Dzūkiški Vaikų Porinimai: Tautosakos Perlas Vaikų Ugdymui
Dzūkiški Vaikų Porinimai: Tautosakos Perlas Vaikų Ugdymui
Dzūkija, etnografinis Lietuvos regionas, pasižymi savita kultūra, tradicijomis ir tarme. Viena iš svarbių dzūkiškos kultūros dalių yra porinimai - pasakojimai, atspindintys liaudies išmintį, gyvenimo būdą ir vertybes. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kas yra dzūkiški vaikų porinimai, kokią reikšmę jie turi vaikų ugdymui ir kaip jie yra puoselėjami šiandieninėje visuomenėje.
Kas yra Dzūkiški Vaikų Porinimai?
Dzūkiški vaikų porinimai - tai trumpi, dažnai humoristiniai pasakojimai, skirti vaikams. Jie gali būti pasakojami dzūkų tarme, kas suteikia jiems autentiškumo ir padeda išsaugoti regiono kalbą. Porinimai dažnai atspindi kasdienį dzūkų gyvenimą, gamtą, gyvūnus ir mitologines būtybes. Jie gali būti apie išdaigas, nutikimus kaime, laumės vaikus ir senovinę jaunimo kultūrą.
Šią savaitę Krokialaukio bibliotekoje vyko smagi popietė „Mes esam Dzūkai“, skirta 770 metų sukakčiai, kai istoriniuose šaltiniuose buvo paminėtas Dainavos vardas (1253 m.). Tai buvo netradicinės integruotos pamokos, kurioje mokėmės „porinti“, dainuoti dzūkų tarme.
Viena iš pavyzdžių, kaip puoselėjami dzūkiški vaikų porinimai, yra renginys „Vėl susveikime, dzūkuciai“, kurio metu vaikai dainuoja, šoka, mina mįsles ir klausosi porinimų, mokydamiesi apie dzūkiškus žodžius ir tradicijas.
Dzūkiškų Žodžių Reikšmė
Dzūkiški porinimai dažnai apima specifinius dzūkų tarmės žodžius, kurie gali būti nesuprantami kitų regionų gyventojams. Tokie žodžiai kaip cikrinis, sierčikai, ledokas, laška yra neatsiejama dzūkiškos tapatybės dalis. Porinimų metu vaikai ne tik išgirsta šiuos žodžius, bet ir sužino jų reikšmes, taip praturtindami savo kalbos žodyną ir geriau suprasdami savo kultūrinį paveldą.
Dalyviams labai patiko minti mįsles, dzūkiškų žodžių reikšmes, žaisti žaidimus, sužinoti, kaip vadinamos mėgiamos sriubos: bacviniai (burokėlių sriuba), fasoliai (pupelių sriuba), kaladnykas (šaltibarščiai), zacyrka (pieniška leistinukų sriuba).
Advento-Kalėdų Laikotarpis: Rimties ir Žaidimų Metas
Senieji kalendoriniai advento-Kalėdų papročiai, dainos, giesmės ir žaidimai iki mūsų dienų geriausiai išliko Dzūkijoje. Adventas (lot. adventus - atėjimas) - prieškalėdinis laikotarpis, kurio metu krikščionys laukia Kristaus atėjimo. Paprastai liaudies tradicijoje advento pradžia būdavo skaičiuojama nuo Šv. Andriejaus (lapkričio 30 d.) arba nustatoma pagal Sietyno stebėjimą ir tęsėsi iki Kūčių (gruodžio 24 d.) bei Kalėdų (gruodžio 25 d.), kurios maždaug sutapo su žiemos solsticija (gruodžio 22 d.). Laikas nuo Kalėdų iki Trijų Karalių (sausio 6 d.) vadinosi tarpušvenčiais, tarpukalėdžiu arba šventvakariais.
Advento laikotarpis - niūriausias gamtos metas, kai pasaulį apgaubia tamsus sąstingis. Svarbiausi laukų darbai pabaigti, tad žemdirbys gali atsikvėpti, tačiau per adventą nerasime didelės linksmybės - tai rimties ir susikaupimo metas, nerengiami šokiai ir pasilinksminimai. Ilgais žiemos vakarais į didesnę pirkią susirinkęs jaunimas ir senimas vakarodavo, drauge dirbdami įvairius darbus, Dzūkijoje dainuodamas advento dainas, žaisdamas specialius santūrius žaidimus, kurių bažnyčia nedrausdavo.
