Ar krūtų implantai kenkia maitinant vaikus?
Ar krūtų implantai kenkia maitinant vaikus?
Per metus pasaulyje atliekama virš 2 mln. krūtų didinimo operacijų. Nepaisant didelio šios operacijos populiarumo tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje, neretai moterims kyla įvairių klausimų apie tai, kaip implantai pakeis gyvenimą, bei baimių, dėl įvairių su operacija siejamų rizikų. Svarstant apie krūtų didinimo implantais operaciją, moterims kyla daug klausimų apie tai, kaip galimai pakis jų gyvenimas.
Ar galima maitinti vaiką turint krūtų implantus?
Neretai moterys, ateityje planuojančios nėštumą, domisi, ar galima maitinti kūdikį, turint krūties implantus. Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Eglė Virbickaitė teigimu, maitinti tikrai galima, o moterys su maitinimo problemomis, kylančiomis dėl implantų, susiduria retai. Tačiau yra keletas lemiamų veiksnių, kuriuos reikėtų aptarti kartu su chirurgu, jei po operacijos planuojami nėštumai.
"Chirurginio pjūvio vieta gali turėti įtakos maitinimui krūtimi. Jei pjūviai atliekami po krūtimi arba per pažastį, mažiau rizikos, kad jie pažeis pieno latakus ar nervus, svarbius laktacijai. O pjūviai aplink spenelį (periareoliniai) gali labiau pažeisti latakėlius, dėl to kartais kyla problemų norint maitinti krūtimi, - sako chirurgė. - Jei krūtyje arba spenelyje yra randinis audinys arba pakito šių vietų jautrumas, tai taip pat gali lemti galimybę maitinti kūdikį."
Implantų rūšis - silikoniniai arba salino - įprastai neturi jokios įtakos maitinimui. Visgi, itin dideli implantai gali papildomai spausti krūties audinius, o tai galimai turės įtakos pieno gamybai.
Plastikos chirurgai teigia, kad jei moteris norės žindyti ir dės tam pastangas, ji galės tai daryti - su krūtų implantais ar be jų. Medicinos literatūroje nurodoma, kad krūtų implantai nėra kliūtis žindyti, ir tai patvirtina ne viena garsi moteris, neslepianti, kad naudojosi plastikos chirurgų paslaugomis, o po gimdymo sėkmingai žindė kūdikį.
Ar moteris gali žindyti, priklauso nuo fiziologinių organizmo savybių, taip pat - nuo psichologinio moters nusiteikimo. Per krūtų didinimo operacijas dažniausiai implantai talpinami po raumenimis. Taip implantai “nesusisiekia” su pieno liaukomis ir nepažeidžia pieno latakų.
Teorinė galimybė, kad moteris negalės kūdikio maitinti krūtimi po krūtų didinimo operacijos išlieka tik tuo atveju, jei pjūvis atliekamas areolės srityje (kitaip vadinama „per spenelį”). Atliekant areolės pjūvį gali būti susilpninami nerviniai impulsai (spenelių jautrumas) bei dalinai pažeidžiami pieno latakėliai, per kuriuos išsiskiria pienas. Siekiant to išvengti, pjūvis dažniausiai atliekamas po krūtimi.
Gydytojas Gediminas Samulėnas pasakoja, kad krūtų korekcija implantais dažniausiai yra suderinama su būsimu kūdikio žindymu, tai nesukelia jokių papildomų problemų: „Priešingai nei daugelis moterų bijo, krūtų implantai neturi tiesioginės įtakos laktacijai. Taip yra todėl, kad krūtų implantai beveik visuomet įsodinami po krūtinės raumenimis - į krūtinės sieną, o ne į pačią krūtį, išlaikant minimalų implanto kontaktą su krūties liauka. Gijimo metu implantas „izoliuojamas“ - apgaubiamas minkšta kapsule, todėl su liaukos audiniais nekontaktuoja ir pakeisti pieno sudėties negali.“
Vis tik medicinoje niekada nėra absoliučios garantijos ir itin retais atvejais gali pasitaikyti įvairių situacijų. „Gerokai daugiau įtakos būsimai laktacijai turi chirurgo naudojama operavimo technika, o ne patys implantai. Būtent į tai ir reikia atsižvelgti, jei ateityje planuojamas nėštumas ir žindymas. Visi sprendimai dėl chirurginių procedūrų turėtų būti priimami ramiai ir gerai apgalvojus. Vien tai, kad krūtų korekcija gali būti suderinama su žindymu, nereiškia, kad ją reikia atlikti. Ar verta operuoti, nusprendžiama vertinant kiekvienos pacientės rizikas, galimybes, lūkesčius ir numatomus rezultatus“, - pasakoja G. Samulėnas.
