Dokumentai, reikalingi globos nustatymui Lietuvoje

Dokumentai, reikalingi globos nustatymui Lietuvoje

Sprendimas apgyvendinti vyresnio amžiaus giminaitį globos namuose yra reikšmingas žingsnis, lydimas daugybės klausimų. Viena iš svarbiausių temų - kokius dokumentus reikia sutvarkyti. Tinkamai paruošti dokumentai ne tik palengvina globos namų paiešką, bet ir suteikia galimybę pasinaudoti valstybės teikiama finansine parama.

Jeigu senjoras ir jo artimieji siekia, kad socialinės ilgalaikės (trumpalaikės) globos paslaugos būtų kompensuojamos, turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba seniūniją. Galima kreiptis tiesiogiai, paštu ar elektroniniu būdu, per SPIS sistemą (www.spis.lt), arba į namus gali atvykti socialinis darbuotojas, kuris užpildys prašymą savo mobiliajame įrenginyje. Savivaldybės ar seniūnijos darbuotojai gali paprašyti ir kitų dokumentų, atsižvelgiant į individualią senjoro ir jo šeimos situaciją, pavyzdžiui, pažymą apie gyvenamąją vietą.

Svarbu paminėti, kad čia pateiktas visų reikalingų dokumentų sąrašas, tačiau daugelį iš jų paruošia pats prašymą priimantis socialinis darbuotojas.

Nukreipimas į socialinės globos įstaigą

Jei savivaldybės socialiniai darbuotojai nustato, kad senjorui reikalinga ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa, globos įstaigą pasirenka pats senjoras arba jo atstovai. Prieš apgyvendinant senjorą globos namuose, savivaldybė išrašo siuntimą į globos namus, kuris pateikiamas tiek senjorui, tiek jo pasirinktiems globos namams. Siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo paslaugos gavėjui dienos.

Jei globos nėra laisvų vietų, senjoras yra įrašomas į laukiančiųjų eilę ilgalaikei socialinei globai gauti. Siuntimo galiojimo terminas gali būti pratęstas, jeigu raštu pateikiamos neginčijamos objektyvios priežastys, dėl kurių senjoras per nurodytą laiką negali apsigyventi globos namuose. Jeigu asmuo neapsigyvena globos namuose per siuntimo galiojimo terminą, sprendimas skirti socialinę globą pripažįstamas netekusiu galios.

Senjoras (jo globėjas arba vienas iš suaugusių šeimos narių) yra atsakingas už nuvykimą į globos namus. Į socialinės globos įstaigą nepriimami asmenys, kurie apgyvendinimo metu serga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis arba jiems diagnozuota ūmi psichozė. Nuo šeimos gydytojo išrašo iš medicininių dokumentų (F027/a) išdavimo iki apsigyvenimo globos įstaigoje negali būti praėję daugiau kaip 3 mėnesiai.

Globos namuose apgyvendinamas senjoras (jo globėjas) ir globos namai pasirašo sutartį, kurioje numatytos socialinės globos teikimo sąlygos, teikimo laikas, abiejų šalių teisės, pareigos, atsakomybė ir kitos sąlygos.

Dokumentų rinkinys globos nustatymui

Dokumentai, kuriuos reikia pateikti nusprendus už paslaugas mokėti savo lėšomis

Jeigu senjoras ir jo artimieji nusprendė už socialinės globos paslaugas mokėti savo lėšomis, jiems nebūtina kreiptis į savivaldybę, kad būtų nustatytas socialinių paslaugų poreikis ir išrašytas siuntimas į globos namus.

Neveiksnumo nustatymas ir globa Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime neveiksnumo nustatymo ir globos instituciją Lietuvoje, pateikdami aiškią informaciją tiek pradedantiesiems, tiek specialistams.

Kas yra Neveiksnumas?

Neveiksnumas - tai teisiškai apibrėžta būsena, kai asmuo dėl psichikos ar elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės arba jų valdyti tam tikroje srityje. Neveiksnumas nustatomas tik teismo tvarka, remiantis medicininiais įrodymais ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Dažniausiai tokią būklę nulemia demencija, Alzheimerio liga ar insultas.

LR CK 2.5 straipsnyje yra įtvirtinta veiksnumo sąvoka. Veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą. Tačiau gyvenime neretai pasitaiko atvejų, kai dėl psichikos ar elgesio sutrikimo asmuo nebegali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokiu atveju atsiranda galimybė taikyti neveiksnumo arba riboto veiksnumo institutus, kuriais yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises.

