Gintaras Mikalauskas: gyvenimo kelias, iššūkiai ir šeima
Gintaras Mikalauskas: gyvenimo kelias, iššūkiai ir šeima
Gintaras Mikalauskas - žinomas Lietuvos aktorius, laidų vedėjas ir verslininkas, kurio gyvenimo kelias buvo kupinas iššūkių, pakilimų ir nuopuolių. Jo istorija - tai pasakojimas apie talentą, priklausomybę, atsakomybę ir atgimimą.
Ankstyvasis gyvenimas ir šeima
G. Mikalauskas gimė muzikų šeimoje, kurioje menas buvo neatsiejama gyvenimo dalis. Jo mama Irena buvo fortepijono dėstytoja, o tėvas Vytautas - pianistas, pedagogas ir kompozitorius, kuris dirbo technikumo direktoriumi, kur studijavo Gintaro mama. G. Mikalauskas gimė 1960 metais.
Giminė taip pat garsėjo menininkais: močiutė Zofija Petkūnienė buvo talentinga pianistų pedagogė, teta Romualda Mikalauskaitė - aktorė, o dėdė Vitalijus Zabarauskas - režisieriaus Juozo Miltinio dešinioji ranka.
G. Mikalauskas turėjo jaunesnę seserį Dainą, su kuria jį siejo stiprus ryšys. Vaikystėje jis stengėsi ją apginti ir prisiimti kaltę už jos išdaigas. Aplink būsimą aktorių visada virė kas nors teatrališka: namuose nuolat skambėdavo muzika, rinkdavosi Panevėžio teatro aktoriai.
Be bendrojo lavinimo mokyklos, G. Mikalauskas lankė ir muzikos mokyklą, kurioje jo mokytoja buvo jo mama. Aktorius prisimena, kad per pamokas mama buvo griežta mokytoja ir visada žinodavo, kurių kūrinių jis nebuvo gerai išmokęs.
Paauglystė ir studijos
Būdamas vienuolikmetis, G. Mikalauskas su mama ir seserimi persikėlė į Vilnių po tėvų skyrybų. Šis laikotarpis jam buvo emociškai sunkus, nes teko prisitaikyti prie naujos aplinkos ir patirti bendraamžių patyčias dėl tėvų skyrybų.
Apsigyvenę Žvėryno rajone, G. Mikalauskas pateko į kitokią aplinką, kurioje buvo daugiau gatvės kultūros ir muštynių. Mokykloje jam patiko fizinio lavinimo pamokos ir krepšinis, tačiau paauglystėje jis susidėjo su bloga kompanija, kuri, pasak jo mamos, išvedė jį iš kelio.
Po mokyklos G. Mikalauskas nusprendė stoti į Lietuvos konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) ir sekti tetos pėdomis - tapti aktoriumi. Jis sako, kad jei nebūtų įstojęs į aktorinį, būtų vykęs į Rygą ir stojęs į karininkų mokyklą. Pasiruošti stojamiesiems egzaminams jam padėjo teta Romualda Mikalauskaitė.
Studijų metais G. Mikalauskas pradėjo vaidinti Akademiniame dramos teatre (dabar Lietuvos nacionalinis dramos teatras) ir už spektaklį gaudavo 3 rublius. Tačiau studijų metais prasidėjo ir problemos su alkoholiu, kurios vėliau tapo dideliu iššūkiu jo gyvenime.
Karjera teatre ir televizijoje
Nors dar studijuodamas vaidino Akademiniame dramos teatre, baigęs konservatoriją G. Mikalauskas paskyrimo į išsvajotąjį teatrą negavo. Po tarnybos kariuomenėje, kurioje buvo praradęs balsą dėl acetoninių dažų, G. Mikalauskas nuėjo į „Lėlės“ teatrą.
Jis prisimena, kad kalėdiniu laikotarpiu vaidindavo po šešis spektaklius vaikams per dieną ir net per Naujuosius metus negerdamas suvaidino per 280 spektaklių.
1987 m. G. Mikalauskas vis dėlto grįžo į Vilnių, į Akademinį dramos teatrą, kur iš pradžių dirbo rekvizito skyriuje, vėliau - režisieriaus asistentu, o po kurio laiko gavo ir aktoriaus etatą. Tačiau Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir kuriantis pirmosioms privačioms televizijoms, G. Mikalauskas paliko teatro sceną.
