Ar reikia daug vaikų?
Ar reikia daug vaikų?
Žmonės, kaip ir kiti gyvūnai, nori vaikų, nes taip genetiškai užprogramuota.
Nepaisant fizinių ir psichologinių sunkumų, vaikai dažniausiai (ne visada) yra lengviausias ir gryniausias būdas pajusti didelę meilę ir gyvenimo prasmę. Jie tarsi išpildo ir užpildo trūkstamas grandis.
Viena iš priežasčių, kodėl kyla noras turėti vaikų, yra poreikis pajusti pilnatvės jausmą. Kai kuriems pilnatvė yra karjera ir kelionės, tačiau ne visiems. Daugeliui pilnatvė yra vaikai, o be mažų ar didelių problemų, kurias vaikas atsineša su savimi, gyvenimas atrodytų nuobodus.
Sunkumai, su kuriais susiduria mamos, skiriasi priklausomai nuo amžiaus.
- Kai vaikui 1 metai, vargina bemiegės naktys.
- Kai vaikui 7 metai, vargina jo nenoras mokytis skaityti.
- Kai vaikui 14 metų, vargina jo atsikalbinėjimas.
Visais laikais mamos išgyveno panašų nerimą dėl vaikų sveikatos, rūpinosi ir slaugė, kol užaugino. Tačiau šiandien matomi ir kiti sunkumai: mamos dažnai lieka vienos, nes vyrai išvažiuoja į užsienį uždarbiauti, o moterys augina vaikus.
Šiuolaikinėms mamoms taip pat yra kur kas sunkiau paruošti vaikus gyvenimui, nes, palyginti su praeitimi, jo taisyklės pasikeitė: klesti konkurencija. Anksčiau mamos ne taip dažnai savęs klausdavo, ar elgiasi teisingai, ar psichologiškai netraumuos, ar suteiks ir pareikalaus pakankamai, bet ne per daug, kaip tai atsilieps vaikui. Anksčiau nebuvo tiek materialinės priežiūros priemonių ir tiek žaislų - vaikai turėjo mažiau daiktų, bet daugiau fantazijos, laisvės, laiko ir svajonių. Šiandien vaikai žaidžia planšetėmis ir nuobodžiauja, net nebesugalvoja, ko panorėti gimtadieniui.
Daugiau nei 20 metų su mamomis ir jų mažyliais bendraujanti pediatrė Audronė Macienė pastebi, kad nors šiandien moterys turi įvairiausių „civilizacijos stebuklų“, palengvinančių mažylių priežiūrą, vaikų sergamumas smarkiai išaugęs. Taip pat, jos nuomone, šiandien taip pat yra kur kas sunkiau paruošti vaikus gyvenimui, nes klesti konkurencija.
Anetos, 4 metų dukrelę ir 11 metų sūnų auginančios, nuomone, šiandien taip pat yra kur kas sunkiau paruošti vaikus gyvenimui, nes, palyginti su praeitimi, jo taisyklės pasikeitė: klesti konkurencija. Ji svarsto, kad anksčiau mamos ne taip dažnai savęs klausdavo, ar elgiasi teisingai, ar psichologiškai netraumuos. Anksčiau nebuvo tiek materialinės priežiūros priemonių ir tiek žaislų, tačiau buvo daugiau fantazijos, laisvės, laiko ir svajonių. Jos atžalos žaidžia planšetėmis ir nuobodžiauja.
Vaida, trijų vaikų mama, teigia, kad auginti vaikus - ar su vystyklasi, ar su sauskelnėmis - negali būti lengva. Kiekvienas laikmetis turi savų pranašumų ir problemų, bet niekada tai nebus pramoga. Vaikai ateina į šį pasaulį per mus, tai sielos, kurias privalai branginti, vertinti ir saugoti, todėl kartu su begaliniu džiaugsmu gauname ir didžiulę atsakomybę.
Vaida apgailestauja, kad didžiausi sunkumai šiuolaikinėms mamoms yra finansai. Ji pabrėžia, kad motinystė, kaip ir senatvė, turi būti ori, t. y. mama, prižiūrinti mažą vaiką, neturi laužyti galvos, ką jie rytoj valgys. Finansinis nepriteklius vargina ir žemina - apie kokias pozityvias emocijas galima kalbėti. Sauskelnės, mišinukai - puiku, bet ne visos šeimos tai gali įpirkti.