Tyrimai rodo, kad moterys, turinčios krūtų implantus, rečiau žindo savo kūdikius. Dažniausia problema, susijusi su krūtų implantais - nepakankama pieno gamyba (ją minėjo maždaug 20 proc. moterų, kurioms buvo atlikta krūtų didinimo operacija). Atliekant krūtų didinimo operaciją implantai dažniausiai dedami tarp krūtinės ląstos sienelės ir krūties, vengiant kaip nors paveikti krūtų latakų ar pieno liaukų funkcionavimą. Bet jei pjūvis buvo atliktas aplink krūties areolę (tai rudas plotelis, supantis spenelį), problemų gali kilti, nes yra tikimybė, kad operacijos metu buvo labiau pažeisti pieno latakai arba nervai. Paprasčiau tariant, daugelio moterų, kurioms buvo atlikta krūtų didinimo ar bet kuri kita procedūra, organizmas gali pagaminti kažkiek pieno, tačiau ne visais atvejais bus patenkinamas visas kūdikio pieno poreikis. Tačiau gera žinia - jog laikui bėgant operacijos metu pažeisti pieno latakai gali ir vėl tapti funkcionalūs.
Silikonas yra saugi medicininės paskirties medžiaga, ji nepatenka į motinos pieną, todėl net ir turint implantus žindyti yra visiškai saugu. Įprastai rekomenduojama pastoti tik krūtims visiškai sugijus, t.y. 3-6 mėn. Pažeisti latakai, liaukos ir nervai kartais normalizuojasi savaime, tačiau tai vyksta palaipsniui.
Gydytoja I. Guogienė nuramina ir teigia, jog visos moterys, po implantų įdėjimo, gali drąsiai maitinti savo kūdikius. „Implantas yra įdedamas po didžiuoju krūtinės raumeniu ir kontakto su krūtinės liauka neturi, tad žindyti vaikelį yra saugu“, - pasakos med. m. dr.
Krūtų implantų liga (KRIL): atnaujinimai ir viskas, ką reikia žinoti [PLASTIKOS CHIRURGO AIŠKINA]
Ar krūtų implantai paskatina vėžio atsiradimą?
Viena dažniausių baimių, kurias pacientės išreiškia, yra vėžio rizika. BIA-ALCL (su krūtų implantais siejama anaplastinė didelių ląstelių limfoma) yra retai pasitaikanti vėžio forma, kuria gali susirgti moterys, turinčios krūtų implantus. E. Virbickaitės teigimu, tikslios priežasties, kodėl atsiranda šis vėžys, pasakyti negalima. Tai gali priklausyti tiek nuo genetinių veiksnių arba organizmo atsako į implantą, kaip svetimkūnį, tiek nuo pačių implantų.
"Tekstūriniai implantai gali iš tiesų padidinti anaplastinės didelių ląstelių limfomos riziką labiau, nei implantai lygiu paviršiumi. Taip yra todėl, kad nelygus, tekstūrinis implanto paviršius dirgina krūties audinius. Yra nustatyta atvejų, kai įvairūs tekstūriniai implantai atšaukti iš rinkos vien dėl šios rizikos. Vis dėlto, BIA-ALCL atvejų su lygaus paviršiaus implantais kol kas užregistruota nėra“, - sako chirurgė.
