Krūtų pokyčiai ir jautrumas nėštumo metu: kaip pasirūpinti savimi
Krūtų pokyčiai ir jautrumas nėštumo metu: kaip pasirūpinti savimi
Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas ne tik džiugių lūkesčių, bet ir daugybės klausimų bei rūpesčių dėl būsimo vaikelio sveikatos ir savo kūno pokyčių. Vienas iš pirmųjų ir dažniausiai pastebimų nėštumo požymių yra krūtų jautrumas ir pokyčiai. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kaip keičiasi krūtys nėštumo metu, kodėl taip nutinka, kaip tinkamai jomis rūpintis ir kada reikėtų sunerimti.
Hormonų įtaka krūtų pokyčiams nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizme vyksta dideli hormoniniai pokyčiai, kurie daro įtaką įvairioms kūno sistemoms, įskaitant ir krūtis. Pagrindiniai hormonai, lemiantys krūtų pokyčius, yra estrogenai ir progesteronas. Jie stimuliuoja pieno liaukų augimą ir vystymąsi, ruošiant krūtis laktacijai (pieno gamybai). Taip pat svarbūs hormonai prolaktinas ir oksitocinas, kurie dalyvauja pieno gamyboje ir išsiskyrime. Už krūtinės pabrinkimą ir jautrumo atsiradimą atsakingas progesteronas ir iš dalies estrogenas. Hormonai krūtų audinį ruošia kūdikio žindymui. Pastojus krūtys pajautrėja veikiant moteriškškiems hormonams progesteronui ir estrogenui. Hormoniniai pokyčiai organizme rodo kraujo pritekėjimą ir krūtinėje.
Pagrindiniai krūtų pokyčiai nėštumo metu
Nėštumo metu krūtys gali patirti įvairių pokyčių, kurie gali skirtis kiekvienai moteriai individualiai. Dažniausiai tai būna vienas nėštumo požymių. Pastojus dingsta mėnesinės, o krūtinė tampa jautri, šiek tiek padidėja. Žinoma, ne visoms ji padidėja vienodai. Jeigu krūtinė iki nėštumo buvo maža, pastojusiai padidėja labiau. Iš prigimties didelė krūtinė per nėštumą sustangrėja. Krūtinė per nėštumą padidėja visuomet. Krūtys nėštumo metu padidėja, visų pirma, dėl pieno liaukų padidėjimo. Jeigu moteris priauga daug svorio, padidėja ir pieno liaukas supantis riebalinis audinys (tačiau tai nutinka vėlesniu nėštumo laikotarpiu). Įprastai labiau padidėja arba pokytis ryškiau matomas, jeigu moters krūtinė iki nėštumo buvo maža ir/arba jeigu tai pirmasis nėštumas. Jeigu moters krūtinė ir iki nėštumo buvo didelė, pokytis nėra toks ryškus, tačiau ji neretai tampa standesnė, kiek kietesnė.
Krūtų jautrumas ir skausmas
Krūtų skausmas ir jautrumas yra vienas pirmųjų nėštumo požymių, kurį moterys gali jausti po pastojimo praėjus vos 1-2 savaitėms. Krūtys tampa jautresnės, skausmingesnės prisilietimui. Krūtų ir spenelių skausmas, jautrumas jaučiamas dėl suintensyvėjusios kraujotakos krūtyse ir pokyčių pieno liaukose: ima tankėti ir sudėtingėti pieno latakėlių tinklas, formuojasi pieną gaminančios ir kaupiančios pūslelės - alveolės ir kt. Jei skausmas nepakeliamas, galite netgi išgerti vaistų nuo skausmo. Dėl vaistų vartojimo reikėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku, būtinai jį informuojant apie nėštumą. Padidėjusios, jautrios krūtys nėštumo pradžioje ir vėlesniuose etapuose - nėščiosioms įprastas nepatogumas, kurį patiria daugelis. Krūtų jautrumas gali atsirasti vos pastojus. Labai dažnai tai yra vienas pirmųjų nėštumo simptomų, atsirandantis 1-2 sav. po apvaisinimo.
