Atopinis dermatitas, dar vadinamas atopine egzema, yra viena dažniausių lėtinių odos ligų vaikystėje, kuria serga vis daugiau kūdikių visame pasaulyje. Tai ne tik fizinis, bet ir emocinis iššūkis tiek vaikui, tiek visai šeimai, todėl ypač svarbu anksti atpažinti ligą ir imtis tinkamų veiksmų. Atopiniu dermatitu dažniausiai suserga vaikai iki vienerių metų, rečiau - vyresni vaikai. Vilnietė Eglė iki šiol pamena nemaloniai pasibaigusią kovą su atopiniu dermatitu, kuriuo jos dukrytė susirgo sulaukusi keturių mėnesių. Pirmieji kūdikių atopinio dermatito požymiai paprastai pasireiškia apie 2-3 kūdikio gyvenimo mėnesį. Net du trečdaliai vaikų atopiniu dermatitu suserga iki vienerių metų. Vaikui augant ligos rizika nors ir nežymiai, bet padidėja: iki penkerių metų nuo tokios problemos kenčia net keturi penktadaliai vaikų.

Atopinis dermatitas yra lėtinė, recidyvuojanti uždegiminė odos liga, pasireiškianti paūmėjimo ir remisijos arba visiško išnykimo periodais. Sergantieji atopiniu dermatitu turi genetiškai nulemtą polinkį reaguoti į aplinkos alergenus, sausą odą. Liga dažnai blogina gyvenimo kokybę ir trukdo miegui. Tai reiškia, kad simptomai gali išlikti ilgai, nors kūdikiai ir vaikai šią ligą gali ir „išaugti“. Sergantieji atopiniu dermatitu paprastai susiduria su dviem skirtingomis ligos fazėmis - neaktyvia ramybės faze ir paūmėjimų faze, kai liga pasireiškia intensyviau.

Kas sukelia atopinio dermatito ligos išsivystymą?

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Neringa Stirbienė patvirtina, kad vienos priežasties, sukeliančios kūdikių atopinį dermatitą nėra: „Jį gali lemti genetiniai, imuniniai ir aplinkos veiksniai. Apskritai, dažnai nerandama aiškaus atsakymo, kuris veiksnys turėjo lemiamos reikšmės atopiniam dermatitui atsirasti. Iki šiol ši liga vis dar yra tyrinėjimų objektas“. Biofirst klinikos alergologė dr. Laura Tamašauskienė teigia, kad kol kas nėra visiškai aišku, kodėl susergama atopiniu dermatitu, tačiau yra manoma, kad šią ligą sąlygoja keleto veiksnių sąveika - genetinių, imunologinių ir aplinkos. Dėl to sutrinka odos barjerinė funkcija ir imuninės sistemos veikla. Du rizikos veiksniai yra stipriai susiję su atopinio dermatito išsivystymu - alerginės ligos šeimoje ir filagrino geno mutacija. Net apie 70 proc. atopiniu dermatitu sergančių pacientų šeimos narių taip pat sirgo arba serga alerginėmis ligomis. Atopinis dermatitas yra plačiai paplitusi liga, kuri pasireiškia 5-20% pasaulio populiacijos. Nors tikslios jo atsiradimo priežastys nėra žinomos, manoma, kad liga kyla dėl genetinių, imunologinių ir aplinkos veiksnių sąveikos. Negalima teigti, kad ligą lemia vienas konkretus veiksnys - įtaką daro daugelis faktorių:

Svarbi genetika

Genetiškai atopinį dermatitą gali paveldėti kūdikiai, kurių seneliai ar tėvai vaikystėje sirgo šia liga. Jei vienas iš tėvų juo sirgo, didelė tikimybė, kad vaikas paveldės tą pačią ligą. Tuomet genetiškai perduodama filagrino geno mutacija, kuri lemia padidintą odos pralaidumą, odos sausumą, taip pat reikšmės gali turėti ir kiti genai. Atopinis dermatitas dažnai paveldimas. Didesnė rizika sirgti yra tiems, kurių šeimoje yra buvę bronchinės astmos, atopinio dermatito ar alerginio rinito atvejų.

