Nėra sodybos, šalia kurios neaugtų medžiai, nes jie puošia kiemą ir suteikia pavėsį per karščius. Medžiai yra didžiuliai augalai. Medžiai teikia pavėsį, grynina orą. Medžiai gražūs, jie naudingi žmogui. Tačiau ne visus medžius reikėtų sodinti arti pastatų, nes jų šaknys augdamos gali sugriauti net ir tvirtus pamatus. Taip yra todėl, kad augalui trūksta drėgmės ir jis gali augti giliai po pastatu ieškodamas maisto.

Medžiai atlieka įvairias funkcijas. Jie sulaiko anglies dioksidą (CO2) iš oro ir paverčia jį deguonimi, kurio mums reikia išgyventi. Medžiai taip pat suteikia gyvenamąją erdvę gyvūnams, pavyzdžiui, paukščiams, voverėms ir vabzdžiams. Daugelis gyvūnų minta sėklomis ir kitomis medžių dalimis: šernai mėgsta gilės, voverės renka riešutus, o elniai mėgsta graužti jaunus ūglius ir medžių žievę. Net žmonės dalį maisto gauna iš medžių. Obuoliai, kriaušės, slyvos ir skanios vyšnios - medžiai duoda mums savo vaisius valgyti ir sulčių pavidalu gerti. Turėdami daug mineralų ir vitaminų, jie yra labai sveiki, be to, neįtikėtinai skanūs. Tačiau medžiai mums reikalingi ir dėl daugelio kitų dalykų. Jų medieną naudojame namams statyti, baldams, popieriui ir kartonui, ugniai ir daug kam kitam. Medžiai taip pat valo orą, nes filtruoja dulkes ir kietąsias daleles iš oro, taip pat turi subalansuojantį poveikį mūsų klimatui, nes vėsina žemę, saugo vandenį ir suriša CO2. Ir galiausiai jie mums siūlo vertingą poilsio erdvę: pasivaikščiojimas miške atpalaiduoja. Vaizdas į žalumą, tyla ir gamtos garsai suteikia ramybės ir įžemina.

Medžių, kurių reikėtų vengti sodinti šalia namų

Yra tam tikrų medžių rūšių, kurių geriau nesodinti šalia namų, kad išvengtumėte pamatų griūties ir žemės išdžiūvimo. Kelių rūšių medžiai, tokie kaip ąžuolas, stambių rūšių gluosniai, uosiai ir klevai, turi galingą šaknų sistemą. Pasodinti šalia namo jie gali lengvai pažeisti pamatus. Laikui bėgant sienose taip pat gali atsirasti įtrūkimų.

Pušys yra dar viena rūšis, kurios reikėtų vengti arti pastatų. Ten, kur auga pušis, kiti augalai neaugs. O kai nuo medžio nukrenta spygliai, pradeda gelsti net žolė, todėl galite pamiršti apie gėlynus su gėlėmis ar kitais augalais.

Tuopos yra medžiai, kurių taip pat geriau nesodinti kieme, nes jų kamienas labai trapus. Esant nepalankioms oro sąlygoms, vėjui ar perkūnijai, jų šakos gali kristi ir apgadinti namo stogą ar kitus statinius. Be to, nepamirškite apie tuopos pūką, kuris yra stiprus alergenas.

Beržas yra medis, kuriam reikia daug drėgmės, todėl jis sausina aplink esančią dirvą. Ten, kur auga beržas, kitiems augalams bus blogai, jie sirgs.

Medžių įvairovė Lietuvoje

Lietuvos dendrofloros augalai priskiriami 2 skyriams, 25 šeimoms, 45 gentims - viso 98 rūšys. Absoliuti dauguma šių rūšių yra lapus metantys augalai ir tik nedaugelis jų visžaliai augalai. Daugelio Lietuvos vietinių krūmokšnių, puskrūmių ir dalies krūmų vaisius yra uoga.

Žemiausi paprastosios spanguolės krūmokšniai (1-3 cm) augantys palei žemę, potencialiai aukščiausios auga paprastoji eglė, iki 63 metrų aukščio, nors šiuo metu aukščiausi Lietuvos medžiai yra europiniai maumedžiai. Bevardžio Degsnės miško maumedžio aukštis 49 metrai, kitų čia augančių europinių maumedžių vidutinis aukštis - 45 metrai. Dažniausia Lietuvos dendrofloros rūšis - paprastoji pušis, rečiausia - europinis kukmedis.