Krūtinės padidėjimas
Krūtys nėštumo metu padidėja, visų pirma, dėl pieno liaukų padidėjimo. Jeigu moteris priauga daug svorio, padidėja ir pieno liaukas supantis riebalinis audinys. Įprastai labiau padidėja arba pokytis ryškiau matomas, jeigu moters krūtinė iki nėštumo buvo maža ir/arba jeigu tai pirmasis nėštumas. Jeigu moters krūtinė ir iki nėštumo buvo didelė, pokytis nėra toks ryškus, tačiau ji neretai tampa standesnė, kiek kietesnė. Krūtinė didėja tam tikrais periodais. Pačioje nėštumo pradžioje, vėliau - maždaug 16 nėštumo savaitę ir paskui jau pabaigoje, likus kokiam mėnesiui iki gimdymo dar padidėja, nes pieno latakai prisipildo priešpienio. Bet tai nėra taisyklė. Kai kurioms moterims priešpienio atsiranda jau nuo 20 ar 24 savaitės, taigi ir krūtinė padidėja anksčiau. Paprastai krūtinė padidėja 1 - 2 dydžiu, ypač jei laukiatės pirmagimio.
Išryškėjusios kraujagyslės
Nėštumo metu kraujo tūris padvigubėja, o kraujotaka tampa gerokai intensyvesnė, todėl pastojus labai greitai ima ryškėti krūtyse esančios kraujagyslės. Krūtų oda išsitempia, todėl gali jas niežėti. Krūtų oda labai jautri ir plona, todėl nenustebkite, jei pamatysite kapiliarus ir venas.
Tamsesnės aureolės ir Montgomerio liaukos
Normalu ir tai, kad speneliai taps tamsesni ir didesni. Nėštumo ir laktacijos metu aureolėse atsiras mini guziukai. Tai - Montgomerio liaukos. Jos išskiria sekretą, kuris sutepa spenelius ir veikia kaip antibakterinė priemonė, o taip pat saugo spenelius nuo sudirgimų. Ant aureolių ir iki nėštumo yra nedidelių spuogelius primenančių darinių, kurie nėštumo metu padidėja, patamsėja. Tai yra Montgomerio liaukos, išskiriančios antibakterinių savybių turintį, riebų sekretą, sudrėkinantį aureoles ir spenelius, apsaugantį juos nuo žalingų mikroorganizmų nėštumo bei žindymo metu.
Sukietėjimai ir gumbeliai krūtyse
Nėštumo metu sukietėjimus, gumbelius, „guzelius“, „žirnelius“ krūtyse gali sukelti pieno latakėlių užsikimšimas arba tai gali būti gerybiniai augliukai fibroadenomos. Krūties vėžio tikimybė nėštumo metu (ypač, jeigu moteris yra jaunesnė, nei 35-erių) yra labai menka, tačiau užčiuopus bet kokį sukietėjimą krūtyje vertėtų pasitarti su gydytoju.
Spenelių išskyros (priešpienis)
Tirštos, gelsvos išskyros iš spenelių yra priešpienis. Tai labai svarbus, pirmasis naujagimio maistas. Nėštumo viduryje krūtys ima išskirti priešpienį, kurį mažylis žįs pirmosiomis savo gyvenimo dienomis. Tačiau nereikia jaudintis, jei priešpienis ir nepasirodo iki pat gimdymo. Dažniausiai pačioje nėštumo pabaigoje, artėjant gimdymui, tačiau kartais ir 5-6 nėštumo mėnesį arba dar anksčiau iš spenelių pradeda sunktis tirštos, gelsvos išskyros - priešpienis. Priešpienio pasirodymas yra normali nėštumo dalis ir neturėtų neraminti. Pasirodžius priešpieniui nieko daryti nereikia. Pastebima, kad priešpienio gamybą gali sustiprinti krūtinės stimuliavimas, susijaudinimas sekso metu. Jeigu priešpienis išsiskiria gausiau, jaučiatės nemaloniai ir nekomfortiškai, naudokite specialius liemenėlių įklotus. Priešpienio negalima nuspausti rankomis ar nusitraukti pientraukiu, nes tai gali paskatinti gimdos susitraukimus ir iššaukti priešlaikinį gimdymą!
Strijos
Jeigu krūtys nėštumo laikotarpiu didėja labai greitai, nėščioji priauga daug svorio, ant krūtų gali atsirasti strijų. Net jei svoris nėštumo metu auga saikingai ir tolygiai, strijų atsiradimo išvengti gali būti sudėtinga, ypač jei nėščioji turi genetinį polinkį, jos oda yra mažiau elastinga, ji yra vyresnė.
