Daržovių auginimo patarimai
Daržovių auginimo patarimai
Šviežio derliaus gėrybės ne vieną įkvepia įsirengti savo nuosavą daržą. O ir įsibėgėjantis pavasaris praneša apie artėjančius sodininkystės darbus. Be to, savų produktų auginimas gali tapti ne tik mėgstama laisvalaikio veikla, bet ir dovanoti sveikesnių - ekologiškų daržovių.
Prekybos tinklo „Senukai“ atstovai pastebi, kad jau nuo ankstyvo pavasario išauga sodinimui skirtų prekių paklausa - suaktyvėja įvairių sėklų, durpių, trąšų, daiginimo ir sodinimo indų pardavimai. Taip pat jaučiamas susidomėjimas įvairiais sodo įrankiais: genėjimo žirklėmis, grėbliais, karučiais, kastuvais, kauptukais.
Specialistai dalijasi patarimais, kaip įsirengti daržą savo kieme, ir į ką verta atkreipti dėmesį.
1. Apsvarstykite, ką norite sodinti
Prieš pradedant sodininkystės darbus, nuspręskite, ką norite pasisodinti. Jei renkatės auginti daržoves, išsirinkite tokias jų rūšis, kurias jūs dažnai įtraukiate į valgiaraštį. Nesistenkite pasisodinti visko. Renkantis gėlių rūšis, atkreipkite dėmesį ir į jų priežiūrą. Pradedantiesiems geriausia rinktis tokias, kurios yra nereiklios, pavyzdžiui, lelijas, tulpes, narcizus, raktažoles, bijūnus, medetkas, astrus.
2. Nuspręskite, kur sodinsite
Galimybių nemažai - galima formuoti lysves darže, statyti šiltnamį, o pastaraisiais metais itin išaugo pakeliamų lysvių paklausa. Žinovų teigimu, geriausias pasirinkimas priklauso nuo individualių galimybių ir poreikių.
Pirmasis derlius būna šiltnamio daržovių. Tačiau jo įrengimui reikia skirti papildomą biudžetą. Ieškant ekonominio varianto, siūloma rinktis polietileno šiltnamius. Vis tik jų tarnavimo laikas trumpesnis - plėvelę reikia kas 2-3 metus keistis, nes dėl UV spindulių ji praranda savo savybes ir suyra. Patvaresnis variantas - polikarbonato šiltnamis, jis gali tarnauti ir daugiau nei 10 metų be papildomų investicijų, nes nereikia keisti polikarbonato lakštų.
Jei prie namų turite nedidelį žemės plotą arba pritrūksta laiko didelio šiltnamio priežiūrai, galima įsirengti mažą, kad ir 1 m² šiltnamį keliems augalams ar porai gėlių vazonėlių. O pakeliamas lysves verta rinktis tada, kai daržui negalite skirti daug vietos, arba jis nedera šalia šiuolaikinių namų. Augančios daržovės tokiose lysvėse atrodo tvarkingai, o ir derliaus jose galima sulaukti greičiau, nes pakeltose lysvėse žemė sušyla greičiau, tad sodinimą galima pradėti anksčiau.
3. Išrinkite daržui vietą
Beveik visoms daržovėms ir daugeliui žydinčių augalų reikia saulės. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį, ar daržovėms auginti numatyta vieta gaus pakankamai saulės šviesos. Taip pat nepamirškite, kad šviesos intensyvumas ir kiekis skirtingais metų laikais kinta.
Anot specialistų, jei augalams reikia atviros saulės, ieškokite ploto, kur tiesioginiai saulės spinduliai pasieks 8-12 valandų. Jei užtenka dalinės saulės, rinkitės vietą, kur saulė šviečia bent 2-4 valandas.
Šalia daržo nereikėtų auginti krūmų ar medžių, nes jie pasisavina iš daržovių vandenį ir maistingąsias medžiagas. Be to, augantys medžiai sudarys pavėsį.
