Pradėjus lankyti darželį, daugelis vaikų patiria pokyčių savo elgesyje. Tai yra visiškai normalus adaptacijos procesas, kurio metu vaikas išgyvena reikšmingus pokyčius savo gyvenime. Namų aplinka, kurioje vaikas jautėsi saugus ir sulaukdavo viso dėmesio, staiga pakeičiama į naują, didesnį pasaulį - darželį.

Pasikeitęs vaiko elgesys pradėjus lankyti darželį yra gana dažnas reiškinys ikimokyklinukų tarpe. Iki tol vaiko gyvenime buvo tik namai, kur visada yra tėvai, kur jis jaučiasi saugus, kur bene visas dėmesys priklauso jam vienam. Ir staiga jo pasaulyje atsirado DARBAS, t.y. darželis, kuriame jis praleidžia didžiąją savo dienos dalį. Namuose, idealiu atveju, jis yra vienas mažylis, kuriam nereikia dalintis dėmesiu, dienos ritmas dažnai yra derinamas prie vaiko ir visų namiškių gyvenimai sukasi apie vaiką. Darželyje tai išnyksta. Vaikas tampa vienu iš daugelio, kas yra išbandymas mažytei besiformuojančiai asmenybei.

O kaip mus veikia iššūkiai? Dažniausiai padeda savyje atrasti naujus resursus, naujas asmenybės savybes, naujas elgesio strategijas. Taip tyli mergaitė tampa aršia kovotoja už savo teises. Kartais vaikui reikia laiko, kol jis randa savyje jėgų ir sugebėjimų prisitaikyti prie visiškai kitokio gyvenimo. Tada jam atrodo saugiau pabūti stebėtoju.

Kokie pokyčiai gali pasireikšti?

Visiškai normalu, kad vaiko elgesys pasikeičia adaptacijos periodu. Jis gali tapti triukšmingesniu arba uždaresniu, priklausomai nuo jo individualių savybių ir paruošimo eiti į darželį. Vėliau pradeda formuotis mažylio bendravimo įgūdžiai su vaikais. Jei vaikas linksmas ir aktyvus tai signalas, kad viskas tvarkoje. Jis jaučiasi mylimas, gerbiamas, vertinamas. Reikėtų atkreipti dėmesį, jei elgesys keičiasi ne į gerąją pusę, pavyzdžiui, vaikas praranda savigarbą, norą veikti, tampa agresyviu arba uždaru.

Vieni vaikai užsidaro, tampa tylūs, bailūs ir nieko nepasakoja, kiti vaikai atvirkščiai - tampa agresyvūs, pikti. Dažnai tokius dalykus vaikai parodo per savo žaidimą, per bendravimą su kitais žmonėmis.

Dažnai pokyčiai būna staigūs, pavyzdžiui, iš pradžių vaikas į darželį nori eiti, ten jis susitinka su draugais, užsiima įdomia veikla, išbando įvairius žaislus, o staiga grįžęs iš darželio tampa piktas, irzlus, jautrus, verksmingesnis negu įprastai.

Neretai taip būna, kad vaikas, kuris namie buvo peštukas, pradėjęs lankyti darželį, tampa uždaras, tylus, na o tylene buvusi mergaitė, ima staiga ir suaktyvėja, tampa linksmesnė ir pan.

Adaptacijos procesas darželyje

Vaiko adaptacija darželyje yra svarbus etapas, kupinas iššūkių tiek mažyliui, tiek jo tėvams. Dažnai pasitaiko įvairių problemų - nuo bendravimo sunkumų iki emocinių iššūkių. Vaikai tik po truputį stiprėja ir mokosi suvokti savo jausmus ir emocijas, jie dar tik mokosi įveikti stresą. Vaikai yra priklausomi nuo suaugusiųjų, nedaug gali spręsti patys, kartais tiesiog turi pokyčius išgyventi ir negali nuo jų atsitraukti savo noru ar priimti kitų sau palankių sprendimų adaptacijai palengvinti.

Ruošiant vaiką darželiui, svarbu nemeluoti - nepasakoti, kad ten viskas bus labai smagu, gera ir malonu. Bet, kita vertus, nereikia ir gąsdinti sakant, kad bus blogai. Vaikai skirtingi - galbūt jūsų vaikui ten tikrai patiks, nes bus draugų ir smagių veiklų?

