Ar verta taisyti pieninius dantis?
Ar verta taisyti pieninius dantis?
Nuo ko priklauso, kad vienų vaikų pieniniai dantys stiprūs, o kitų - tokie gendantys? Pieninių dantų užuomazgos susiformuoja dar tada, kai vaikelis gyvena mamos pilvelyje. Tad mamos ligos, vartoti vaistai, stresas, nevisavertė mityba nėštumo metu gali lemti silpnesnius dantukus, o paties vaiko ligos ir vartoti vaistai pieniniams dantukams visai neturės reikšmės, jų įtaką pamatysime tik nuolatiniuose dantukuose, kurie pradeda dygti 5-7 metais.
Ar silpni pieniniai dantukai lemia silpnus nuolatinius dantukus? Vieno atsakymo negali būti. Nuolatinių dantų struktūra būna kitokia, nes jie formuojasi kitu metu, nei pieninukai. Kartais net nutinka, kad „pieniniai tokie gražūs buvo, o štai nuolatiniai byra ir byra…“. Jei ir paūgėjęs vaikas neišmokomas puikios burnos higienos (iki 7-8 metų dantis turėtų pervalyti tėveliai) ir mitybos įpročių, be abejo, - nuolatiniai dantys bus tokie patys pažeidžiami, kaip ir pieniniai. Taigi svarbiausia, ką ir kaip dažnai vaikas valgys bei kokia bus burnos higiena.
Anksčiau jei vaikui sugedusio pieninio dantuko neskaudėdavo, jo netaisydavo, dabar rekomenduojama taisyti, kodėl? Pieninius dantis gydyti būtina, jie atlieka daugybę svarbių funkcijų: kramtymo, kalbėjimo (padeda taisyklingai tarti raides), estetikos, socialinę, tačiau už visas šias jau išvardintas svarbiausia yra vietos išlaikymo funkcija. Burnoje esantys sveiki dantys laiko vietą vėliau dygsiantiems nuolatiniams dantims. Anksti netekus dantukų ar turint sugedusius ir negydytus pieninius dantis prarandama vieta ir kur kas padidėja tikimybė ateityje turėti susigrūdusius, burnoje netelpančius nuolatinius dantis.
Su sugedusiais dantukais burnoje vaikas vaikšto tarsi su „tiksinčia bomba“ - nesveikus dantukus bet kada gali pradėti skaudėti, nusilpus vaiko imunitetui, vaikas net gali ištinti, nuolatinė infekcija burnoje yra iššūkis imuninei bei kraujotakos sistemoms. Paskutiniai pieniniai krūminiai dantys keičiasi maždaug 12 metų vaikams, tad jie turi dar ilgai tarnauti, kol galės išeiti į užtarnautą pensiją pas dantukų fėją.
Kiek skubus gydymas reikalingas jūsų vaikui, galima atsakyti tik įvertinus esamą situaciją burnoje. Kartais delsti tikrai negalima, o kartais kelis mėnesius galima ir palaukti, tačiau kuris variantas yra jūsų, atsakyti gali tik gydytojas, kruopščiai įvertinęs esamą situaciją. Ypač suskubkite pas dantų gydytoją, jei turite kokių abejonių. Būna labai graudu matyti dvejų metukų mažylį, kuris teturi likusias šaknis vietoj priekinių dantų, o tėvai sako - jau tik išdygę jie buvo pažeisti, ką jūs būtumėte padėję, juk tokių vaikų niekas negydo.
Svarbu nedelsti ir stengtis suvaldyti esamą situaciją kuo greičiau, kol dar vaikui neskauda, nėra pūlinių ir kitų grėsmingų situacijų. Galima dengti dantukus apsauginiu laku. Silantai ant priekinių dantukų, kuriuos dažniausiai pažeidžia „buteliuko“ arba ankstyvasis kariesas, nededami. Jie skirti pirmiesiems nuolatiniams krūminiams dantims. Be to, yra specialių remineralizuojančių priemonių, skirtų tokių dantukų priežiūrai.
Jei jau pažeidimas gilesnis, nebe dėmelė, o jau ertmė, tuomet išvalius ją, dantukas užplombuojamas. Skylutės vietoje vaikams nebūtinai skauda, tad jei nesilankote pas odontologą ir laukiate, kol vaikui suskaus, tikėtina, kad pažeidimas tuomet jau bus labai gilus, kai teks šalinti dantuko „nervuką“ ir gelbėti tinstantį skruostą. Kad ir kaip būtų gaila, tokie atvejai labai dažni praktikoje.