Vaida taip pat kalba apie visuomenės mentalitetą ir požiūrį į motinystę. Ji prisimena, kaip mamos maitinti savo kūdikių prekybos centre eidavo į tualetą. Dabar jau atsirado maitinimo kambariai ir netgi kasos tėvams su mažyliais, tačiau to nepakanka: reikia keisti žmonių požiūrį. Ji pastebi, kad Lietuvoje didelė nepagarba tėvams, kuri susijusi su nepagarba vaikams. Jaunoms mamoms ji linki užsikimšti ausis nuo visko, kas negatyvu, nuo svetimų pamokymų, patarinėjimų, vertinimų.
Psichoterapeutas Gediminas Navaitis įsitikinęs, kad negalima objektyviai atsakyti, ar šiandien vaikų auginti tapo lengviau. Jis teigia, kad nei kuri nors senelė, nei kuri nors jauna mama negali to palyginti, nes jos pačios pasikeitė.
G. Navaitis pataria, kad dauguma tėvų daro tą pačią klaidą: su vaikais kalba suaugusiųjų kalba. Dėl skirtingos patirties vaikai jų nesupranta. Pavyzdžiui, mama paaugliui sako: „Tavo kambaryje - netvarka.“ Dar vienas svarbus dalykas yra tas, kad barant, kritikuojant nereikėtų kelti abejonių dėl vaiko vertingumo ir besąlygiškos meilės.
G. Navaitis siūlo paprastą išeitį, kai vaiko nepavyksta suvaldyti: „Kai mažas vaikas, pavyzdžiui, griūva ant grindų ir šaukia: „Duok arkliuką!“, kad išvestų jį iš tokios būsenos, tėvai paprastai panaudoja fizinio poveikio priemones. Kadangi kitokios neįsivaizduoja, tai griebiasi diržo. Paskui gailisi, graužiasi. Problema ta, kad mes žinome daug bendrųjų principų, tačiau nežinome, kaip juos realizuoti. Trūksta praktiškumo.“
Jean Liedloff, 8-ajame dešimtmetyje viešėjusi Ekuana gentyje, pastebėjo, kad ten laimė yra normali kiekvieno žmogaus būsena. Jie visad džiugūs, besišypsantys ir net ligas bei kitas negandas išgyvena išsaugodami dvasios ramybę. Šioje gentyje nėra nusikaltėlių, nėra valdžios, niekas neserga depresijomis. Jie nebijo būti savimi, elgiasi natūraliai ir gerbia kito teisę laisvai reikštis.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, 2010 m. Lietuvoje buvo 11 130 tėvų globos netekusių vaikų. Tėvų globos netekusių vaikų skaičius mažėja nuo 2006 metų. Daugiau nei trečdalis visų be tėvų globos likusių vaikų auga vaikų globos namuose. 2010 metų pabaigoje institucijose augo 4173 tėvų globos netekę vaikai, iš kurių net 2962 vaikams nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).
Per 2010 metus 907 vaikams nustatyta globa šeimoje. Didžioji dalis globojamų vaikų augo giminaičių šeimose. Šie skaičiai rodo, kad Lietuvoje imtis svetimų vaikų globos nėra populiaru.
Įvaikinamų vaikų Lietuvos Respublikos ir užsienio piliečių šeimose skaičius pakankamai pastovus jau kelerius metus. Nors 15-20% šeimų Lietuvoje negali susilaukti savo vaikų, dėl įvairių priežasčių įvaikinimą renkasi nedaugelis. Tikėtina, kad nevaisingų porų sprendimą įsivaikinti stabdo mitas, kad įvaikinimas yra ilgas, biurokratinis, labai brangus ir sunkiai įveikiamas procesas.
Kauno miesto Psichologinės paramos ir konsultavimo centras, bendradarbiaudamas su savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriais, nuo 2008 m. įgyvendina projektą, taikydamas vieningą visai Lietuvai PRIDE globėjų ir įtėvių rengimo programą.
Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais tėvai savo vaikui yra jo pasaulio centras. Su amžiumi tai keičiasi, ir tai normalu. Bendravimas su kitais žmonėmis, pirmiausia su kitais vaikais, yra ta erdvė, kurioje vaikai gali pažinti visą žmogiškojo komunikavimo spektrą. Maždaug nuo trejų metų mažieji pradeda žaisti su kitais vaikais. Iki to laiko jų bendravimas paprastai apsiriboja žaidimu šalia, tikroji sąveika pasitaiko labai retai.
