Ši mokomoji knyga skirta aukštųjų mokyklų ugdymo mokslo krypties bakalauro ir magistro studijų programose studijuojantiems, taip pat pedagogikos gretutinių studijų studentams, kurie klauso modulius, susijusius su edukacinių inovacijų diegimu ir valdymu įvairaus lygmens ugdymo institucijose. Tikėtina, kad leidinys bus naudingas ir dėstytojams, kurie dėsto modulius, susijusius su švietimo sistemos, ugdymo institucijų modernizavimu, ypač diegiant pedagogines ir edukacines inovacijas.

Mokomosios knygos tikslas - pasitelkus inovacijų diegimo atvejus iš realios edukacinės praktikos, įgalinti besimokančiuosius, panaudojant turimas teorines žinias, atpažinti edukacines inovacijas, nustatyti jų tipus, diegimo kelius ir strategijas, inovacijos adaptavimo veiklas, inovacijų diegimo barjerus ir numatyti jų mažinimo scenarijus; praktiškai įveiklinti diegti bei vertinti edukacines inovacijas.

Leidinyje pateikiami atvejai daugiausia yra lauko tyrimais paremti atvejai; jų aprašai, atlikimo kriterijai bei interviu klausimynas buvo pagrįsti leidinio autorės. Mokomojoje knygoje pateiktus atvejus bei interviu atliko šios magistrantūros studijų studentės: A. Stauskienė, E. Sankauskaitė, I. Endrikytė, K. Jarmakovaitė, E. Petkevičienė, E. Mosteikaitė, M. Jurkšaitė.

Leidinyje rasite: glaustai aptartą atvejo kaip mokymo/-si metodo esmę; skirtingų tipų edukacinių inovacijų diegimo atvejus bei interviu su jų diegėjais ištraukas; po kiekvieno atvejo - užduotis ir kontrolinius klausimus besimokantiesiems; darbo su atvejais gaires dėstytojams; naudotos bei rekomenduojamos literatūros sąrašus, nuorodas į naudingus informacinius išteklius.

Atvejo analizė kaip mokymo/-si metodas

Kaip teigia Česynienė ir kt. (2010), nors atvejo analizės metodo istorines šaknis galima aptikti jau Sokrato majeutikoje (priartėjime prie tiesos), atvejo analizės mokymo metodas aktyviau pradėtas taikyti Jungtinėse Amerikos Valstijose XX a. pradžioje, o Harvardo verslo mokykla šį mokymo metodą dar labiau išpopuliarino. Harvardo teisės mokyklos dekanui Christopheriui Columbusui Langdelliui (1826-1906) apibrėžus šį metodą, 1908 m. Harvardo universiteto prezidentas Charlesas Williamas Eliotas priėmė sprendimą pradėti taikyti šį metodą studijose.

Atvejo analizė - mokymo metodas, orientuotas į gebėjimus realioje situacijoje taikyti įvairias žinias, tinkamai įvertinant „žinoti kas“, „žinoti kodėl“, „žinoti kaip“, „žinoti kada“ (angl. Know who, Know why, Know how, Know when), kada svarbiausiais atvejo analizės objektais tampa besimokančiojo funkcijos, veikla, atsakomybė ir profesionalumas. Tokia atvejo analizės samprata turi panašumų į Cova (1991) požiūrį, pagal kurį atvejo analizė trakuojama kaip imituojamas susidūrimas su realia organizacijos veiklos problema, dažnai simuliuojamoje realioje aplinkoje, joje būsimieji ar jau esami vadybininkai ir vadovai privalo priimti ir įgyvendinti sprendimus sunkiai nuspėjamų aplinkybių kontekste.

Remdamasis B. Cova tradicija, Hawes (2004) atvejo analizę apibrėžia kaip dinamišką metodą, skatinantį besimokantįjį perimti aktyvų vaidmenį ar konkrečias funkcijas. Įvertinę turimus resursus, organizacijos padėtį rinkoje ir augimo galimybes, būsimieji ar jau esami specialistai turi pademonstruoti strateginio planavimo, orga- nizacijų restruktūrizavimo, plėtros ir veiklos optimizavimo įgūdžius, pasinaudodami studijų metu įgytomis teorinėmis žiniomis ir atvejo analizėje pateikta informacija.

Atvejis visada yra tam tikros situacijos pateikimas. Situacija apima diskusiją, iššūkį, galimybes, problemas, kurias patiria individas (ar individai) organizacijose. Atvejis leidžia studijuojančiam būti tam tikroje sprendimo priėmėjo pozicijoje. Atvejai paprastai yra užrašomi ir pateikiami spausdintine forma. Galimi ir kiti formatai: filmuota medžiaga, CD-ROM, diskai, galimos ir šių formatų kombinacijos. Interaktyvi kompiuterinė grafika, komunikaciniai tinklai, hipermedijos duomenų bazės leidžia atvejus pateikti kitaip.