4. Daiginkite sėklas
Daugelį vienmečių augalų lengva sudaiginti iš sėklų. Tačiau prieš sėjant, būtinai perskaitykite sėklų pakuotėje esančią informaciją apie sodinimo laiką, gylį ir atstumus.
Norint anksčiau sulaukti daržovių derliaus, jų sėklas galima sėti namuose, likus kelioms savaitėms iki paskutinių šalnų. O praėjus šalnoms, jas pasodinkite daržo lysvėje.
Namų sąlygos yra tinkamos sodinti salotas, ridikėlius, pomidorus, cukinijas, paprikas, burokėlius, morkas, špinatų lapus. Parduotuvėse galima įsigyti specialiai daigams skirtus konteinerius su dirvožemio mišiniu. Įsitikinkite, kad sėjamos sėklos ir daigai yra drėgni, bet ne šlapi, kitaip jie gali supūti. Taip pat patariama daržoves sodinti skirtingu laiku, kad jų derlių turėtumėte ilgiau.
5. Patręškite dirvožemį
Sodo darbus planuokite purioje, derlingoje ir gerai drenuojamoje žemėje. Be trąšų gamta sunkiai atkuria dirvožemyje esančias maistingąsias medžiagas. Kai derlius nuimamas, iš dirvožemio pašalinamos svarbios maistinės medžiagos. Jei žemė jomis nepapildoma, laikui bėgant derlius prastėja.
Kasdami arba purendami naują lysvę, ją padenkite 2-3 cm sluoksniu komposto, pūvančių lapų arba sausos nupjautos žolės bei išmaišykite. Jei nusprendėte žemės nepurenti, paberkite organinių medžiagų paviršiuje, kur jos ilgainiui suirs ir virs humusu.
6. Sodinkite
Pasak ekspertų, tinkamiausias laikas imtis sodininkystės darbų yra pavasaris. Tačiau priklausomai nuo augalų rūšies, juos galima sodinti ne tik pavasarį, bet ir rudenį bei žiemą. Pavyzdžiui, našlaitės ir kopūstai pakenčia šaltį, todėl juos galite sodinti rudenį arba žiemos pabaigoje. O pomidorai ir dauguma vienmečių gėlių mėgsta šiltą temperatūrą, todėl jų nesodinkite, kol nepraėjo šalčiai. Daugiamečiams augalams sodinti tinka pavasario ir rudens vidurys.
7. Laistykite
Neleiskite daigams išdžiūti - juos laistykite kasdien. Persodinamus augalus taip pat reikia dažnai laistyti, kol jų šaknys sustiprės. Vėliau laistymo dažnumas priklauso nuo dirvožemio, drėgmės ir kritulių kiekio, tačiau iš pradžių reikėtų laistyti bent kartą per savaitę.
Molingas dirvožemis džiūsta lėčiau nei smėlingas, todėl jo laistyti taip dažnai nereikia. Saulėtas, vėjuotas oras išdžiovina dirvą greičiau nei vėsus. O jei nesate tikri, ar reikia laistyti, palieskite dirvožemį 2-3 cm gylyje. Jei jis sausas, palaistykite. Laistykite lėtai, kad vanduo įsigertų, o ne nutekėtų nuo lysvės. Patartina augalus ir daržoves laistyti anksti ryte, kad vandens tuoj pat neišgarintų saulė.
8. Mulčiuokite
Norėdami apsaugoti savo daržą nuo piktžolių, uždenkite dirvą keliais centimetrais mulčio - jis neleis taip greitai sudygti piktžolių sėkloms. Naudojant jį, nereikės ir taip dažnai laistyti. Ekspertai daržui ar vienmečių augalų lysvei siūlo rinktis mulčią, kuris suyra per kelis mėnesius. Daugiamečiams augalams naudokite ilgiau išliekantį mulčią, pavyzdžiui, žievės drožles. Organinis mulčias, pavyzdžiui, žievė, šiaudai, kompostas ar kakavos pupelių lukštai, skaidydamiesi pamaitina dirvožemį.