Vaikai mokosi megzti kontaktus, spręsti konfliktus ir jausti empatiją. Jie taip pat mokosi būti dėmesingi, ypač integruotuose darželiuose.
Bendraudamas su kitais vaikais, jūsų vaikas pirmą kartą patiria, kad yra ir kitų žmonių, kurie panašūs į jį, kurie panašiai mąsto ir jaučia. Jis patenka į pasaulį, kurį, priešingai nei suaugusiųjų, vaikas gali suprasti ir pajausti, nes jis yra jo dalis.
Vaikai susiduria su stimulais, kurių jiems negali suteikti suaugusieji, nes mažieji mato pasaulį kitomis akimis, yra atviresni stebėjimuisi ir smalsūs galimybėms, kurias jiems pasiūlo gyvenimas.
Kelyje į suaugusias socialias būtybes vaikams tenka įveikti keletą sunkių laikotarpių. Dažniausiai nesuprantame, kas nutiko su šiaip jau bendrauti linkusiu mūsų vaiku: staiga jis nebenori dalintis, veliasi į bereikalingus ginčus. Šie etapai - išskyrus tuos atvejus, kai yra rimtų šeiminių ar kokių kitų problemų - yra mėginimai išsiaiškinti, kas nutiks, jeigu staiga pradėsiu visiškai kitaip elgtis.
Kaip auginti vaikus, kurie jums iš tikrųjų patinka
Geras vaikų darželis ir atidus suaugusiųjų stebėjimas gali labai teigiamai paveikti jūsų atžalos vystymąsi. Ir visada galioja ta pati taisyklė: vaikas toliau perduoda tai, ką jis išmoko iš savo tėvų, taip pat ir kitiems vaikams.
Valstybinio simfoninio orkestro vadovo pavaduotoja Donata Rinkevičienė (36 m.), 14 m. Danielės, 8 m. Lauros Marijos, 7 m. Ievos ir 6,5 m. Mariaus mama, teigia, kad nors nelengva auginti pamečiukus, tačiau jei laiko ratą atsuktų atgal, viską darytų taip pat. Savo vaikams ji nori būti jauna graži mama, o biologinis laikrodis moteriai tiksi negailestingai.
Reklamos projektų koordinatorė Margarita Tamošaitienė (35 m.), 10 m. Kotrynos ir 9 m. Kristupo mama, teigia, kad tarp jos vaikų skirtumas - 1 m. 3 mėn. Pirmas vaikas buvo planuotas, o antras pats pasibeldė į pasaulį. Nors pametinukai reikalauja labai daug mamos dėmesio, ji labai džiaugiasi dėl vaikų, nes jie visur drauge. Tačiau antrąkart pametinukams nesiryžtų saugodama savo sveikatą.
Verslininkė Daina Randers-Bosas (40 m.), 20 m. Luko, 11 m. Marijos ir 1 m. 8 mėn. Magdalenos mama, yra patenkinta beveik 10 metų skirtumu tarp gimdymų. Ji teigia, kad kiekvienas gimdymas po tokio laiko jai buvo tarsi pirmą kartą. Kai mažas vaikas ant rankų, ji jaučiasi iš tiesų atjaunėjusi. Vyresnieji vaikai labai džiaugėsi naujiena, kad laukiasi, jiems nereikėjo aiškinti, kas, kaip ir kodėl. Vyresnieji vaikai padeda prižiūrėti jaunesnę sesutę.
Visųžistė Vita Čepienė (32 m.), 9 m. Danielos, 8 m. Bernardo ir 1 m. 7 mėn. Leonardo mama, mano, kad vaikų negalima suplanuoti, jie ateina patys kada panorėję. Tačiau toks amžiaus skirtumas tarp vaikų, koks yra tarp mūsiškių, yra geriausia, kas nutiko jų šeimai. Ji tikra, kad geriausia, kai vaikai - pametinukai, nes jie niekada gyvenime neturėtų jaustis vieniši.
Labai keista, kad pasaulyje laužoma daug iečių dėl to, kodėl vaikų negimdoma daugiau, nors priežastys labai aiškios - tai finansai. Tėvai nėra kvaili, jie puikiai supranta arba nujaučia, ko jiems reikės finansine prasme atsisakyti, kad sumokėtų už vaiko užauginimą.
Vaikų auginimas iki 18 metų „senais pinigais“ kainuoja apie pusę milijono, tačiau tai - minimumas. Jeigu pridėsite palūkanų efektą, suma išaugtų ir iki milijono litų.