Odos barjero disfunkcija

Filagrino (FLG) geno, atsakingo už odos barjerinę funkciją, mutacijos gali lemti atopinio dermatito atsiradimą, nes dėl jo trūkumo oda išsausėja ir pažeidžiamas apsauginis odos barjeras. Svarbų vaidmenį šios ligos išsivystymui turi ir odos barjerinės funkcijos sutrikimas - sausa oda yra vienas iš svarbiausių atopinio dermatito simptomų. Tyrimai su žmonėmis ir gyvūnais rodo, kad atopinio dermatito metu yra genetiškai nulemtas odos barjero sutrikimas, kuris palengvina alergeno prasiskverbimą į odą ir didina polinkį į sudirgimą bei odos uždegimą. Filagrino trūkumas yra geriausiai žinomas sutrikimas. Šis baltymas yra svarbus odos barjero formavimuisi, tad filagrino geno mutacijos didina ankstyvos pradžios atopinio dermatito riziką ir yra susijusios su sunkia, ilgalaike ligos eiga. Verta paminėti, kad filagrino geno mutacijos nėra nustatomos visiems pacientams, na, o jų buvimas nebūtinai yra susijęs su atopinio dermatito išsivystymu. Vaikams, sergantiems atopiniu dermatitu, būdingas sutrikęs odos barjerinis veikimas - oda negali efektyviai išlaikyti drėgmės ir apsaugoti organizmo nuo aplinkos dirgiklių ir alergenų. Šis paveldimas polinkis sukuria situaciją, kai vaiko organizmas stipriau reaguoja į įvairius išorinius dirgiklius, kurie nesukeltų problemų sveikai odai. Sergant atopiniu dermatitu, odai trūksta natūralių drėkinamųjų faktorių (tokių kaip šlapalas ir amino rūgštys), odos epidermio lipidų apykaita būna sutrikusi.

Aplinkos veiksniai

Norint išvengti ar sumažinti atopinio dermatito simptomus, gydytoja alergologė N. Stirbienė siūlo vengti jį provokuojančių aplinkos veiksnių: dirginančio karščio, itin sauso oro, tiesioginių ultravioletinių spindulių vasarą, šalčio, vilnonių, sintetinių rūbų. Klimato sąlygos, karštas oras ir prakaitavimas, miesto ar kaimo aplinka, oro tarša, vandens kietumas, netinkamos odos priežiūros priemonės ir hormoniniai pokyčiai gali pabloginti atopinį dermatitą. Tyrimai taip pat rodo, kad gyvenimas mieste yra susijęs su didesne atopinio dermatito rizika, nes oro tarša (tabako dūmai, lakios organinės medžiagos, išmetamosios dujos) turi neigiamą efektą atopinioளுடன் pažeistai odai. Epidemiologiniai tyrimai pateikia įrodymų, kad kontaktuojant su išmetamosiomis dujomis padidėja rizika išsivystyti atopiniam dermatitui ikimokyklinio amžiaus vaikams. Taip pat yra duomenų, kad kontaktas su tabako dūmais buvo susijęs su reikšmingai padidėjusia atopinio dermatito išsivystymo rizika, ypač vaikams, kurių tėvai serga atopinėmis ligomis. Į atopinį dermatitą labiau linkę vaikai iš besivystančių šalių, gyvenantys miestuose, kur daugiau teršalų, taip pat tie, kurie gyvena šalto klimato sąlygomis. Vienos tyrimo duomenimis, Londone gyvenantys jamaikiečių vaikai dukart dažniau serga atopiniu dermatitu negu Jamaikoje gyvenantys jų bendraamžiai.