9. Reguliariai prižiūrėkite
Kiekvienam daržui reikalinga ir reguliari prižiūra: ravėjimas, laistymas, kenkėjų naikinimas. Sergančius augalus teks gydyti, o aukštus augalus paremti grotelėmis ar kuolais.
Daržovių daigų auginimo ypatumai
Nemaža daržovių dalis į lauką ir beveik visos šilnamių daržovės yra sodinamos daigais. Taip sutrumpinama daugelio daržovių vegetacijos trukmė, gaunamas ankstyvesnis jų derlius, bendras derlius esti didesnis, o taip pat sutaupoma sėklų.
Be to, ankstyvuoju daržovių auginimo laikotarpiu, daigai užima nedidelį plotą ir auginami šiltnamiuose ( po priedangomis ar pan.), kur sudaromas jiems augti palankus temperatūros, drėgmės bei šaknų mitybos režimas. Daigyne augančius jaunus augalus lengviau ir paprasčiau prižiūrėti.
Daržovių daigų auginimo metodai
Daržovių daigai gali būti auginami dėžutėse, polimerinėse kasetėse(daigyklose), polimeriniuose puodeliuose bei sėjant sėklą tiesiai į žemę šiltnamyje ar lauke.
Šiuo metu yra didelis pasirinkimas įvairių polimerinių kasečių (daigyklų). Jose galima užsiauginti skirtingą skaičių daigų: 54 vnt ar net 260 vnt. Kasetes nesunku pernešti, perkelti. Jas galima naudoti kelis metus, tik reikia dezinfekuoti (kalio permanganato tirpalu, karštu vandeniu ir pan.). Kasetėse rekomenduojama auginti salotų, ankstyvųjų bei žiedinių kopūstų, brokolių, Pekino kopūstų daigus. Taip pat jose galima daiginti gėles.
Pav., bandymų metu nustatyta, kad įvairūs salotų daigų auginimo būdai turi didelės įtakos daigų vystymuisi ir tolimesniam augalų augimui. Daigai užauga stiprūs, kai auginami atskiruose kubeliuose, t.y. kasetėse. Jie turi didesnę šaknų sistemą, daugiau lapų bei yra aukštesni lyginant su pikuotais daigais ar daigais, augintais dėžutėse. Naudojant kasetes sutaupoma durpės, vandens, o daigas persodinimo metu patiria mažesnį stresą, jo šaknys nepažeidžiamos, nes būna su žemės gumulėliu. Daigai, išauginti kasetėse, geriau prigyja.
Daržovių daigai auginami juos pikuojant ir be pikavimo.
Daržovių daigų auginimo vieta
Tai priklauso nuo daržovių sodinimo laiko bei nuo to, ar lauke, ar šiltnamiuose bus sodinamos daržovės. Daržovių daigai, kurių auginimo trukmė ilga, auginami šildomuose šiltnamiuose. Taip pat juose auginami pomidorų bei agurkų daigai, skirti sodinimui ankstyvam laikotarpiui. Daržovių daigai, skirti sodinimui į nešildomus šiltnamius, paprastai auginami nešildomuose šiltnamiuose, daigynuose. Juose taip pat auginami daržovių daigai, kurie bus sodinami lauke ankstyvai produkcijai gauti. Taip pat daržovių daigus galima auginti inspektuose, jei kas turi galimybę juos įsirengti. Sodinimui į lauką daržovių daigai gali būti auginami po laikinomis priedangomis. Labai svarbu, kad skirti sodinimui į lauką daržovių daigai būtų užgrūdinti, t. y.
