Kognityvinė elgesio terapija vaikams ir paaugliams
Kognityvinė elgesio terapija vaikams ir paaugliams
Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra šiuolaikinis, saugus, moksliškai pagrįstas ir labai veiksmingas vaikų ir paauglių psichologinio gydymo būdas. Ji nukreipta į esamą elgesį ir mąstymą bei jo keitimą ten, kur jis nėra adaptyvus. KET yra vertinga priemonė padedant paaugliams spręsti psichologines problemas ir įveikti stresą.
Išskirtinis KET bruožas: vaikas kas savaitę atlieka pavestas užduotis. Tai padeda keisti elgesį tarp konsultacijų, sutrumpina jų trukmę ir skaičių. KET yra lanksčios terapinės technikos, kurios gali būti pritaikytos prie paauglių individualių poreikių ir problemų. Specialistai dirba su klientais, kad sukurtų saugią ir pasitikinčią aplinką, kurioje gali būti atviri ir bendradarbiaudami siekti įveikti savo sunkumus.
Vaikų psichologinio konsultavimo tikslas dažniausiai yra išspręsti konkrečius, neseniai kilusius vaiko ar paauglio sunkumus (pvz., netekties atveju, pakeitus mokyklą, tėvų skyrybų atveju, atsiradus naujoms baimėms ir pan.). Į vaikų psichologą paprastai kreipiamasi tuomet, kai kilusiems sunkumams įveikti nebepakanka paties vaiko ar paauglio pastangų ir aplink esančių artimųjų pagalbos.
Vaikų ir paauglių psichoterapija turi daug panašumų su psichologiniu konsultavimu - abiem atvejais siekiama padėti įveikti įvairius vaikams ir paaugliams kylančius sunkumus. Visgi, psichoterapija tikslingesnė tuomet, kai problemos yra užsitęsusios. Psichoterapeutas pokalbiu siekia padėti vaikui ar paaugliui geriau save pažinti, suprasti savo jausmus, priimti ir integruoti skausmingas patirtis ir traumas, atrasti savo stiprybes, numatyti ateities galimybes ir pan. Siekiant geriausio rezultato, psichoterapijos metu siekiama glaudaus bendradarbiavimo su artimiausia vaiko aplinka.
Kognityvinio aspekto svarba KET
Kognityvinis aspektas: KET tyrinėja mąstymo modelius. Tai reiškia, kad ji padeda pacientui suvokti, kaip jų minčių ir įsitikinimų sistema gali paveikti jų emocijas ir elgesį. Dirbant su depresišku vaiku terapijoje siekiama keisti depresijai būdingas negatyvias nuostatas, pasireiškiančias sergančiųjų polinkiu viską “matyti tamsiomis spalvomis”. Tai mokymasis į save pažvelgti kaip į laimėtoją, o ne į nevykėlį. Paaugliai yra pažeidžiami, nes dažnai turi negatyvių įsitikinimų apie save arba savo aplinką ir šios negatyvios mintys gali būti šaltinis jų emociniams sunkumams.
Elgesio aspektai ir jų keitimas
Elgesio aspektas: KET taip pat susijusi su keičiamu elgesiu. Paaugliams svarbu išmokti, kaip keisti savo elgesį, kad jis atitiktų teigiamus mąstymo modelius. Intervencija taiko elgesio lavinimo strategijas, tokias kaip realių gyvenimo situacijų modeliavimas, vaidmenų žaidimas, atsipalaidavimo lavinimas ir grupės pastiprinimas. Vaikams mokomi tinkamų streso įveikimo, emocijų valdymo būdų, ugdomi tarpasmeninio bendravimo įgūdžiai, gebėjimas priimti sprendimus.