Pieniniai dantys išlaiko vietą ir sudaro tarpus būsimiems nuolatiniams dantims, nukreipia dygstančius nuolatinius dantis į jų vietą. Ankstyvas pieninių dantų netekimas gali įtakoti nuolatinių dantų netaisyklingą padėtį dantų lanke. Dėl to gali atsirasti sąkandžio problemų, reikalingas ortodontinis gydymas.
Pieniniai dantys svarbūs taisyklingam žandikaulio augimui ir sąkandžio formavimuisi. Netgi įtakoja veido bruožus - veido aukštį bei formą.
Pieniniai dantys svarbūs taisyklingam artikuliacijos, kalbos formavimuisi.
Negydomus pieninius dantis gali skaudėti, nes infekcija pasiekia nervą. Skausmas trikdo vaiko miegą, mitybą ir gali sukelti dantų gydymo baimę.
Infekcija iš kariozinės ertmės gali pasiekti nervą, taip sukeldama skausmą ar net tinimą. Ūmi infekcija, kilusi dėl negydytų pieninių dantų, gali plisti ir į kitas galvos sritis.
Negydytas pieninis dantis gali pakenkti po juo esančiai nuolatinio danties užuomazgai. Nuolatiniai dantys gali išdygti su spalvos ar formos pokyčiais.
Galiniai pieniniai krūminiai dantys išlieka burnoje iki 10-12 metų amžiaus. Jeigu jie yra išgedę, didelė rizika, kad gedimas pažeis ir gretimus dygstančius nuolatinius dantis.
Pieniniai dantys būtini kokybiškai sukramtyti maistą ir geram virškinimo sistemos funkcionavimui. Todėl tai turi įtakos vaiko augimui bei svoriui.
Vaikai taip pat kaip ir suaugusieji nori džiaugtis gražia šypsena ir nepatirti patyčių dėl pajuodavusių dantų. Tačiau dantų kariesas ar jų netekimas lemia prastą estetinę išvaizdą.
Visi įgūdžiai pradedami formuoti dar vaikystėje. Nesirūpinimas pieniniais dantimis gali formuoti klaidingą vaiko supratimą apie burnos sveikatą, jam gali atrodyti, kad dantys nėra tokie svarbūs ir neverta jais rūpintis.
Dabar patariama mažylį nuvesti pas odontologą išdygus pirmam dantukui. Tuomet galėsite aptarti profilaktikos priemones, higieną, tinkamą mitybą.
Vaikai - emociškai jautriausia pacientų grupė. Dažnai jie neturi kantrybės ramiai išsėdėti visą procedūros laiką odontologo kėdėje. O jei dar įsijungia baimės veiksnys, tuomet į pagalbą rekomenduotina pasitelkti sedaciją. Tai dantų gydymo baimės malšinimo būdas medikamentais, išlaikant sąmonę.
Gydymo metu vaikas viską mato ir girdi, tačiau jo emocijos yra prislopintos, o raumenys atsipalaidavę. Toks gydymo būdas tinka vaikams, turintiems konkrečią dantų gydymo baimę. Tačiau tikimybė, kad vaikui sedacija bus veiksminga, yra apie 50 procentų.
Kadangi vaiko sąmonė išlieka, apie pusę vaikų vis tiek bijo praverti burną ir nesileidžia gydomi. Vienas iš sedacijos ypatumų yra tai, kad medikamentai prislopina emocijas, bet neveikia kaip nuskausminamieji vaistai. Toje vietoje, kur bus gydomas dantis, vis tiek reikia taikyti vietinę nejautrą. Todėl sedacijos metu iškart gali būti išgydyti tik šalia vienas kito esantys dantys - tokiame plote, kokį apima viena vietinė nejautra. Tarkime, jei sugedę dantys viršuje ir apačioje, vienos sedacijos metu bus gydomi arba viršuje, arba apačioje esantys nesveiki dantys. Jei kariesas daugybinis, o vaikas labai jautrus, rekomenduojama dantukus taisyti pritaikius bendrąją nejautrą.
Danties spalvą lemia genetiniai veiksniai (kokie mamos, tėčio ir visos giminės dantys), mamos ligos nėštumo metu (raudoniukė, citomegalo virusas, toksikozė ir kt), genetiniai sutrikimai, kurie lemia jungiamojo ir kaulinio audinio formavimąsi.