Dauguma atsakingų tėvų mąsto taip: „Vaikų reikia, norisi. Kokia gi šeima be vaikų? Bet vienas vaikas - ne vaikas. O jeigu jis mirs? Ir bus lepūnėlis, neturės nei pažaisti su kuo, nei ką. Tada gal du? Gerai, kaip nors buto užteks, pinigų irgi. Žmonai teks ~10 metų pasišvęsti tam. O trys? Oi ne, čia jau bus per daug, nepavešim. Geriau 1-2, bet kokybiškai, nei 3 ir daugiau bet kaip.“
Šis skaičius (1-2 vaikai) patenkina esminius instinktus ir vaikų moralinius/emocinius poreikius. Būtent dėl „sotumo“ jausmo, kai trečias vaikas nebesukuria jokios didesnės naudos nei pirmieji du, tėvų galvose ir atsiranda klausimas „ar verta?“.
Ciniškai žiūrint, vaikai daug tūkstantmečių tėvams buvo pajamų šaltinis ir finansinis užnugaris senatvėje. Dabar jie tapo tik išlaidos ir jokių pajamų anei finansinio užnugario senatvėje.
Valstybės mastu žiūrint, tėvai sukuria vieną pagrindinių turtų, nes po pilnametystės vaikai apie 40 metų mokės mokesčius. Tačiau tėvai už tai negauna jokios finansinės naudos, tik moralinę/emocinę.
Finansinė logika sako, kad yra tik du keliai - arba tėvams vaikų auginimas turi tapti pigiu („sąnaudų principas“), arba jie turi gauti naudos jiems užaugus („kaupimo principas“).
„Sąnaudų principas“ siūlo įvairių variantų, pvz., nemokami darželiai ir mokyklos. Tačiau šio „sąnaudų principo“ problema yra ta, kad valstybė daug prižada ir įstatymu įtvirtina, bet realiame gyvenime vis tiek reikia mokėti. O dar blogiau, kad valstybės pasiūlyta paslauga yra labai prasta.
„Kaupimo principas“ sako, kad reikia tėvams kažką duoti vėliau už tai, kad jie užaugino vaikus. Galbūt verta prisiminti idėją, kad tėvai turėtų gauti papildomą pensiją, kurios dydis - 5 proc. nuo iki pilnametystės užauginto vaiko pajamų. Šio kelio esminis privalumas yra kokybinis gimstamumas, nes skatinama žmones ne tik pagimdyti, bet ir užauginti vaiką.
Naivu galvoti, kad vaikų gimdymas ir auginimas yra susijęs tik su emocijomis. Taip teigiantys neigia, kad vaikų auginimas susijęs su išlaidomis. Negalima nuneigti pokyčių, kuriuos atnešė XX amžius, ypač jo pabaiga. Šios permainos yra tokios stiprios, kad jas ignoruoti tiesiog negalima. Blogiausia, kad jos padidino vaikų gimdymo ir auginimo „sąnaudas“ visiškai nepadidindami „naudų“.
Štai pagrindinis trejetas permainų, neminint finansinio aspekto:
- Kontracepcija. Nėra kontracepcijos - yra daugiau vaikų.
- Moterų gyvenimas. Vaikas reiškia ~2-3 m. pertrauką karjeroje ir dar bent 2-3 metus nuolatinį atsiprašinėjimą iš darbo dėl vaiko ligos, mokyklos tėvų susirinkimų ir t.t.
- Atsakomybė. Šiuolaikiniams tėvams keliami didžiuliai reikalavimai, daromas spaudimas. Tėvai supranta, kad pagimdyti ir pamaitinti nepakanka, reikia pasirūpinti, kad vaikas sulauktų pilnametystės sveikas, gerai besimokantis, sportininkas, gerai išauklėtas ir t.t.
Kai tėvams didėja spaudimas ir našta, o „naudų“ nedaugėja ar net mažėja, tik reta atsakingai mąstanti šeima imasi projekto „daugiau nei du vaikai“.
Psichologė pataria, kad geriausias amžiaus skirtumas tarp vaikų - 3-4 metai. Jei amžiaus skirtumas tarp vaikų mažesnis, gali kilti keblumų. Jei tarp brolių seserų didelis amžiaus skirtumas, tarkime 10 metų, vėlgi yra trūkumų.