Med. m. dr. I. Guogienė sakys, jog tokia rizika yra labai maža ir pabrėš, ką privalo daryti kiekviena moteris, norinti apsaugoti savo sveikatą. „Yra tokia liga - limfoma, ji siejama su krūtų implantais, bet, reiktų pabrėžti, jog šia liga yra sergama ir neturint krūtų implantų. Kiekvienai moteriai yra svarbu profilaktiškai tikrintis, atlikti krūtų echoskopiją. Dažna pacientė teiraujasi, ar turint krūtų implantus, įmanoma laiku pamatyti onkologinį procesą, tad noriu nuraminti, jog krūties implantas netrukdo rasti darinių krūtyse ir yra lengvai pastebimas ultragarsinio tyrimo metu“, - kalbės I. Guogienė.
Buvo nustatyta, kad pastaruoju dešimtmečiu naudoti šiurkštūs implantai dažniau sukelia kapsulinę kontraktūrą, tai yra, kai aplink implantą ilgainiui susidaro kapsulė, tarytum vidinis randas, kuris gali plėstis. Dėl šios priežasties implantai šiurkščiu paviršiumi nebėra gaminami ir klinikos pacientėms jų nesiūlo.
Anksčiau buvo nustatyta, kad tekstūriniai implantai gali iš tiesų padidinti anaplastinės didelių ląstelių limfomos riziką labiau, nei implantai lygiu paviršiumi. Taip yra todėl, kad nelygus, tekstūrinis implanto paviršius dirgina krūties audinius. Yra nustatyta atvejų, kai įvairūs tekstūriniai implantai atšaukti iš rinkos vien dėl šios rizikos.
Anote gydytojos, svarbiausia norint išvengti BIA-ALCL rizikos - nuolat tikrintis, kartą per metus atlikti ultragarso tyrimą arba magnetinio rezonanso tomografiją. Kiekvienai pacientei, kuri turi implantus, specialistai griežtai rekomenduoja 1 kartą per metus atlikti krūtų echoskopiją, taip užtikrinant implantų saugumą bei pačių pacienčių ramybę.
Kaip dažnai reikia keisti krūtų implantus?
E. Virbickaitė atkreipia dėmesį, kad krūtų implantai nėra sukurti visam gyvenimui, todėl moterys, turinčios implantus, turėtų suprasti, kad jų ateityje gali laukti ne viena operacija. Įprastai implantai tarnauja apie 10-20 metų, bet po kokio laikotarpio juos teks keisti priklauso nuo įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, laikui bėgant, krūtys gali pakisti dėl senėjimo, svorio pokyčių ar nėštumo. Dėl to gali ilgainiui prireikti pakeisti implantus arba atlikti krūtų pakėlimą.
Pasak ekspertų, gamintojai rekomenduoja keisti implantus kas 10-15 metų, tačiau, jeigu krūtų forma nėra pakitusi ir moterį rezultatai tenkina, tokių rekomendacijų, jog būtina implantus keisti nėra. Taip pat vidutiniškai implantai yra keičiami ar kitos procedūros atliekamos po 7 metų.
Tačiau implantų keitimo gali prireikti ir esant sveikatai pavojingoms aplinkybėms, pavyzdžiui komplikacijoms. Įprastai krūtų implantai tarnauja apie 10-20 metų.
Krūtų implantų komplikacijos
Krūtų implantų operacijos, kaip ir bet kokia kita chirurginė procedūra, gali turėti savų rizikų bei komplikacijų, kurios skirstomos į bendrąsias ir specifines. Bendrosios komplikacijos yra infekcijos, žaizdos gijimo problemos, kraujavimas, hipertrofiniai ar keloidiniai randai, seromos. Jei operacijos metu prasideda kraujavimas į implanto ložę, reikia skubiai stabdyti kraujavimą ir išvalyti hematomą, kad nekiltų infekcijos. O jei infekcija vis tik yra, skiriami antibiotikai, tačiau gali reikėti ir pašalinti implantą, kol infekcija bus pilnai išgydyta. Pasitaiko, kad operacijos vietoje atsiranda patologiniai randai. Tokiu atveju, į randus leidžiamos injekcijos, tačiau neretai prireikia ir papildomos operacijos senam randui pašalinti.