Daržovių daigų kokybė
Vienas svarbiausių faktorių, lemiančių gerą daržovių derlių, yra daigų kokybė. Ji priklauso nuo substrato, kuriame jie auginami, apšvietimo, temperatūros bei drėgmės, maitinamojo ploto. Kad daigai neperaugtų, reikia pasirinkti tinkamą jų sėjos laiką. Tai priklauso nuo to, kur ir kada bus sodinami daigai (ar į lauką, ar į šiltnamį). Į šiltnamius sodinamų daržovių sėjos laikas priklauso nuo šiltnamio tipo (stiklinis ar dengtas polietileno plėvele), jo apšildymo (šildomas ar nešildomas). Didelės įtakos turi ir meteorologinės sąlygos, ypač apšviestumas. Auginant daigus sausio-vasario mėn. juos reikia papildomai švitinti, nes nepakanka natūralaus apšvietimo. Nesėkite daržovių anksti (vasario mėn.), jei neturite galimybės papildomai apšviesti daigus. Esant mažam apšvietimui, daigai auga lėtai, būna prastos kokybės, todėl gaunamas mažesnis derlius. Naudojant papildomą daigų švitinimą svarbu šviesos intensyvumas, švitinimo trukmė, galingumas. Kad daigai būtų geriau apšviečiami, būtina juos išstatyti rečiau, kai liečiasi jų lapai. Tada jie neištįs.
Labai svarbu palaikyti optimalią oro bei substrato, kuriame auga daigai, temperatūrą. Jei oro temperatūra per aukšta, daigai ištįsta, būna lepūs. Esant per drėgnam substratui ir žemai jo temperatūrai sutrinka maisto medžiagų apykaita, šaknims trūksta oro, daigai blogai auga, gali susirgti pašaknio ligomis. Jei augimo metu būna labai saulėta ir karšta, daigus apipurškite vandeniu. Tai geriausia daryti pirmoje dienos pusėje.
Neužmirškite apdoroti sėklą, jei sėjate ne užsienio selekcijos hibridus.
Substratas daržovių daigams
Didelę reikšmę daigų auginimui turi tinkamas substratų pasirinkimas. Jie turi būti lengvos mechaninės sudėties, purūs, nesudaryti plutelės, pralaidūs orui ir vandeniui, neužkrėsti ligomis ir kenkėjais, turtingi organinėmis ir mineralinėmis medžiagomis, nepiktžolėti. Substratas daigų auginimui turi būti tinkamo rūgštumo ir jame turi būti optimalus maisto medžiagų kiekis.
Daigų auginimui gali būti naudojami šie substratai: aukštapelkių durpės, kompostinė žemė, pjuvenos, vermikulitas ir kt. Geriausiai naudoti jau paruoštus durpių substratus: AB”Rėkyva”, AB”Sulinkiai”, AB”Durpeta” ir kt. Daigų auginimui pasirinkite smulkesnės struktūros (0-20 mm) substratą. Jei auginsite įvairių daigų ir nedaug, pasirinkite universalų durpių substratą daržovių auginimui. Prieš naudodami paruoštų durpių substratą, paskleiskite jį, kad prasivėdintų. Jei durpės nėra drėgnos, labai svarbu tinkamai jas sudrėkinti. Tada suaktyvėja mikroorganizmų veikla, amoniakinis azotas, kurio perteklius kenksmingas daigams, virsta nitratiniu.
Nepatartina į paruoštus durpių substratus maišyti komposto ar kitos daržo žemės. Tuomet yra nemaža galimybė įnešti ligų sukėlėjus bei kenksmingas medžiagas augalų augimui. Durpes galite maišyti tik su kitu steriliu substratu, pvz. smėliu (jis turi būti kaitintas), perlitu ir kt. Tokie mišiniai pasižymi didesne aeracija bei geresniu pralaidumu bei imlumu vandeniui. Juose užauginti daigai būna geresnės kokybės.
