Svyrančios gėlės: kaip sukurti svajonių balkoną ar sodą
Svyrančios gėlės: kaip sukurti svajonių balkoną ar sodą
Svyrančios gėlės suteikia sodams ir balkonams ypatingo žavesio, sukuria jaukumą ir sodrumą. Jos gali būti sodinamos į vazonus, krepšius, lovelius, taip pat gali augti laipiojančios palei sienas ar atramas. Tinkamai pasirinkus ir prižiūrint, svyrančios gėlės džiugins savo žiedais visą sezoną.
Augalų priežiūra ir auginimo ypatybės
Nors daugelis svyrančių gėlių yra nereiklios, tačiau norint pasiekti geriausių rezultatų, svarbu atsižvelgti į jų individualius poreikius.
Saulės ir apsaugos poreikiai
Visadžydės begonijos reikalauja saulės ir apsaugos nuo lietaus. Šias gėles sodinti vertėtų tik saulėtose vietose, nes pavėsyje jos paprasčiausiai ištįsta ir praranda savo grožį. Grėsmę begonijų grožiui kelia ne tik saulės trūkumas, bet ir smarkus lietus: jis gali sužaloti jų žiedus.
Jei begonijas norite auginti pavėsyje, patartina rinktis gumbines begonijas. Jos pakankamai gerai auga ir žydi po medžiais bei pavėsinėse.
Nuo lietaus saugoti patartina ir svyrančias surfinijas. Tiesa, šios gėlės taip pat nelabai mėgsta stiprų vėją ir skersvėjus.
Aplinkos veiksniams mažiau jautrios gėlės - smulkiažiedės pelargonijos, kurios pakankamai atsparios lietui, skersvėjams, vėjo gūsiams, tiesioginei saulei ir nepakankamai drėgmei. Būtent pelargonijos - tiek smulkiažiedės, tiek stambiažiedės - yra pakankamai nereiklios ir vietai: jos gana gerai auga ir rytinėje, ir pietinėje, ir vakarinėje pusėse.
Savybėmis, tinkamomis auginimui pavėsyje, pasižymi svyrančios ir krūminės fuksijos.
Sodinimas ir kompozicijų kūrimas
Kai pasibaigia pavasarinės šalnos, tai dažniausiai gegužės pabaigoje ar pirmomis birželio savaitėmis, sodinamos vienmetės gėlės gėlynuose ar balkonų loveliuose, pakabinamuose krepšiuose ir pastatomuose vazonuose, konteineriuose.
Augalai, kurie bus sodinami į indą ar krepšį, palaistomi vandeniu ne vėliau kaip vieną valandą prieš sodinimą, kad pilnai spėtų sudrėkti substratas ir šaknynas.
Indo dugne praduriamos skylutės ir įrengiamas drenažas (nes ilgiau vandenyje pabuvusios šaknys užmirksta ir augalai gali susirgti puviniu). Pakabinamiems loveliams ir krepšiams geriau tinka keramzitas, nes yra lengvesnis už žvyrą ar keramikinio vazono šukes.
Svyrančios gėlės į lovelius sodinamos pasvirusiu kampu, žiūrint į kurią pusę norima turėti svyrančias žiedų griliandas.
Sodinant svyrančius augalus (surfinijas, verbenas, diascijas, bakopas, šlamučius, gubojas, lobelijas, torenijas, alonsojas, pelargonijas, begonijas, fuksijas) į balkonų lovelius, vazonus, gėlines - į 5 l substrato įdedama 5 g trąšų, kurios aprūpina gėles maisto medžiagomis 4 mėnesius.
Kuriant derinius, komponuojamos įvairios gėlės. Surfinijos, cimbžiedos ir lakišius dera ne su visomis gėlėmis. Sodinant lėčiau augančius augalus - atvirkščiai, kartu nesodinti surfinijų, cimbžiedų bei lakišių.
Sodinamos įvairios kompozicijos iš svyrančių žydinčių gėlių: surfinija, svyrančioji pelargonija, begonija, verbena, guboja, lobelija, fuksija, diascija, torenija, nemezija.