Vaikas vienišius darželyje

Darželio grupėje paprastai būna nors vienas toks vaikas vienišius. Dažniau dėl to jaudinasi auklėtojos, ne tėvai, nes auklėtojos kasdien su nerimu stebi grupėje individualiai žaidžiantį vaiką ir galvoja, kad jis vienišas, nors taip nėra. Teko konsultuoti šeimas, kurios ieškojo patarimo, kaip apginti vaiką, kuris nori daugiau laiko pabūti vienas. Jam viskas gerai, jis neprivalo būti toks, kaip visi! Tokį vaiko elgesį gali lemti daug veiksnių: nervinės sistemos jautrumas, tam tikri įgimti temperamento bruožai, sensorinis jautrumas prisilietimams ar garsui, kalbos barjeras. Vaikas gali būti visiškai normalios raidos, jam nėra jokio sutrikimo, tiesiog jis jautresnis, socialinių įgūdžių mokosi stebėdamas ir ateityje juos gebės puikiai pritaikyti. Todėl nereikėtų pernelyg nerimauti ar skubinti vaiko, o stengtis priimti vaiką tokį, koks jis tuo momentu yra.

Žinoma, grupėje nereikia ignoruoti vienišiaus, kartkartėmis reikėtų jį pakalbinti, paklausti, ar nieko netrūksta, ar nenori prisijungti prie bendros veiklos. Tačiau jėga versti to daryti nereikia. Juk ir suaugusieji kartais būna vienišiai, kurie mieliau laiką leidžia vieni, ne su kitais žmonėmis. Žinau atvejų, kad šis būdo bruožas kartais išaugamas.

Kaip padėti vaikui adaptuotis?

Svarbu empatiškai stebėti savo vaiką, nes gali būti, kad atrasdamas naujas elgesio strategijas vaikas „pasiklys“. Vaikas iki penkerių metų dar negali suprasti taisyklių - įgyja tik tam tikrus įgūdžius, kurie yra pastiprinami jo aplinkos. Tada jam atrodo saugiau pabūti stebėtoju.

Tėveliai turi pasistengti adaptacijos metu išlikti emociškai ramūs, nes vaikai matydami nerimaujančius tėvus, perima šį elgesį ir adaptacija gali užtrukti dar ilgiau. Svarbu adaptacijos laikotarpiu stebėti savo vaiką, skirti jam daugiau dėmesio. Nepamirškite paklausti, kaip praėjo diena, pagirti už atliktą darbą.

Naudingi patarimai tėvams:

• Būkite kantrūs. Verkdamas vaikas adaptacijos periodu natūraliai išsivalo nuo neigiamų emocijų, tad būkite kantrūs, leiskite vaikui išgyventi neigiamos emocijas.
• Bendraukite su auklėtojais. Užtikrinti nuolatinį dialogą tarp tėvų ir darželio bendruomenės. Jei leidžiame šioms erdvėms persidengti, atvirai kalbame apie vaiką, jo gerasias savybes, o taip pat apie kylančias problemas, galime padėti vaikui augti jį palaikančioje aplinkoje.
• Skatinkite teigiamą požiūrį. Ugdydami vaiko pasitikėjimą savimi, pastiprindami jo gersiąsias savybes pasireiškimą. Svarbiausia parodyti vaikui, kad jis yra mylimas toks, koks jis yra.
• Sukurkite pastovų dienos režimą.
• Palaipsnė adaptacija.
• Pasitikėjimo stiprinimas.
• Aiškus atsisveikinimo ritualas.
• Emocijų pripažinimas.

Vaikas nori būti savarankiškesnis, dažnai ima aktyviai arba pasyviai priešintis taisyklėms, nurodymams (pvz., atsisako atlikti pareigas, grįžta vėliau nei susitarėte, pažada padaryti namų darbus ir delsia). Galim jausti, kad su vaiku einame į kovą ir imam ginčytis, įrodinėti, bandome jį įveikti. Jų elgesys nesiliauja, gali net stiprėti.

