Etninės kultūros globos tarnyba
Etninės kultūros globos tarnyba
Etninės kultūros globos tarybos (toliau - Taryba) misija - užtikrinti tautos etninio identiteto apsaugą ir etninės kultūros valstybinę globą.
Taryba yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais.
Kiekvienas Lietuvos etnografinis regionas yra istoriškai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Lietuvoje yra penki etnografiniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija.

Etninės kultūros puoselėjimas ir globa
Etninės kultūros globos taryba aktyviai prisideda prie įvairių kultūrinių renginių organizavimo ir rėmimo, siekdama išsaugoti ir populiarinti lietuvių tautos etninį paveldą.
Renginiai ir iniciatyvos
2026 m. kovo 6 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje Vilniuje įvyko atmintinų Kanklių metų atidarymo renginys „Iš pašaknių skambantys kankleliai“. Atidarymo renginyje pasirodė įvairių kartų ir skirtingų kankliavimo tradicijų atlikėjai. Programą pradėjo Vytautas Alenskas, sūduvių kanklėmis atlikęs dainą „Yra šalis“ ir A. Degučio „Kanklininkų polką“. Autentišką kankliavimo tradiciją pristatė Ignas Vaitaitis ir Aušra Butkauskienė, aukštaičių penkiastygėmis kanklėmis atlikę kanklių sutartines. Vėliau pasirodė ir balsu užbūrė Toma Grašytė-Jegelevičienė, Vilius Marma, Titas Mockevičius, Gediminas Žilys. Vakaro kulminacija tapo Skriaudžių ansamblio „Kanklės“ (vadovė Dalia Venckienė) pasirodymas. Kolektyvas atliko Prano Puskunigio „Maršą“ ir „Dainą apie senovę“.

Mūsų šalyje kanklės nuo seno vertintos kaip ypatingas muzikos instrumentas, įvairūs skirtinguose etnografiniuose regionuose paplitę kanklių tipai ir kankliavimo būdai pasižymi giliomis tradicijomis.
Artėja viena linksmiausių ir spalvingiausių metų švenčių - Užgavėnės, tradicinė iš mūsų protėvių paveldėta šventė. Tai simbolinis virsmas tarp žiemos ir pavasario, nuo seno lydimas persirengėlių, triukšmingų linksmybių, sočių vaišių, pasivažinėjimų ir kitų žiemos varymo papročių kviečiant pavasarį. Etninės kultūros globos taryba parengė Užgavėnių renginių sąvadą, kuriame pristatomos veiklos iš visų Lietuvos etnografinių regionų bei didmiesčių. Bendraukime, linksminkimės, vaišinkimės ir kitus vaišinkite Užgavėnių patiekalais, dainuokime ir su gera nuotaika kvieskime pavasarį!

2026 m. vasario 20 d. Raudondvario kultūros centre įvyko Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatų Arūno ir Vidos Sniečkų pagerbimo šventė. Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija laureatams buvo iškilmingai įteikta vasario 12 d. Nacionalinėje filharmonijoje, o į Raudondvario kultūros centrą susirinko visi, kurie norėjo pasveikinti Arūną ir Vidą Sniečkus. Arūno ir Vidos darbas - kur kas daugiau nei darbas muziejuje, tai dviejų žmonių gyvenimo kelias, suaugęs su Lietuvos etninės kultūros likimu.
Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad 2027-aisiais sukanka 160 metų, kai buvo įkurta pirmoji knygnešių organizacija - Valančiaus lietuviškų knygų leidimo ir platinimo organizacija. Knygnešystė svariai prisidėjo, kad carinės Rusijos okupacijos laikais būtų ne tik išsaugota lietuviška raštija, bet ir pažadintas daugelio Lietuvos žmonių poreikis skaityti ir kalbėti gimtąja kalba, būtų subrandinta lietuviška savimonė ir išauginta jaunoji karta, trokštanti siekti Lietuvos nepriklausomybės. Net 40 metų trukusi rusifikacija nepasiekė savo tikslų, ir prie to prisidėjo knygnešių judėjimas. Šis reiškinys UNESCO 2004 m.
Etninės kultūros globos tarybos posėdis
2026 m. kovo 10 d. Etninės kultūros globos tarybos posėdis vyks 2026 m. kovo 10 d.
Kvietimas svečiuotis
Kviečiame svečiuotis Lietuvos kaimo turizmo sodybose, kuriose laikomasi senųjų architektūros tradicijų, puoselėjamos lietuviškos augalų ir gyvūnų veislės, saugomos amatų ir kulinarinio paveldo paslaptys.

