Hormonų svarba reprodukcinei sveikatai: FSH, LH, prolaktinas ir kiti
Hormonų svarba reprodukcinei sveikatai: FSH, LH, prolaktinas ir kiti
Vaisingumą lemia sudėtinga biologinių sistemų sąveika, o hormonai turi įtakos galimybei pastoti. Jei ilgesnį laiką nepavyksta susilaukti vaikelio arba jei ruošiatės vaisingumo gydymui, pavyzdžiui, apvaisinimui mėgintuvėlyje (IVF), gydytojai gali rekomenduoti ištirti tam tikrus hormonus, padedančius įvertinti reprodukcinę moters sveikatą. Endokrininė sistema yra žmogaus organizmo „slaptas valdymo centras“, tyliai, bet užtikrintai reguliuojantis daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų - nuo miego, nuotaikos, lytinio potraukio iki svorio kontrolės, augimo ir net vaisingumo. Tačiau net ir menkiausias šios sistemos sutrikimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, todėl hormonų tyrimai tampa nepakeičiamu diagnostikos įrankiu. Jie padeda ne tik identifikuoti hormonų disbalansą, bet ir užkirsti kelią rimtiems susirgimams ar nevaisingumui. Hormonų tyrimai - tai laboratoriniai kraujo ar šlapimo tyrimai, kuriais matuojamas tam tikrų hormonų kiekis organizme. Hormonai - tai cheminiai junginiai, kuriuos išskiria vairios endokrininės liaukos (pvz., skydliaukė, antinksčiai, lytinės liaukos). Net ir nedidelis vieno hormono kiekio pokytis gali turėti didelę įtaką žmogaus savijautai: pablogėjusi atmintis, nuovargis, svorio pokyčiai, miego sutrikimai, nuotaikų svyravimai ar nevaisingumas gali būti hormoninių pokyčių padarinys. Ne visi simptomai iš alde leidžia įtarti hormonų pusiausvyros sutrikimus, todėl daugelis žmonių ilgai ieško tikrosios negalavimų priežasties.
Moterų organizme pagrindiniai hormonai yra estrogenas ir progesteronas, gaminami kiaušidžių ir antinksčių. Hormonų pusiausvyra - tarsi nematoma gija, jungianti visas mūsų kūno funkcijas. Vos jai nutrūkus, organizmas siunčia aiškius signalus, kuriuos svarbu laiku pastebėti.
Pagrindiniai reprodukcinės sistemos hormonai ir jų tyrimai
Folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH)
FSH gamina hipofizė (posmegeninė liauka), šis hormonas atlieka pagrindinį vaidmenį reguliuojant menstruacijų ciklą. Moterims FSH stimuliuoja folikulų augimą ir subrendimą kiaušidėse bei sustiprina estrogenų (estradiolio (E2) išskyrimą. Vyrams FSH skatina spermijų brendimą ir išskyrimą. Folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) tyrimas svarbus norint atskirti pirminį lytinių liaukų nepakankamumą nuo antrinio, sukelto hipofizės ligų (esant pirminiam lytinių liaukų nepakankamumui folikulus stimuliuojančio hormono koncentracija didėja). Folikulus stimuliuojančio hormono tyrimas taip pat padeda sekti kiaušidžių funkciją ankstyvojoje folikulinėje stadijoje ir postmenopauziniu laikotarpiu (menopauzės metu folikulus stimuliuojančio hormono koncentracija didėja dėl nykstančios kiaušidžių funkcijos ir mažėjančios estradiolio koncentracijos). Šio hormono nustatymas svarbus nevaisingumo atvejais, įvertinant abiejų lyčių seksualinę brandą.
FSH lygis įprastai tiriamas 3 mėnesinių ciklo dieną. Pagrindinis hormono tyrimo tikslas - įvertinti kiaušidžių rezervą, t. y. likusių kiaušialąsčių kiekį. Didelis FSH lygis gali reikšti sumažėjusį kiaušidžių rezervą: vadinasi, kiaušidžių atsakas į stimuliaciją gali būti menkas. Reprodukcinio amžiaus moterims tipinis FSH lygis 3 ciklo dieną yra nuo 3 iki 10 mIU/ml.