Specifinių sutrikimų taikymas KET
Nedidelis nerimas ar baimės vaikystėje yra įprastos ir vertinamos kaip natūralaus vystymosi dalis. Vis dėlto baimės gali tapti perdėtos ir kelti vaikui didelį stresą. Obsesinis-kompulsinis sutrikimas, paliečia nuo 0.5% iki 1% vaikų ir paauglių. Vaikai gali patirti arba įkyrumus, dar vadinamus obsesijomis (pasikartojančias mintis, vaizdinius ar impulsus, kurie yra įkyrūs ir keliantys stresą) arba vadinamąsias kompulsijas (pasikartojantį elgesį, tokį kaip rankų plovimą, arba mintis, tokias kaip skaičiavimas). Vaikas gali bandyti neutralizuoti savo baimę arba išvengti gąsdinančių įvykių naudodamas ritualus (pavyzdžiui, šokinėja eidamas šaligatviu, kad neužliptų ant tarpo tarp plytelių ir taip apsaugotų tėvus) arba tikrinimą (nuolatos įjungia ir išjungia šviesą, kad “įsitikintų”, jog ji tikrai išjungta). Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre vyksta į traumą nukreipta grupinė kognityvinė elgesio terapija vaikams ir paaugliams su potrauminio streso sutrikimu. Taikoma metodika yra Europos komisijos Daphne III programos remiamo projekto „Vaiko advokacijos centras - geresnės vaikų, smurto artimojoje aplinkoje aukų/liudytojų apsaugos link“, dalis. Į traumą nukreipta kognityvinė elgesio terapija remiasi kognityviniu vaikų ir jaunuolių potrauminio streso sutrikimo modeliu (Meiser - Stedman).
Kai kurie vaikai gali turėti sutrikimą, kuriam būdinga impulsyvumas, neramumas arba hiperaktyvumas, taip pat nedėmesingumas. Vaikams su ADS (Atkreipiamojo Dėmesio Sutrikimas) dažnai sunku sekti nurodymus ir pokalbius, jie gali būti nekantrūs ar nuobodžiauti, lengvabūdiški ir nesąmoningai grubūs. Jiems gali būti sunku susiorientuoti, o tai trukdo gyventi kokybišką gyvenimą. KET gali padėti vaikams su ADS, didinant kognityvinius elementus, atsižvelgiant į kitus jų poreikius. Tikslų nustatymą įtraukiami vaikai ir jų tėvai, siekiant aiškių ir trumpų tikslų (pvz., gerinti koncentraciją). Terapijos metu siekiama hiperaktyvumo bei impulsyvumo mažinimas, emocijų reguliavimas, mokymasis atpažinti pykčio priežastis ir kylantį elgesį, keisti neigiamus įsitikinimus apie save, mokantis pastebėti ir rasti teigiamų dalykų apie save, ugdyti pasitikėjimą savimi.
Kitos terapijos formos vaikams ir paaugliams
Konsultacijų metu vaikas yra kviečiamas pasikalbėti jam svarbiomis temomis. Kartais nutinka taip, kad vaikams, patiriantiems sunkumų, yra nelengva apie juos kalbėti žodžiais. Tokiais atvejais konsultacijose yra naudojamos ir kitos priemonės, padedančios vaikui papasakoti apie sunkumus, - žaidimai, piešiniai ir pan. Vaikų psichoterapijoje dažnai naudojami ir kiti metodai, padedantys vaikams pasakoti apie savo vidinį pasaulį, - žaidimų terapija, piešimas, lipdymas, vaidyba.
Naudojant socialinių įgūdžių ugdymo dailės priemonės grupėje dalyviai mokosi užmegzti saugų ryšį su kitais grupės dalyviais, stiprinamas bendrumo, priklausymo grupei jausmas. Vaikai mokosi atpažinti savo jausmus, juos įsisąmoninti bei išreikšti priimtinu būdu. Grupės metu ugdomas gebėjimas išsakyti savo jausmus, atrasti bendrų dalykų su kitais grupės nariais, gauti palaikymą, išklausyti, atsakyti, palaukti. Užsiėmimų metu siekiama kurti saugią erdvę vaiko saviraiškai, ugdyti socialinius įgūdžius, savireguliaciją, savęs pažinimą per įvairius sensorinius pojūčius.
