Brandos egzaminai lenkų mokyklose: pokyčiai ir iššūkiai
Brandos egzaminai lenkų mokyklose: pokyčiai ir iššūkiai
Lietuvos švietimo sistemoje tautinių mažumų mokyklos susiduria su specifiniais iššūkiais, ypač susijusiais su lietuvių kalbos mokymu ir brandos egzaminų reikalavimais. Vienas iš aktualių klausimų - suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas ir jo įtaka lenkų mokyklų abiturientams. Šiame straipsnyje aptariama situacija, problemos, su kuriomis susiduria mokiniai, mokytojai ir švietimo įstaigos, bei galimi sprendimo būdai.
Kaip informavo Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos pakeitimai numato, kad lenkų tautinės mažumos mokiniai 2024-aisiais laikyti gimtosios kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą galės tik išlaikę lenkų šios gimtosios kalbos ir literatūros tarpinį patikrinimą.
Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. lenkų mokomąja kalba besimokantys gimnazijos III klasės mokiniai pirmieji laikė tarpinį patikrinimą. Šie pakeitimai šią savaitę aptarti su šios tautinės mažumos švietimo bendruomene. Pats egzaminas taps valstybinis - šiuo metu abiturientai gali laikyti tik mokyklinį lenkų kalbos ir literatūros egzaminą. Džiugu, kad atsižvelgta į lenkų visuomenės Lietuvoje prašymus bei poreikius ir iki šiol buvęs tik mokyklinis, lenkų gimtosios kalbos egzaminas taps valstybinis.
Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos lenkų kalbos mokytojai sako sveikinantys Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimą atsižvelgti į bendruomenės prašymą padaryti lenkų kalbos egzaminą valstybiniu. Mokytojai mano, kad šis pasikeitimas populiarins dalyką. Pagal atnaujintos programos reikalavimus mokiniai turi ugdytis gebėjimus, kurie pravers ne tik egzaminų metu, bet ir kasdieniame gyvenime: suprasti parašytą ar išklausytą tekstą, daryti išvadas, skaityti įvairaus pobūdžio kultūrinius tekstus. Galima teigti, kad minėti reikalavimai sutampa su pagrindinėmis kompetencijomis, kurias mokiniai turėtų įgyti mokslų metu.
Tarpinis patikrinimas ir valstybinis brandos egzaminas
Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros tarpinį patikrinimą vienuoliktokams sudarys trys dalys: klausymo, skaitymo ir teksto kūrimo. Pirmasis toks patikrinimas dabartinių lenkų tautybės vienuoliktokų laukė jau kitų metų balandį. Šis patikrinimas vyks elektroninėje sistemoje ir truks pusantros valandos. Bus tikrinama, ar ir kaip detaliai mokiniai suprato pagrindinę informaciją, išsakytas mintis, nuomonę ar vertinimą. Teksto kūrimo užduotimis bus tikrinami teksto komponavimo ir redagavimo gebėjimai.
Tarpinį patikrinimą sudarė klausymo, skaitymo ir teksto kūrimo dalys. Kuriamo teksto apimtis - ne mažiau nei 300 žodžių.
Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros tarpiniame patikrinime 2023 m. bendrai surinktų taškų vidurkis yra 32,7 iš 40 galimų, o taškų vidurkis procentais - 81,8 proc. Iš jų 48,8 proc. surinko nuo 35 iki 40 taškų ir į valstybinį brandos egzaminą ateis ramesni, žinodami, kad egzaminą jau yra išlaikę. Šis egzaminas iš kitų išsiskiria ir tuo, kad tai pirmasis valstybinis brandos egzaminas, kurio galutinį vertinimą sudarys 40 proc. balų, gautų per tarpinį patikrinimą, ir 60 proc. - valstybinis brandos egzaminas.
Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą sudarys 2 dalys: testas ir rašto darbas. Tuo metu valstybinį brandos egzaminą sudarys dvi dalys: testas ir rašto darbas. Juo bus tikrinama, kaip mokiniai analizuoja, interpretuoja, vertina, lygina, daro išvadas, taiko įvairių kontekstų išmanymą, literatūros ir kalbos žinias. Teksto kūrimui bus siūlomos dvi rašinio temos (iš kurių viena susijusi su pirmos dalies tematika) arba tekstas interpretacijai.