Teisinis Pagrindas

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis neveiksnumo nustatymą ir globą Lietuvoje, yra Civilinis kodeksas (CK) ir Civilinio proceso kodeksas (CPK). CK 2.10 straipsnis apibrėžia fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje sąlygas. CPK nustato procesinę tvarką, kaip inicijuojamas ir vykdomas neveiksnumo nustatymo procesas teisme.

LR CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Civilinio kodekso ir proceso kodekso santrauka

Neveiksnumo Nustatymo Tvarka: Žingsnis po Žingsnio

Neveiksnumo nustatymo procesas yra sudėtingas ir reikalauja kruopštaus pasiruošimo bei atidumo.

  1. Pareiškimo Padavimas Teismui

    Procesas prasideda nuo pareiškimo padavimo teismui dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje. Pareiškimą gali paduoti asmens artimieji (sutuoktinis, tėvai, vaikai, broliai, seserys), globos (rūpybos) institucija arba prokuroras, jei jie mano, kad asmuo dėl psichikos sutrikimo negali adekvačiai įvertinti savo veiksmų ir jų valdyti. LR CPK numatyta, jog pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog prašymą pripažinti asmenį neveiksniu teismui turi teisę paduoti tik to asmens šeimos nariai.

  2. Dokumentų Rinkimas ir Pateikimas

    Pareiškime turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Prie pareiškimo būtina pridėti šiuos dokumentus: medicininiai dokumentai (išrašai iš medicinos įstaigų, gydytojų psichiatrų išvados, ambulatorinės kortelės kopijos, patvirtinančios asmens psichikos būklę), kiti įrodymai (dokumentai, patvirtinantys asmens socialinę padėtį, šeiminę padėtį, turtą, įsipareigojimus), pareiškėjo asmens dokumentas (kopija). Prie pareiškimo būtina pridėti ne tik medicininius dokumentus apie asmens sveikatos būklę, bet ir savivaldybės socialinių darbuotojų atliktą Asmens gebėjimų vertinimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus išvadą, kurioje nurodomos pagrindinės rekomenduojamos asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritys (turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių).

  3. Teismo Posėdis ir Ekspertizė

    Gavęs pareiškimą, teismas priima nutartį dėl bylos iškėlimo. Teismo posėdyje dalyvauja pareiškėjas, asmuo, dėl kurio neveiksnumo sprendžiama, ir kiti suinteresuoti asmenys. Teismas gali paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę, siekdamas nustatyti asmens psichikos būklę ir jo gebėjimą suprasti savo veiksmus bei juos valdyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis - asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (LR CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis - psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

  4. Teismo Sprendimas

    Remiantis surinktais įrodymais ir ekspertizės išvada, teismas priima sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba atmeta pareiškimą. Jei asmuo pripažįstamas neveiksniu, teismas nustato globą ir paskiria globėją. Pažymėtina, jog asmens pripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu nereiškia jo pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu visose srityse. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintame Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos apraše įvardytos konkrečios turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritys, kuriose gali būti nustatomas asmens neveiksnumas arba ribotas veiksnumas. Todėl ir teismas priimdamas sprendimą nurodo konkretų baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą. Teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą.

15min studijoje – Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė

Globa: Neveiksnaus Asmens Apsauga

Globa - tai teisinė priemonė, skirta apsaugoti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo priežiūrą. Kai asmuo yra pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, jam yra nustatoma globa ir paskiriamas globėjas, kuris visais atvejais sprendžia, kaip globotiniui geriau tvarkytis. Globėjas yra asmuo, kuris teismo sprendimu paskiriamas atstovauti neveiksnaus asmens interesams ir valdyti jo turtą.

Globėjo Pareigos ir Atsakomybė

Globėjas turi šias pagrindines pareigas: rūpintis neveiksnaus asmens sveikata, gerove ir priežiūra; atstovauti neveiksnaus asmens interesams visose institucijose; tvarkyti neveiksnaus asmens turtą ir pajamas, užtikrinant, kad jie būtų naudojami jo interesais; teikti ataskaitas globos (rūpybos) institucijai apie savo veiklą. Globėjas atsako už savo veiksmus, susijusius su neveiksnaus asmens turto valdymu ir interesų atstovavimu. Jei globėjas netinkamai vykdo savo pareigas, jis gali būti atleistas nuo globos ir jam gali būti taikoma teisinė atsakomybė.

