Vasario mėnesis Lietuvoje: klimato ypatybės ir orų tendencijos
Vasario mėnesis Lietuvoje: klimato ypatybės ir orų tendencijos
Lietuvos klimatas priskiriamas vėsiojo vidutinio klimato juostai, pasižymintis vidutiniškai šaltomis ir permainingomis žiemomis. Šalies geografinė padėtis, atstumas nuo Baltijos jūros ir reljefas daro didelę įtaką klimato bruožams.
Vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje svyruoja apie 7-8 °C, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais stebimas jos kilimas. Žiemą vidutinė temperatūra svyruoja nuo maždaug -1 °C pajūryje iki -5 °C šalies rytiniame pakraštyje. Vasaris, kaip antrasis kalendorinis žiemos mėnuo, dažnai būna vienas šalčiausių, tačiau jo orams būdingas nepastovumas.
Vasario mėnesio orų ypatumai
Vasaris yra mėnuo, kai žiemos orai dar tebedominuoja, tačiau jau pradeda justis perėjimas į pavasarį. Šiuo metu Lietuvoje gali vyrauti tiek stabilus šaltis su gausiu sniegu, tiek atodrėkiai ir lietus. Vidutinė vasario mėnesio oro temperatūra Lietuvoje svyruoja apie -5 °C, tačiau pasitaiko ir didesnių nukrypimų. Pavyzdžiui, 2025 m. vasario vidutinė temperatūra Lietuvoje buvo -7,9 °C, o tai buvo aštuntas pagal šaltumą vasaris nuo 1961 m. Šalčiausia šį vasarį buvo Joniškyje ir Šeduvoje (po -9,9 °C). Kita vertus, pasitaiko ir šiltesnių dienų, kai temperatūra gali pakilti virš 0 °C, o kartais net iki 7-12 °C ar daugiau.
Nors vasaris tradiciškai laikomas vienu žiemiškiausių mėnesių, jam būdingas didelis permainingumas. Vienomis dienomis gali vyrauti žiemiškas grožis su saule ir sniegu, o kitomis - šlapdriba, rūkas ir pavojingas plikledis. Šis nepastovumas sudaro sąlygas, kurių vairuotojai labiausiai bijo: dieną keliai šlapi, o naktį viskas virsta nematoma ledo plėvele.
Vasarį šviesioji paros dalis pastebimai ilgėja, o saulė pradeda šviesti ilgiau. Vidutiniškai saulėtas laikas sudaro apie 63 valandas. Tačiau debesuotumas vis dar išlieka didelis, ypač mėnesio pradžioje. Pavyzdžiui, 2025 m. vasaris buvo gana saulėtas, Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 104,7 val. (162 % laiko, lyginant su SKN).
Kritulių kiekis vasarį taip pat svyruoja. Vidutiniškai iškrinta apie 25-33 mm kritulių, tačiau šis kiekis gali skirtis priklausomai nuo regiono. Pavyzdžiui, Žemaitijoje kritulių būna daugiau nei šalies rytuose. 2025 m. vasarį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 23,1 mm (54 % SKN), o 2024 m. vasaris daugelyje šalies vietų buvo gerokai sausesnis nei įprastai, iškritus vos apie 19 mm kritulių (44 % normos).
Sniego danga vasarį laikosi vidutiniškai nuo 5 cm mėnesio pradžioje iki 20 cm vasario gale. Vidutinis didžiausias sniego dangos storis būna nuo 22 cm Klaipėdoje iki 80 cm Laukuvoje. 2025 m. vasarį sniegas dengė visą Lietuvą, o storiausia sniego danga 66 cm buvo registruota Laukuvoje.
Vėjuotų dienų vasarį būna 6-10 dienų, ypač pajūryje. Didžiausias vėjo greitis gali siekti pavojingą ribą. 2025 m. vasarį didžiausias vėjo greitis siekė 11,5-15,5 m/s, o 2024 m. vasario 21 d. meteorologijos stotyse buvo registruoti pavojingo vėjo atvejai (17,4-27,8 m/s).
Vasarį taip pat būdingi rūkai, ypač upių slėniuose ir virš ežerų. Rūkai tęsiasi vidutiniškai 52-78 valandas. Pūgos taip pat nėra retenybė, jos gali trukti nuo 30 valandų per mėnesį iki ilgiau nei parą.
Speigas ir jo prognozės
Speigas - tai vienas iš vasario mėnesio bruožų, kuris gali sukelti didelių iššūkių. Prieš 30-40 metų speiguotos žiemos per dešimtmetį pasitaikydavo 3 kartus ir tai buvo normalu. Pastaraisiais dešimtmečiais žmonės nuo jų atprato. Tačiau pastaruoju metu speigai vėl grįžta. Pavyzdžiui, 2025 m. sausio 31 d. - vasario 2 d. buvo registruotas pirmasis speigas šią žiemą, kai temperatūra kai kuriose vietose nukrito iki -30 °C ar dar daugiau. Speigais seniau vadindavo šaltį, kai minimali temperatūra siekdavo -25 laipsnius, dabar toks terminas dažniau vartojamas, kai šaltis siekia arba viršija -30 laipsnius.