Liuteinizuojantis hormonas (LH)
Liuteinizuojantis hormonas (LH) - hormonų tyrimas, atliekamas norint įvertinti lytinių liaukų funkcijas, patvirtinti arba atmesti nevaisingumo diagnozę. Liuteinizuojančio hormono išskyrimas į kraują yra nepastovaus, pulsuojančio pobūdžio ir priklauso nuo ovuliacijos. Moterims didžiausios koncentracijos nustatymas leidžia įvertinti tinkamiausią dieną pastoti (didžiausia tikimybė pastoti - 36 val. po liuteinizuojančio hormono piko).
Kaip ir FSH, LH lygis taip pat tiriamas 3 menstruacinio ciklo dieną, o didelis LH lygis leidžia įtarti policistinių kiaušidžių sindromą, galintį lemti ovuliacijos sutrikimus. 3 ciklo dieną LH lygis turėtų būti artimas FSH lygiui (paprastai nuo 5 iki 20 mIU/ml).
Estradiolis (E2)
Estradiolis (E2) - pats aktyviausias estrogeno forma iki menopauzės, sintetinama tik kiaušidėse. Estradiolio nustatymas leidžia įvertinti kiaušidžių funkciją. Estradiolio tyrimas svarbus diagnozuojant mėnesinių ciklo sutrikimus, moterų lytinį brendimą, sprendžiant vaisingumo problemas, vertinant gydymo efektyvumą. Estradiolio koncentracija didėja įvairių kiaušidžių navikų metu.
Estradiolio kiekis įprastai taip pat tiriamas 3 ciklo dieną kartu su FSH ir LH. Padidėjęs estradiolio kiekis kartais gali užmaskuoti aukštą FSH kiekį, todėl atrodo, kad kiaušidžių rezervas yra didesnis nei iš tikrųjų. 3 dieną estradiolio lygis turėtų būti žemesnis nei 80 pg/ml.
Antimiulerinis hormonas (AMH)
Antimiulerinis hormonas (AMH) gamina smulkūs, dar besiformuojantys folikulai kiaušidėse. Kitaip nei FSH, AMH lygis išlieka gana stabilus viso menstruacinio ciklo metu, todėl tyrimas patikimai leidžia įvertinti kiaušidžių rezervą bet kurią ciklo dieną. Didesnis AMH lygis rodo didesnį kiaušialąsčių skaičių, o mažesnis - sumažėjusį kiaušidžių rezervą.
AMH lygis paprastai svyruoja nuo 1,0 iki 4,0 ng/ml.
Progesteronas
Progesteronas yra steroidinis hormonas, kurį po ovuliacijos gamina geltonkūnis, placenta ir antinksčių žievė. Progesterono kiekis dažniausiai tiriamas antrojoje menstruacinio ciklo pusėje (apie ciklo 21-28 dieną). Jis padeda patvirtinti, ar įvyko ovuliacija.
Liuteininės fazės metu (t. y. ~7 dienos po ovuliacijos) progesterono lygis turėtų būti didesnis nei 5 ng/ml.
Prolaktinas (PRL)
Prolaktinas (PRL) - hipofizės išskiriamas polipeptidinis hormonas, atliekantis svarbų vaidmenį įvairiuose organizmo procesuose. Pagrindinė prolaktino funkcija yra pieno gamybos reguliacija. Jo sintezę hipofizėje tiesiogiai skatina žindymas, stresas, dehidratacija, lytiniai santykiai, miegas ir estrogenai. Be to, prolaktinas stimuliuoja gimdos lygiuosius raumenis gimdymo metu. Nėštumo metu prolaktino koncentracija padidėja 10-20 kartų. Didelė šio hormono koncentracija gali slopinti kiaušidžių ir sėklidžių funkciją, ovuliaciją bei FSH ir LH sekreciją. Dėl to prolaktino padidėjimas dažnai tampa menstruacijų sutrikimų ar nevaisingumo priežastimi. Kai kuriais atvejais prolaktino padidėjimas gali būti vienintelė menstruacinio ciklo sutrikimo ar visiško mėnesinių nebuvimo priežastis. Esant padidėjusiai prolaktino koncentracijai, gali atsirasti krūtų išskyrų, jos gali padidėti ir tapti jautrios. Be to, prolaktinas gali sukelti viso organizmo padidėjusį jautrumą, dirglumą ar depresiją, o tai prisideda prie premenstruacinio sindromo (PMS) simptomų atsiradimo.
