti Picornaviridae šeimai, kurių pagrindinis taikinys yra žmogaus virškinamasis traktas, tačiau jie taip pat gali paveikti kitus organus ir sistemas. Šie virusai gyvuoja ištisus metus, kadangi yra begalo atsparūs išoriniams veiksniams, būtent dėl šios priežasties jais yra labai lengva užsikrėsti. Labiausiai pažeidžiama žmonių grupė - vaikai, kadangi jų imunitetas yra dar per silpnas tinkamai bei efektyviai kovoti su iškilusiais simptomais, kas gali privesti prie rimtų šio viruso komplikacijų.
Enteroviruso tipai
Enterovirusams priskiriama apie 70 skirtingų virusų rūšių, iš kurių tik 10-15 yra pavojingos žmogaus sveikatai. Rinovirusai - dažniausia peršalimo priežastis. Bėrimai ant rankų, kojų bei burnoje (angl. Hand, foot, and mouth disease) yra būdingi tam tikriems enterovirusų tipams.
Enteroviruso simptomai
Enteroviruso simptomai gali būti labai įvairūs, priklausomai nuo paveikto organo ir viruso tipo. Dažniausiai pasireiškia:
- Karščiavimas: staigus, aukštas arba nedidelis.
- Galvos, gerklės skausmas: gali priminti peršalimą.
- Raumenų skausmas: bendras kūno maudimas.
- Bėrimai: ypač ant rankų, kojų ir burnos.
- Virškinimo sutrikimai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas.
Simptomai dažniausiai laikosi nuo 3 iki 7 dienų.
Enteroviruso bėrimai - kaip atskirti, kad tai ši liga?
Siekiant atskirti entero viruso bėrimus, svarbu atsiminti kelis pagrindinius faktorius:
- Bėrimai dažniausiai atsiranda ant rankų, kojų ir burnos, kartais ir tarpvietės, užpakaliuko odoje.
- Bėrimai yra mažos raudonos dėmelės arba pūslelės.
- Enterovirusai dažniausiai plinta vasarą ir rudenį, tad bėrimų atsiradimas šiuo metu gali būti papildomas ženklas, kad tai enterovirusinė infekcija.
Kadangi enterovirusų bėrimai gali būti panašūs į kitų virusinių ligų simptomus, tokių kaip vėjaraupiai ar alerginės reakcijos, svarbu, tik pastebėjus atsirandančius bėrimus ant kūno bei juos lydinčius simptomus, nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali atlikti diagnostinius tyrimus ir patvirtinti infekciją.
Kaip užsikrečiama enterovirusu?
Enterovirusai dažniausiai plinta per užterštą maistą, vandenį arba per kontaktą su užkrėstais asmenimis, dėl neplaunamų rankų. Enterovirusai lengvai išgyvena rūgštinėje skrandžio terpėje ir dauginasi žarnyne, todėl jie lengvai perduodami ir per oralinį-fekalinį kelią. Visų užsikrėtimo galimybių pagrindas yra - bloga asmens higiena, kuri įskaito netinkamą kosėjimo, čiaudėjimo etiketą, retą rankų plovimą (prieš maistą, po apsilankymo tualete ar viešose erdvėse). Nors enterovirusas vaikams gyvuoja ištisus metus, didžiausia tikimybė užsikrėsti atsiranda vasaros bei rudens laikotarpiais, todėl tokiu metu reikia būti ypatingai atsargiems.
Kaip gydomas enterovirusas?
Kadangi enterovirusinė infekcija dažniausiai yra lengva ir praeina savaime per kelias dienas ar savaites, gydymas paprastai apsiriboja simptomų kontrole ir paciento būklės stebėjimu. Jei pacientas karščiuoja bei jaučia įvairius kūno skausmus, gali būti skiriami karščiavimą, skausmą, temperatūrą mažinantys vaistai, tokie kaip paracetamolis ar ibuprofenas. Jei yra virškinimo trakto sutrikimų (viduriavimas, vėmimas), rekomenduojama laikytis švelnios, lengvai virškinamos dietos, kad nebūtų dirginamas skrandis ir žarnynas.