Maisto alergenai ir kiti provokuojantys veiksniai

Maisto alergija nustatoma maždaug trečdaliui vaikų, sergančių vidutinio sunkumo ar sunkiu atopiniu dermatitu. Dažniausiai mažiems vaikams atopinio dermatito paūmėjimą sukelia vištos kiaušiniai, riešutai, soja ir žuvis. Maitinanti mama taip pat turėtų nevalgyti tų produktų, kuriems yra alergiškas jos vaikas. Pasak dr. Lauros Tamašauskienės, yra daug skirtingų veiksnių, kurie gali skatinti atopinio dermatito paūmėjimą. Provokuojantys veiksniai yra skirstomi į specifinius ir nespecifinius. Šie veiksniai gali būti fiziniai (pvz., mechaninis dirginimas vilna), cheminiai (pvz., rūgštys, vanduo) ar biologiniai (alergenai, mikrobai). Kūdikiams ir vaikams uždegimas gali pasireikšti valgant tam tikrus maisto produktus, tokius kaip kiaušiniai, pienas, soja ir kviečiai. Tarp dažnų pavyzdžių - pieno produktai, riešutai, vėžiagyviai. Tačiau šių produktų atsisakyti verta tik pasitarus su gydytoju, antraip vaikui gali pritrūkti svarbių maistinių medžiagų. Alergija gyvūnų kailiui, žiedadulkėms arba namų dulkių erkėms. Skalbikliai, ypač biologiniai. Pasyvus rūkymas. Nors vaistas nuo atopinio dermatito dar neatrastas, kovojantiems su šia liga rekomenduojama nuolat naudoti sausumą, sudirgimą ir niežulį malšinančius drėkiklius. Dirginantis dermatitas ant rankų. Alerginis kontaktinis dermatitas. Maisto alergenai (karvės pienas, kiaušiniai, riešutai ir t.t.).

Atopinio dermatito simptomai: kaip atpažinti?

Dalios Surblienės, „Ben vaistinės“ Sveikos odos instituto ekspertės, teigimu, pagrindiniai atopinio dermatito požymiai - stiprus niežulys, išsausėjusi oda, bėrimai, paraudimai su odos šlapiavimu: „Jie atsiranda ant mažylio kaktos, skruostų, ausų kaušelių, taip pat galūnių. Ligai įsisiautėjus, gali būti išbertas ir visas kūnas“. Šiai ligai būdingas odos niežulys, makulopapulinis bėrimas (lygus odos paraudimas, kurį dengia susiliejantys guzeliai, mazgeliai), paraudimas, patinimas, erozijos, pleiskanojimas, šlapiavimas, šašai ir lichenifikacija (sustorėjusi oda, jos paviršiuje ryškios odos raukšlės). „Kūdikiams ir vaikams odos pažeidimas dažniausiai stebimas veido, kaklo ir tiesiamųjų rankų ir kojų paviršių odoje. Pats pagrindinis šios ligos simptomas, sukeliantis didelį diskomfortą ir bloginantis gyvenimo kokybę tiek pacientui, tiek jo šeimos nariams, yra niežulys. Atopinio dermatito klinikiniai požymiai dažniausiai pasireiškia anksti kūdikystėje (3-6 mėn. amžiuje).“ - įžvalgomis dalinasi gydytoja dr. L. Tamašauskienė. Pagrindinis atopinio dermatito simptomas - sausas, pleiskanojantis, paraudęs odos bėrimas. Dermatitui ūmėjant, raudonis gali virsti šerpetojančiomis, šlapiuojančiomis dėmelėmis. Kūdikiams atopinio dermatito požymiai gali pasireikšti sulaukus vos 2-3 mėn. Staiga atsiradęs bėrimas paprastai išsausina odą, ji tampa pleiskanota, juntamas niežulys. Paūmėjimo metu infekcijos pažeista oda gali šlapiuoti. Kūdikiams atopinis dermatitas paprastai pažeidžia veido odą, ypač skruostus, galvos odą, kelius ir alkūnes. Labai retai atopinis dermatitas pažeidžia sauskelnių dengiamas vietas. Jeigu atopinis dermatitas prasideda vėliau (nuo dvejų metų amžiaus iki paauglystės), vaikams paprastai atsiranda bėrimų, tam tikros odos sritys išsausėja, pleiskanoja, juntamas niežulys. Oda paprastai būna nelygi, sustorėjusi, šiurkšti. Dažniausiai bėrimai atsiranda alkūnių ir kelių linkiuose, ant kaklo, riešų, kulkšnių ir (arba) srityse tarp sėdmenų ir kojų. Europidų rasės vaikams dažnai išberia vidines sąnarių puses - ties alkūnėmis, riešais, galinę kelių dalį, priekinę riešų dalį. Juodaodžiams ir azijiečiams dažiau išberiama kita sąnarių pusė - alkūnės, priekinės kelių dalys. Atopinis dermatitas kūdikiui gali pasireikšti netgi nuo 2-3 mėnesių amžiaus. Atopinė egzema suaugusiems dažniausiai pažeidžia alkūnių ir kelių raukšlių odą, kaklą, veidą, kartais - zonas aplink akis. Sergant atopiniu dermatitu labai svarbu nuolat drėkinti odą bei atkurti jos natūralų apsauginį barjerą. Vaistus tepti prieš drėkinamąjį kremą. Jei gydytojas paskyrė vaistų (tepalų), tepti juos taip, kaip nurodė. Gausiai ištepti kūną drėkinančiu kremu. Po maudynių iškart (ne vėliau nei 3 min. po prausimosi) patepti drėkinamuoju kremu (emolientu). Tačiau kuomet tvyro dideli karščiai, gausiai prakaituojama, egzema gali paūmėti, ypač linkių srityse.