Kas Gali Būti Globėju?

Globėju gali būti skiriamas pilnametis, veiksnus asmuo, kuris yra tinkamas rūpintis neveiksniu asmeniu. Prioritetas teikiamas asmens artimiesiems - sutuoktiniui, tėvams, vaikams. Jei artimųjų nėra arba jie negali būti globėjais, globėju gali būti skiriamas kitas asmuo, atitinkantis keliamus reikalavimus. Svarbu, kad globėjas būtų sąžiningas, atsakingas ir gebėtų tinkamai atstovauti neveiksnaus asmens interesams. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Taigi parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.

Dokumentai, Reikalingi Globai Nustatyti

Norint inicijuoti globos nustatymo procesą, reikia pateikti šiuos dokumentus: prašymą teismui dėl globos nustatymo; asmens, kuriam prašoma nustatyti globą, asmens dokumento kopiją; medicininę pažymą apie asmens sveikatos būklę; dokumentus, patvirtinančius asmens turtą ir pajamas (jei yra); informaciją apie galimus globėjus (jų sutikimus, asmens dokumentų kopijas, gyvenimo aprašymus).

Socialinių Išmokų Disponavimas

Jei neveiksnus asmuo gauna socialines išmokas, globėjas privalo užtikrinti, kad šios išmokos būtų naudojamos tik neveiksnaus asmens interesais. Globėjas turi atsiskaityti globos (rūpybos) institucijai apie gautas ir panaudotas socialines išmokas.

Sandorių Sudarymas

Globėjas turi teisę sudaryti sandorius neveiksnaus asmens vardu, tačiau kiekvienas sandoris turi būti naudingas būtent neveiksnaus asmens interesams. Prieš sudarant svarbius sandorius (pvz., nekilnojamojo turto pardavimas, paskolos ėmimas), globėjas privalo gauti globos (rūpybos) institucijos leidimą. Jei neveiksnus asmuo pats sudaro sandorį, kuris jam yra naudingas, teismas išimties tvarka gali pripažinti tokį sandorį teisėtu ir galiojančiu.

Globo Pabaiga

Globa pasibaigia šiais atvejais: neveiksnus asmuo miršta; teismas panaikina sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu; globėjas atleidžiamas nuo pareigų ir paskiriamas kitas globėjas.

Dažniausios Klaidos ir Kaip Jų Išvengti

Svarbu atkreipti dėmesį į dažniausiai pasitaikančias klaidas, susijusias su neveiksnumo nustatymu ir globa: netinkamas dokumentų parengimas ir pateikimas teismui; globėjo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas; sandorių sudarymas, pažeidžiant neveiksnaus asmens interesus; neatsiskaitymas globos (rūpybos) institucijai apie savo veiklą. Norint išvengti šių klaidų, rekomenduojama konsultuotis su teisininkais ir globos (rūpybos) institucijų specialistais.

Praktiniai Patarimai

Kruopščiai rinkite ir tvarkykite visus reikalingus dokumentus. Reguliariai bendraukite su globos (rūpybos) institucija ir laiku teikite ataskaitas. Priimkite sprendimus, atsižvelgdami į neveiksnaus asmens interesus. Kreipkitės į teisininkus, jei kyla neaiškumų ar sudėtingų situacijų. Visgi atkreipiame dėmesį, kad neveiksnumas ir globa nustatoma tik teismo tvarka. Jokių kitų greitesnių būdų nėra, kadangi teisminis nagrinėjimas būtinas siekiant apsaugoti itin pažeidžiamus asmenis.

Schema: Neveiksnumo nustatymo procesas

Kaip Pradėti Procesą? Pirmieji Žingsniai

Dažna situacija, jog asmuo, kuris nori pradėti pirmiau paminėtą procedūrą, nenumano, kokie turėtų būti jo pirmieji žingsniai dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu). Taigi pirmiausiai visa procedūra dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) prasideda nuo Socialinio paramos skyriaus toje teritorijoje, kurioje gyvena asmuo, kuriam norima nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą). Pirmiausiai Socialiniame paramos skyriuje yra pildomas prašymas dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo (asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus). Labai svarbu įsivertinti, kad šį prašymą socialiniam paramos skyriui gali pildyti ir teikti tik LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys: tai sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras (viešo intereso gynimas). Šis subjektų sąrašas yra baigtinis, vadinasi kiti subjektai, kurie nėra konkrečiai minėtame straipsnyje nurodyti, pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), pateikti neturi teisės.