Greičiausiai augantys Lietuvos medžiai: drebulė, karpotasis beržas, plaukuotasis beržas, juodoji tuopa, trapusis gluosnis, baltasis gluosnis, lėčiausiai auga: miškinė obelis, miškinė kriaušė. Lietuvių tautos tautiniu medžiu tituluojamas paprastasis ąžuolas.

Medžių rūšys Lietuvoje

Lietuvoje savaime auga 25 medžių rūšys. Į sąrašą įtrauktų europinio maumedžio, paprastojo buko bei bekočio ąžuolo - kaip vietinių medžių rūšių statusas iki šiol ginčytinas. Dalis botanikų mano, kad šios rūšys natūraliai dar nepasiekė Lietuvos teritorijos pakraščių, bet istoriniais laikais buvo introdukuotos žmonių.

Spygliuočiai medžiai

• Paprastoji pušis (Pinus sylvestris): Užauga 30-35 m aukščio ir su 1 m kamieno skersmeniu. Gyvena 300-500 metų.
• Paprastoji eglė (Picea abies): Viena aukščiausių vietinių Europos medžių rūšių ir potencialiai aukščiausiai galintis užaugti Lietuvos savaiminis medis, paprastai užauga ~ 30 m, bet prie palankių klimatinių sąlygų gali siekti iki 63 m. Gyvena 250-300, maksimaliai iki 500-600 metų.
• Europinis kukmedis (Taxus baccata): Paprastai užauga iki 10-15 m, rečiau iki 20 m. Tikėtina, kad išgyvena apie 2000 metų. Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 0(Ex) kategoriją.
• Europinis maumedis (Larix decidua): Užauga iki 54 m aukščio ir iki 2 m skersmens kamienu. Paprastai išgyvena iki 600, nors yra pasitaikiusių ir 850 metų amžiaus senumo medžių.

Lapaiuočiai medžiai

• Paprastasis bukas (Fagus sylvatica): Vidutiniškai užauga 25-35 m aukščio, kartais iki 45-52 metrų. Amžius 150-200, kartais ir virš 300 metų ir ilgiau.
• Bekotis ąžuolas (Quercus petraea): Užauga 20-30 m, rečiau iki 43 m aukščio. Gyvena iki 800-1000 metų.
• Paprastasis ąžuolas (Quercus robur): Užauga 25-35 m aukščio, išskirtiniais atvejais iki 50 m. Gyvena iki 800-1000 metų.
• Mažalapė liepa (Tilia cordata): Užauga 20-38 m aukščio ir iki 1-2 m skersmens kamienu.
• Paprastasis uosis (Fraxinus excelsior): Užauga 20-35 m aukščio, kartais iki 48 m. Augalas neilgaamžis, retai išgyvena virš 250 metų.
• Paprastasis klevas (Acer platanoides): Užauga 20-30 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 1,5 m.
• Karpotasis beržas (Betula pendula) ir Plaukuotasis beržas (Betula pubescens): Paplitę Lietuvoje, mėgsta pralaidžias dirvas ir saulėtas vietas.
• Juodalksnis (Alnus glutinosa) ir Baltalksnis (Alnus incana): Užauga iki 35 m ir iki 15-20 m aukščio atitinkamai.
• Paprastasis skroblas (Carpinus betulus): Užauga 15-25 m, rečiau 30-35 m aukščio.
• Kalninė guoba (Ulmus glabra), Paprastoji vinkšna (Ulmus laevis), Paprastasis skirpstas (Ulmus minor): Įvairios guobų rūšys, augančios Lietuvoje.
• Baltasis gluosnis (Salix alba) ir Trapusis gluosnis (Salix fragilis): Auga netoli vandens telkinių, jų mediena elastinga, tinkama pintiems gaminiams gaminti.
• Juodoji tuopa (Populus nigra) ir Drebulė arba Epušė (Populus tremula): Greitai augantys medžiai. Juodoji tuopa užauga iki 40 m, drebulė iki 35 m.
• Miškinė kriaušė (Pyrus pyraster) ir Miškinė obelis (Malus sylvestris): Vietiniai vaismedžiai.
• Paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia): Neaukštas vaismedis, užauga iki 20 m.

Augalai, tinkami auginti po medžių paunksme

Medžių paunksmė tinkama vieta poilsio kampeliui (suoliukui ar pavėsinei), bet ne įnoringų augalų auginimui. Tačiau yra augalų, kurie puikiai jaučiasi pavėsyje ir drėgmėje.