"Specifinės komplikacijos yra labiau susijusios su pačiais implantais. Pavyzdžiui, implantų plyšimai, implanto kapsulės kontraktūros, krūtų asimetrija, implantų padėties pasikeitimai, krūtų audinių atrofija ir implanto raukšlėtumas, spenelio jautrumo pokyčiai. Dažniausiai esant komplikacijoms, prireikia papildomų operacijų“, - papildo gydytoja.“
Implantus turinčios moterys taip pat turėtų nuolat stebėti, ar nėra sukietėjimų ne tik krūtyse, bet ir pažastyse, patinimo, odos bėrimo ar krūtų asimetrijos, kurios anksčiau nebuvo. Pastebėjus tokius pakitimus, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją ir atlikti biopsiją, kompiuterinę arba pozitronų emisijos tomografiją.
Vienas didžiausių moterų nuogąstavimų dėl implantų yra jų plyšimo galimybė. Pasak med. m. dr. I. Guogienės, yra tikimybė, kad implantai gali plyšti traumos atveju, o tai sužinoma tik atlikus krūtų echoskopiją arba apsilankius pas patyrusį chirurgą. „Plyšus implantui, dažniausiai pacientės jokių simptomų nejaučia, tik išskirtiniais atvejais, jeigu implantas plyšta traumos atveju ir jis lenda į išorę, tada plyšimą galima nustatyti lengviau. Tačiau, to padaryti pačios pacientės negali“, - dalinsis plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja. Pasak plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojos, plyšus implantui galima visus tyrimus atlikti planiškai - nėra skubu vykti į skubios pagalbos skyrių, o kreiptis pas plastikos chirurgus galima po kelių dienų ar net po mėnesio. „Atvykus, implantų padėtis būna įvertinta echoskopijos metu, svarbu tyrimą atlikti kontrolei. Jei implantas tikrai plyšo, jis yra šalinamas. Tačiau organizmui jis nėra toksiškas“, - kalbės I. Guogienė.
Kitas dažnai girdimas mitas: moterys baiminasi, kad plyšus implantui silikonas gali imti plisti po visą organizmą. „Pacientės baiminasi, kad įplyšus implantui, silikonas gali pasiskirstyti po visą organizmą, tačiau, reiktų žinoti, jog silikonas nėra toks paslankus kaip vanduo, todėl jis lieka toje implanto ložėje, kur ir yra įstatytas“, - dalinsis specialistė.
Pasak chirurgų, pasaulinėse mokslinėse konferencijose tarp gydytojų ir mokslininkų vyksta daug diskusijų ir vadinamosios krūtų implantų ligos tema, tačiau, pasak gydytojų, ši liga nėra įrodyta ir patvirtinta, ji nėra klasifikuota, taip pat, nėra įtraukta į ligų sąrašą, tai labiau yra nusiskundimų, simptomų visuma. „Dažniausi krūtų implantų ligos simptomai yra galvos skausmas, pykinimas, apetito sutrikimas, nemiga, plaukų slinkimas. Pirmas sprendimo būdas - tai vizitas pas daktarą, kuris atliko operaciją. Labai svarbu atlikti bendrą organizmo ištyrimą: ultragarsinį tyrimą, kraujo tyrimą, bandyti išsiaiškinti priežastis, dėl ko tai galėjo atsitikti ir, jeigu daktaras mano, kad implantai tikrai negalėjo sukelti tokių simptomų, tuomet labai svarbu kreiptis į šeimos gydytojus ir ištirti visą organizmą“, - dalinsis gydytoja I. Guogienė.
Pasak plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojų, jei yra noras turėti implantus, reikia žinoti, kad implantas vis tiek yra implantas - tai svetimkūnis, bet jį išimti, jeigu jis netiks, ar pradės erzinti, galima bet kada. Naudinga žinoti, jog krūtų implantų išėmimo, kaip ir didinimo implantais operacija, nėra labai sudėtinga.