Sunkių enteroviruso formų (pvz.: aseptinio meningito, miokardito) atvejais gali prireikti hospitalizacijos, intensyvios priežiūros ir palaikomojo gydymo. Tai gali apimti intraveninių skysčių vartojimą, deguonies terapiją ar net dirbtinį plaučių ventiliavimą, jei atsirado rimtų kvėpavimo sutrikimų.
Galimos enteroviruso komplikacijos - kodėl būtina gydyti?
Enterovirusinės infekcijos paprastai yra lengvos ir praeina be komplikacijų, tačiau tam tikrais atvejais, ypač vaikams ar tiems, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, jei jos nėra laiku gydomos, gali išsivystyti rimtesnės komplikacijos.
Meningitas
Tai viena iš dažniausių enteroviruso komplikacijų. Liga pasireiškia smegenų dangalų uždegimu (meningitu) bei smegenų skysčio infekciniais pakitimais. Pasižymi tokiais simptomais kaip: karščiavimas, galvos skausmas, sprando raumenų rigidiškumas (standumas), jautrumas šviesai, vėmimas.
Miokarditas ir perikarditas
Širdies raumens (miokardo) arba širdies dangalo (perikardo) uždegimas, kurį dažniausiai sukelia enterovirusai, ypač Coxsacki B grupės virusai. Būdingas krūtinės skausmas, nuovargis, dusulys, širdies ritmo sutrikimai.
Rankų, kojų ir burnos liga
Tai dažna enterovirusų sukelta infekcija, pasireiškianti pūslelėmis ant delnų, pėdų, burnos ir kartais ant kitų kūno dalių. Nors liga dažniausiai praeina savaime, ją gali lydėti dehidratacija dėl skausmo burnoje (pūslelės trukdo valgyti ir gerti).
Encefalitas
Smegenų uždegimas, dažnai sukeltas neurotropinių enterovirusų, pavyzdžiui, Enteroviruso 71. Pasižymi tokiais simptomais, kaip: stiprus galvos skausmas, sąmonės sutrikimai, traukuliai, karščiavimas. Ši komplikacija yra reta, bet pavojinga, ypač mažiems vaikams. Encefalitas gali palikti ilgalaikius neurologinius pažeidimus arba net baigtis mirtimi.
Poliomielitas
Poliovirusas, kuris yra vienas iš enteroviruso tipų, sukelia poliomielitą - sunkią centrinės nervų sistemos infekciją, galinčią sukelti paralyžių arba silpnumą, dažniausiai apatinėje kūno dalyje, negrįžtamas galūnių deformacijas. Tai vienintelis enterovirusas, nuo kurio galima apsisaugoti skiepais.
Pleurodynia (Bornholmo liga)
Enteroviruso sukelta būklė, pasireiškianti ūmiu krūtinės arba pilvo raumenų skausmu. Nors liga paprastai praeina be ilgalaikių padarinių, stiprus skausmas krūtinėje gali sukelti kvėpavimo sunkumų ir pacientą labai išvarginti.
Naujagimių enterovirusinė infekcija
Naujagimiai yra viena pažeidžiamiausių grupių, ypač jei motina nėštumo metu buvo užsikrėtusi enterovirusu. Infekcija gali pasireikšti kaip sepsio sindromas su karščiavimu, mieguistumu, mitybos problemomis ir net centrinės nervų sistemos pažeidimais, tokiais kaip meningoencefalitas. Naujagimiams enterovirusinė infekcija gali būti mirtina arba sukelti ilgalaikes pasekmes, pavyzdžiui, neurologinius sutrikimus.
Naujagimio priežiūra tėvams | Infekcijų prevencija
Skiepai nuo enteroviruso
Šiuo metu specifinių skiepų nuo visų enterovirusų nėra, tačiau egzistuoja poliomielito vakcina, kuri apsaugo nuo vieno iš pavojingiausių enterovirusų - polioviruso, sukeliančio poliomielitą (sunkų raumenų paralyžių, kartais net visam gyvenimui). Ši vakcina yra itin svarbi siekiant išvengti sunkių poliomielito komplikacijų, ypatingai vaikams.