Atvejai iš esmės remiasi „lauko“ tyrimais. Atvejo tyrėjas atvyksta į organizaciją ir renka duomenis, kurie ir sudaro atvejį; pratimai, problemos, straipsniai, simuliacijos skiriasi nuo atvejo tuo, kad jų autoriai nesiremia realaus gyvenimo duomenimis. Kartais tokia medžiaga būna prilyginama atvejams ir paprastai jie vadinami „kėdės atvejais“.

Apibendrinant galima teigti, kad atvejo analizė - tai interaktyvus mokymo metodas, papildantis teorinių paskaitų metu įgytas žinias ir orientuotas į in vivo (realaus gyvenimo) situacijos sukūrimą, tam tikrų problemų išsprendimą auditorijoje.

Atvejai leidžia mokytis veikloje, taip pat mokant kitus. Galimybė identifikuoti, analizuoti, spręsti problemas įvairiuose kontekstuose padeda studijuojantiesiems tapti profesionalais pasirinktoje veiklos srityje. Atvejai suteikia galimybes giliai įsitraukti į sprendimus, kuriuos priėmė arba priimtų realūs žmonės realiose situacijose; jausti atsakomybę, savininkiškumą, jausti spaudimą, pajusti riziką, dalintis idėjomis su kitais.

Atvejai leidžia išbandyti, kaip suprantama teorija, pritaikyti teorines žinias praktikoje, plėtoti teorines įžvalgas. Atvejai suteikia informacijos, kaip skirtingose aplinkose yra planuojama ir organizuojama veikla, kaip veikia įvairios organizacinės sistemos, kaip organizacijos konkuruoja.

A. Pundzienė (2010) nurodo, kad atvejis yra realios situacijos aprašymas, kuriame atsispindi priimti sprendimai, iššūkiai, galimybės, problemos sprendimai ar nenumatyti atvejai, su kuriais žmonės susiduria kasdieniame gyvenime. Kiekvienas konkretus atvejis įgalina įsigyventi į aprašomo atvejo sprendėjo vaidmenį, individualiai pažįstant sociumo problemas, jų įtaką tikslinių studijų grupių asmenų socializacijai.

Kokios kompetencijos ugdomos ir vystomos atliekant atvejo analizes?

• Analitiniai gebėjimai: atvejų analizė įgali- na, suteikia pagrindą kokybiškai ir kiekybiškai išanalizuoti konkrečias situacijas; kartu vystomi problemos identifikacijos, duomenų apdorojimo, kritinio mąstymo gebėjimai. Besimokantysis yra skatinamas ieškoti konkrečių problemų, sprendimų pagrindimo, remdamasis turimais duomenimis.
• Sprendimų priėmimo gebėjimai: atvejo ana-lizavimas leidžia pamatyti, ką reikia nuveikti, ir skatina priimti konkretų sprendimą. Išmokstama generuoti skirtingas alternaty- vas, atsirinkti sprendimo kriterijus, įvertinti alternatyvas, pasirinkti geriausią; formuluoti veiklos ir įgyvendinimo planus.
• Taikymo gebėjimai: atvejai suteikia gali- mybę praktikuoti naudojant tuos įrankius, technikas, teorijas, kurias buvo įsisavintos modulio ar mokymų / seminarų metu.
• Komunikaciniai gebėjimai: atvejo metodas leidžia ne tik klausytis kolegų, bet ir išreikšti save, pateikti argumentus ir įtikinti kitus. Tai atliekant vystomi kalbėjimo, klausymosi, diskutavimo įgūdžiai. Vykstant pasikeitimui idėjomis ir argumentais, išmokstama savarankiškai mąstyti, atsižvelgti į kitų nuomones, o kartu ir perteikti bei apginti savo poziciją.
• Laiko valdymo gebėjimai: rengiant atvejo pristatymą, ieškant sprendimo alternatyvų, reikia laikytis nustatyto grafiko ir efektyviai valdyti laiką.
• Tarpasmeniniai ir socialiniai gebėjimai: atvejo metodas, kai taikomos mažos ir didelės grupės diskusijos, skatina mokymąsi bendradarbiaujant su kolegomis. Šio mokymosi metu reikalingi konfliktų sprendimo įgūdžiai ir kompromiso menas.
• Kūrybiniai gebėjimai: kiekvienas atvejis yra unikalus, jį analizuojant reikia surasti sprendimus, susijusius su unikaliomis aplinkybėmis. Metodas skatina naudoti vaizduotę ir įvairius kūrybinius sprendimus.
• Rašytinės komunikacijos gebėjimai: atvejų ataskaitos, egzaminai reikalauja efektyvaus rašymo įgūdžių.