Kompozicijose žiedų spalvos turi derėti tarpusavyje, taip pat jos turi derėti prie pastato sienų, grindinio ir turėklo spalvos.
Aukštesnės gėlės sodinamos lovelio centre ar sienos pusėje. Žemos gėlės tinka kompozicijai įrėminti iš kraštų ar iš matomos pusės.
Nereikia kabinti svyrančių gėlių kompozicijų ant žaliuojančių medžių šakų, nestatyti vejoje daiktų su svyrančiomis gėlėmis: vazonų, vežimaičių, karučių ir kt. Geriau gėles pasodinti į gėlyną.
Saulės apšvietimo įtaka augalų pasirinkimui
Pietinėje namo pusėje visą dieną šviečia saulė, todėl saulėtame balkone ar terasoje geriausiai auga šviesiamėgiai augalai: surfinijos, verbenos, lakišiai, lantanos, diascijos, guboja, nemezija.
Jei balkonas, terasa pietryčių ar pietvakarių pusėje, o gal medžiai ar gretimo namo siena uždengia tiesioginius saulės spindulius - sąlygos daug švelnesnės. Tokiu atveju pasirenkami augalai šešėlingoms vietoms: verbenos, Naujosios Gvinėjos ar Valero sprigės, lobelija, šlamučiai, šliaužiančiosios tramažolės, bakopės, pelargonijos.
Šiaurinė pusė beveik visuomet yra šešėlyje. Pusiau šešėlingose ir šešėlingose vietose ypač atidžiai reikia pasirinkti augalus. Pliusas - nereikės dažnai lieti.
Rytinis balkonas gauna švelnesnės rytinės saulės ar vakarinis - popietinės ir vakarinės. Pusiau šešėlinga vieta idealiai tinka kabančiam krepšeliui. Kitą vertus, saulę mėgstantys augalai čia auga pakankamai gerai, taigi pasirinkimas platus: surfinijos, pelargonijos, verbenos, gubojos, šlamučiai, cimbžieda, lakišius, diascijos, svyrančios nemezijos ir kt.
Populiarios svyrančių gėlių rūšys ir jų savybės
Egzistuoja gausybė spalvų ir formų variacijų, tad petunijos labai mėgstamos ir daugelio noriai auginamos.
Svyrančios begonijos mėgsta dalinį pavėsį, didesnę drėgmę, tačiau purškti ar leisti būti plakamoms tiesioginio lietaus nederėtų - sudrėkę žiedai ir lapai praranda spalvą, ima blukti arba ruduoti. Yra keletas skirtingų begonijų variancijų, tačiau jų priežiūra labai panaši - visos begonijos mėgsta išsklaidytą saulės šviesą bei drėgną dirvą, sunkiai pakelia stiprų, šaltą vėją.
Egzistuoja tiek stačiais stiebais auganti, tiek svyranti lobelijų forma, tad jas galima auginti loveliuose arba pakabintuose vazonuose.
Egzistuoja daug įvairiausių verbenų spalvų ir formų, šie augaliukai šiek tiek svyra, tad juos galima susodinti į lovelio pakraščius ar pakabinamus vazonus.
Sprigės būna tiek ryškios vienspalvės, tiek ir švelniai persiliejančių, pastelinių spalvų. Tai augaliukai, kurie puikiai auga net ir pavėsyje, ilgai džiugina savo žiedais. Šios gėlės puikiai auga net ir tankiai susodintos, tad nesunkiai sukursite sodrią, žiedų kupiną sprigių kompoziją.
Serenčiai ypatingai atsparūs, jų nepuola ligos, rekomenduojama pasodinti bent kelis krūmelius, kadangi jų kvapas atbaido įvairius kenkėjus.
Pelargonijos yra vienos populiariausių balkoninių gėlių, kadangi jos nereiklios, žydi gausiai, jų nepuola ligos ir kenkėjai. Egzistuoja gausybė pelargonijų variancijų, skirtingų spalvų žiedų ir lapų, būna tiek tiesiai augančių, tiek ir svyrančių augalų, tad kiekvienas gali atrasti patinkančią pelargoniją.