Prognozuojama, kad vasaris ir toliau išliks šaltesnis už daugiametę temperatūrą ir greičiausiai bus sausio tęsinys. Tokios sąlygos, ypač prie giedros ir aukšto slėgio, sudaro mikroklimatinius skirtumus - daugiau šalto oro suteka slėniuose, kur temperatūra gali kristi iki ekstremalių reikšmių.
Klimato kaita ir jos poveikis
Gyventojai socialinėje erdvėje dažnai juokauja, kur dingo klimato atšilimas, kodėl dabar taip šalta. Tačiau mokslininkai aiškina, kad mes gyvename klimato kaitos fone, ir tokios žiemos, nors ir atrodo ekstremalios, nėra pirmos istorijoje. Pavyzdžiui, 2010 m. sausio mėnesio vidutinė temperatūra buvo žemesnė nei dabar, o 1963 m. žiema buvo dar šaltesnė.
Klimato kaitos ypatumai Lietuvoje daugiausia priklauso nuo atmosferos cirkuliacijos pokyčių. Nustatyta, kad nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio ėmė dažnėti gilūs ciklonai, slenkantys per Lietuvą, ypač žiemos mėnesiais. Sustiprėjo ir oro masių pernaša iš vakarų. Tokie pokyčiai lėmė terminių sezonų trukmės pokyčius, sezoninių oro temperatūros ir kritulių kiekio skirtumų mažėjimą.
Dėl klimato kaitos Europoje pastebimi ir kiti ekstremalūs reiškiniai. Pavyzdžiui, žiemos metu Pietinėje Europos dalyje, Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, dažnai kyla audros, potvyniai. Tai lemia perskirstomi šilumos ir drėgmės ciklai, kai cikloninis aktyvumas, turėjęs vykti nuo Atlanto iki Šiaurės Europos, yra nukreipiamas į kitas platumas.
Vasario mėnesio rekordai ir statistika
Lietuvos klimatas pasižymi sezoniškumu, ir vasaris yra vienas iš tų mėnesių, kai žiemos orai yra juntami. Nors vidutinė temperatūra svyruoja apie -5 °C, pasitaiko ir ekstremalių temperatūrų. Aukščiausia užfiksuota oro temperatūra vasario mėnesį siekė 13,5 °C (Varėnoje, 2025 m. vasario 28 d.), o žemiausia - -34,3 °C (Šeduvoje, 2025 m. vasario 2 d.). Istoriniai rekordai rodo dar didesnius svyravimus: aukščiausia kada nors užfiksuota temperatūra Lietuvoje - +37,5 °C, o žemiausia - -42,9 °C.
Kritulių kiekis taip pat svyruoja. Didžiausias paros kritulių kiekis Lietuvoje - 250 mm, didžiausias mėnesio kritulių kiekis - 293,7 mm. Istoriškai pasitaikė ir mėnesių be kritulių.
Sniego dangos storis taip pat gali būti įspūdingas. Storiausia sniego danga Lietuvoje buvo užfiksuota 94 cm (Laukuvoje, 1931 m.).
Kiti ekstremalūs reiškiniai, užfiksuoti Lietuvoje:
- Didžiausias dirvožemio įšalas - 146 cm (Dusetose, 1969 m.).
- Didžiausias krušos ledėkų skersmuo - 120 mm (Kybartuose, 1995 m.).
- Ilgiausias lietus - 4 paros (2005 m.).
- Ilgiausia stichinė pūga - 78 val. 25 min. (Panevėžyje, 1969 m.).
- Ilgiausia lijundra - 51 val. (1977 m.).
- Ilgiausias rūkas - 18 val. (Varėnoje, 1984 m.).
- Didžiausias vėjo greitis - 40 m/s (Nidoje, 1967 m. spalis ir 1999 m.).
- Stipriausias viesulas - 60-70 m/s (Širvintose, 1981 m. gegužės 29 d. ir Šiauliuose, 2011 m.).
| Rodiklis | 2024 m. vasaris (vidutiniškai) | 2025 m. vasaris (vidutiniškai) |
|---|---|---|
| Vidutinė temperatūra | 1,2 °C (teigiama 3,7° anomalija) | -7,9 °C (neigiama 5,4° anomalija) |
| Kritulių kiekis | 69,5 mm (1,6 SKN) | 23,1 mm (54 % SKN) |
| Saulės spindėjimo trukmė | 74,6 val. (1,2 SKN) | 104,7 val. (162 % laiko) |
| Didžiausias vėjo greitis | 17,4-27,8 m/s | 11,5-15,5 m/s |
Vasario mėnesio orai Lietuvoje yra dinamiški ir kupini staigmenų. Vienas savaitgalis gali būti žiemiškai gražus ir saulėtas, kitas - su šlapdriba, rūku ir pavojingu ledu. Todėl svarbu sekti prognozes ir tinkamai pasiruošti bet kokioms oro sąlygoms.