Dažniausios vaikų infekcijos šaltuoju metų laiku
Darželinio amžiaus vaikų imunitetas nėra pilnai susiformavęs, todėl sirgti 8-10 kartų per metus laikoma visiška norma. Imunitetas pats silpniausias vaikams nuo 6 mėn iki 3 metų. Imuninė sistema visiškai susiformuoja, kai vaikui sukanka 5-7 metai. Kaip ir kasmet didžiausias sergamumas infekcinėmis ligomis būna spalio - kovo mėnesiais. Tam turi įtakos vėsesni, drėgnesni orai, kurie yra palanki terpė virusams plisti bei padidėjęs patiriamas stresas (nauji mokslo metai, trumpos, tamsios dienos, pandemija), taip pat organizme išsenka vitamino D ir kt.
Kaip ir kasmet šaltojo sezono metu vieni pagrindinių virusinių susirgimų yra “peršalimo virusai”, kurie pasireiškia karščiavimu, sloga, gerklės skausmu, kimimu, kartais - kosuliu. Peršalimą dažniausiai sukelia rinovirusai, respiracinis sincitijaus virusas, koronavirusai, gripo, paragripo virusai. Tokių virusų rūšių yra apie 200, tad ir sergama šaltojo sezono metu panašiais simptomais pakankamai dažnai, ypač vaikų tarpe, kai imunitetas dar tik formuojasi. Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos trunka apie savaitę, kartais iki 2 sav. Labiausiai vaikas užkrečiamas yra pirmomis infekcijos dienomis, pirmą ligos savaitę. Persirgus infekcija dažnai kosuliukas vargina ilgesnį laiką, nes tam, kad pilnai išsivalytų vaiko kvėpavimo takai, reikalingas ilgesnis laiko tarpas, kartais kosuliukas gali varginti iki 3 savaičių, bet toks vaikas jau nėra užkrečiamas.
Šiuo metu taip pat vyrauja Covid 19 virusinė infekcija, jos omicron atmaina, kuri pasireiškia dažniausiai neaukštu karščiavimu iki 38, gali žmogus ir visai nekarščiuoti, stipriu gerklės skausmu, raumenų, galvos skausmais, dideliu bendru silpnumu, kosuliu, kartais - akių konjunktyvitu. Uoslės ir skonio sutrikimai omicron atmainai būdingi rečiau. Taip pat šiuo metu labai vyrauja žarnyno virusinės infekcijos, kurių dažniausi sukėlėjai Nora, Rota virusas, entero virusas. Šioms infekcijoms dažniausi būdingi simptomai yra karščiavimas, viduriavimas ir vėmimas. Prie entero virusinių infekcijų gali būti bėrimas ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai (sloga, gerklės skausmas, kosulys). Sergant žarnyno virusinėmis infekcijomis labai svarbu laikytis dietos - užtikrinti pakankama skysčių suvartojimą, vengti žalių vaisių, daržovių, pieno, mielinių produktų, kepto maisto. Esant gausiam vandeningam viduriavimui rekomenduojama diosmektito preparatai, elektrolitų tirpalai, gerosios žarnyno bakterijos ir probiotikai. Gausiai vemiant, viduriuojant, vaikai greitai dehidratuoja, sutrinka jų elektrolitų pusiausvyra. Tokiais atvejais, jeigu vaikas atsisako gerti, tampa labai vangus, nesišlapina, stebimos sausos gleivinės, lūpos, reiktų nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Po persirgtos rota/nora virusinės infekcijos, pasibaigus ligos požymiams vaikas dar gali užkrėsti dar 3-4 dienas.
