Apgamas - tai gerybinis odos darinys, atsirandantis dėl pigmentinių ląstelių (melanocitų) sankaupų. Kiekvienas žmogus turi apgamų ir dažniausiai dėl to neverta jaudintis. Apgamų daugelis turime nuo gimimo (įgimti), o per visą gyvenimą jų atsiranda ir daugiau (įgyti). Apgamų turi kiekvienas ir dažniausiai dėl to neverta jaudintis. Dažniausiai apgamai ant mūsų kūno atsiranda pirmais gyvenimo metais, lytinio brendimo periodu ar nėštumo metu. Daugeliui jie atsiranda dar vaikystėje, o gyvenimo eigoje gali keistis jų skaičius ir išvaizda, kai kurie jų gali net ir visai išnykti. Apgamai yra gerybiniai odos dariniai, kurie susidaro pigmentinėms ląstelėms (melanocitams) augant grupelėmis. Jų būna įvairių formų, dydžių, spalvų - tam įtakos turi pigmentinių ląstelių (melanocitų) funkcinis aktyvumas ir išsidėstymo gylis odoje. Nors kiekvienas žmogus turi apgamų ir dauguma jų yra gerybiniai, mokslininkai neturi tikslaus atsakymo, iš kur jie atsiranda. Spėjama, kad tam įtakos gali turėti genetika, intensyvūs saulės spinduliai ar net amžius. Nors apgamų paveldimumas nėra gerai ištirtas, faktas, kad kiekvienas žmogus turi apgamų iš dalies patvirtina šią hipotezę. Visgi dažniau akcentuojamas saulės spindulių poveikis. Atkreipkite dėmesį į savo kūno odą - kurioje vietoje daugiausiai turite apgamų. Teigiama, kad dauguma apgamų atsiranda tose kūno vietose, kurias veikia ultravioletinė spinduliuotė, o apgamų skaičius gali didėti priklausomai nuo praleidžiamo laiko saulėje ar soliariumuose. Tiesa, bėgant laikui keičiasi ne tik apgamų kiekis, bet ir jų išvaizda. Galite pastebėti, kaip anksčiau vos pastebimas apgamas tapo aiškiai matomas, ant jo pradėjo augti plaukai, jis patamsėjo arba atvirkščiai, išbluko.

Kas yra apgamas ir kada reikėtų sunerimti?

Apgamas yra nepiktybinis odos darinys. Jie kaupia melaniną - tamsų odos pigmentą, tačiau apgamas yra nepiktybinis odos darinys. Jų būna įvairių formų ir dydžių: plokščių ir iškilusių ant odos paviršiaus. Apgamai savo dydžiu gali siekti nuo vieno milimetro iki kelių centimetrų (tokie dideli vadinami įgimtomis dėmėmis), jų paviršius gali būti švarus arba padengtas plaukais, būna ir kraujagyslinių apgamų. Nors dauguma apgamų yra gerybiniai (ne vėžiniai), mediciniškai susirūpinimą kelia tie apgamai, kurie atrodo kitaip nei kiti ant jūsų kūno esantys apgamai. Gydytojai rekomenduoja reguliariai atlikti visos odos patikrą naudojant apgamų žemėlapio būdą. Iš tiesų, apgamų žemėlapio patikrą galima atlikti patiems tiesiog namuose. Reikia tik žinoti ABCDE taisyklę.

Kada reikėtų sunerimti dėl apgamo?