Mokinys, kurdamas samprotaujamojo pobūdžio tekstą, privalės pasiremti bent 2 grožinės literatūros kūriniais ar kitais kultūros tekstais, iš kurių bent vienas būtų iš privalomų kūrinių sąrašo. Interpretacijai gali būti pateikti tekstai iš rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašo. Mažiausia sukurto teksto apimtis - 250 žodžių.
Bendruomenės nuomonė ir iššūkiai
Vilniaus Vladislovo Sirokomlės gimnazijos lenkų kalbos mokytoja ekspertė Danuta Korkus teigė: „Galvojame, kad tai yra neblogai. Tuo tarpiniu patikrinimu 40 proc. taškų vaikai surinks reikalingų taškų, gal tai palengvins padėtį per valstybinį egzaminą (...), dvyliktoje klasėje egzamine būtų dar 60 taškų“.
Anot jos, moksleiviai, jų tėvai ir pedagogai vis dėlto kelia klausimą, kodėl lenkų gimtosios kalbos egzaminas bus tik pasirenkamas, bet ne privalomas ir kodėl jis nėra diferencijuojamas į valstybinį ir mokyklinį, o paliekamas tik valstybinis. D. Korkus sakė: „Vaikas, kuris mokosi 12 metų gimtosios kalbos, kalbu ne tik apie lenkų, bet ir, pavyzdžiui, apie ukrainiečių, vokiečių, baltarusių, rusų, laikydamas privalomą egzaminą turėtų papildomus taškus stojant į aukštąją mokyklą (...). Dabar jis išeina iš mokyklos, ir atrodo, tarsi jis dėl malonumo mokėsi, negauna taškų, gali tik pasirinkti egzaminą“.
Pedagogė pabrėžė, kad lenkų kalbos pamokoms skiriamos penkios akademinės valandos per savaitę. Patys lenkų tautinės mažumos moksleiviai iš esmės laisvai bendrauja tiek lietuvių, tiek lenkų kalbomis. Tad bendruomenė norėtų lenkų kalbos egzaminą prilyginti lietuvių.
Įstaigos direktorė Žaneta Jankovska sako, kad vis dėlto bendruomenė svarstė apie pereinamąjį laikotarpį, kad ir po 2024-ųjų kurį laiką dar būtų leista laikyti ir mokyklinį lenkų kalbos ir literatūros egzaminą. „Tas pereinamasis laikotarpis būtų prasmingas“, - sakė direktorė.
Vilniaus Vladislovo Sirokomlės vidurinės mokyklos mokinė Barbara Taraškevič Seime vykusioje konferencijoje atkreipė dėmesį į tai, kad suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas kelia didelių iššūkių lenkų mokyklų moksleiviams. Konferencijoje buvo aptarta Švietimo įstatymo pakeitimų įtaka tautinių mažumų švietimo procesui. B. Taraškevič teigė, kad nors kitataučiai turi gerai mokėti valstybinę kalbą, dabartinė mokymosi sistema nėra tinkama tam pasiekti. Pasak jos, beveik visi lenkų mokyklų moksleiviai 11-12 klasėse patiria didelį stresą dėl programos pakeitimų, kurie reikalauja mokytis daug daugiau.
Mergina pabrėžė, kad jaučiamas milžiniškas atotrūkis tarp programų iki vienuoliktos ir po dešimtos klasių. Daugiausia susirūpinimo kelia baigiamojo rašinio kalbos taisyklingumo ir raiškos vertinimas. "Mes, kitataučiai, mąstome gimtąja kalba, o rašydami rašinius dažnai sakinio konstrukcijas tiesiog verčiame į lietuvių kalbą. Todėl šiuo atveju niekada negalėsime konkuruoti su lietuviškų mokyklų mokiniais", - sakė B. Taraškevič. Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad viešasis kalbėjimas vyresnėse klasėse praranda prasmę, nes yra vertinamas atskiru pažymiu, kuris neturi įtakos egzamino rezultatams.