Vėjaraupiai - sunkesnė infekcija
Vėjaraupiai yra sunkesnė infekcija, kuri yra labai užkrečiama oro lašeliniu būdu. Inkubacinis periodas gali trukti iki 21 dienos. Vėjaraupiams būdingas karščiavimas ir viso kūno bei gleivinių bėrimas, kuris prasideda dėmelėmis, vėliau virsta pūslelėmis, o joms subliūškus susiformuoja šašelis. Nauji bėrimai atsiranda iki 5 dienų, todėl galima stebėti įvairius bėrimo elementus. Bėrimai yra skausmingi ir niežti, todėl svarbu naudoti priešalerginius preparatus, kad vaikas nesikasytų ir neliktų randelių.
Yra taisyklė, kad vaikas nebeužkrečiamas praėjus maždaug 10 dienų nuo bėrimo pradžios arba 5 dienoms nuo paskutinio naujo bėrimo atsiradimo. Vėjaraupiams būdingas bėrimo etapiškumas - penkias dienas vis atsiranda naujų bėrimų, jie virsta pūslelėmis, pūslelės suplyšta, užsideda šašeliai ir išnyksta.
Vaikus, persirgusius vėjaraupiais, ypač stigmatizuoja dar kurį laiką po ligos išliekantys briliantinės žalumos pėdsakai, tad bėrimų juos tepti nerekomenduojama - šiais laikais tam yra kitų dezinfekcinių priemonių.
Bakterinės infekcijos: kada įtarti?
Tik apie 10 proc. visų susirgimų, lydimų didelio karščiavimo, pasitvirtina bakterinė infekcija. Dažniausi sukėlėjai yra streptokokai, pneumokokai, stafilokokai, haemophilus ir kt.
Įtarti bakterinę infekciją reikėtų, jeigu nėra slogos ir kosulio, bet yra labai aktyvus karščiavimas, kuris sunkiai pasiduoda vaistams (paracetamoliui ar ibuprofenui), karščiuojama virš 38 laipsnių, karščiavimas trunka virš 3 parų, o tarpai tarp temperatūros kilimo nemažėja.
Enterobiozė (spalinukės): dažna darželinukų problema
Enterobiozė, arba spalinukės, yra labai paplitusi tarp darželinukų. Pagrindinis simptomas yra išeinamosios angos ir tarpvietės niežulys, dažniausiai varginantis naktį, todėl suprastėja miegas, vaikas tampa irzlesnis ir jaučiasi nepailsėjęs. Užsikrečiama, kai spalinių kiaušinėliai nuo rankų ar užterštos aplinkos per burną patenka į žarnyną. Dažniausiai užsikrečia ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinių klasių mokiniai, kurie neturi reikiamų higienos įgūdžių ir yra imlesni infekcijai. Glaudus buitinis kontaktas, bendri žaislai ir spalinių kiaušinėlių atsparumas (aplinkoje išlieka gyvybingi apie mėnesį) yra palankūs veiksniai enterobiozės plitimui vaikų kolektyvuose ir šeimose.
Kaip stiprinti vaikų imunitetą?
Stiprinti vaikų imunitetą labai svarbu palaikant sveiką gyvenimo būdą nuo mažens, laikytis režimo ir užtikrinti kokybišką miegą (nuo 21 iki 1-2 val. nakties). Pasirūpinti visaverte vaiko mityba - į racioną įtraukti daugiau vaisių ir daržovių (geriau lietuviškų), gerti pakankamai skysčių (ypač vandens), vengti pridėtinių cukrų, miltinių patiekalų ir pusfabrikačių. Taip pat svarbu vaiką grūdinti ir kasdien būti bent 1-2 val. lauke.
Apibendrinimas
Enterovirusas yra labiausiai paplitusi infekcijų visuma tarp vaikų. Kadangi specifinių skiepų nuo visų enterovirusų dar nėra, ypač svarbu plėsti vaikų supratimą apie tinkamą higieną ir stiprinti jų imunitetą. Ypač svarbu pasiskiepyti nuo poliomelito - vienintelės enteroviruso ligos, nuo kurios galima apsisaugoti vakcinos pagalba.