Yra keletas svarbių faktų, į kuriuos atkreipus dėmesį, galima įtarti, kad apgamas kelia pavojų sveikatai:

• Pavojus sveikatai: Nors dauguma apgamų yra nepavojingi, kai kurie gali būti piktybiniai ir iššaukti melanomą - odos vėžio formą. Melanoma dažnai išsivysto iš gerybinių odos darinių, tokių kaip apgamai ar pigmentinės dėmės. Vienas veiksmingiausių būdų išvengti melanomos - įtartinų apgamų šalinimas.
• ABCDE apgamų tikrinimo metodas: Šis metodas padeda įvertinti apgamo riziką. ABCDE reiškia:
  • Asimetrija (Asymetry): Nepiktybiniai apgamai dažniausiai būna simetriški.
  • Kraštelis (Border): Nepiktybiniai apgamai turi aiškiai apibrėžtus kraštelius.
  • Spalva (Colour): Sveikas apgamas dažniausiai yra vienos spalvos. Jei apgamas yra kelių spalvų bei atspalvių, tuomet tai gali būti melanomos požymis.
  • Skersmuo (Diameter): Nepiktybinio apgamo dydis dažnai nesiekia 6 mm.
• Diskomfortas: Apgamai, esantys ties alkūnių sulenkimais, kirkšnimis, diržo srityje, gali būti nuolat dirginami, kliūti už drabužių ir sukelti diskomfortą bei skausmą. Nuolat dirginamas apgamas gali pavirsti į melanomą.
• Estetinis vaizdas: Itin iškilę, plaukelių turintys apgamai neretai neprideda grožio ir slopina pasitikėjimą savimi.
• Naujai atsiradę apgamai: Ant suaugusiojo žmogaus kūno atsiradę nauji apgamai dažniau tampa piktybiniais nei nuo pat vaikystės esantys apgamai.

Pastebėjus, kad apgamas patenka bent į vieną iš paminėtų ABCDE kategorijų svarbiausia yra nedelsti ir kreiptis į specialistus išsamiems tyrimams. Jei pasitvirtins, kad apgamas nėra piktybinis, jį bus galima sėkmingai bei neskausmingai pašalinti lazeriu. Jei paaiškės, kad apgamas yra supiktybėjęs, prireiks specialaus gydymo.

Apgamų šalinimas nėštumo metu

Nėštumo metu moters organizme vyksta daug hormoninių pokyčių, kurie gali paveikti apgamų išvaizdą. Gydytojas dermatovenerologas Vytautas Toliušis teigia, kad dėl hormonų pokyčių dažnai apgamai keičiasi nėštumo metu, nes keičiasi hormonų veikla. Tuomet jie dažniausiai suaktyvėja, padidėja, paburksta. Tačiau dažniausiai nėštumo metu apgamų šalinti nerekomenduojama.

Vis dėlto, yra situacijų, kai apgamo šalinimas nėštumo metu gali būti svarstomas:

• Įtarimas melanoma: Jei apgamas atitinka ABCDE kriterijus arba gydytojas įtaria piktybinį procesą, apgamo pašalinimas ir histologinis tyrimas gali būti būtini. Tokiais atvejais sprendimas priimamas atsižvelgiant į riziką ir naudą motinai bei vaisiui.
• Nuolatinis diskomfortas: Jei apgamas yra nuolat traumuojamas ar dirginamas, sukelia skausmą ir diskomfortą, jo pašalinimas gali būti svarstomas, ypač jei diskomfortas ženkliai veikia moters gyvenimo kokybę.

Jeigu apgamas nekelia įtarimų, sprendimas dėl jo šalinimo priimamas individualiai. Dažnai pacientai klausia, ar būtina šalinti estetiškai nepatrauklų, bet saugų apgamą. Tačiau jei apgamas yra nepatogioje vietoje - ant kaklo, pilvo, pažastyse ar kirkšnyse - ir nuolat dirginamas drabužių, grandinėlės ar diržo, jo šalinimas gali būti rekomenduojamas.

Apgamų šalinimo metodai

Yra įvairių apgamų šalinimo metodų. Gydytojas specialistas po pirmosios apžiūros įvardins, kuris tinkamiausias jums.