Televizijoje G. Mikalauskas vedė įvairias laidas ir renginius, tarp jų - „Kolumbo klubą“ su Vytaru Radzevičiumi. Jis prisimena, kad tuo metu gaudavo didelį atlyginimą ir turėjo daug draugų, tačiau problemos su alkoholiu gilėjo.
Kova su priklausomybe
G. Mikalauskas neslepia, kad problemos su alkoholiu prasidėjo dar studijų metais ir tęsėsi daugelį metų. Priklausomybė jam kainavo šeimą, darbą ir sveikatą. Jis prisimena, kad buvo atvejų, kai dėl alkoholio neateidavo į spektaklius ar renginius, o tai sukeldavo skandalus ir nemalonumus.
1994 m. kovo 31 d. G. Mikalauskas suprato, kad jei neatsisakys alkoholio, neišgyvens. Kitą dieną buvo nustatyta: alkoholyje kraujo nerasta. Jis pateko į geras rankas ir pradėjo lankyti psichologinius užsiėmimus. Jam buvo duotas paskutinis šansas, kuriuo jis pasinaudojo. Nuo 1994 metų jis nebevartoja alkoholio.
G. Mikalauskas sako, kad atsisakyti alkoholio jam padėjo didžiulė atsakomybė už močiutę ir dukrą, kurias jis turėjo išlaikyti. Jis taip pat prisimena močiutės žodžius, kuri vis prašydavo atsivesti draugų, tačiau jis atsisakydavo, nes nenorėjo, kad dukra matytų jį girtą.
Šeima ir asmeninis gyvenimas
G. Mikalauskas buvo vedęs du kartus. Su pirmąja žmona jis susilaukė dukters Augustos, tačiau santuoka iširo dėl jo problemų su alkoholiu ir žmonos išvykimo į JAV laimėjus žaliąją kortą.
„Auginome ją kartu su buvusia žmona, tačiau gyvenimas visiškai pasikeitė, kai 1996 metais sudalyvavome loterijoje laimėti žaliąją kortą“, - prisiminė vyras. Garsus aktorius sakė, kad loterijoje dalyvavo tiek jis, tiek jo buvusi žmona, tiek daugybė draugų. „Juk tais laikais Jungtinės Amerikos Valstijos itin viliojo europiečius. Na ir ką, žmona laimėjo kelionę į JAV. Aš nenorėjau, kad ji ten važiuotų, tačiau ji norėjo kitaip. Žinote, nenorėjau būti tuo, kuriam kada nors po dvidešimties metų bus pasakyta, kad per mane gyvenimas nesusiklostė ar nepasisekė“, - atviravo G.Mikalauskas.
Tačiau kitokia situacija buvo su dukra, kuriai tuo metu nebuvo nė penkerių metų. „Vaiko aš paprasčiausiai neleidau vežtis. Būtų buvusi kažkokia nesąmonė leisti ją išsivežti nežinia kur. Ilgainiui atstumas mūsų šeimą išskyrė. Oficialios skyrybos įvyko po kelerių metų. Buvusi žmona liko gyventi valstijose, o mes su Augusta gyvenimą kūrėme čia. Savo vaiką auginau kiekvieną dieną ir kiekvieną naktį“, - į prisiminimus nugrimzdo G.Mikalauskas.
Savo vaikystę be mamos prisiminė ir šiuo metu Amerikoje gyvenanti 24-erių G.Mikalausko dukra Augusta Mikalauskaitė. „Morališkai buvo sunku, jog mamos nėra šalia. Buvo sudėtinga su tuo susitaikyti ir tai paaiškinti kitiems. Tačiau buvau apsupta mylinčių žmonių, kurie manimi rūpinosi, palaikė ir suprato. Dabar viską prisiminus galiu drąsiai teigti, jog man labai pasisekė. Mamos fizinis nebuvimas šalia nereiškė, jog jos nebuvo mano gyvenime. Supratau, jog tėvams yra sunku, nuoširdžiai norėjau jiems padėti“, - tikino mergina.
Gintaras prisiminė, kaip stengėsi apsaugoti dukrą nuo negatyvios ir nemalonios informacijos. „Negaliu pasakyti, kad Augusta visiškai suprato susiklosčiusią situaciją dėl mamos. Aš niekada neeskalavau to, kad mama yra išvažiavusi. Po kiekvieno duoto interviu spaudai aš prašydavau leisti perskaityti tekstus, kad neliktų kažkokių nemalonių detalių, kurios galėtų neigiamai paveikti dukrą. Juk ji mokėjo skaityti, ir bet kokia informacija galėjo turėti įtakos jos augimui, nuotaikai, sveikatai“, - sakė jis.