Anot B. Taraškevič, mokiniai, norintys išmokti savo gimtąją kalbą, jos istoriją, gramatiką, literatūrą, ateina į lenkiškas mokyklas, tačiau tokios galimybės negauna. Pakeitus programas, gimtosios kalbos pamokų skaičius yra mažesnis nei valstybinės kalbos pamokų. Per savaitę vyksta 4 lenkų kalbos ir 7 lietuvių kalbos pamokos. Literatūros kursas 11-12 klasėse yra sudėtingas, nes per dvejus mokslo metus reikia perskaityti daug lenkų ir lietuvių autorių kūrinių. Lenkų kalbos programoje yra nurodyta 14 autorių, lietuvių kalbos - 32. Tik 3 šio sąrašo autoriai yra bendri - Viljamas Šekspyras, Adomas Mickevičius ir Česlovas Milošas. Literatūros Sudėtingumas
B. Taraškevič taip pat atkreipė dėmesį, kad dalis nurodytų perskaityti kūrinių yra parašyti senąja lietuvių kalba, pavyzdžiui, Kristijono Donelaičio „Metai“. Anot jos, tokius darbus sunku suprasti ir patiems lietuviams, ką jau kalbėti apie kitataučius. Be to, sąraše yra nemažai poetų, kurių kūryba remtis yra be galo sunku nemokant konkrečių kūrinių atmintinai. Todėl abiturientai dažniausiai renkasi prozininkus, o ne poetus, argumentams pagrįsti.
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, klausęs B. Taraškevič pranešimo, patikino, kad dalis merginos išsakytų argumentų skamba logiškai, tačiau nemano, kad lenkų mokyklų moksleiviams reikėtų taikyti mažesnius reikalavimus. "Mūsų tikslas - kad visi mokėtų valstybinę kalbą, galėtų įstoti į aukštąsias mokyklas," - teigė D. Pavalkis. Jis pasiūlė galvoti apie dvikalbes mokyklas - lietuvių-rusų arba lietuvių-lenkų - kaip vieną iš išeičių, kuri padėtų labiau integruotis į kalbą ir ją suprasti.
Ministras taip pat patarė moksleivei nesijaudinti dėl to, kad nesupranta poezijos ir poetų, teigdamas, kad tai yra normalu. Tačiau sulaukęs lietuvių kalbos mokytojos kritikos, kad galbūt poetų kūriniai neturėtų būti įtraukti į egzamino programą, patikino, kad tai nėra tinkamas šios problemos sprendimo būdas.
D. Pavalkis pažadėjo, kad bus daugiau dėmesio skirta tautinių mažumų mokytojų kvalifikacijos kėlimui ir vadovėliams. Esą bus peržiūrėti ir krūviai moksleiviams. "Tikrai ieškosime bendrų sprendimų. Bet, turiu pasakyti, kad mokytis yra pareiga. Daugiau ar mažiau, bet į mokyklas mokiniai ateina ne ilsėtis, o dirbti," - priminė jis.
„Aukštųjų mokyklų mugė 2023“: „Ką svarbu žinoti dešimtokams apie brandos egzaminų pokyčius“
Egzaminų sistemos kritika ir rezultatai
Konferencijos metu buvo sulaukta kritikos dėl egzaminų vertinimo. 2014 m. pirmą kartą tautinių mažumų abiturientai laikė tokį pat egzaminą kaip ir lietuviai. Be to, šiuo metu egzaminai vertinami pagal kriterinę vertinimo sistemą. 2014 m. 100 balų gavo tik 1,2 proc. abiturientų. Lietuvių šis proc. buvo 1,3, tautinių mažumų - 0,5. Tautinių mažumų lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatai beveik tokie patys, kaip ir vaikinų iš lietuviškų mokyklų. Tautinių mažumų mokyklų moksleiviai lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą praėjusiais metais išlaikė kiek prasčiau nei lietuviškų mokyklų abiturientai. Iš viso egzaminą išlaikė 88,09 proc. abiturientų, iš jų 88,4 proc. abiturientų, kurie mokėsi mokyklose lietuvių mokomąja kalba, 83,7 proc., besimokiusių mokyklose tautinių mažumų kalbomis.
Nacionalinio egzaminų centro vadovė Saulė Vingelienė patikino, kad bendri skirtumai tarp lenkų ir lietuvių mokyklų Lietuvoje nėra tokie dideli kaip tarp lietuviškų mokyklų. "Egzamino rezultatai didele dalimi priklauso nuo mokyklos, mokytojo, regiono. Šiuos skirtumus mes pastebime nepriklausomai nuo mokymosi kalbos. Be to, galime pasižiūrėti į kitų egzaminų rezultatus. Kas tuomet? Ar mes ir kitų egzaminų užduotis reguliuosime, kad tautinių mažumų atstovams būtų lengviau?" - klausė S. Vingelienė.