• Chirurginis šalinimas: Šis būdas dažniausiai taikomas, kai reikalingas histologinis tyrimas, norint nustatyti, ar darinys yra piktybinis. Taip pat šalinami dideli, sudėtingų formų apgamai arba esantys nepatogiose kūno vietose. Operacijos metu darinys išpjaunamas skalpeliu ir išsiunčiamas histologiniam tyrimui.
• Lazerinis šalinimas: Šis būdas tinka tik tiems apgamams, kurie neturi supiktybėjimo rizikos. Lazeris naudoja šviesos energiją, kad suskaidytų pigmentą apgamo viduje. Atliekant šią procedūrą nėra naudojamos siūlės, todėl žaizda greičiau sugyja. Estetinis rezultatas įprastai būna geresnis nei po chirurginio apgamų šalinimo, kadangi maždaug 95 proc. atvejų nelieka jokių randų.
• Radiochirurginis būdas: Tai minimaliai invazinis metodas, dažnai taikomas, kai apgamas yra normalus ir nekeliantis rizikos.
• Šalinimas šalčiu (krioterapija): Apgamas yra užšaldomas skystu azotu.

Svarbu paminėti, kad visiškai nematomos apgamo šalinimo žymės pasiekti nepavyksta - nėra metodo, kuris visiškai nepaliktų pėdsakų. Po lazerinės ar radiochirurginės procedūros dažniausiai lieka nedidelė rausva dėmelė, kuri laikui bėgant šviesėja ir tampa beveik nepastebima. Visiškai nematomos apgamo šalinimo žymės pasiekti nepavyksta - nėra metodo, kuris visiškai nepaliktų pėdsakų. Kad žaizda gytų sklandžiai ir neliktų ryškių žymių, svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų. Bent mėnesį saugoti žaizdą nuo saulės - vietos neatidengti, nesilankyti soliariume.

Plaukų šalinimas nėštumo metu

Nėštumo metu moters organizme vyksta daug hormoninių pokyčių, kurie tiesiogiai įtakoja plaukų augimą. Taip pat dėl hormoninių pokyčių šiuo laikotarpiu, kūno plaukai gali augti storesni ir tamsesni. Konsultacija su gydytoju - prieš pasirenkant bet kokį plaukelių depiliacijos metodą, svarbu pasitarti su savo gydytoju akušeriu. Prioritetas saugumui - rinkitės mažiau invazinį plaukelių depiliacijos metodą su kuo mažesne neigiamo poveikio rizika. Produkto sudėties tikrinimas - jei planuojate plaukelius šalinti naudojant depiliacinį kremą, ypatingai svarbu atidžiai išnagrinėti jo sudėtį.

Saugesni metodai nėštumo metu:

• Skutimasis: yra pats paprasčiausias būdas pašalinti nepageidaujamus plaukelius nėštumo metu.
• Plaukų šalinimo kremai: taip pat yra patogus būdas atsikratyti nereikalingų plaukelių, tiesa, čia bus labai svarbu atkreipti dėmesį į produkto sudėtį. Svarbu rinktis produktus, kurie yra skirti jautriai odai.
• Plaukelių šalinimas vašku: taip gali būti saugus ir efektyvus pasirinkimas, tiesa, tik tuo atveju, jei jis atliekamas higieniškai ir profesionaliai.
• Depiliacija naudojant cukraus pastą: yra dar vienas švelnus ir saugus metodas nėštumo metu.

Metodai, kurių reikėtų vengti nėštumo metu:

• Lazerinis plaukelių šalinimas: nerekomenduojamas nėštumo metu, nes nėra pakankamai tyrimų, patvirtinančių jo saugumą vaisiui ir motinai šiuo laikotarpiu.
• Elektrolizė: nors gali būti labai veiksminga ilgalaikiam plaukų šalinimui, nėštumo metu ji taip pat nėra rekomenduojama dėl potencialios rizikos ir nepakankamo saugumo įrodymų.

Rinkdamiesi depiliacijos metodą nėštumo metu, visada atsižvelkite į saugumo aspektą ir asmeninį komfortą.

tags: #ar #galima #salinti #apgamus #nestumo #metu

• Nėštumo testų patikimumas
• Alytaus smurto prieš vaikus atvejai
• Lovelės vaikams
• Kaip stiprinti vaiko nervų sistemą
• Kelionė per Vilnių ir Metus