Renginių vedėjas papasakojo ir apie ligas, kurios dažnai lydėjo jo dukrą. „Vaikas buvo visiškai praradęs imunitetą, dažnai sirgo. Kad sustiprintume Augustos imuninę sistemą ir ją užgrūdintume, vaikščiojome į baseiną, aplankėme daugybę gražių Lietuvos vietų. Dažnai aiškindavau, kad esame tokia šeima - mano močiutė, aš ir ji, tačiau ji vis tiek išgyveno. Nuoširdžiai stengiausi daryti viską, kad tik jai netrūktų mamos“, - teigė vyras.
Vyras iki šiol dėkingas savo šviesios atminties močiutei, kuri padėjo auginti mergaitę. „Ji buvo pedagogė, garsi muzikos mokytoja. Gana anksti išmokė mano dukrą skaityti, rašyti. Ji puikiai mokėjo elgtis su vaiku. Ramia širdimi jas palikdavau, kai reikėdavo dirbti, tačiau grįžęs visada prižiūrėdavau, jomis rūpindavausi, - sakė vyras. - Atvirai pasakius, kol vaikas augo, aš nemačiau visiškai nieko, išskyrus darbą ir namus. Draugai, žinodami mano charakterį, puikiai žinojo, kad jei kažkur eisiu, tai tik su vaiku. Aš dvidešimt dvejus metus nevartoju alkoholio, todėl vaikas nežinojo, ką reiškia išgėręs tėvas. Vaikas niekada nebuvo paliktas vienas ar be dėmesio. Juk be manęs ji turėjo ir močiutes, ir krikšto tėvus.“
G. Mikalauskas atviras - vaikui visą dėmesį skirdavo ir tada, kai reikėdavo kartu ruošti pamokas, pusryčiauti, ir tada, kai vaikas sirgdavo. „Būdavo naktų, kai dukrai temperatūra pakildavo iki 40 laipsnių. Tada susimąstydavau, kad turbūt darau kažką ne taip, jeigu vaikas serga. Gerai pamenu, kaip saugojau savo dukrą ir iki trečios klasės vos kelis sustojimus į mokyklą ją veždavau automobiliu. Trečioje klasėje išleisdavau vieną, tačiau liepdavau būtinai man paskambinti ir pranešti, ar viskas gerai“, - šypsojosi vyras.
Jis prisiminė ir pirmąją Augustos kelionę pas mamą į JAV. „Kai jai suėjo 14 metų, aš ją pirmą kartą išleidau vasaros atostogų. Tada buvusios žmonos prašiau sudėlioti dienotvarkę ir pasakyti, ką ketina veikti, kuo užimti mano dukrą, kad jai nereikėtų vienai sėdėti ir laukti jos visą dieną iki kol baigsis darbo diena“, - savo rūpestį prisiminė vyras.
Vasarą baigusi Ilinojaus universitetą Augusta sakė, kad kelionių pas mamą arba mamos atvykimų į Lietuvą ji visada laukdavo. „Visada stengdavausi atsigriebti už viską, ko negalėjome padaryti kartu, ir labai vertindavau laiką, praleistą kartu“, - teigė ji.
Vyras prisiminė, kad su dabartine žmona Jūrate susipažino tada, kai Augustai buvo devyneri. „Kelerius metus susitikinėjome, viską darėme labai švelniai, kad streso nepatirtų nei mano dukra, nei jos mergaitė. Po kelerių metų apsigyvenome visi kartu. Tarp mergaičių - vos dešimties mėnesių skirtumas, todėl jos greitai rado bendrą kalbą“, - sakė aktorius.
Vyras teigė, kad atsiradus Jūratei, gyvenimas tapo dar šviesesnis. „Mes visi kartu važinėdavome į Klaipėdą, prie jūros, prie Ventės rago. Auginome abi dukras negalvodami, kuri yra sava ar svetima. Juk vaikas nekaltas, kad šeima iširo. Mano žmona puikiai sugebėjo paaiškinti visus mergaitiškus dalykėlius, kurie joms rūpėjo“, - pasakojo vyras.