Jei vaiko netinkamas elgesys susijęs su vaiko noru turėti daugiau savarankiškumo, reikia atrasti būdus, kaip jis tai galėtų patenkinti tinkamu būdu. Pirmas svarbus žingsnis yra pagarbus vaiko nuomonės / požiūrio išklausymas bei supratimas, kad tai, ką jis sako yra jam svarbu (nepaisant to, kad mes turime priešingą nuomonę nei jis). Esant nesutarimui, svarbu kviesti vaiką į bendradarbiaujantį santykį.

Blogo elgesio priežastys

Vaikų tapsmo paaugliais ir suaugusiaisiais procese viskas vyksta pagal gamtos dėsnius: niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nepranyksta, o bet kokia pasekmė turi savo priežastį - tėvus. Tėvo ar motinos charakterio bruožų vaiko charakteryje kiekis priklauso nuo laiko, praleisto kartu. Iki 5 metų vaikus daugiausia auklėja motinos arba darželio auklėtojos. Jei šeimoje yra tėvas, vaikas pradeda patirti jo įtaką, todėl pradėjus lankyti mokyklą vaiko elgesys didžiąja dalimi nulemtas tėvų elgesio.

Tėvų nenoras pripažinti savo įtakos. Žmogui sunku pripažinti savo klaidas, todėl jis ieško priežasčių kitur ir randa pasiteisinimą. Sunkiausiai save „perlaužti“ motinoms, nes tik jos gali suteikti gyvybę naujam žmogui. Šis pranašumas lemia ypatingą elgesį su vaiku: jam augant ir tampant savarankiškesniu, jos ir toliau nekeičia savo elgesio vaiko atžvilgiu, laikydamos jį bejėgiu kūdikiu. Toks vaikas auga be pareigų, laikomas nieko nesuprantančiu ir nieko nesugebančiu. O ši į gyvenimą besikabinanti būtybė godžiai įsisavina ne tokią tik motinos pieną ar kitą maistą, bet ir tai, ką teikia aplinka, taip pat ir tėvų elgesį.

Tėvų tarpusavio santykiai. Ne visus tėvus tenkina jų tarpusavio santykiai, jų partnerių elgesys ir tokioje aplinkoje išsiugdytas jų atžalos elgesys. Tik po ilgo aiškinimosi su tėvais, mokytojais bei psichologais tėvai pripažįsta savo vaidmenį ir auklėjimo spragas.

Stručio politika. Tačiau yra dalis tėvų, kurie laikosi stručio politikos - kiša galvą į smėlį ir sako, kad nieko svarbaus nevyksta. Žinoma, auklėjimo specialistas (mokytojas, psichologas, socialinis pedagogas ar panašaus profilio konsultantas) gali užsiimti tik su tais tėvais, kurie jo paslaugų nori. Kaip sakoma, siūloma prekė - pigi, o veltui duodama - visai nevertinama.

Bandymai išvengti atsakomybės. Dalis tėvų problemą bando spręsti mažiau pastangų reikalaujančiomis priemonėmis. Vieni mokytoją bando papirkti dovanomis, kiti šantažu, kad apskųs aukštesnėms instancijoms, treti bando manipuliuoti ir intriguoti bei nuteikinėti auklėtojus vienus prieš kitus aiškindami ar įtikindami, kad kaltas auklėtojas, kuris nesugeba prisitaikyti prie jų atžalos specifinių charakterio bei elgesio savybių. Tokių tėvų pastangų tikslas - mokytojų ir kitų vaikų sąskaita suteikti savo atžalai išskirtines komfortiškas sąlygas.

Netinkamas elgesys dažnai yra gilesnes problemas rodantis simptomas. Jis atsiranda, kai vaikas patiria stresą, kai jam pernelyg sunku įveikti iškilusius sunkumus. Dažnai matoma problema yra elgesys, nematoma - emocijos. Eksternalizuoti sutrikimai - jiems būdingas į išorę nukreiptas sutrikęs elgesys, toks kaip agresyvumas, impulsyvumas, hiperaktyvumas ir kt. Mergaitėms emocijų sutrikimai pasireiškia dažniau nei berniukams.

Vaiko agresyvumas darželyje gali būti didelis iššūkis tiek tėvams, tiek pedagogams. Daugelis vaikų kartais elgiasi agresyviai - jie gali muštis, stumdyti kitus ar net kandžiotis. Svarbu suprasti šio elgesio priežastis ir rasti būdus, kaip padėti vaikui valdyti savo emocijas.