NŠA duomenimis, šiemet išaugo pirmąją matematikos egzamino dalį laikyti pasirinkusiųjų skaičius - ją laikys 27 tūkst. 883 mokinių. 2025 metais šis skaičius siekė 24 tūkstančius. Išaugo išplėstinio kurso pasirinkimas: jį rinkosi 16 tūkst. 144 mokiniai, 2025 metais - 14 tūkst. 272. Bendrojo kurso matematikos egzaminą pasirinko 11 tūkst. 739 mokiniai, 2025 metais - 9 767.
Privalomą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikys 29 tūkst. 803 vienuoliktokai: išplėstiniu kursu - 19 tūkst. 432 (2025 metais - 18 tūkst. 650), bendruoju kursu - 10 tūkst. 371 (2025 - 10 tūkst. 688). Tarp vienuoliktokų itin populiariu išlieka anglų kalbos egzaminas, kurį pasirinko 23 tūkst. 760 mokinių, arba beveik 1,3 tūkst. daugiau nei pernai. Kiti dažniausiai pasirinkti egzaminai: biologijos - 12 tūkst. 631 mokinys, istorijos - 11 tūkst. 215 mokinių, geografijos - 8 591 mokinys. Šių dalykų egzaminų pasirinkimai, NŠA teigimu, palyginti su praėjusiais metais, taip pat augo.
Fizikos, chemijos, ekonomikos ir verslumo, informatikos egzaminų pasirinkimų tendencijos išlieka itin panašios keletą metų iš eilės: šiemet fiziką laikyti pasirinko 4 741 mokinys (2025 - 4 675), chemiją - 3 292 (2025 - 3 124), ekonomiką ir verslumą - 3 007 (2025 - 2 997) informatiką - 4 534 mokiniai (2025 - 4 684). Tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros egzaminų pasirinkimai taip pat šiek tiek kito, lenkų kalbos egzaminą pasirinko 836 mokiniai (2025 - 831), rusų - 835 (2025 - 615), baltarusių - 17 (2025 - penki).
Jeigu vienuoliktokų netenkins laikytos pirmosios egzamino dalies įvertinimas, šiemet jos perlaikyti galimybės neturės. Privalomą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikyti pasirinko 27 tūkst. 263 dvyliktokai, tai yra 1,2 tūkst. daugiau nei praėjusiais metais. Iš jų lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą išplėstiniu kursu laikyti planuoja 17 tūkst. 943 (pernai - 17 tūkst. 501), bendruoju kursu - 9 tūkst. 320 (pernai - 8 tūkst. 536).
Tarp populiariausių pasirinkimų išlieka matematikos egzaminas, laikyti jį pasirinko 23 tūkst. 322 abiturientai (2025 - 21 tūkst. 638). Išplėstiniu kursu egzaminą planuoja laikyti 14 tūkst. 406 mokiniai (2025 - 13 tūkst. 399), bendruoju kursu - 8 916 mokinių (2025 - 8 239). Anglų kalbos egzaminą rinkosi beveik toks pats skaičius dvyliktokų kaip ir praėjusiais metais - 19 tūkst. 548, o 2025 metais - 19 tūkst. 656. Taip pat tarp populiarių pasirinkimų yra gamtos mokslų dalykai - biologijos egzaminą planuoja laikyti 10 tūkst. 354 mokiniai (2025 - 9941), fiziką - 3 592 (2025 - 3 238), chemiją - 2 518 (2025 - 2 155).
Šiek tiek sumažėjo pasirinkusiųjų istorijos, geografijos, informatikos, ekonomikos ir verslumo egzaminus. Istoriją ketina laikyti 9 477 mokiniai (2025 - 10 tūkst.), geografiją - 6 775 mokiniai (2025 - 6 894), informatiką - 4 100 mokinių (2025 - 4 330), ekonomiką ir verslumą - 1 884 mokiniai (2025 - 2 056). Tarp tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros egzaminų pasirinkimų lenkų kalbos egzaminą planuoja laikyti 819 mokinių (2025 - 699), rusų kalbos - 581 mokinys (2025 - 661), baltarusių - penki mokiniai (2025 - aštuoni).
Pasak NŠA, savo pasirinktus egzaminus, jų datas, laiką ir egzamino centrą mokiniai galės pasižiūrėti bet kada prisijungę prie viešos elektroninės sistemos.