Kūdikių atopinio dermatito simptomų mažinimas bei ligos gydymas

Individualaus atopinio dermatito bėrimą provokuojančio veiksnio nustatymas yra labai svarbus gydant šią ligą, o atopinio dermatito gydymo tikslas yra maksimaliai sumažinti odos pažeidimo plotą ir intensyvumą, paūmėjimo dažnį bei pagerinti gyvenimo kokybę. Sergant atopiniu dermatitu reikėtų vengti provokuojančio veiksnio - taip galima pasiekti ilgesnį simptomų nebuvimo laiką. Taip pat ypač svarbi yra kasdienė odos priežiūra - prausimas ir drėkinimas. Oda turi būti valoma kruopščiai, bet švelniai ir atsargiai, naudojant nedirginančius mažai alergizuojančius prausiklius su ar be antiseptikais (antiseptikus vartoti reikėtų trumpai ir visuomet pasitariant su gydytoju). Sergant atopiniu dermatitu maudynės neturėtų trukti ilgiau nei 5 minutes, o naudojamas prausiklis geriausia, kad būtų aliejinio pagrindo. Šie prausikliai yra naudingi odai, ypač kūdikiams ir vaikams, nes padeda išvengti epidermio dehidratacijos. Emolientai yra labai svarbi atopinio dermatito gydymo dalis. Jie dažniausiai pagaminti iš medžiagos, skatinančios drėkinimą, pvz., šlapalas ar glicerolis, ir medžiagos, mažinančios drėgmės išgaravimą, pvz., petrolatai. Odos drėgmei palaikyti emolientus reiktų tepti bent du kartus per dieną. Emolientus geriausia tepti iš karto po maudymosi vonioje ar duše, kol oda dar šiek tiek drėgna - taip jie geriau įsiskverbia į odą ir gali pagerinti odos barjerinę funkciją bei sumažinti jos jautrumą dirgikliams. Medikamentinis gydymas skiriamas tik įvertinus paciento amžių, odos būklę ir kūno paviršiaus plotą, kuris bus gydomas. Pagrindiniai medikamentai yra vietinio poveikio gliukokortikoidai ir vietinio poveikio kalcineurino inhibitoriai. Esant sunkiai ligos formai skiriami ir sisteminiai vaistai, o atsiradus komplikacijoms, pvz., bakterinei odos infekcijai, vietinio ar sisteminio pobūdžio antibiotikai. Gydytojas, įvertinęs vaiko odos būklę, gali skirti papildomą medikamentinį gydymą. Atopinis dermatitas yra lėtinė uždegiminė odos liga, kuri nustatoma daugiau nei 25 proc. vaikų. Vaistus tepti prieš drėkinamąjį kremą. Jei gydytojas paskyrė vaistų (tepalų), tepti juos taip, kaip nurodė. Gausiai ištepti kūną drėkinančiu kremu. Po maudynių iškart (ne vėliau nei 3 min. po prausimosi) patepti drėkinamuoju kremu (emolientu). Svarbu nepamiršti, kad numaudžius mažylį emolientais jį reikėtų ištepti nedelsiant - per tris minutes, kol oda dar yra drėgna. Gydymo metodas: Terapijos pagrindas - reguliarus odos drėkinimas, provokuojančių veiksnių pašalinimas ir vietinių preparatų skyrimas paūmėjimų metu. Vaikų atopinio dermatito simptomų mažinimas bei ligos gydymas. Individualaus atopinio dermatito bėrimą provokuojančio veiksnio nustatymas yra labai svarbus gydant šią ligą, o atopinio dermatito gydymo tikslas yra maksimaliai sumažinti odos pažeidimo plotą ir intensyvumą, paūmėjimo dažnį bei pagerinti gyvenimo