Vaiko Laikinoji Globa (Rūpyba) Šeimoje

Šioje dalyje aptarsime vaiko laikinosios globos (rūpybos) šeimoje nustatymą vaikams, likusiems be tėvų globos.

Teisinis Reglamentavimas

Šią sritį reglamentuoja šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymas. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) planuotas nustatymas trunka 30 dienų. Šis terminas gali būti pratęstas iki tol, kol bus surinkti visi reikiami dokumentai apie būsimąjį globėją.

Paslaugos Inicijavimas

Fizinis asmuo, norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju), turi pateikti prašymą ir kitus reikalingus dokumentus rajono savivaldybės administracijos ,,vieno langelio“ padaliniui (gali atsiųsti paštu arba el. būdu, pasirašius kvalifikuotu el.).

Reikalingi Dokumentai

Paslaugos gavimui reikalingi dokumentai ir informacija, kuriuos turi pateikti paslaugos gavėjas: prašymas, asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, gyvenimo aprašymas, pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą, pažyma iš darbovietės, santuokos liudijimas (jei susituokęs), dokumentai apie turimą turtą, sveikatos pažyma, teistumo patikrinimo pažyma, kiti dokumentai (pagal poreikį).

Paslaugos Teikimo Eiga

Fiziniam asmeniui pateikus prašymą, jis yra užregistruojamas dokumentų apskaitoje pagal institucijoje nustatytą dokumentų valdymo tvarką. Prašyme nurodo, ar sutinka, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius savarankiškai surinktų dokumentus ir duomenis. VTAS išsiaiškina (Civilinio kodekso 3.269 str.). Kai fizinis asmuo nesutinka, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius surinktų anksčiau minėtus duomenis, fizinis asmuo šiuos duomenis per 14 dienų nuo rašytinio prašymo pateikimo savarankiškai pateikia Vaiko teisių apsaugos skyriui. VTAS įvertinęs dokumentus, duomenis ir informaciją, priima sprendimą dėl fizinio asmens pradinio įvertinimo. Kai priimamas sprendimas dėl fizinio asmens neigiamo pradinio įvertinimo apie tai raštu pranešama fiziniam asmeniui. VTAS, priėmęs sprendimą dėl fizinio asmens teigiamo pradinio įvertinimo, per 3 kalendorines dienas nuo šio sprendimo priėmimo pateikia jį ir visus dokumentus, duomenis, informaciją atestuotiems socialiniams darbuotojams, kurie gavę dokumentus, informaciją ir duomenis per 3 kalendorines dienas praneša fiziniam asmeniui apie mokymų datą ir laiką. Mokymai privalomi kiekvienam fiziniam asmeniui, dėl kurio teigiamo pradinio įvertinimo VTAS priima sprendimą, išskyrus artimuosius giminaičius. Atestuoti socialiniai darbuotojai per kiek galima trumpesnį laikotarpį, ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų nuo mokymų pasibaigimo, parengia išvadą dėl fizinio asmens pasirengimo vaiko globai (rūpybai) ir pateikia ją VTAS, jos kopiją - fiziniam asmeniui. VTAS gavęs išvadą, parenka likusiam be tėvų globos vaikui teigiamai įvertintą fizinį asmenį ir priima sprendimą dėl pasirinkto fizinio asmens teikimo skirti vaiko globėju (rūpintoju). Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, priėmę sprendimą dėl fizinio asmens tinkamumo tapti vaiko globėju (rūpintoju) su teikimu kreipiasi į rajono savivaldybės administracijos direktorių. Jo įsakymu nuo prašymo nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) įregistravimo dienos savivaldybėje nustatoma vaikui laikinoji globa (rūpyba) bei paskiriamas vaiko globėjas (rūpintojas).