Persiliejančiais melsvos, gelsvos ir baltos spalvos žiedais pasidabinusių našlaičių tikrai neįmanoma supainioti su jokiu kitu augalu.
Saulučių spalvos varijuoja nuo baltos, blyškiai rausvos iki ryškiai avietinės, skirtingos formos žydi paprastais graižais, pusiau pilnaviduriais ar pilnaviduriais žiedais.
Nasturtės nėra ypatingai reiklios, jas netgi rekomenduojama auginti mažiau derlingame, smėlingame dirvožemyje, kadangi daug maisto medžiagų gavęs augalas ima plisti, išaugina didelius lapus, tačiau žydi menkiau ir rečiau. Nasturtės nepakenčia šalnų, tad jas sodinti kieme galima tik jau gerokai įšilus.
Kabančiuose vazonuose ar loveliuose itin estetiškai atrodo: šlamučiai, torenijos, svyrančieji katilėliai, diascijos, celiozijos, svyrančios verbenos, svyrantys lakišiai, svyrantys žioveiniai.
Alternatyvos tradicinėms svyrančioms gėlėms
Petunijos ir surfinijos didelės priežiūros nereikalaujančios ir įvairiomis sąlygomis pakankamai sėkmingai augančios gėlės, tačiau ne paslaptis, kad daugeliui sodininkų ir gėlininkų šios gėlės ima atsibosti. Tačiau alternatyvų pakeisti petunijas ir surfinijas, sukuriant nepriekaištingą svyrančių gėlių derinį, išties nemažai.
Gėlių derinimas ir spalvų harmonija
Klasikinis gėlių derinimas - pagal dydį ir ūgį, kai gėlės išdėstomos taip, kad neužstotų vienos kitų. Viename vazone ar lovelyje sodinant skirtingas, įvairių dydžių gėlės, į priekį vertėtų sodinti smulkesnes gėles, kad didesnės gėlės neužstotų mažesniųjų.
Jei skirtingų dydžių gėles auginate skirtinguose vazonėliuose, kad didesnės gėlės neužgožtų mažesnių, tarp pastatytų ar pakabintų vazonėlių reikėtų išlaikyti tinkamą atstumą.
Dar viena gėlių derinimo alternatyva - žydinčių augalų ir žalumos, kitaip sakant, nežydinčių, pilkais, margais ar žaliais lapais pasipuošusių augalų derinimas. Pavyzdžiui, sodrių, ryškų spalvų žydinčios gėlės puikiai atrodo šalavijų ir žilių apsuptyje; su sidabrinių atspalvių augalais itin dera verbenos.
Gėlių spalvas galima derinti ne tik tarpusavyje: orientyru gali tapti namo ar balkono sienų spalvos bei atspalviai. Prie pastelinių sienų patartina derinti stambiais ir ryškiais žiedais žydinčias gėles. Jei sienos ryškesnės ar tamsesnės, idealiai tiks baltažiedės, geltonžiedės, violetinės gėlės.
Istorinis gėlių darželių vaidmuo ir tradicijos
Kiekvienoje Aukštaitijos sodyboje buvo gėlių darželis, kuris buvo sodinamas dėl grožio. Pagal darželį buvo sprendžiama ir kokia gaspadinė: jei gėlių darželis prastas, tai ir šeimininkė nedarbšti. Gėlių darželis buvo ypač svarbus mergaitėms. Jei šeimoje būdavo dukterų, tai jos jau nuo 10-12 metų perimdavo darželio tvarkymą iš mamos. Vėliau merginos išeidamos iš namų pasiimdavo kartu ir sodinamų gėlių, kurias vėliau labai saugodavo. Be to, gėlių reikėjo ir tradicijomis išlaikyti, ir vaistams. Aukštaitės gėlių darželį paprastai rengdavo prie gyvenamo jo namo , lysvelės dažniausiai būdavo apskritos, jas vadino lovelėmis. Tik Rytų Aukštaitijoje lysveles darė keturkampas ir vadino eželėmis. Lysvelių kraštus apdėdavo akmenukais ir paprastai juos baltindavo. Kartais tvrtindavo velėna, augalais, karklų vytelėmis. Aukštaitėms svarbiausiai buvo ne augalų grožis, o kvapas ir vaistingumas.