kokybę. Sergant atopiniu dermatitu reikėtų vengti provokuojančio veiksnio - taip galima pasiekti ilgesnį simptomų nebuvimo laiką. Taip pat ypač svarbi yra kasdienė odos priežiūra - prausimas ir drėkinimas. Oda turi būti valoma kruopščiai, bet švelniai ir atsargiai, naudojant nedirginančius mažai alergizuojančius prausiklius su ar be antiseptikais (antiseptikus vartoti reikėtų trumpai ir visuomet pasitariant su gydytoju). Sergant atopiniu dermatitu maudynės neturėtų trukti ilgiau nei 5 minutes, o naudojamas prausiklis geriausia, kad būtų aliejinio pagrindo. Šie prausikliai yra naudingi odai, ypač kūdikiams ir vaikams, nes padeda išvengti epidermio dehidratacijos. Emolientai yra labai svarbi atopinio dermatito gydymo dalis. Jie dažniausiai pagaminti iš medžiagos, skatinančios drėkinimą, pvz., šlapalas ar glicerolis, ir medžiagos, mažinančios drėgmės išgaravimą, pvz., petrolatai. Odos drėgmei palaikyti emolientus reiktų tepti bent du kartus per dieną. Emolientus geriausia tepti iš karto po maudymosi vonioje ar duše, kol oda dar šiek tiek drėgna - taip jie geriau įsiskverbia į odą ir gali pagerinti odos barjerinę funkciją bei sumažinti jos jautrumą dirgikliams. Medikamentinis gydymas skiriamas tik įvertinus paciento amžių, odos būklę ir kūno paviršiaus plotą, kuris bus gydomas. Pagrindiniai medikamentai yra vietinio poveikio gliukokortikoidai ir vietinio poveikio kalcineurino inhibitoriai. Esant sunkiai ligos formai skiriami ir sisteminiai vaistai, o atsiradus komplikacijoms, pvz., bakterinei odos infekcijai, vietinio ar sisteminio pobūdžio antibiotikai. Atopinis dermatitas kūdikiams ir vaikams yra gana dažna problema, kuri sukelia daug nemalonių pojūčių, rūpesčio bei reikalauja rimtos priežiūros ir gydymo. Kūdikiui reikėtų maudyti naudojant odos nedirginančias priemones, ne per karštame vandenyje ir ne ilgiau kaip 5 minutes. Reikia atkreipti dėmesį ne tik į kūdikio odos priežiūros gaminius, bet ir rinktis jautriai odai skirtas jo rūbų skalbimo priemones. Dermatito simptomus malšina ir saugo nuo bėrimų atsiradimo drėkinamieji kremai - emolientai, o jeigu jie nepadeda, reikia kreiptis į gydytojus“, - pataria N. Stribienė. Pasak jos, gydytojai alergologai atlieka alerginius tyrimus ir nustato, kam vaikas yra alergiškas. Juos reikėtų kas pusę metų pakartoti. Lietuvoje dažniausiai kūdikiams alerginį atopinį dermatitą išprovokuoja karvės pienas, kiaušiniai ir kviečiai. Specialistai ramina, kad didelė dalis vaikų atopinį dermatitą „išauga“, tačiau apie 20 proc. šia liga sirgusių vaikų simptomai išlieka, taip pat gali likti sausa oda, o atopinis dermatitas gali sugrįžti ir paauglystėje ar vyresniame amžiuje. Dauguma vaikų atopinį dermatitą „išauga“ iki antrojo gimtadienio, kitiems tenka su šia liga gyventi visą likusį gyvenimą. Maždaug pusė jų iki 2 metų amžiaus visiškai pasveiksta, o net 90 proc. vaikų, sergančių atopiniu dermatitu išssigydo jį iki jiems sukanka 6 metai.