Labai svarbu substrato rūgštumas. Optimalus substrato rūgštumas daigams - pH 6,0-6,6: agurkams - pH 6,2-6,8, saldžiosioms paprikoms, salierams - pH 6,3-6,6, pomidorai pakenčia rūgštesnį substratą - pH 6,0-6,5, kopūstams - pH 6,5-6,7. Kai substrato rūgštumas netinkamas, sutrinka maisto medžiagų įsisavinimas, o tuo pačiu ir augalų augimas.
Konkretūs daržovių daigų auginimo patarimai
Salotų daigų auginimas
Geriausiai salotas į šiltnamį sodinti daigais. Tada jos užauga 3-4 savaitėmis anksčiau. Jei anksti pavasarį norite užsiauginti gūžinių salotų, jas sėkite vasario viduryje.
Sėja. Salotų daigus geriausia auginti sėjant jas tiesiai į polimerines kasetes. Daigų auginimui kasetėse naudokite paruoštus durpių substratus, t.y. tinkamo rūgštingumo ir sumaišytus su trąšomis. Joms užpildyti substrato reikia nedaug. Pripildykite kasetes substratu, gausiai paliekite ir į kiekvieną indelį pasėkite po sėklą ar kelias (jei sėkla nedaigi, bus atsarga pikavimui). Uždenkite kasetes plėvele, tada mažiau garuos drėgmė.
Temperatūra. Salotų dygimui optimali temperatūra 8-150C. Nuo to, kokiomis sąlygomis dygsta sėklos, priklauso būsimas salotų derlius. Greičiausiai salotos sudygsta, kai oro temperatūra +200C. Iki sudygimo geriausia palaikyti 8-150C temperatūrą. Daigams sudygus, temperatūra mažinama iki 6-100C, o vėliau ji reguliuojama atsižvelgiant į apšvietimo sąlygas.
Laistymas. Daigų augimo metu labai svarbu, kad substratas kasetėse neperdžiūtų. Tad jas reikia laistyti pastoviai.
Daigų kokybė. Daigai turi būti gerai išsivystę, sveiki, turėti vešlias šaknis ir 3-4 tikruosius lapelius.
Kopūstų daigų auginimas
Sėja. Ankstyvam auginimui jų daigai auginami šildomuose šiltnamiuose. Sėjama kovo pradžioje. Vidutinio ankstyvumo kopūstai sėjami kovo pabaigoje. Geriausia juos auginti sėjant tiesiai į kasetes, pripildytas paruoštu durpių mišiniu. Vėliau šių daržovių galite pasisėti kas dvi savaites. Tada daigus galima auginti pikuojant juos į plonasienius durpinius puodelius, sėjant į durpių substrato puodelius ar tiesiai į lysves šiltnamyje ar po priedangomis. Daigai pikuojami 7-10 dienų amžiaus. Vėlyvam derliui gauti šių daržovių daigus galima auginti sėjant tiesiai į dirvą lauke. Daigai lauke užauga per 25-30 dienų. Vėlyvieji kopūstai sėjami balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje tiesiai į dirvą lauke.
Ankstyvųjų kopūstų daigai užauga per 45-55 dienas, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvųjų kopūstų daigai užauga per 35-40 dienų (priklausomai nuo sėjos laiko). Į dirvą sodinami su 4-5 tikr. lapeliais. Kopūstų sėklą sėkite 1-2 cm gylyje.
Temperatūra. Optimali dygimo temperatūra kopūstams 200C.
Laistymas bei tręšimas. Daigus laistykite gausiai, bet retai. Jeigu daigų lapeliai esti šviesiai žali, patręškite amonio salietros tirpalu ( 20 g /10 l vandens).
Daigų kokybė. Kad kopūstų daigai užaugtų sveiki, daigus palaistykite 0,15 proc. previkuro tirpalu. Tada mažesnė tikimybė, kad jie susirgs juodąja kojele. Juodoji kojelė plinta, kai yra šalta, per didelė drėgmė, jei augalai auga per tankiai, esant blogam vėdinimui bei netinkamam dirvos rūgštumui pH.