Kūčių ir Kalėdų Tradicijos: Nuo Apeigų iki Žaidimų
Kalėdų išvakarių - Kūčių diena (gruodžio 24 d.) yra viena svarbiausių mūsų tradicinių šeimos švenčių. Kūčių pavadinimas yra atėjęs XII a. iš slavų, kurie savo ruožtu jį perėmė iš senovės graikų. Graikų kukkia reiškia protėvių vėlėms skirtą maistą, kurį sudarė aguonų, kviečių, pupų, miežių ir žirnių mišinys, pagardintas medumi. Šis apeiginis valgis būdavo valgomas visų šeimos narių Kūčių vakare, kai pasirodydavo Vakarinė žvaigždė. Iki Kūčių būtinai reikėjo sumokėti skolas, susitaikyti su kaimynais. Per Kūčias sunkių darbų nedirbdavo, moterys ruošdavo apeiginės vakarienės valgius, prausdavosi, švarindavosi. Maistą nakčiai palikdavo vėlėms.
Kalėdos (gruodžio 25 d.) - prosenovinė šventė, žinoma daugeliui Europos tautų. Svarbiausios Kalėdų šventės apeigos buvo persirengėlių vaikštynės su linkėjimais. Nuo Kalėdų iki Trijų karalių (sausio 6 d.) tęsdavosi dvylikos dienų tarpušvenčių laikas.
Mitologinis Kontekstas: Pasaulio Sukūrimo Atspindžiai Žaidimuose
Lietuvių advento-Kūčių-Kalėdų papročiuose išliko archajiškų bruožų, kurie leidžia atskirus apeigų veiksmus interpretuoti, kaip senojo indoeuropiečių pasaulio sukūrimo mito atkartojimą. Mitologas N. Vėlius mano, kad senąjį indoeuropiečių mitą apie šviesos Dievo pergalę prieš žemiškąją chtoniškąją Dievybę simbolizuoja minėtas bluko vilkimas ir sudeginimas.
Sugretinęs lietuvių Kūčių-Kalėdų apeigas su M. Eliades aptartais babiloniečių Naujųjų metų šventės aspektais, N. Vėlius pastebi daug stebinančių panašumų: „Pirmąjį šios šventės momentą galima gretinti su mūsų Kūčių naktimi, kai grįžta mirusieji, dažnokai minimi, o kartais neva ir pasirodo, Velnias, Giltinė, gyvatė ir kiti ano chtoniškojo pasaulio padarai, kai kalba gyvuliai, vanduo vynu pavirsta ir vyksta kiti neįprasti dalykai. Naujo pasaulio kūrimo, kuris vyksta sunaikinant chaosą atstovaujančią mitinę būtybę, ceremonialą galima lyginti su blukio, Bedniako, kelmo sunaikinimo papročiais. Likimo spėjimą atitinka gausūs Kūčių naktį praktikuojami būrimai, būsimo oro, derliaus spėjimai. Senasis indoeuropiečių pasaulio sukūrimo ritualas yra įsivaizduojamas kaip aukojimo ritualas.
Taigi senojo ritualo svarbiausieji elementai yra kosmoso sukūrimas iš sudedamųjų dalių, kosminės mįslės, dialoginis atlikimo pobūdis, pasaulio medžio vaizdiniai, kreipiniai. Minėtieji bruožai ir simboliai būdingi lietuvių advento-Kalėdų dainoms ir žaidimams. Beje, mitologai pripažįsta, kad pasaulio modelį apeigose ir dainose gali atitikti ne tik Pasaulio ar gyvybės medis, bet ir kai kurie daiktai, pavyzdžiui, laivas, tiltas ar gyvūnai, paukščiai, augalai, pavyzdžiui, elnias, arklys, antis, pupa.
Dainos ir Žaidimai: Gausiausia Kalendorinės Tautosakos Dalis
Advento ir Kalėdų dainos bei žaidimai sudaro gausiausią išlikusios kalendorinės tautosakos dalį. Lietuvių liaudies kalendorinių dainų kataloge (LLDK), kurį 1972 m. paskelbė Vanda Misevičienė iš tuo metu užfiksuotų 3602 kalendorinių dainų variantų, 2139 variantus sudarė advento-Kalėdų dainos ir žaidimai. Jie iki mūsų dienų išliko Dzūkijoje ir Rytų Lietuvoje, kur ilgiausiai išsilaikė gatviniai kaimai, kur seni ir jauni vakarodavo drauge, dirbdami įvairius darbus.