Jei reikia gydyti dantis mažam vaikui, rinkitės tokias klinikas, kurios turi specializuotas vaikų erdves, - specialiai vaikams įrengtus kabinetus ir laukiamuosius, kuriuose vaikai, laukdami savo eilės, gali piešti, žiūrėti mėgstamus filmukus. Kadangi šios vietos atrodo linksmai ir žaismingai, vaikai labiau atsipalaiduoja, dėl to procedūros atliekamos kokybiškiau. “Esama tėvelių, kurie mano, kad investuoti į pieninius dantis neverta, jie vis tiek iškris, tad gydyti beprasmiška. O pieninius dantis gydyti būtina, nereikia laukti, kol jie iškris ar juos reikės ištraukti”, - įsitikinusi vaikų odontologė doc. dr. Vilma Brukienė.
Anot jos, kai kurie tėveliai nevalo vaikams dantų, laiku nenuveda pas gydytoją: “Odontologai jau žino, kuo teisinsis tėveliai, atvedę vaiką, kurio dantys negydyti. Ogi sako, kad visoje giminėje dantys silpni, arba teisinasi, kad vaikystėje gavo daug antibiotikų ar geležies preparatų, jie padarė žalos dantims. Tačiau plika akimi dažnai matyti, kad tiesiog prastai valomi dantys”.
Vienų vaikų dantys labiau linkę kaupti apnašas ir gesti, kitų - mažiau. Tai - faktas. Vienų seilės mažiau saugo nuo dantų ėduonies, kitų - labiau. Tai - faktas. Tačiau negalime pasikliauti tik genetika, vaikų dantis reikia tinkamai prižiūrėti.
Pasak V. Brukienės, jei dantis išdygsta netaisyklingai susiformavęs, jis gali būti silpnesnis ir greičiau pažeidžiamas. Tačiau reikia atsiminti, kad net pats silpniausias dantis, jeigu jis bus švarus, turės mažesnę galimybę sugesti. Ėduonis „ėda“ dantis tuomet, kai jie yra nevalomi ar valomi netaisyklingai. Pirmasis pavojus išsivystyti ėduoniui (kariesui) atsiranda jau kūdikystėje. Negydomas kariesas greitai sukelia pulpos pakitimus, uždegimus ir pieninių dantų netekimą - deja, jų liga persimeta į dygstančius nuolatinius dantis.
Pieninio danties struktūra skiriasi nuo nuolatinio danties: mažiau atsparus rūgščių poveikiui, greičiau vystosi ėduonis, kuris taip pat ilgą laiką yra besimptomis. Verta prisiminti, kad kertinis momentas yra prenatalinė stadija - odontologas vaiko mamai turėtų išgydyti visus sugedusius dantis, pašalinti bakterijas ir periodontitą, saugumo sumetimais užplombuoti abu dantų lankus. Pirmasis kontrolinis vizitas su vaiku odontologo kabinete turėtų vykti nuo 6 iki 12 gyvenimo mėnesio (nuo 6 mėnesio vaikui pradeda dygti pieniniai dantukai). Pirmieji pieniniai dantys išdygsta apie 4-8 mėnesius ir dažniausiai tai yra du apatiniai priekiniai dantys. 8-12 mėnesių laikotarpiu išdygsta viršutiniai viduriniai kandžiai, o apie 16 mėnesių atsiranda daugiau. Pirmuosius krūminius dantis stebime apie 13-19 mėn. Verta paminėti, kad pirmieji dantys yra pastebimai baltesni nei nuolatiniai. Po kiekvienu pieniniu dantuku atsiranda „suaugusiojo“ danties užuomazga. Kūdikio dantukais reikėtų pasirūpinti dar iki jo gimimo - vadovaujantis šalies odontologų rekomendacijomis, būsimoji mama nėštumo metu turėtų pasitikrinti du kartus (antrą kartą prieš pat gimdymą). Klinikinių tyrimų metu buvo įrodyta, kad jei mama nesirūpina savo dantimis, vaikas užsikrės S. Nepaisant sergamumo kariesu mažėjimo išsivysčiusiose šalyse, pasirodo, kad ši liga ir toliau intensyviai kamuoja vaikus iki trejų metų. Šiandien dauguma gydytojų mano, kad tokia padėtis (t. y. suaugusiųjų, turinčių sugedusių nuolatinių dantų, skaičiaus mažėjimas, išlaikant gana aukštą ėduonies turinčių vaikų skaičių) yra nulemta ilgalaikio maitinimo iš buteliuko ir žalingų įpročių, pvz. Priešingai nei suaugusiems, vaikams ėduonis vystosi ūmiai ir greitai pereina į kitas ligos vystymosi stadijas, o tai dažniausiai baigiasi pulpos pažeidimu ir dėl to kyla danties praradimo rizika. Verta pabrėžti, kad pieniniai dantys iškrenta 6-12 metų amžiaus ir ilgą laiką sugyvena vaiko burnoje su nuolatiniais dantimis - tai viena iš priežasčių, kodėl negalima pamiršti pieninių dantų higienos, nes kariesas užpuls sveikus nuolatinius dantis. Svarbu dantis valyti tinkama dantų pasta: anksčiau buvo manoma, kad per didelis pirminių dantų fluoravimas gali jiems pakenkti; dabar žinoma, kad maždaug 3 metų vaikai jau gali naudoti fluoro turinčią dantų pastą, tačiau jo kiekis neturi viršyti 500 ppm (ženklą rasite ant gaminio pakuotės). Prižiūrėti pieninius dantis būtinai būtina: jų gydymas turi apimti ne tik vainiką, bet, jei reikia, ir šaknis.