Atvejo analizės metodas veiksmingas plėtojant indukcinį mąstymą, modeliuojant ir formuojant požiūrį į tam tikras socialines situacijas, mokantis argumentuoti savo nuomonę, ugdant/-is moralines vertybes bei nuostatas; tai aktyvus tarpasmeninių gebėjimų ir asmeninės atsakomybės plėtojimo metodas (Carnap, 2007). Atvejo analizės metodas plėtoja asmens savianalizės gebėjimus, skatina asmenybės augimą ir brandą.

Atvejo analizės metodas yra vienas iš aktyvaus mokymosi metodų, kai studijuojantysis turi pats imtis iniciatyvos, ieškodamas problemos sprendimo būdų. Hume (2008) nurodo, kad besimokantieji, taikydami šį metodą ugdymo/-si procese, gebės:

1. Sieti teoriją su praktika, remdamiesi situacijos pažinimu ir jos įvertinimu teoriniu ir praktiniu lygmeniu;
2. Konstruktyviai analizuoti situaciją ir ją identifikuoti problemų sprendimų sekos kontekste;
3. Ieškoti ir adekvačiai vertinti alternatyvias socialinės pagalbos formas ir metodus;
4. Priimti optimalius sprendimus, padėsiančius užtikrinti problemų turinčio asmens socialinį teisingumą ir socialinę gerovę;
5. Nuolat siekti tobulėti profesinėje srityje, ugdyti kritinį mąstymą, mokytis iš savo ir kolegų gerosios patirties.

Ammerman, Gaweł, Pietrzykowski, Rauktienė, Williamson (2012) nurodo, kad mokymas/-is, naudojant atvejo analizės metodą, gali būti taikomas:

• ugdant/-is mąstymo procesus (analizės ir sintezės gebėjimus);
• sprendžiant sudėtingas specifines ir nenumatytas situacijas;
• ugdant/-is gebėjimą priimti konstruktyvius ir argumentuotus sprendimus;
• ugdant/-is gebėjimą veikti nuolat kintančioje aplinkoje;
• ugdantis savianalizės gebėjimą, požiūrį, pasitikėjimą ir atsakomybės jausmą;
• ugdant/-is tarpasmeninius gebėjimus, gebėjimą bendrauti ir klausyti;
• ugdant/-is aktyviam mokymosi metodui būdingą nuovokumą ir išmintį;
• ugdant/-is tarpkultūrinės komunikacijos įgūdžius prireikus bendrauti įtikinamai;
• ugdant/-is profesinį identitetą;
• ugdant/-is toleranciją kitoniškumui.

Studijuojant pagal atvejo analizės metodą, gebėjimas analitiškai žvelgti į situaciją bei ją reflektuoti tampa viena esminių sąlygų, užtikrinančių žinių ir praktinių įgūdžių ugdymą/-si studijų proceso metu. Taikant atvejo analizės metodą, prireikia ne tik gebėjimo analizuoti, formuoti ir identifikuoti tiriamo reiškinio tarpusavio sąsajas, bet ir gebėjimo reflektuoti. Taikant atvejo analizės metodą, daug svarbos teikiama mokymuisi veikiant, savarankiškumui, pasitikėjimui, atvi- rumui (Ammerman, Gaweł, Pietrzykowski, Rauktienė, Williamson, 2012). Tai kruopščiai suplanuotos, kryptingos studentų diskusijos, kurių metu jie analizuoja aprašomą situaciją ir priima sprendimus, remdamiesi situacijoje pateiktais faktais, nuomonėmis, nuostatomis. Dėstytojo vaidmuo suprantamas kaip studentų diskusijos moderatoriaus, kuris pabaigoje apibendrina ją, padėdamas suformuluoti išvadas ir numatyti galimas tolesnių tyrimų strategijas. Studentai mokosi praktiškai priimdami sprendimus, remdamiesi apibendrinta informacija.

Ko tikimasi iš studentų dirbant atvejo metodu?