Pagal turinį ir bendrą charakterį N. Vėlius skiria dvi ryškias kontrastingas dainų siužetines linijas - vienoje išsidėsto „mirties, senumo, laidotuvių, chaoso“, kitoje - „naujo formavimosi, gyvybės, šviesos, vestuvių, pasaulio tvarkos - kosmoso“ poliai. Šie dainų motyvų semantiniai poliai atitinka laikotarpio virsmo situaciją. Negatyvioji siužetinė linija - tai strielčiukai nori nušauti kiškelį, bebrą, lapelę, antelę, vanagėlis - vištelę, kuoselę, antelę arba jos vaikelius, vilkas gaudo voverėlę, avinėlį, ožkelės vaikelius, sakalas - gegulę, jerubėlę arba jos vaikelius. LLDK duomenimis tragiški motyvai sudaro didžiąją kalendorinių dainų siužetų dalį. Agresijos, mirties motyvų rasime ir daugiau. Šiam švenčių laikotarpiui būdingi fantastiški, kosmologiniai motyvai apie Kalėdų rytą pražydusią rožę ar saulę, apie geležių ratais su šilkų botagais atvažiuojančią Kalėdinę, atlekiantį devyniaragį elnią, ant kurio rago „nauja sveklyčia“, kalveliai kala arba „sliesoriai lieja“. Nepamainomas Kalėdų dainų personažas - „elnias devyniaragis“, anot religijų istoriko rumunų kilmės amerikiečių mokslininko M. Eliadės, simbolina sugrįžtantį laiką, Naujųjų metų ciklinio laiko pradžią. Čia sutinkame visą būrį toteminių gyvūnų ir paukščių - mešką, antį, žirgą, o kūriniuose yra išlikę įtaigos formulių „želk želmuo po žirgeliu, kalėda“, šūksnių, užkalbėjimų, linkėjimų intonacijų (jos dažniausiai atliekamos su dainų priedainiais).
Ypatinga pasaulio sukūrimo, jo tapsmo akimirka užfiksuota kalėdinės dainos apie viduryje lauko augančią stebuklingą grūšelę, siužete. Kiek jame reikšmingų kosmologinių detalių! Daina atliekama per Kalėdas, vadinas ji žymi ypatingą laiką, grūšelė auga ypatingoje erdvėje - viduryje laukų. Tai derlingas vaismedis, vadinas jo paminėjimas gali būti siejamas su vaisingumu ir tampa vaisingumo linkėjimu. Tačiau tai ne paprastas, o ypatingas Pasaulio bei gyvybės medis, kuriame „žvakelės žibėjo“ - ugnies stichija, Saulės simbolis, o iš nukritusios kibirkštėlės priešingame poliuje pasidaro „dzideli dzyvai“ - mėlynos marios - vandens stichija, požemio pasaulis. Tolesnis pasakojimas „Ant marių laivelis plūkoj, tami laivelin bernelis sėdėj“ - svarbiausią vyksmas iš kosminių erdvių perkelia į žmogaus pasaulį, į žmonių santykių plotmę. Bernelis nedykinėja, „strėlalas drožia, anteles šaudo, žuvelas gaudo“. Beje, antelė yra mitologinis paukštis - tarpininkas tarp požemio, žemės ir dangaus sferų.
Dauguma advento-Kalėdų dainų bei žaidimų turi paralelinę kompozicijos struktūrą: daina tarsi sudaryta iš dviejų šakų, kur pirmojoje paprastai plėtojami gamtos motyvai, o antrojoje - žmonių santykiai, dažniausiai piršlybų, vedybų turinys. Paslapties kupini advento - Kalėdų dainų bei žaidimų priedainiai. Jų šiandieną nesuvokiama prasmė, tačiau pasikartojantys garsažodžiai (kalėda, leliumai, lilimo, lėliu kalėda, aladum ladum, aleliuma loda, aleliuma rūtele, ciuciai liūliai, vai lelijėle ir kiti), kartais užimantys atskirą teksto eilutę, kartais - tik jo dalį - suteikia dainoms ypatingą ir menišką skambesį.