Reikalingi Dokumentai Kreipiantis Dėl Globos

Kreipiantis dėl globos, būtina pateikti šiuos dokumentus: užpildytą prašymo-paraiškos socialinėms paslaugoms gauti formą SP-8 (patvirtinta Socialinės apsaugos ir darbo ministro); įgaliojimą atstovauti asmeniui (jei asmuo atstovaują paslaugų gavėją); asmens (globėjo, rūpintojo) sutikimą mokėti vieną procentą, skaičiuojant nuo turimos turto vertės, viršijančios gyvenamosios vietos turto vertės normatyvą (kai teikiama ilgalaikė socialinė globa). Svarbu pažymėti, kad prašymas dėl laikino atokvėpio paslaugų pateikiamas 1 kartą per 24 mėnesių laikotarpį. Atskirais atvejais, kai asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikiui vertinti reikalingos kitų sričių specialistų išvados, Klaipėdos rajono savivaldybės meras gali sudaryti socialinių paslaugų poreikio vertinimo komisiją, kuri priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą dėl socialinių paslaugų skyrimo.

Kaip Nustatomas Socialinių Paslaugų Poreikis?

Socialinių paslaugų poreikis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-94 „Dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo” patvirtintų asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos nuostatomis, atsižvelgiant į asmens dalyvumo lygį ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Įvertinamas žmogaus amžius, organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė situacija, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės. Taip pat atsižvelgiama į kitų institucijų (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialisto) išvadas apie asmens būklę ir problemas. Socialiniai darbuotojai, vadovaudamiesi Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo Klaipėdos rajono savivaldybėje tvarkos aprašu, nustato, kokių socialinių paslaugų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų, reikia asmeniui.

Atvykimo Tvarka Į Globos Namus

Globos namuose atsiradus laisvai vietai, globos namai informuoja Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos sveikatos ir socialinės apsaugos skyrių (toliau - paslaugų skyrius). Prieš asmeniui atvykstant į globos namus, paslaugų skyrius išrašo siuntimą. Paslaugų skyriaus specialistas siuntimą per 3 darbo dienas nuo išrašymo dienos pateikia (išsiunčia) asmeniui (rūpintojui, globėjui), siuntimo kopiją pateikia globos namams, į kuriuos asmuo vyksta. Išrašytas siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo ar įteikimo asmeniui (rūpintojui, globėjui) dienos. Institucija, išrašiusi siuntimą, gali siuntimo galiojimo terminą pratęsti, jeigu asmuo (rūpintojas, globėjas) raštu pateikia neginčijamas objektyvias priežastis, dėl kurių jis per nurodytą laiką negali apsigyventi globos namuose. Asmuo, kuriam yra skirtos socialinės globos paslaugos į įstaigą gali atvykti tik turėdamas siuntimą. Jeigu asmuo neapsigyvena globos namuose per siuntimo galiojimo terminą, sprendimas skirti socialinę globą pripažįstamas netekusiu galios, asmuo išbraukiamas iš eilės trumpalaikei ar ilgalaikei socialinei globai gauti.

Asmuo (globėjas, rūpintojas, vienas iš suaugusių šeimos narių) yra atsakingas už nuvykimą į globos namus. Į socialinės globos įstaigą nepriimami asmenys, kurie apgyvendinimo metu serga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis. Nuo pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio gydytojo išrašo iš medicininių dokumentų (F027/a) išdavimo iki asmens apsigyvenimo globos įstaigoje negali būti praėję daugiau kaip 3 mėnesiai.

Reikalingi Dokumentai Atvykstant Į Globos Namus

Atvykstant į globos namus, būtina turėti šiuos dokumentus: siunčiančios institucijos (savivaldybės) nustatyta tvarka išduotas siuntimas; asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas ar asmens tapatybės kortelė, ar leidimas laikinai gyventi Lietuvoje (ne ES valstybių narių piliečiams); pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą; pensijos gavėjo pažymėjimas arba neįgaliojo pažymėjimas; specialiojo nuolatinio priežiūros poreikio nustatymo pažyma arba specialiojo nuolatinio slaugos poreikio nustatymo pažyma arba neįgalumo lygio arba darbingumo lygio pažyma; teismo nutartis dėl suaugusio asmens pripažinimo neveiksniu ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo ar teismo nutartis dėl suaugusio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo; sprendimas dėl socialinės globos skyrimo (SP-9_forma); asmenį siunčiančios savivaldybės ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos lėšų kompensavimo sutartis; savivaldybės pažyma apie asmens mokėjimo už socialinės globos paslaugas dydį; asmens socialinės globos poreikio vertinimas (su priedais); medicinos dokumentų išrašas (F 027/a). SVARBU: Šio skirsnio 1, 2, 4, 5, 6 ir 11 punktuose nurodytus dokumentus atvykstantis asmuo privalo turėti su savimi.