Vos tik vyrai suręsdavo pirkią, tuoj dzūkės šalia jo sodindavo gėlių darželį. Sakydavo, kad jeigu prieš pirkią nėra gėlių darželio, tai reiškia jau niekas tokioje pirkioje ir negyvena. Darželį suskubdavo sodinti dėl gražumo, linksmumo ir pasidžiaugimo. Jis turėjo būti tvarkingas ir apravėtas. Daugeli augalų iš dzūkių darželių buvo vartojami vaistams, o taip pat apeigoms. Dzūkijoje žemės sausos, nederlingos, smėlis, tad dažnai lysvelių visai nekasė - sodino gėles palaidai, o jei kasė tai dažniausiai keturkampes. Didesnę gėlių lysvę vadino ažuogana, mažesnę - ažuoganaite. Lysvelių kraštus tvirtino akmenukais, raudonų plytų kampais, bežievėmis karklų vytelėmis ar apvelėnuodavo.
Darželis buvo ir kiekvienoje suvalkiečio sodyboje. Miestelių gyventojau darželius rengė tarp gyvenamojo namo ir gatvės, kad visi matytų, koks jis yra gražus. Kaimuose, vienkiemiuose darželius rengė į kiemo pusę, kad grožėtis galėtų šeima. Darželių plotas buvo įvairus: vieni jį įrengdavo per visą namo plotą, abipus priengio, kiti - vienoje prieangiopusėje, treti „L“formos: vienoje prieangio pusėje ir iš namo galo. Suvalkijoje darželių pakraščiuose sukasdavo pailgas lysveles, o viduryje - keturkampes arba apvalias. Tarpukariu buvo populiarios rombo ir širdelės pavidalo lysvelės. Atgavus Lietuvos nepriklausomybę, sukasdavo lysveles ir Lietuvos valstybingumo ženklų formos: Gedimino stulpus, šaulių ženklą. Lysvelių kraštus tvirtino akmenukais, augalais, pusplytėmis, velėnomis, karklų lankeliais. Nors buvo šeimininkių, kurios kraštus irgi apsodindavo tik gėlėmis.
Žematijoje sakydavo, kad sodyba be darželio kaip putra be druskos. Net elgetos sakydavę; jei nėra darželio, nėra ir gero žmogaus. Jis buvo visų namų garbė, nors jį globojo išskirtinai tik moterys. Ypač gėlių darželį mylėjo margaitės. Jis buvo jų „visas kraitis“. Žemaitės darželį sodindavo į kiemo pusę, kad būtų gražu į jį žiūrėti kasdienos darbus dirbant. Bet jei toji pusė buvo šiaurinė, tai sodindavo ir į priešingą. Darželio plotas paprastai nebūdavo didelis , o planas nebuvo įmantrus. Pagal tvorelę sukasdavo pailgas lyveles, o viduryje - daugiausiai keturkampes. Tarpukariu darė širdies, rombo, trikampio lysveles, o džiaugdamiesi atgauta Nepriklausosomybe, formavo ir Lietuvos valstybingumo ženklų formos lysveles. Lysvelių kraštus žemaitės tvirtindavo akmenukais, kartais velėna, o kartais ir vytelių lankeliais. Kartais pasitaikydavo ir baltais narcizais apsodintų kraštelių, kas atrodydavo labai gražus, tarsi ištiestos drobės. Darželiuose dažniausiai žemaitės augindavo žiemines gėles, kad jų nereikėtų iš naujo sėti kas pavasarį.
tags: #svyrancios #darzelio #geles