Tradicinių Žaidimų Pavyzdžiai
Nors konkrečių dzūkų vaikų žaidimų aprašymų pateikta nedaug, galime aptarti keletą pavyzdžių, remiantis bendraisiais lietuvių liaudies žaidimų bruožais, taip pat užuominomis apie advento-Kalėdų laikotarpio žaidimus.
- Šakaliniai padai: Žaidimo vedėju išrinktas žmogus uždainuoja, o visi kiti dainuoja kartu ir atlieka dainoje nurodomus veiksmus. Dainuojama sustojus, susėdus, sutūpus ar atsigulus.
- Žaidimai ratu: Žaidimo dalyviai eina ratu. Išrenkama viena mergina, kuri turi atsistoti arba atsisėsti ratelio viduryje. Žaidėjai susikimba rankomis, eina rateliu ir dainuoja. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kokie veiksmai apdainuojami dainelėje.
- Jurgelis: Žaidimo dalyviai eina ratu. Prieš tai reikia išrinkti vieną žmogų, kuris vaidins Jurgelį. Taigi Jurgelis atsistoja rato viduryje. Žaidimo dalyviai eina ratu.
- Šakaliukų traukimas: Vaikai traukia šakaliukus (tikriausiai, smulkius pagaliukus) iš krūvelės - laimi tas, kuris jų ištrauks daugiausia.
- Keimeriukas: Medinis galvosūkis, kurį reikia išardyti ir sudėti atgal.
- Žaidimai su lėlėmis: Mergaitės žaidžia su medžiaginėmis ir popierinėmis lėlytėmis - rengia, vežioja, įrengia joms kambarius.
- Supimasis ant medinio arkliuko: Tradicinis žaislas, kuris suteikia supimosi jausmą.
- Kojūkai: Aukštos kartys su pakopomis, ant kurių užlipus galima vaikščioti.
Dzūkija Šiandien: Tradicijų Išsaugojimas
Šiandien Dzūkijoje stengiamasi išsaugoti ir puoselėti tradicijas, įskaitant ir vaikų žaidimus. Dzūkiška sodyba „Sodzius Dzūkijon” siūlo naują ekspoziciją apie dzūkiškus papročius, tautosaką, buitį, kostiumą, dzūkų patarmę autentiškoje aplinkoje, kurioje naudojamos šiuolaikiškos technologijos. Alovės amatų kiemelyje bendruomenės visuomeninė organizacija „Susiedai“ siūlo teatralizuotą mokomąją pažintinę programą „Duonos kelias iki stalo“, kuri vyksta autentiškai atkurtoje XIX a.
Festivalis „Dzūkų godos“ per savo gyvavimo metus praėjo įvairius etapus. Pradžioje pamečiui vykdavo Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonuose ir apimdavo ne tik folkloro, bet ir vokalinius, tautinių šokių ir kt. Alytaus apskrities kolektyvus. Vėliau festivalis apsistojo Varėnos rajone, buvo sukoncentruotas į folkloro žanrą ir išaugo iki respublikinio, o 2021 m. iki tarptautinio renginio. LR Seimui 2023 m. Smuikas buvo vienas svarbiausių dzūkų šeimos, kalendorinių švenčių, darbo ir jaunimo papročių muzikos instrumentų. Nuo kitų regionų skyrėsi tuo, kad dzūkų smuikininkai dažniausiai griežė solo, stilius meistriškas, ekspresyvus, tempas greitesnis, melodijos gausiai puošiamos. XX a. pabaigoje tradicija ėmė sparčiai nykti ir keistis, dzūkų smuikininkų žymiai sumažėjo. Dabar Lazdijų, Punsko, Varėnos, Alytaus, Druskininkų ir Birštono kraštuose dzūkų smuikavimo tradiciją praktikuoja apie dešimt vyresnės kartos pavienių muzikantų, tradicinių kapelų griežikai, ją perima Vilniaus ir Kauno smuikininkai. Dzūkų smuikavimo tradicija 2021 m. Per daugelį metų tradicinėmis tapusias folkloro festivalio „Dzūkų godos“ veiklas - pasakorių varžytuves, konferenciją, koncertą, naktišokius - 2023 m. glaudžiai susiejame su dzūkų smuikavimo tradicijos aktualizavimu. Šiais metais folkloro festivalis prasidės Dzūkijos regiono pasakorių konkursu „Skripkelės porinimai“, kuriuo siekiama pasakojamosios tautosakos pagalba atskleisti dzūkų smuikininkų istorijas. Konkurse kviečiame dalyvauti įvairaus amžiaus pasakorius.