Vis dar tenka išgirsti nuomonę, kad karieso pažeistų pieninių dantų gydyti nereikia. „Jų neskauda, jie vis tiek iškris“. Tačiau klaidinga taip galvoti. Kiekvienas iš 20 pieninių dantų turi savo paskirtį. Kai kurie iš jų iškrenta tik apie 10 - 12 gyvenimo metus. Jie yra pamatiniai dantys ir išlaiko vietą būsimiems nuolatiniams dantims dantų lanke, taip pat nukreipia dygstančius nuolatinius dantis į jų vietą. Pieniniai dantys svarbūs veido ir žandikaulių vystymuisi, įtakoja veido augimą, aukštį bei formą. Pieniniais dantimis vaikai atsikanda, kramto maistą, be to jie yra svarbūs formuojantis kalbai. Sveiki, sugydyti pieniniai dantys sukuria sveiką aplinką nuolatiniams dantims. Jų nepriežiūra ar ankstyvas netekimas sukelia komplikacijas, apie kurias turėtume žinoti.
Pieniniai dantys ankščiau ar vėliau iškrenta. Priekiniai kandžiai iškrenta apie 6 gyvenimo metus, o galiniai krūminiai dantys išlieka burnoje iki 10 ar 12 metų amžiaus. Jeigu pastarieji dantys yra pažeisti ėduonies, didelė rizika, kad ėduonis pažeis ir gretimus dygstančius nuolatinius dantis. Priešlaikinis pieninių dantų netekimas gali įtakoti žandikaulių augimą, nulemti nuolatinių dantų netaisyklingą padėtį dantų lanke. Dėl to vystosi sukandimo anomalijos, reikalingas ortodontinis gydymas. Pirmas nuolatinis krūminis dantis yra tarsi raktas, pagal kurį išsidėsto kiti nuolatiniai dantys. Todėl labai svarbu, kad pieniniai krūminiai dantys būtų sveiki ir sugydyti, o pirmas nuolatinis krūminis dantis išdygtų taisyklingoje pozicijoje. Dantų kariesas ar jų netekimas lemia prastą estetinę išvaizdą. Kuo vaikas darosi vyresnis, tuo išvaizda ir bendraamžių nuomonė užima svarbesnę vietą.
Ėduonis pieniniuose dantyse turi visas sąlygas plisti greičiau nei nuolatiniuose dantyse. Infekcija iš kariozinės ertmės gali greitai patekti į pulpos audinius, taip sukeldama skausmą ar net tinimą.
Labai svarbu , kad burnos higienos procedūros būtų atliekamos jau pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Pasirodžius pirmajam dantukui, būtina valyti apnašas sudrėkintos marlės gabalėliu. Išdygus krūminiam dantukui - naudoti minkštą dantų šepetuką. Suėjus 1 metams, rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją odontologą. Odontologas apžiūri kūdikio burnos ertmę, pataria mitybos, dantų priežiūros klausimais.
Sveiki dantys visada yra geriau nei plombuoti.
Visi pieniniai dantys išdygsta iki trijų metų amžiaus ir iškrenta apie dvyliktuosius vaiko metus. Dar pasitaiko tėvų ,kurie suabejoja ar verta gydyti pieninius dantis, ypač, jeigu jų neskauda. Gydytojai odontologai turi aiškų atsakymą: „ Pieniniai dantys yra svarbūs, juos gydyti- būtina.“
Kuo ypatingi pieniniai dantys:
- Kramto maistą, tuo pačiu taisyklingai auga žandikaulis.
- Išlaiko vietą nuolatiniams dantims.
- Svarbūs taisyklingam garsų tarimui.