Jei pastebėjote atopinio dermatito požymius, nenumokite į juos ranka. Sergant atopiniu dermatitu labai svarbu nuolat drėkinti odą bei atkurti jos natūralų apsauginį barjerą. Vaistus tepti prieš drėkinamąjį kremą. Jei gydytojas paskyrė vaistų (tepalų), tepti juos taip, kaip nurodė. Gausiai ištepti kūną drėkinančiu kremu. Po maudynių iškart (ne vėliau nei 3 min. po prausimosi) patepti drėkinamuoju kremu (emolientu). Tačiau kuomet tvyro dideli karščiai, gausiai prakaituojama, egzema gali paūmėti, ypač linkių srityse. Gydytojas, įvertinęs vaiko odos būklę, gali skirti papildomą medikamentinį gydymą.

Kada kreiptis į specialistus?

Jeigu pastebėjote nemalonius dermatito simptomus, nedvejodami kreipkitės į gydytojus. Sveika oda padeda kūnui išlaikyti drėgmę ir apsisaugoti nuo bakterijų, dirgiklių ir alergenų. Neurodermitas paprastai yra susijęs su genų kitimu, kuris turi įtakos odos gebėjimui suteikti tokią apsaugą. Jeigu Jums ar Jūsų vaikui pasireiškia pasikartojantis niežėjimas, bėrimai ar odos sausumas, verta kreiptis į gydytoją alergologą išsamiam ištyrimui. Kai kuriems žmonėms egzema periodiškai paūmėja ar pagerėja, šiai ligai būdinga banguojanti eiga. Jeigu įtariate, kad Jūsų ar Jūsų vaiko atopinį dermatitą sustiprina alergija maistui ar aplinkai, pasitarkite su „ImunoTera“ klinikos alergologais ir klinikiniais imunologais Vilniuje.

Atopinis dermatitas yra lėtinė liga. Tai reiškia, kad simptomai gali išlikti ilgai, nors kūdikiai ir vaikai šią ligą gali ir „išaugti“. Nors pagrindas yra genetinis, ligos eigai ir protrūkiams didelę įtaką daro įvairūs aplinkos veiksniai arba veiksniai. Kasymasis sustiprina odos niežulį, o niežulys dar labiau skatina kasymąsi, taip sukuriant „užburtą ratą“. Ryšys su šienlige ir astma. Tyrimai rodo, kad atopinis dermatitas susijęs ir su šienlige, ir su astma. Atopines ligos paprastai prasideda vaikystėje nuo atopinio dermatito. Vėliau, paauglystėje ir suaugus, išsivysto šienligė ir astma. Genetikos poveikis. Jeigu vienas ar daugiau šeimos narių serga atopiniu dermatitu, vaiko rizika susirgti trimis minėtomis ligomis išauga. Lytis. Mergaites ši liga kamuoja šiek tiek dažniau negu berniukus. Motinos amžius gimdymo metu. Kiekvienu atveju veiksniai gali būti skirtingi. Todėl pravartu kasdien stebėti išorinius veiksnius, jų poveikį vaiko odos būklei ir šias pastabas pasižymėti. Maistas ir gėrimai. Alergija gyvūnų kailiui, žiedadulkėms arba namų dulkių erkėms. Skalbikliai, ypač biologiniai. Pasyvus rūkymas. Nors vaistas nuo atopinio dermatito dar neatrastas, kovojantiems su šia liga rekomenduojama nuolat naudoti sausumą, sudirgimą ir niežulį malšinančius drėkiklius. Drėkikliai - tai kremai, losjonai ir veido kremai. Šios priemonės kartu su vonios priedais ir dušo aliejais padeda palaikyti odos drėgmę. Omega 6 riebalų rūgštys. Nakvišų aliejus ir vynuogių kauliukų aliejus ramina ir drėkina ligotą odą bei atkuria jos natūralų apsauginį barjerą. Ligai paūmėjus, labai svarbu naudoti ne tik drėkiklius, bet ir gydytojo paskirtas priemones, pvz., vaistinius kremus. Šios efektyvios, greitai veikiančios medžiagos beveik akimirksniu numalšina niežulį ir paūmėjimą. Rekomenduojama pasirūpinti, kad vaikų nagai būtų trumpi. Vaiką maudykite šiltame, ne karštame vandenyje. Maudynės neturėtų trukti ilgiau kaip 5-10 min. Nenaudokite vonios putų. Maudydami vyresnius kaip 3 mėnesių kūdikius, į vonią įpilkite Eucerin AtopiControl prausimosi aliejaus. Tapšnodami nusausinkite odą, kad būtų beveik visiškai sausa, tuomet nedelsdami ištepkite raminamąja priemone. Raminamąją priemonę naudokite ne rečiau kaip dukart per dieną. Pasirūpinkite, kad vaiko nagai būtų trumpi ir lygūs: tuomet vaikas negalės nusidraskyti ir pažeisti odos. Prieš miegą vaikui užmaukite medvilnines pirštines, kad jis negalėtų kasytis miegodamas.