Festivalį pratęs KONFERENCIJA, kurioje bus nagrinėjami dzūkų smuikavimo tradicijos ypatumai, turima archyvinė medžiaga, perdavimo jaunajai kartai galimybės. Festivalį vainikuos Dzūkijos regiono folkloro kolektyvų KONCERTAS bei ATVELYKIO NAKTIŠOKIAI. Projekto sklaida vyks dzūkiško smuikavimo meistriškumo pamokų organizavimu Kaišiadorių kultūros centre bei Alytaus r.
Balandžio 12 d. 18 val. Dzūkijos regiono pasakotojų konkursas „SKRIPKEŁĖS PORINIMAI“ (Varėnos kultūros centro kino ir parodų salėse, J. Basanavičiaus g. 17, Varėna). Koncertuos Lazdijų kultūros centro tradicinė kapela „DZIEDUKAI“ (vad. Balandžio 13 d. 10 val. Konferencija „DZŪKŲ SMUIKAVIMO TRADICIJOS YPATUMAI“ (Varėnos kultūros centre, J. Basanavičiaus g. 2, Varėna). Registracija vyksta iki balandžio 10 d. 10.10-10.50 Doc. dr. 10.50-11.30 Evaldas Vyčinas. 12.00-12.40 Prof. dr. Balandžio 14 d. 18 val. Baigiamasis festivalio koncertas „GRIEŽK, SKRIPKELA“ (Varėnos kultūros centre, J. Basanavičiaus g. Dalyvauja: Birštono kultūros centro folkloro ansamblis „RASKILA“ (vad. Roma Ruočkienė), Kaišiadorių kultūros centro jaunimo folkloro ansamblis „ŽILVITA“(vad. Laima Morkūnienė), Vilniaus mokytojų namų folkloro ansamblis „SRAUNA“ (vad. Toma Grašytė-Jegelevičienė), Alytaus kultūros centro folkloro ansamblis „ŽVANGUCIS“ (vad. Jūratė Fedaravičienė), Vilniaus folkloro grupė „GRIEŽIKAI“ (vad. Balandžio 14 d. 21 val. ATVELYKIO NAKTIŠOKIAI (Varėnos kultūros centre, J. Basanavičiaus g. Partneriai: Varėnos švietimo centras, Druskininkų kultūros centras, Tradicinių šokių draugija, Kaišiadorių kultūros centras, Alytaus kultūros centras, Birštono kultūros centras, Alytaus r.
Rugsėjo 24 d. Jiezno bibliotekos bičiuliai, gimnazijos pradinių klasių mokiniai, buvo pakviesti į susitikimą su dzūkų tarme - naujausią savo knygelę vaikams „Dabarcinės pasakos“ pristatė jau daug kam žinoma kūrėja Ieva Anelauskaitė-Motiejauskė. Jos talentų daug, o vienas iš jų - poezija ir proza. Ieva jau yra išleidusi ne vieną savo kūrybos knygelę, o paskutinioji parašyta gražia daininga dzūkų tarme, kuria jau retai kas bekalba. Tad vaikams buvo įdomu ir smagu klausytis skaitomų pasakų ir bandyti jas suprasti, paaiškinti neįprastus žodžius. Nes net ir gyvenantys kaimuose jau mažai kada išgirsta tarmiškai kalbančius žmones, o vaikams išleistų kūrinių tarmėmis iš viso reta. Tad ši Ievos knygelė - puiki mokymo priemonė ne tik pradinių, bet ir vyresnių klasių mokiniams. O jos pavyzdys diktuoja iššūkį rašytojams. Kaip tik tuo pasižymi „Dabarcinės pasakos“, kuriose gausu gerai suprantamo kaimo gyvenimo akcentų ir vaizdų, veikėjai - paprasti vaikai, o jų patiriami nuotykiai aprašyti išraiškingai ir patraukliai. Kaip sakė Ieva, pirmieji jos klausytojai ir vertintojai buvo sūnūs Vincentas ir Jonas, kurių reakcijos į mamos skaitomą kūrybą padėjo tekstus „pritraukti“ arčiau dabartinių vaikų pasaulėjautos. Rašytojos sūnūs prasitarė, kad mama jau ruošia į gyvenimą kitą knygą vaikams.