• Neužmirštuolė: Šis žolinis augalas, kurį įprasta įsivaizduoti žydintį mėlynai, tačiau jo žiedai gali būti dar ir balti arba rausvi. Yra nemažai skirtingų šio augalo rūšių (priskaičiuojama iki 50). Jas tinka auginti po medžiais, kadangi neužmirštuolėms patinka pavėsis bei drėgmė.
• Hortenzija: Žydintis krūmas, kurį tinka auginti šiaurinėje pusėje, nes jam patinka drėgmė bei pavėsis. Medžių paunksmėje labiausiai tinka auginti baltos spalvos hortenzijas, kadangi jos yra atspariausios (jos žydi ant pirmamečių ūglių). Taip pat balta jų spalva šviesina tokį tamsų sklypo plotą.
• Sibirinė brunera ir Pakalnutė: Pakalnutė - vienas kvapniausių pavasario simbolių, kuris itin žaviai atrodo po medžiais bei krūmais. Deja, šios gėlės yra įtrauktos į Raudonąją knygą (jas gamtoje skinti, parduoti ir pirkti yra draudžiama). Tačiau jų užsiauginti patiems savo sode draudžiama nėra.
• Blakėžudės: Savo struktūrą primena astilbes, tik jų žiedynai yra labiau panašūs į ilgas, tiesias žvakes (kartais jie dar yra vadinami butelio šepečiais). Tai pavėsį mėgstantys augalai, kurie geriausiai auga drėgname, derlingame dirvožemyje, kuris yra šiek tiek rūgštinis.
• Ankstyvos rūšys narcizų: Nors narcizas gali pasirošti kaip augalas, kuris nėra visai tinkamas auginti pavėsyje, tačiau ankstyvos rūšys puikiai gali gyvuoti po medžiais, nes reikalingų saulės spindulių jos gaus dar iki medžiams apsilapuojant.

Medžių projektas vaikų darželyje

Kaip auga medis ir kaip vanduo patenka į lapus? Kodėl kai kurie medžiai turi lapus, o kiti - spyglius? Ir kokio amžiaus jie gali užaugti? Projektas medžių tema vaikų darželyje gali suteikti įvairių žinių apie šiuos nuostabius gamtos kūrinius.

Su kartiniu žaidimu "50 vietinių medžių, atrask & nustatyk" medžių rūšių atpažinimas taps vaikišku žaidimu per miško dieną ar žygį po mūsų vietinius miškus. Šiame kortelių rinkinyje naudojami įdomūs viktorinos klausimai, gražios iliustracijos ir išsamūs aprašymai, kad būtų suteikta daug žinių apie vietinius lapuočius ir spygliuočius medžius. Suteikite vaikams įdomią atradimo pramogą, duodami mažiesiems medžių detektyvams vieną ar kelias korteles ir paprašydami pabandyti surasti "savo" medį.

Kūrybiniai rankdarbiai taip pat turi savo vietą medžių projekte darželyje. Pavyzdžiui, kiekvienas vaikas gali nudažyti savo mėgstamą medį spalvotomis spalvomis arba panaudoti "Medžiai - lapai ir vaisiai" antspaudų rinkinį ir sužinokite viską apie medžių lapus ir vaisius. Dėlionė medžių sluoksnių dėlionė padeda vaikams įsivaizduoti ir suprasti, kaip medis keičiasi per keturis metų laikus. Dėlionių rinkinys taip pat skatina susikaupimą, derinimo ir skirstymo į kategorijas įgūdžius bei pokalbius, todėl idealiai tinka kalbos ugdymui.

Vaikai taip pat gali atrasti įdomių mokslinių reiškinių su medžio projektu. Pavyzdžiui, vaikai gali paprastu eksperimentu išsiaiškinti, kaip medžiai gamina deguonį. Tam į dubenį su vandeniu įdedami keli lapai ir pasveriami akmenimis. Po kurio laiko vaikai gali stebėti, kaip ant lapų pamažu formuojasi oro burbuliukai. Viena aišku: projektas apie medžius suteikia vaikams daug džiaugsmo ir daugybę galimybių stebėtis, tyrinėti ir atrasti.

tags: #tema #darzely #medziai

• Kaip veikia kūdikio maistelio šildytuvai
• Kūrybiškumas Advento vainiko gamyboje
• Kalėdiniai sveikinimai darželiui
• Dainoto Varno muzikinė karjera
• Higienos svarba ikimokyklinėse įstaigose