Kaip prižiūrėti krūtis nėštumo metu?
Siekiant išvengti arba sumažinti diskomfortą, nėštumo metu krūtimis gali tekti pasirūpinti labiau. Geriausia, ką būsima mamytė gali padaryti - tai įsigyti patogią ir tinkamą liemenėlę.
Tinkamos liemenėlės pasirinkimas
Didėjant krūtims reikės didesnės liemenėlės - nėštumo metu moterų krūtinė neretai padidėja 1 ar net 2 dydžiais. Didėjant krūtinei liemenėlių dydį nėštumo metu gali tekti pakeisti kelis kartus. Nėštumo metu rinkitės gerai prilaikančią, platesnes petnešėles turinčią liemenėlę. Liemenėlė turėtų būti pasiūta iš natūralaus, „kvėpuojančio“ audinio. Venkite nėriniuotų, su kietesniais persiuvimais (ypač ties labai jautriais speneliais) liemenėlių, galinčių dar labiau dirginti
Liemenėlės įklotai
Pasirodžius priešpieniui, naudokite į liemenėlę įdedamus, drėgmę sugeriančius įklotus. Jie būna vienkartiniai arba daugkartiniai. Jų galite įsigyti vaistinėse, didžiuosiuose prekybos centruose ir pan.
Odos drėkinimas
Didėjant krūtims oda įsitempia, sausėja, ją niežti, gali įtrūkti ir atsirasti strijų. Nemalonius simptomus gali palengvinti odos drėkinimas, todėl krūtis tepkite drėkinamuoju kremu arba aliejais. Tiesa, nuo strijų neišgelbės net ir „stebuklingi“ kremai, drėkinimas labiau skirtas sumažinti niežulį, dilgčiojimą.
Šilti kompresai ir masažas
Jeigu atsirado sukietėjimų, jie yra skausmingi, pašildykite juos kompresu ar šilta, nestipria dušo srove, pagulėkite šiltoje vonioje. Sukietėjimus švelniai masažuokite link spenelių (bet pačių spenelių perdėm „nejautrinkite“, nes tai gali paskatinti priešpienio išsiskyrimą). Šios priemonės padės, jeigu sukietėjimas atsirado dėl pieno latakų užsikimšimo. Jeigu „guzeliai“, „žirneliai“ vis tiek išlieka, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Tikėtina, kad tai gerybiniai augliukai fibroadenomos. Gydytojas, įvertinęs situaciją, tikriausiai rekomenduos fibroadenomas stebėti, o po gimdymo arba joms pradėjus didėti, gali pasiūlyti operaciją.
Spenelių priežiūra
Speneliai nėštumo metu gali tapti tamsesni ir didesni. Speneliams pavojus sutrūkinėti iškyla tada, kai nėra paisoma higienos. Krūtinei reikia daug oro vonių. Reikėtų stengtis kasdien bent po 10-15 min. pavaikščioti, pagulėti be liemenėlės, kad speneliai gautų oro. Anksčiau buvo madingas grūdinimas šaltu vandeniu, bet jis nepasiteisino, nes krūtinės nestiprina, tik sukelia nemalonių dilgčiojimų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors daugelis krūtų pokyčių nėštumo metu yra normalūs, tam tikrais atvejais reikėtų kreiptis į gydytoją:
- Jei atsirado skausmingų sukietėjimų ar gumbelių, kurie neišnyksta po šiltų kompresų.
- Jei iš spenelių teka kraujingos išskyros.
- Jei krūtis paraudo, patino ir tapo labai skausminga.