Salierų daigų auginimas
Salierai yra ilgos vegetacijos augalai. Juos sėkite kovo mėn.
Sėja. Salierų sėklos dygsta labai lėtai, o patys augalai pradžioje labai lėtai auga. Rekomenduojama prieš sėją sėklas mirkyti ir daiginti, kol pradės sėklos klijuotis (3-5 proc). Prieš sėją tokias sėklas pradžiovinkite ir sėkite į dėžutes, pripildytas kraikinių durpių su trąšomis ir smėlio mišiniu (2:1). Prieš sėją dėžutes palaistykite. Sėklas sėkite 0,3-0,5 cm gyliu. Po sėjos dėžutes uždenkite plėvele, ne taip greitai garuos drėgmė. Sėklos sudygsta per 12-15 dienų. Esant per mažam apšviestumui, reiktų salierų daigus papildomai švitinti 10-12 val per parą. Salierų daigus, kai jie suformuos 1-2 tikr. lapelius, pikuokite į vazonėlius ar dėžutes 4-5 cm atstumu. Tada jie auginami nešildomame šiltnamyje.
Temperatūra. Nuo sėjos iki sudygimo rekomenduojama palaikyti 18-250C temperatūrą. Po sudygimo temperatūra sumažinama ir 4-5 dienas palaikoma dieną ir naktį 8-100C. Tada daigai neištįsta. Daigus laistykite ir tręškite pagal poreikį.
Porų daigų auginimas
Porai auginami sodinant juos daigais arba sėjant sėklą tiesiai į dirvą. Daigai auginami šildomuose šiltnamiuose.
Sėja. Rekomenduojama porus auginti be pikavimo sėjant sėklą į dėžutes. Dėžutės pripildomos paruoštu durpių substratu, palaistomos, juose padaromos eilutės kas 3-5 cm ir sėjamos sėklos 1-2 cm gyliu. Po sėjos dėžutės uždengiamos plėvele, kuri kasdien trumpam nuimama, pravėdinama. Sėklos sudygsta per 9-13 dienų. Temperatūra ir priežiūra tokia pati, kaip ir auginant salierų daigus.
Agurkų daigų auginimas
Sodinimui į nešildomą šiltnamį, agurkus sėkite balandžio mėn. paskutinę dekadą.
Sėja. Agurkų daigus geriau auginti sėjant juos tiesiai į polietileninius ar durpinius puodelius, t.y. be pikavimo. Sėklą puodelyje įterpkite gulsčiai 1-2 cm gyliu. Į dalį puodelių (20 proc.) sėkite po 2 sėklas. Bus atsarga neišdygusiems atsodinti. Pasėjus puodelius iki sudygimo uždenkite polietileno plėvele. Tada mažiau garuoja drėgmė. Jei išdygus ant skilčlapių lieka sėklos luobelė, sėkla buvo per sekliai įterpta arba per sausa žemė. Kai temperatūra esti 24-260C, sėklos sudygsta per 2-3 dienas. Agurkams sudygus, 3-5 dienas temperatūrą sumažinkite iki 16-170C, t.y. perkelkite puodelius į šaltesnę vietą. Tada daigai neištįs. Optimali temperatūra daigams augti -22-240C saulėtą dieną, 20-220C apsiniaukusią dieną ir 16-180C naktį. Jei naktį temperatūra bus aukšta, daigai ištįs. Agurkų daigų augimui labai svarbi dirvos, kuriame jie auga, temperatūra. Ji turi būti 18-200C.
Laistymas. Agurkų daigus laistykite retai, bet gausiai. Laistykite šiltu vandeniu (22-250C) pirmoje dienos pusėje. Laistant šaltu vandeniu jie greitai suserga pašaknio ligomis. Geriau daigus laistykite atrankiniu būdu. Žemė puodeliuose turi būti drėgna, bet ne šlapia. Jei puodelyje žemė supuolusi, šlapia, daigo šaknims trūksta oro, jos silpnai vystosi.