Muzikos terapija yra kliniškai ir moksliškai įrodyta sveikatos priežiūros intervencija, naudojama siekiant individualių terapinių kliento tikslų. Muzikos terapija gali padėti gerinti socialinius įgūdžius, savireguliacijos procesus, kelti pasitikėjimo savimi jausmą, patirti kūrybinį malonumą. Muzika vaikams ir paaugliams suteikia galimybę pažinti savo jausmus, išreikšti emocijas, padeda išsikrauti, atsipalaiduoti, nurimti, sutelkti dėmesį. Grupinės terapijos metu vaikai ir paaugliai patiria sėkmę, jaučiasi išgirsti ir išklausyti, mokosi priimti save ir kitą. Svarbu pabrėžti, kad užsiėmimuose visas dėmesys koncentruojamas į procesą, tai, kas vyksta čia ir dabar, todėl muzika yra tik priemonė, bet ne tikslas siekiant gerinti klientų savijautą ir psichosocialinę gerovę.
Dailės terapija skirta fizinei ir psichikos sveikatai stiprinti, pasitelkiant dailę, kūrybos procesą ir psichoterapinius santykius. Dailės terapija nėra skirta norintiems išmokti piešti, jos metu svarbus pats kūrybinis procesas, taikant įvairias technikas - lipdymą iš molio, tapymą, piešimą ir kt. technikas, išreiškiamos mintys, jausmai ir potyriai, kuriuos pasakyti žodžiais gali būti sunku. Dailės terapijos metu lavėja smulkioji motorika, pažintiniai gebėjimai, bendravimo įgūdžiai, emocinis intelektas, vaizduotė, ugdoma savivertė bei savivoka, savęs pažinimas.
Psichologinis įvertinimas
Psichologinio įvertinimo tikslas - geriau suprasti vaiko vidinį pasaulį, raidos ypatumus, emocinę būseną, pažinti vaiko stipriąsias puses, suprasti sunkumus bei jų priežastis ir numatyti pagalbos strategijas. Psichologinis įvertinimas yra atliekamas psichologo arba psichoterapeuto. Vertinimo procesą apima susitikimai su vaiko tėvais/globėjais ir pačiu vaiku, specialistais, dirbančiais su vaiku, dokumentų analizė. Įvertinimas baigiamas išvados pristatymu tėvams - susitikimo metu pristatomos įvertinimo išvados, rekomendacijos bei galima pagalbos strategija.
Ką reikia žinoti apie KET specialistus ir paslaugas
Vilniuje tikrai galima rasti kvalifikuotus ir patyrusius Kognityvinės elgesio terapijos (KET) specialistus, dirbančius su paaugliams. Prieš pasirenkant KET specialistą, svarbu atlikti kruopštų tyrimą apie specialisto kompetencijas, darbo patirtį. Jeigu turite galimybę - tartis su savo šeimos gydytoju ar kitu medicinos atstovu. Vilniuje veikia daug klinikų ir privačių praktikų, kuriose teikiamos KET paslaugos paaugliams. Tai gali apimti individualias konsultacijas su specialistais, kurie dirba su paaugliams, siekdami suprasti jų unikalius poreikius ir problemas.
„Upės teka“ taip pat siūlo kontaktines ir nuotolines vaikų - paauglių psichologo paslaugas (dėl galimybės teikti terapiją internetu nutariama su specialistu ir paauglio tėvais pirmosios konsultacijos metu). Pastarasis pasirinkimas yra ypač patogus tiems, kurie dėl fizinių ar logistinių priežasčių negali lankytis terapeuto kabinete. Internetinė terapija leidžia paaugliui gauti pagalbą iš bet kurios vietos, kurioje jis turi prieigą prie interneto. Tai gali būti ypač praverčianti galimybė tiems, kurie gyvena toliau nuo didžiųjų miestų. Visgi, svarbu atkreipti dėmesį, kad nuotoliniu būdu vykdoma terapija kelia įvairių iššūkių, ypač motyvacinių pačiam paaugliui bei saugumo kalbėti apie savo sunkumus iš namų aplinkos. Taip pat būtina atsižvelgti į paauglio poreikius ir būklę bei pasikonsultuoti su specialistais, kurie padės jums pasirinkti tinkamiausią būdą, kaip Jūsų paauglys gali gauti reikalingą terapinę pagalbą.
Kognityvinės elgesio terapijos kaina gali skirtis priklausomai nuo specialisto patirties, paslaugų teikimo vietos ir kitų veiksnių. Tačiau dauguma specialistų teikia šią terapinę paslaugą paaugliams už konkurencingas kainas.
Kognityvinė ir elgesio terapija. Kodėl ji tokia veiksminga ir populiari?