Genetiniai tyrimai nėštumo metu
Nėštumas - vienas svarbiausių ir jautriausių etapų moters gyvenime. Su juo susiję ne tik džiugūs lūkesčiai, bet ir daugybė klausimų bei rūpesčių dėl būsimo vaikelio sveikatos. Genetiniai tyrimai - tai medicininiai tyrimai, kuriais siekiama nustatyti, ar vaisius turi tam tikrų genetinių arba chromosominių sutrikimų. Šie sutrikimai gali būti paveldimi iš tėvų arba atsirasti staiga, spontaniškai vaisiaus vystymosi metu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad neinvaziniai genetiniai tyrimai dažniausiai nereiškia diagnozės. Jie parodo riziką arba galimybę tam tikram sutrikimui, todėl teigiami rezultatai dar nereiškia, kad vaisius serga. Moters amžius virš 35 metų. Genetinių tyrimų, atliekamų nėštumo metu, yra labai daug. Tai vienas moderniausių ir saugiausių tyrimų, kuris yra atliekamas jau nuo 10 nėštumo savaitės. Tyrimas remiasi laisvos vaisiaus DNR, esančios motinos kraujyje, analize. Tyrimo privalumas - labai mažas klaidų tikimybės procentas ir visiškas saugumas vaisiui. Šių tyrimų duomenys analizuojami kartu su moters amžiumi ir svoriu, kad būtų įvertinta Dauno ir kitų sindromų rizika. Gali būti atliekama anksčiau nei amniocentezė - dažniausiai tarp 11-13 savaitės. Tai invazinis tyrimas, kurio metu per gimdos kaklelį arba pilvo sieną paimamas placentos audinio mėginys. Tai invazinis tyrimas, kuris yra atliekamas nuo 15-16 nėštumo savaitės. Jo metu į pilvo ertmę įvedama adata ir paimamas vaisiaus vandenų mėginys. Paveldimos genetinės ligos, pvz., cistinė fibrozė, spinalinė raumenų atrofija ir kt. Svarbu paminėti, kad kartais ir „normalūs“ tyrimų rezultatai negarantuoja, kad kūdikis gims visiškai sveikas. Genetiniai tyrimai nėštumo metu turi aiškių privalumų, tačiau kartu jie kelia ir tam tikrų iššūkių. Pirmiausia, šie tyrimai leidžia labai anksti, dar nėštumo pradžioje, nustatyti rimtas vaisiaus sveikatos problemas. Tai suteikia tėvams ir gydytojams galimybę laiku įvertinti situaciją ir, jei reikia, imtis papildomų veiksmų ar detalesnių tyrimų. Toks išankstinis žinojimas leidžia atsakingai planuoti nėštumo eigą, pasiruošti gimdymui ar net organizuoti specializuotą pagalbą naujagimiui, jeigu prireiktų medicininės intervencijos iškart po gimdymo. Vis dėlto, nepaisant pažangios technologijos, svarbu suprasti ir genetinių tyrimų ribotumus. Kai kurie iš jų tik įvertina riziką, bet nepatvirtina galutinės diagnozės. Tai reiškia, kad gautas teigiamas rezultatas gali reikšti padidėjusią tikimybę, bet dar nebūtinai rodo, jog vaisius serga. Sprendimas atlikti genetinius tyrimus - asmeninis ir priklauso nuo kiekvienos šeimos vertybių, įsitikinimų bei medicininių rekomendacijų.
Kraujo krešėjimo pokyčiai nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę fiziologinių pokyčių, hormonų pusiausvyros pakitimų. Vienas iš pagrindinių tokių pokyčių tikslų - užtikrinti vaisiaus gyvybingumą ir sumažinti riziką, susijusią su kraujo netekimu gimdymo metu. Nėštumo metu padidėja daugelio krešėjime dalyvaujančių baltymų, taip vadinamų krešėjimo faktorių, koncentracija (pavyzdžiui, fibrinogeno, VII, VIII, X faktorių), sumažėja natūralių krešėjimą slopinančių baltymų, tokių kaip baltymo S, antitrombino kiekis. Taip pat labiau yra slopinama fibrinolizė (krešulių tirpinimo procesas), todėl kraujas tampa linkęs labiau sudaryti krešulius. Šie pokyčiai nėra patologija - tai fiziologinė nėščiųjų adaptacija. Padidintas polinkis kraujui krešėti, pirmiausia, yra apsauga gimdymo metu. Didėjantis krešėjimo pajėgumas padeda sumažinti pogimdyminio kraujavimo (hemoragijos) riziką. Tačiau egziztuoja ir padinto krešumo rizika - polinkis į trombozę. Hiperkoaguliacinė nėščiųjų būsena nuo 4 iki 50 kartų padidina veninės tromboembolijos (VTE) riziką. Nėščiosios, palyginti su nenėščiomis moterimis, turi didesnę giliųjų venų trombozės (GVT) ir plaučių embolijos (PE) riziką. Kartais krešėjimo pokyčiai gali sąveikauti su kitomis ligomis, pavyzdžiui, preeklampsija, antifosfolipidiniu sindromu ar placentos nepakankamumu.