Pieninius dantis būtina reguliariai tikrinti ir, atsiradus net ir nedideliems pažeidimams, gydyti kadangi:
- Jų emalis plonesnis, o nervo dalis žymiai didesnė, negu suaugusio žmogaus dantyse.
- Dantukas žymiai greičiau sugenda iki nervo.
- Greičiau plinta infekcija.
Vis dar vyrauja nuomonė, kad pieninių dantų priežiūrai nereikia skirti tiek dėmesio, kiek nuolatiniams dantims - juk vis vien visi iškris. Pasak vaikų odontologės, vaikų dantų būklė negerėja jau daug metų: „Šiuolaikiniai tėvai turi daug informacijos apie vaikų dantų priežiūrą ir, reikia pripažinti, labiau stengiasi jais rūpintis, palyginus su tuo laiku, kai aš augau. Visgi, vaikų dantų būklė yra bloga ir ji negerėja jau daug metų.
Kai su vaikais kalbu apie procedūrą, ką jiems ketinu daryti, visada pasitelkiu žaidimo formą ir, pavyzdžiui, darydama vietinę nejautrą pasakoju apie ateisiančią „ledo karalienę“ ar „miego pagalvėlę“. Pasak R. Minkevičienės, dažnas vaikų pieninių dantų atstatymo metodas - vanikėliai, kai ant labai pažeisto pieninio danties yra uždedamas nerūdijančio plieno ar cirkonio vainikėlis. Nerūdijančio plieno vainikėliai dėl estetikos dedami tik ant galinių dantų. Kalbėdama apie vaikų dantų gydymo būdus, R. „Deja, bet kartais susiduriu su situacija, kai, pavyzdžiui, pustrečių metų vaikui tenka gydyti beveik visus dantukus. „Vilniaus implantologijos namų“ vaikų odontologė R. „Vilniaus implantologijos namų“ gydytoja paneigė įsitikinimą, kad dantis užtenka valyti vieną kartą per dieną - vakare. Ir nors toks įsitikinimas dažnas tarp tėvų, R.
Pirmiausia reikėtų pradėti nuo taisyklingos burnos higienos, kai net ir mažiausių vaikų dantys yra valomi dukart dienoje - ryte ir vakare. Valydami dantis ir ryte, nuvalome užsilikusias bakterijas, apnašas, dantys paruošiami dienos „maisto atakoms“. „Tėvai vaikams dantis turi valyti nuo pirmojo dantuko iki tol, kol jie patys geba savarankiškai tinkamai išsivalyti dantis - apie 9-10 metų. Svarbu pažymėti, kad vyresni vaikai labai nori būti savarankiški ir dantis bando valytis patys - ir tai yra gerai. Vis dėlto, tėvai turi darkart kruopščiai pervalyti kiekvieną dantį, vakare su dantų siūlu išvalyti tarpdančius. Kitas svarbus aspektas, turintis įtakos vaikų pieninių dantų būklei - mityba. Pasak vaikų odontologės R. „Savo darbe ne kartą tenka išgirsti, kad vaikams išsivalius dantis prieš miegą yra duodama kažko suvalgyti ar, pavyzdžiui, atsigerti pieno. Maisto likučiai lieka burnoje, tarpdančiuose, kas vėliau gali sukelti ėduonį, tad prieš einant miegoti būtina darkart išsivalyti dantis, net jei vaikas užkandžiavo labai nedaug“, - kalbėjo R. „Pagrindinė vaikų mitybos blogybė - per didelis vartojamo cukraus kiekis. Tėvai cukraus vartojimą supranta gana tiesiogiai, kaip saldumynų valgymą. Bet juk dideli cukraus kiekiai yra tokiuose vaikų mėgstamuose produktuose kaip jogurtai su įvairiais skoniais, varškės sūreliai, sultys ir pan. Net ir natūraliuose produktuose, pavyzdžiui, vaisiuose taip pat yra nemažas kiekis cukraus, tad labai svarbu tėvams prižiūrėti vaikų mitybą ir riboti cukraus vartojimą“, - teigė odontologė R. Gydytoja pažymėjo, kad vaikų pieniniai dantys būtų sveiki ir taisyklingai vystytųsi žandikauliai, būtina vaikams daugiau duoti kieto maisto, pavyzdžiui, kramtyti morkas, agurkus, riešutus, per daug nesmulkinti mėsos. Deja, daug tėvelių iki šiol mano, kad gydyti pieninius dantis nėra būtina, nes jų neskauda arba jie vis tiek iškris. Tačiau, sveiki pieniniai dantys svarbūs ne tik kramtymui, bet žandikaulių augimui, nuolatinių dantų dygimui. Todėl juos gydyti būtina.