Kad, taikant atvejų metodą, būtų pasiekta apčiuopiama nauda, besimokantieji turi:

• Būti aktyvūs mokymosi procese. Jeigu yra rimtai nusiteikę mokytis iš atvejų, nėra kito pasirinkimo, tik imtis aktyvaus vaidmens mokymosi procese. Rezultatas tiesiogiai priklauso nuo studento indėlio. Į kiekvieną užsiėmimą turi ateiti pasirengę; kiekvienas studentas turi prisidėti prie darbo grupėje: mokydamas kitus; aktyviai dalyvaudamas; prisiimdamas rizikas; mokydamasis iš dėstytojo ir grupės kolegų.
• Laikytis etikos reikalavimų. Siekiant efek- tyvaus mokymosi, reikia kurti pagarbos, pasitikėjimo, atvirumo klimatą. Kaip ateities specialistai, studentai turi veikti kaip profesionalai. Profesionalumas apima ne tik pagarbų elgesį su savo kolegomis ir atvirumą įvairovei, bet ir konfidencialumą analizuojant atvejį bei rašant tam tikras pastabas.
• Įsitraukti į nuolat vykstantį mokymąsi. Kad mokymasis naudojant atvejus būtų kuo efektyvesnis, kiekvienas studentas turi suvokti nuolatinio mokymosi, tobulėjimo svarbą bei įsitraukti į šiuos procesus individualiai, mažose grupėse, auditorijoje. Tik nuolat besimokant galima ugdytis anksčiau minėtus gebėjimus.

Kaip pasirengti atvejo analizei?

Trumpasis ciklas

1. Pirmas žingsnis. Atvejo perskaitymas ir refleksija.
2. Antras žingsnis. Kiekvienas besimokantysis turi atsakyti sau į klausimus (jei atvejis to reikalauja):
   • Kas bus sprendimo priėmėjas atvejyje ir su kuo turėsiu identifikuotis; kokia mano pozicija, pareigos, turimos atsakomybės?
   • Kokia bus mano problema, iššūkis, galimybė ir kokia jų svarba?
   • Kodėl ši problema, iššūkis, galimybė iškilo?
   • Kada aš turiu nuspręsti, išspręsti, veikti? Ar yra skuba?
   • Kaip aš vertinu šį atvejį atvejo sudėtingumo sudedamųjų aspektu?

Taikomosios elgesio analizės terapijos diegimo atvejis

Autistišką elgesį teoriškai pagrindė ir praktinius taikymo rezultatus tyrinėjo Lovaas (1989) ir Smith (1989). Autistiško elgesio teorija remiasi keturiais principais: autistiškas vaikų elgesys koreguojamas mokantis elgesio iš kitų individų; autistiškų vaikų elgesio sutrikimai turi būti vertinami kaip raidos sutrikimas; nepaisant sunkumų, autistiški vaikai, kaip ir kiti žmonės, taip pat mokosi skirtingose aplinkose; raidos sutrikimai turėtų būti traktuojami ne kaip liga, o kaip nukrypimas nuo tam tikrų nervų sistemos normų. Šios teorijos pagrindu buvo suformuota taikomosios elgesio analizės - TEA - terapija, kuri yra sisteming...

Esu Šiaulių universiteto Tęstinių studijų instituto ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo 2 kurso studentė Danguolė Šukevičienė. Savo tyrimu siekiu nustatyti inovatyvios veiklos Klaipėdos rajono ikimokyklinėse įstaigose įgyvendinimo situaciją ir kokius inovatyvius būdus ir priemones ikimokyklinio amžiaus vaikų komunikavimo gebėjimams ugdyti renkasi pedagogai. Maloniai prašau prisidėti prie mano tyrimo, atsakant į žemiau pateiktus klausimus, kurių atsakymai bus apibendrinti ir panaudoti kursiniame darbe. Svarbu. Nes ikimokyklinis ugdymas yra tarsi įžanga į tolimesnį vaiko ugdymą. Be ikimokyklinio ugdymo pasiekimų vaiko komunikacijos lygmenyje vaikui bus sunku mokykloje. Taip, svarbu. Žinoma. Žinoma!!! Interaktyvią lentą, įvairias užduotis. Taikau tik paminėtas.

Visual expression activities encourage children to create, nurture artistic talents, using interesting, innovative tools in the activities. The object is the application of innovative measures in developing the visual expression of 3-4 year old children. The goal is to analyze the application of innovative measures in developing the visual expression of 3-4 year old children. Tasks formulated for the purpose of the research: 1. To reveal the application of innovations in preschool education institutions. 2. To examine the importance of the variety of visual expression for children aged 3-4 years. 3. To investigate the application of innovative measures in the development of visual expression of 3-4 year old children. Research methods - analysis of literature sources, structured interview. In preschool educational institutions, innovations are born due to the constant search, the need to implement the ideas that have arisen. After examining the importance of the diversity of visual expression for 3-4 year old children, it became clear that visual expression is the language of images when performing activities using traditional and digital means, these means show the child's attitude to the world around him and his perception.

tags: #edukaciniu #inovaciju #taikymas #ugdant #vaiku

• Kelias Laimos Lavastės gyvenime
• Medinės žaidimų aikštelės
• Kūdikių maudynės
• Idėjos vaikų užkandžiams su kiaušiniais
• Dinozaurų kiaušinių dydžio tyrimai