Medicininė Pažyma (F 027/a): Esminiai Aspektai

Medicinos dokumentų išrašas (forma F 027/a) yra vienas iš svarbiausių dokumentų, reikalingų tiek kreipiantis dėl globos, tiek atvykstant į globos namus. Ši pažyma turi atspindėti informaciją apie asmeniui paskirtus medikamentus ir jų vartojimą, leidžiantį globos įstaigos personalui tinkamai organizuoti vaistų vartojimą ir užtikrinti tęstinumą. Taip pat ji patvirtina, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kas yra būtina sąlyga siekiant apsaugoti kitus globos įstaigos gyventojus ir personalą nuo galimo užkrato. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nuo medicininės pažymos išdavimo iki asmens apgyvendinimo globos įstaigoje negali praeiti daugiau nei 3 mėnesiai. Tai užtikrina, kad informacija apie asmens sveikatos būklę yra aktuali ir tiksli.

Mokėjimo Už Socialines Paslaugas Dydis

Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Socialines paslaugas, jų turinį pagal socialinių paslaugų rūšis apibrėžia Socialinių paslaugų katalogas, tvirtinamas socialinės apsaugos ir darbo ministro. Asmens mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui teikiamų socialinių paslaugų kainą. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatomas tik pinigine išraiška. Asmens, institucijos (Savivaldybės) skiriančios kompensaciją už socialines paslaugas ir Globos namų tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių), ar jo globėjo (rūpintojo), institucijos (Savivaldybės) skiriančios kompensaciją ir Globos namų sutartimi. Sutartyje nustatomi konkretūs asmens mokėjimo už socialines paslaugas dydžiai pinigine išraiška ir mokėjimo tvarka, asmens finansinių galimybių vertinimo iš naujo dėl asmens pajamų ir asmens turto pokyčių, įvykusių per šių paslaugų gavimo laiką, sąlygos.

Finansinių galimybių vertinimas - asmens finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimo procedūra, apima asmens (šeimos) pajamų, turto įvertinimą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti. Jei suaugusio asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 tūkst. eurų, o asmens turto vertė - 15 tūkst. eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5 tūkst. eurų, tai yra, 50 eurų.

Mokėjimas Už Trumpalaikės Socialinės Globos Paslaugas

Mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa ši kompensacija skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.

Mokėjimas Už Laikino Atokvėpio Paslaugas

Mokėjimo dydis už laikino atokvėpio paslaugą: neturi viršyti 40 procentų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos pagal tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, dydžio. Neturi viršyti 60 procentų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos pagal tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui, kuriam nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, dydžio.

Asmenys, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykę iš socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas. Mokėjimų, už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamas socialinės globos paslaugas, dydis nustatomas proporcingai teikiamos socialinės globos paslaugos trukmei. Savivaldybė turi teisę atleisti asmenį nuo mokėjimo už socialinės globos paslaugas. Tais atvejais, kai prieš vykstant į globos namus pasikeičia asmens pajamos, jos perskaičiuojamos pagal to mėnesio gaunamas pajamas.

Ilgalaikės Ir Trumpalaikės Socialinės Globos Kaina

Vadovaujantis 2024 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-558 ” Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. T11-315 „Dėl perkamų (parduodamų) ar finansuojamų bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros ir socialinės globos kainų Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetinėse įstaigose nustatymo“ pakeitimo ir Viliaus Gaigalaičio globos namų direktoriaus 2024 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-104-(1.3E) „Dėl Viliaus Gaigalaičio globos namuose teikiamų socialinės globos paslaugų kainų patvirtinimo”. Nuo 2025 m. sausio 01 d. nustatyta: Vienam senyvo amžiaus asmeniui ir suaugusiam asmeniui su negalia - 1437,00 Eur per vieną mėnesį.

Ką Daryti, Jeigu Notaras Atsisako Išduoti Įgaliojimą Dėl Veiksnumo Abėjonių?

Dažnai kyla klausimų, ką daryti, jeigu notaras atsisako išduoti įgaliojimą veikti artimojo vardu, nes mano, jog asmuo yra neveiksnus.

Grafikas: Socialinių paslaugų kainų palyginimas

tags: #dokumentai #globos #nustatymui