Kai tarp vaikų didelis amžiaus skirtumas, vyresnėlis gali būti nenorom paverčiamas aukle. Tačiau puiku, jei ir mažesnis vaikutis padeda mamai ar tėčiui prižiūrėti kūdikį. Svarbu vaiką pagirti, pasakyti, kaip vertinate jo pagalbą.
Kai jau laukiatės, geriausia yra pradėti ruošti ir vyresnėlį naujo šeimos nario gimimui. Kur kas geriau mamai vienai vykti į gimdymo namus, o tėčiui likti su didžiuoju vaiku ir po kelių dienų kartu vykti pasiimti naujo šeimos nario su mamyte.
Kai abu vaikai pradeda verkti vienu metu, visuomet reikia atsižvelgti individualiai į kiekvieną situaciją, bet kol naujagimis namie dar neseniai, o vyresnėlis dar nepripratęs prie broliuko ar sesutės - geriau daugiau dėmesio skirti jam.
Vaikus geriausia vertinti atskirai kaip individus. Ir dar labai svarbus dalykas - reikėtų vengti vadinti vaikus tokiais pat mažybiniais žodeliais. Visada skirstykite dėmesį abiem vaikams, o ne būkite abiem tėvams prie vieno vaiko. Taip pat svarbu turėti savo atskirą laiką su vienu vaiku.
Kai moteris pastoja antrąkart, dažnai užduoda klausimą - o gal laikas pirmagimį leisti į darželį? Tai palengvins buitį ir leis daugiau dėmesio skirti gimsiančiam mažyliui. Patariama tai daryti prieš gerus kelis mėnesius iki gimdymo, arba po gimimo praėjus bent pusmečiui.
Vienas didžiausių privalumų auginant pametinukus - per kūdikystės periodą užauginate ne vieną, o iš karto du vaikus. Nėra ko stebėtis, kad po gimdymo moters organizmui būtinas tam tikras laikas visiškai atsigauti. Taip pat, kai tarp vaikų mažas metų skirtumas, šeimai vargu ar teks susidurti su vaiko pavydo problema.
Deja, egzistuoja ir kita, ne itin maloni, šio medalio pusė. Nėštumas - be galo sunkus „darbas“, kuriam atlikti moters organizmas negaili visų sukauptų vidinių resursų. Kūdikiui būtinas visiškas mamos atsidavimas. O kur dar bemiegės naktys, aibės rūpesčių negailinčios dienos? Visa tai anksčiau ar vėliau nuvargina bet ką.
Kai tarp vaikų 2-4 metų skirtumas, vaiko pavydžių scenų neišvengia kone visos šeimos. Teks gerokai paprakaituoti ir rasti būdą, kaip sušvelninti aštrius susidariusios situacijos kampus.
Vienas didžiausių pliusų esant dideliam vaikų metų skirtumui - vyresnėlis jau nereikalauja tiek daug tėvų dėmesio. Maža to, tokio amžiaus vaikas jau geba suprasti, kodėl jam kartais nevalia triukšmauti ar reikia pagelbėti tėvams.
Smarkiai sumažėja tikimybė, kad tėvams teks kęsti atžalos pavydo priepuolius. Tačiau itin rimta blogybė - pasiruošimas mokyklai ir pirmajai klasei.
Kai tarp vaikų labai didelis amžiaus skirtumas, apie jokį pavydą negali būti nė kalbos: vyresnėlis jau puikiai suvokia, kad mažylio atsiradimas jų šeimoje negali paveikti jo santykių su tėvais.
Suaugęs vaikas - jau visavertis pagalbininkas. Tačiau tėvams nederėtų pamiršti, kad nevalia vyriausios atžalos paversti šeimos pagranduko aukle!
Dar vienas pliusas - vyresniojo vaiko autoritetas. Jeigu amžiaus skirtumas tarp vaikų didelis, vyresnysis broliukas arba sesutė būna ne tik elgesio pavyzdžiu, bet ir besąlygišku autoritetu.
Neperšu jums motinystės. Jei jaučiate, kad nenorite, tai ir nereikia. Geriau nebūti mama nei būti bloga mama, kuri gimdo dėl visuomenės spaudimo. Prasmę galima surasti ir geruose darbuose, karjeroje, kelionėse ir kt.
Galutinis „taip“ dėl vaikų skaičiaus turėsite ištarti būtent jūs. Ir nepamirškite, kad naujagimis jokiu būdu neturi būti lyg pasilinksmino žaisliukas vyresniajam vaikui, o šis šeimoje - eiti auklės pareigų.