Agresijos priežastys:

• Emocijų valdymo sunkumai - maži vaikai dar tik mokosi tinkamai išreikšti pyktį.
• Frustracija ir stresas - nauja aplinka, per didelis triukšmas ar socialiniai iššūkiai gali sukelti agresiją.
• Dėmesio siekimas - jei vaikas nesulaukia pakankamai dėmesio, jis gali elgtis netinkamai, kad jį gautų.
• Imitacija - vaikai dažnai mokosi stebėdami suaugusiuosius ar kitus vaikus.
• Poreikis apsiginti - jei vaikas jaučiasi nesaugus, jis gali naudoti agresiją kaip būdą apsisaugoti.

Vaikai gali tiesiog išmokti nerimauti stebėdami ir kopijuodami savo tėvų reakcijas.

Vaikų elgesio sutrikimai būdingi 4-16 proc. berniukų ir 1,2-9 proc. mergaičių. Didžiausias sutrikimo pikas yra apie septynioliktuosius metus, vėliau paplitimas mažėja. Paprastai pirmosios elgesio problemos stebimos jau nuo trejų metų amžiaus ir išlieka bei stiprėja viso gyvenimo bėgyje. Stipriausiai elgesio sutrikimai pasireiškia paauglystės laikotarpiu.

Kaip spręsti blogo elgesio problemą?

Pirmiausia tėvams reikėtų suteikti žinių apie žmogaus charakterio ugdymąsi. Tai gali būti literatūra, paskaitos arba diskusijos, o gal ir visos priemonės kartu. Toliau patys tėvai turi įvardyti, koks vaiko elgesys, charakterio savybės jiems yra nepriimtinos ir kokį vaiko elgesį ir charakterį jie norėtų išugdyti. Labai agresyvių vaikų tėvai turėtų ieškoti būdų, kaip įskiepyti savo atžaloms daugiau švelnumo ir išmokyti malonaus bendravimo.

Kaip galite padėti vaikui?

• Išlikite ramūs ir nuoseklūs. Kai vaikas elgiasi agresyviai, svarbu nešaukti ir nebausti jo griežtai. Geriau paaiškinti, kodėl toks elgesys netinkamas ir parodyti, kaip jis galėtų išreikšti savo jausmus kitaip.
• Mokykite emocijų valdymo. Padėkite vaikui suprasti ir įvardyti savo emocijas. Pavyzdžiui, galite sakyti: „Atrodo, kad esi piktas. Gal norėtum pasakyti, kas tave supykdė?”
• Skatinkite pozityvų elgesį. Pastebėkite ir pagirkite vaiką už gerą elgesį. Tai gali padėti jam suprasti, kad jis gali gauti dėmesį ne tik elgdamasis agresyviai.
• Nustatykite aiškias ribas. Vaikui reikia aiškiai suprasti, kas yra priimtina, o kas ne. Pavyzdžiui: „Negalima mušti kitų vaikų. Jei esi piktas, gali pasakyti žodžiais.“
• Ieškokite agresijos priežasčių. Jei vaikas dažnai elgiasi agresyviai, bandykite suprasti, kas jį sukelia. Ar jis jaučiasi pavargęs? Ar turi problemų bendraudamas su kitais vaikais?

Vaiko agresyvus elgesys nėra neišsprendžiama problema. Svarbiausia - kantrybė, supratingumas ir nuoseklus auklėjimas. Skatinkite vaiką tinkamai išreikšti savo jausmus, nustatykite aiškias ribas ir bendradarbiaukite su darželio pedagogais. Laiku suteikta pagalba padės vaikui išmokti tinkamai valdyti savo emocijas.

Tėvų pavyzdys. Vaiko auklėjimo pagrindą sudaro tėvų tarpusavio santykiai ir jų elgesys. Todėl geriausios tinkamo elgesio pamokos yra tėvų asmeninis elgesio pavyzdys, kurio negali atstoti jokios vaiko moralizavimo, bauginimo ar kitos auklėjimo priemonės. Privalomas minimumas - tėvų pagarba vienas kitam ir mokytojui, kuriam iš dalies patikėtas vaiko mokymas ir auklėjimas. Tėvams ir mokytojams neturint nei valdžios, nei autoriteto, pasiekti gerų rezultatų neįmanoma. Todėl norint pakeisti vaikų elgesį, pirmiausia reikia pakeisti savąjį. Nors tai nelengva, bet dėl geresnės savo ir vaikų ateities verta.