Tręšimas. Jei durpių substratas tinkamai parinktas ir sudaromos optimalios sąlygos daigų augimui, papildomai daigų nereikia tręšti. Jei daigai silpnai auga, lapai šviesiai žalios spalvos, patręškite augalus azoto trąšomis (0,15 proc.). Nepertręškite daigų, ypač azoto trąšomis. Tada jų šaknų sistema bus silpnai išvystyta, o antžeminė dalis vešli.
Daigų kokybė. Norint, kad agurkų daigai būtų neištįsę, tvirti, juos išstatykite, kai jų lapai liečiasi. Agurkų daigai, tinkami sodinimui, yra 25-30 cm aukščio, turi 5-6 lapus, antžeminės dalies masė 35-40 g, šaknų sistema gerai išvystyta.
Pomidorų daigų auginimas
Pomidorų sėjos laikas pasirenkamas pagal tai, kada ir kokiame šiltnamyje juos auginsite. Jei auginsite šildomame šiltnamyje, sėkite kovo mėn. pradžioje. Jei nešildomas šiltnamis - kovo mėn.
Sėja. Sėklas geriau sėti į dėžutes - medines ar plastikines. Prieš sėją dėžutes dezinfekuokite kalio permanganato tirpalu. Dėžutes pripildykite durpių ir rupaus smėlio mišiniu(3:1). Prieš sėją durpių paviršių išlyginkite, palaistykite ir lengvai suspauskite. Po to kas 3 cm padarykite 1 cm gylio griovelius, juose išdėstykite sėklas. Ant viršaus užsijokite rupaus smėlio sluoksniu 0,5-1 cm. Po to dėžutes uždenkite plėvele, kad ne taip greitai išgaruotų drėgmė.
Temperatūra. Po sėjos dėžutes laikykite šiltai - 20-250C temperatūroje. Tada pomidorai sudygsta vienodai. Pasirodžius daigeliams plėvelę nuimkite ir perkelkite dėžutes į šviesesnę vietą. Praėjus 5-7 dienoms po sudygimo, dėžutes perneškite į šaltesnę vietą, kur dieną 12-150C, o naktį 8-100C. Tada geriau vystosi šaknys.
Pikavimas. Kai daigai turi pirmą tikrą lapelį, pikuokite juos į puodelius. Pikavimui geriausiai tinka 10-12 cm skersmens polimeriniai puodeliai. Atkreipkite dėmesį į pikantukų kokybę. Pikantukus, kurie yra labai ištįsę, pažeisti juoda kojele, turi silpną šaknų sistemą, patartina brokuoti. Pikuokite stiprius, su gerai išvystyta šaknele daigelius. Daigeliai, jei jų šaknys gerai išsivysčiusios, išsirauna su didesniu žemės gumulėliu. Sodinkite daigelį giliau negu jis augo ir stebėkite, kad neužsilenktų šaknelė. Ilgą šaknelę reiktų nugnybti, kad ji geriau šakotųsi į šonus.
Laistymas. Pomidorų daigus laistykite retai, bet gausiai. Laistykite šiltu vandeniu. Geriausia laistyti atrankiniu būdu, kiekvieną puodelį atskirai. Žemė puodelyje turi būti drėgna, bet ne šlapia.
Daigų tręšimas. Jei substratas daigų auginimui yra tinkamas, jame daigai be papildomo tręšimo gali augti apie tris savaites. Auginant daigus reikia stengtis, kad nepasireikštų atskirų elementų trūkumas. Papildomam daigų tręšimui tinka naudoti amonio salietrą, kalio salietrą, kalio sulfatą bei skystas trąšas “Sodega-4, “Šiltra” ir kompleksines trąšas. Tirpalo koncentracija turėtų būti 0,1-0,15 proc. (10-15 g trąšų/10 l vandens). Dažna klaida, auginant daigus, yra perteklinis tręšimas. Daigų kokybė. Tinkami sodinimui...