Jis teigė, kad jam visada buvo svarbu išauginti dorą ir pavyzdingą žmogų. „Aiškinau dukrai, kas yra narkotikai, kaip dera elgtis su berniukais, kaip išlaikyti savo vertę. Dabar jau galiu nusispjauti per kairį petį ir pasakyti, kad mūsų dukros daug pasiekė. Jūratės dukra dirba Londone vienoje garsiausių nekilnojamojo turto įmonėje. Mano Augustai jau 24, ji gyvena JAV, ten Ilinojaus universitete įgijo biologijos bakalauro diplomą, o šiuo metu ruošiasi stojamiesiems į medicinos mokyklą“, - džiaugsmo neslėpė G.Mikalauskas.
Paklaustas, gal dukros pasiekimams įtakos padarė ir vyriškas auklėjimas, pašnekovas susimąstė. „Nežinau... Galbūt ir taip. Mes neleidome sau sėdėti, dejuoti ar verkti. Stengiausi padaryti viską, kad vaikas būtų vaikiškas, tačiau tuo pačiu niekada nekalbėjau su Augusta mažybiniais žodeliais. Draugai stebėdavosi, kad su ja kalbu tarsi su suaugusiu žmogumi. Aš iki šiol prisimenu mamos dienos šventę, kai dukra mokykloje piešdavo atvirukus ir man juos dovanodavo. Tokie dalykai labai virpino širdį, tačiau stengiausi niekada to neparodyti“, - atviravo aktorius.
Mamos dieną prisiminė ir Augusta. Ji teigė, jog tai buvo bene liūdniausia diena metuose, kai ypač trukdavo mamos. „Pradinėje mokykloje visi deklamuodavo eilėraščius apie mamą, piešdavo piešinius savo mamoms. Aš irgi piešiau. Tik tėčiui“, - juokėsi mergina ir teigė, kad tokios akimirkos itin suartindavo.
Augusta atviravo, kad vaikystėje išties buvo sunku susitaikyti su mintimi, kad tėvai išsiskyrę. „Dažnai lygindavau save su kitais vaikais, kurie augdavo „normaliose“ šeimose. Tačiau jei tėvai būtų gyvenę kartu tik dėl manęs, jausčiausi dėl to atsakinga ir būčiau kaltinusi save.“
Dabar vyras įsitikinęs, kad jei būtų galima atsukti laiką atgal, jis visiškai nieko nekeistų. „Aš nelikau vienas. Likau su savo dukra. Kai dabar pagalvoju, net neaišku, kaip viskas būtų buvę, jei visi būtume likę čia - gal būtume stumdęsi Lietuvėlėje ir jaustumėmės labai nelaimingi? Dėl sprendimo išvykti į JAV ir palikti Lietuvą aš niekada nepykau ant žmonos. Aš tiesiog išsioperavau tą jausmą. O kai pats nuvykau į Čikagą pas dukrą irgi supratau, kad tas kraštas tikrai ne man ir kad aš visiškai nieko nepraradau ten neišvažiavęs 1996-aisiais“, - šypsojosi vyras.
Garsus aktorius neslėpė pasididžiavimo savo dukterimi. Jis prisipažino, kad nuolat su ja bendrauja ir labai pasiilgsta.
Verslas ir gyvenimas pajūryje
Prieš aštuoniolika metų G. Mikalauskas šalia Palangos nusipirko sklypą ir pradėjo poilsio namų statybas. Jis sako, kad visus tuos metus juodai dirbo, kad galėtų atsipūsti. Pastačius namus, jis persikėlė gyventi į pajūrį su žmona Jūrate.
G. Mikalauskas prisipažįsta, kad įsigijęs valdas pajūryje apie save girdėjo gausybę apkalbų, tačiau jis sako, kad viską pasiekė sunkiu darbu ir paskolomis.
Kūrybinė veikla
Gintaras Mikalauskas 1982 m. baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos dramos aktoriaus specialybę. Nuo 1984 m. rengia poezijos vakarus, dalyvauja „Poezijos pavasario“ renginiuose, poezijos ir prozos knygų pristatymuose. Nuo 1987 m. įvairių valstybinių, kultūrinių ir komercinių renginių vedėjas, režisierius ir scenarijų autorius.
1994 m. Laidų vedėjas Gintaras Mikalauskas LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gimę tą pačią dieną“ pasidalijo savo gyvenimo istorija. Aktorius neslepia: problemos su alkoholiu prasidėjo dar besimokant specialybės ir niekas nieko negalėjo padaryti.
tags: #gintaras #mikalauskas #gime