Taip pat svarbus yra Dzūkijos regiono pasakorių konkursas „Skripkelės porinimai“, kuris vyksta folkloro festivalio „Dzūkų godos“ metu. Šiame konkurse dalyviai iš įvairių Dzūkijos vietovių pasakoja tautosaką, atskleisdami įdomias dzūkų smuikininkų istorijas.
Neformalusis Vaikų Švietimas ir Jo Svarba
Neformalusis vaikų švietimas atlieka svarbų vaidmenį puoselėjant dzūkiškus vaikų porinimus. Jis tenkina mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėdamas jiems tapti aktyviais visuomenės nariais. Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo įvairios įstaigos ir organizacijos, įtraukdamos vaikus į etnines veiklas ir skatindamos tradicijų saugojimą.
NVŠ Programos ir Folkloro Ansambliai
NVŠ programos, tokios kaip „Šokių Mozaika“, suteikia bendrąjį išprusimą šokio srityje, supažindina su folklorinių bei liaudies šokių mokymu, ugdo ritmo pojūtį ir skatina diskusijas apie priimtiną šokių stilių įvairovę. Folkloro ansambliai, tokie kaip „Verbenėlė“, koncertuoja įvairiuose renginiuose, populiarindami liaudies meną ir dvasines vertybes.
Teatras kaip Saviraiškos Priemonė
Teatras taip pat gali būti puiki priemonė puoselėti dzūkiškus vaikų porinimus. Vaidyba ir sceninė improvizacija ugdo mąstymą, kūryba turtina jausmus, lavina kūną ir suteikia vaikams galimybę išreikšti save, bendrauti ir kurti kartu su savo bendraamžiais.
Turizmas ir Kultūrinis Paveldas
Turizmas taip pat gali prisidėti prie dzūkiškų vaikų porinimų puoselėjimo. Lankantis Dzūkijos regione, galima susipažinti su vietos kultūra, tradicijomis ir papročiais. Alytaus kraštotyros muziejaus ekspozicija „Sodzius Dzūkijon“ ir kitos lankytinos vietos, tokios kaip Hailendų parkas ir Nemuno pakrantėje įrengtas sodas, suteikia galimybę patirti dzūkišką gyvenimą ir kultūrą.
Legendos ir Mitai
Dzūkijos kraštas turtingas legendomis ir mitais, kurie taip pat gali būti įtraukti į vaikų porinimus. Sausio 14 dieną Alytaus rajono švietimo ir pedagoginės psichologinės pagalbos centre (ARŠPPPC) vyko popietė, skirta Dzūkijos regiono etnokultūrines tradicijas puoselėjančio kolektyvo „Dzūkų pulkucis“ veiklos dešimtmečiui paminėti. Šventėje skambėjo dzūkiškos dainos, porinimai, eilės, instrumentinės melodijos. „Dzūkų pulkucio“ dainininkus pasveikino Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas. Susirinkusius svečius pasveikino ARŠPPPC direktorė Lina Andrulevičienė ir pakvietė „Dzūkų pulkucio“ kolektyvą prisistatyti, padainuoti dzūkišką dainą. ARŠPPPC direktorė kartu su rajono savivaldybės tarybos sekretoriumi Simu Salicku ir Švietimo ir sporto skyriaus vedėju Rimantu Židanavičiumi įteikė padėkas už Dzūkijos krašto regiono etninės kultūros, dainos ir dzūkiško žodžio puoselėjimą. „Dzūkų pulkucį“ dzūkiškomis dainomis pasveikino Simno gimnazijos mokinys, konkurso „Dainų dainelė“ laureatas Audrius Kričena su mokytoja Giedre Petkevičiene, Miroslavo gimnazijos mokinės, „Dzūkų pulkucio“ talkininkės Kamilė Valvonytė, Eglė Žilinskaitė, Rugilė Januškauskaitė ir jų pradinių klasių mokytoja Laima Gražulienė, Kumečių pagrindinės mokyklos mokinė Meida Buškevičiūtė ir logopedė Renata Danevičienė, Makniūnų daugiafunkcio centro-mokyklos mokytojai Virginija Karlonienė, Rima Rinkevičienė, Vidmantas Jankauskas ir Dainius Juozapavičius iš „Punelės“ kapelos, Ūdrijos mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Vitalija Vitkauskienė su mokinėmis.