Svarbiausia, kad tėvai nuolat bendradarbiautų su darželiu ir pasitikėtų vieni kitais. Svarbu laikytis tam tikrų esminių principų: pavyzdžiui, kad su kitais nesimušame, susitvarkome savo aplinką, kurioje esame. O kai kas vis dėlto skirsis - namai yra namai, juose viskas ramiau ir laisviau. Darželyje iš vaiko reikalaujama daugiau savarankiškumo, yra griežtesnė tvarka, nes kitaip būtų neįmanoma suvaldyti 20 vaikų.

Vaiko nepaklusnumas darželio tvarkai. Ką daryti, jei vaikas nepaklūsta darželio tvarkai, nemiega, nedaro darbelių? Kai vaiko elgesys kelia mums rūpesčių (jis nėra nei geras, nei blogas), mes turime ne kovoti su elgesiu, t.y. bausti už netinkamą ar gerą skatinti lipdukais, bet gilintis į netinkamo elgesio priežastis. Tik radę priežastį galime problemą spręsti iš esmės ir tikėtis ilgalaikių pokyčių.

Vaikų skriaudimas darželyje. Ką daryti, jei vaiką kiti vaikai nuolat skriaudžia, atima žaislus, nedraugauja? Kalbėti su auklėtoja ir prašyti padėti vaikams spręsti tarpusavio konfliktus, nepalikti visko savieigai. Auklėtojos išmano begalę kūrybiškų būdų žaislams padalinti, suburti vaikus bendram žaidimui, mokyti draugystės, gero žodžio, atjautos vienas kitam ir pan. Dažna problema - sunkus išsiskyrimas su tėvais.

Darželinukų patyčios

Darželinukų patyčios - rimtų problemų užuomazga ar nekalti juokai? Patyčios - tai dėsningas žodinis ar fizinis pažeminimas, menkinimas, nukreiptas į socialiai arba fiziškai silpnesnius asmenis. Svarbu atskirti patyčias nuo įprasto vaikų elgesio ir laiku į jas reaguoti.

Vaikų veiksmai, galintys tapti patyčiomis:

• Prasivardžiavimas
• Nepriėmimas žaisti, dalyvauti kartu
• Skaudi kritika
• Erzinimas
• Mušimas, spardymas, stumdymas
• Ignoravimas, dėmesio nekreipimas
• Daiktų, žaislų atėmimas, slėpimas, gadinimas
• Įžeidimas
• Gąsdinimas, grasinimas
• Melavimas
• Vadovavimas, nurodinėjimas, elgesys su kitu kaip su prastesniu už save
• Pajuoka iš kitų išvaizdos ar negalios

Vaikai tyčiotis išmoksta įvairiais keliais: matydami patyčias tarp suaugusiųjų, bandydami pažemindami kitą, įgyti pasitikėjimo savimi, nemokėdami tinkamai išreikšti savo jausmų ir siekti tikslų. Natūralu ikimokykliniame amžiuje išbandyti įvairias reakcijas, veiksmus, taip pat ir tuos, kuriais žeidžiamas ar žeminamas kitas žmogus. Kai toks elgesys pasirodo veiksmingas - padeda vaikui pasiekti tikslą - panašūs poelgiai kartojasi.

Ką gali padaryti tėvai, kad patyčios liautųsi dar net neprasidėjusios?

• Spręskime problemas iškart, kai kyla konfliktai ar pasigirsta skaudūs komentarai.
• Netoleruokime jokio žeidžiančio elgesio, aiškiai parodydami, kad nepriimtinas šis elgesys, bet ne pats vaikas.
• Skirkime daug dėmesio maloniam ryšiui su vaikais kurti: pastebėkime tinkamus vaikų poelgius ir juos paskatinkime.
• Supraskime, jog netinkamas vaikų elgesys visada turi priežastis.
• Kartu su vaikais mokykimės jausmus išreikšti tinkamai.

tags: #blogas #vaiko #elgesys #darzely

• Salomėjos Nėries biografija
• Vaikų maitinimo paslaugų kokybė darželiuose Lietuvoje
• Velykų papročiai Kauno rajone
• Kaip gydyti krūties uždegimą
• Šventės vasarį