Kraujo krešėjimo tyrimai nėštumo metu
Nėštumo metu gali būti atliekami įvairūs kraujo krešėjimo sistemos tyrimai. Kai kurie jų skiriami įprasta tvarka reguliaraus apsilankymo pas nėštumą prižiūrintį gydytoją metu, kiti skiriami, jei atsiranda įtarimų dėl galimų sutrikimų. Bendras hematologinis tyrimas (apimantis trombocitų skaičiaus nustatymą). Trombocitai atlieka svarbų vaidmenį pradiniame krešulio formavimęsi. Paprastai nėštumo metu trombocitų skaičius gali nežymiai sumažėti (dėl praskiedimo efekto, t. y. padidėjusio kraujo tūrio), tačiau vertės paprastai išlieka normos ribose. Protrombino laikas (PL) ir tarptautinis normalizuotas santykis (TNS, angl. INR). Šie parametrai vertina tam tikrų krešėjimo faktorių (išorinio ir bendrojo aktyvavimosi kelio) veiklą. Nėštumo metu PL/TNS dažniausiai išlieka normos ribose, nors gali nežymiai sumažėti. Nėštumo metu padidėjęs PL/TNS gali parodyti kepenų funkcijos sutrikimus ar vitamino K stoką. Aktyvinto dalinio tromboplastino laikas (ADTL). ADTL vertina šiek tiek kitokių krešėjimo faktorių nei PL/TNS veiklą, atspindi vidinio ir bendrojo aktyvavimosi kelio krešėjimo faktorių dalyvavimą. Nėštumo metu ADTL nežymiai sutrumpėja dėl padidėjusio krešėjimo faktorių kiekio. Fibrinogenas. Fibrinogenas - pagrindinis tirpus baltymas, kuris, veikiant kitam krešėjimo baltymui trombinui, virsta netirpiu fibrinu ir sudaro krešulio karkasą. Nėštumo metu fibrinogeno koncentracija reikšmingai padidėja (dažnai >4 g/l), ir tai yra laikoma normaliu fiziologiniu pokyiu. D-dimerai. D-dimerai yra fibrino skaidymo produktas, kurio kiekis padidėja, kai organizme intensyviai formuojasi ir tirpsta krešuliai. Nėštumo metu D-dimerų koncentracija pamažu kyla ir gali viršyti įprastas normas, taikomas nenėščioms moterims. Todėl nėštumo metu D-dimerų tyrimo specifiškumas trombozės diagnostikai labai sumažėja. Antitrombinas, baltymas C, baltymas S. Tai natūralūs antikoaguliantai. Nėštumo metu baltymo S lygis sumažėja, kas laikoma normaliu reiškiniu. Specifiniai tyrimai trombofilijai nustatyti. Jei moteris turi padidėjusią trombozių riziką, gali būti skiriami genetiniai Leideno ir protrombino geno G20210A mutacijų, imunologiniai antifosfolipidinių antikūnų tyrimai. Interpretuojant laboratorinius kraujo tyrimų rezultatus, svarbu atsižvelgti į fiziologinius pokyčius nėštumo metu. Nėščiųjų kraujo tyrimų normos (pamatiniai biologinių verčių intervalai) dažnai skiriasi nuo nenėščių suaugusių moterų normų. Pavyzdžiui, normalus fibrinogeno lygis nėščiosioms yra gerokai didesnis (>4 g/l), nei įprasta normali riba (2-4 g/l), o D-dimerų nenėščių moterų iki 50 m.
Kada sumažėjęs krūtų jautrumas yra normalus?
Kai kurios moterys pastebi, kad 9 nėštumo savaitę krūtų jautrumas ir sunkumas sumažėja. Tai gali būti normalu, nes nėštumas progresuoja ir organizmas adaptuojasi. Tačiau jei kartu dingsta kiti nėštumo požymiai, atsiranda kraujavimas ar skausmas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Stresavimas dėl nežinios taip pat gali pakenkti, todėl svarbu pasikonsultuoti su specialistu.
Nėštumo kalendorius: dvidešimt ketvirta savaitė