Atopinis dermatitas - viena dažniausių lėtinių odos ligų, kuri taip pat siejasi su alerginėmis reakcijomis. Jei Jūsų vaikui ar Jums pasireiškia pasikartojantis niežėjimas, bėrimai ar odos sausumas, verta kreiptis į gydytoją alergologą išsamiam ištyrimui. Atopinis dermatitas, dar vadinamas atopine egzema, yra lėtinė odos uždegiminė liga, dažniausiai pasireiškianti kūdikiams ir vaikams, bet gali tęstis ir suaugus. Liga dažnai blogina gyvenimo kokybę ir trukdo miegui. Atopiniam dermatitui būdingas stiprus ir intensyvus niežulys (ypač naktį), sausa oda, paūmėjimai / palengvėjimai ir odos bėrimai. Dažniausias atopinio dermatito požymis - raudonos ar rusvai pilkos dėmės, ypatingai ant rankų, pėdų, kulkšnių, riešų, kaklo, viršutinės krūtinės dalies, akių vokų, alkūnių ir kelių linkių, kūdikių veido ir galvos odos. Odos reakcijoms išnykus išlieka sustorėjusi, suskilinėjusi, pleiskanojanti oda. Kai kuriems žmonėms egzema periodiškai paūmėja ar pagerėja, šiai ligai būdinga banguojanti eiga. Kadangi atopinio dermatito eigai įtakos turi ir alergenai, todėl labai svarbu nustatyti, kokie dirgikliai ar maisto produktai provokuoja simptomus. Alergologo konsultacija padeda išsiaiškinti šiuos veiksnius, atlikti tikslinius alergijos tyrimus (odos dūrio, lopo ar kraujo testus) ir sudaryti individualų gydymo planą. Kūdikių atopinis dermatitas pasireiškia vaikams iki 2 metų amžiaus, bėrimai - paraudimas, pleiskanojimas, papulės, šlapiuojančios plokštelės, šašai, dažniausiai atsiranda skruostų, galvos, kaklo odoje, galūnių tiesiamuosiuose paviršiuose ir liemens srityje, vystyklų sritis dažniausiai lieka nepažeista. Vaikystės atopinis dermatitas, pasireiškiantis vaikams nuo 2 iki 12 metų amžiaus, dažniausiai pažeidžia pakinklių ir alkūnių linkius, odą aplink lūpas ar akis. Šios atopinio dermatito formos metu gali pasireikšti ūminiai bėrimai, tokie kaip paraudimas, papulės, šlapiavimas, tačiau neretai odos sausumas tampa ryškesnis ir atsiranda lėtinių pokyčių, tokių kaip odos sustorėjimas, nukasymai ir šašai. Paauglių ir suaugusiųjų atopinis dermatitas dažniausiai paveikia veido, vokų, kaklo ir lenkiamuosius galūnių paviršius, būdinga sausoji atopinio dermatito forma - odos sustorėjimas, pleiskanojimas, sausos raudonos papulės, nukasymai, šašai, hiperpigmentacija, tačiau kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir šlapiavimas. Dažni lėtinės rankų egzemos, veido ir akių vokų dermatito atvejai.

tags: #atopinis #dermatitas #zindomam #kudikiui

• Vaikų kelnės sportui
• Tarpusavio santykiai šeimoje ir visuomenėje
• Mokykliniai baldai lauke
• Nauda ir žala vaikiškos pudros
• Sičuan virtuvė Klaipėdoje