Didelis prolaktino kiekis gali trukdyti įvykti ovuliacijai ir apskritai sujaukti visą menstruacijų ciklą. Padidėjus prolaktino lygiui (ši būklė dar vadinama hiperprolaktinemija) gali ne tik vėluoti mėnesinės, bet ir visiškai nevykti ovuliacija, tad to ciklo metu neįmanoma pastoti. Reprodukcinio amžiaus moterų kraujyje prolaktino lygis paprastai svyruoja nuo 5 iki 27 ng/ml.
Padidėjusi prolaktino koncentracija (hiperprolaktinemija) gali sutrikdyti kiaušidžių ar sėklidžių funkciją, todėl kartu su kitais tyrimais prolaktinas tiriamas dėl nevaisingumo, lytinio potraukio pasikeitimo, su nėštumu ar gimdymu nesusijusios pieno gamybos, erekcijos disfunkcijos, nereguliarių menstruacijų ciklų, kaulų mineralinio tankio sumažėjimo. Hipofizės adenomos atveju prolaktinas tiriamas siekiant stebėti naviko augimo progresą ir jo atsaką į gydymą.
Skydliaukę stimuliuojantis hormonas (TSH)
Skydliaukę stimuliuojantis hormonas (TSH) yra hipofizės gaminamas hormonas, kurio pagrindinė funkcija yra stimuliuoti, reguliuoti skydliaukės veiklą. Skydliaukės disbalansas gali paveikti menstruacinį ciklą ir ovuliaciją. Hipotirozė (skydliaukės nepakankamumas) ir hipertiroidizmas (skydliaukės hiperaktyvumas) sutrikdo hormonų pusiausvyrą, o tai gali neigiamai paveikti vaisingumą.
Optimalus vaisingų moterų TSH lygis - nuo 0,4 iki 4,0 mIU/l.
Hormonų tyrimų svarba ir diagnostika
Hormonų tyrimai moterims dažnai apima tokių hormonų kaip estrogenas, progesteronas, FSH, LH, prolaktinas, o tam tikrais atvejais - ir testosterono ar antimiulerinio hormono (AMH) - koncentracijos įvertinimą. Atsižvelgiant į tyrimų apimtį ir pasirinktą paketą, kaina gali skirtis. Hormonų tyrimai vyrams dažniausiai apima testosterono, SHBG (lytinius hormonus surišančio globulino), FSH, LH ir kai kuriais atvejais - prolaktino tyrimus. Paprastai atliekamas hormonų kraujo tyrimas, rečiau - šlapimo ar seilių. Tinkamas pasiruošimas garantuoja tikslesnius rezultatus ir padeda išvengti klaidingų išvadų.
Dauguma hormoninių tyrimų atliekami ryte, nevalgius. Moterų hormonų tyrimai dažnai derinami su mėnesinių ciklo fazėmis (pvz., 3, 14 ar 21 ciklo dieną).
Pagrindiniai požymiai, rodantys galimus hormonų pusiausvyros sutrikimus: lėtinis nuovargis, lytinio potraukio sumažėjimas, svorio pokyčiai, nerimas, nemiga, nevaisingumas, odos ir plaukų pokyčiai.
Prolaktino tyrimo ypatumai
Tyrimas atliekamas siekiant įvertinti, ar prolaktino kiekis nėra padidėjęs (ar rečiau sumažėjęs). Prolaktino tyrimas reikalingas hipofizės naviko vadinamo prolaktinoma diagnostikai, o diagnozavus prolaktinomą - ligos gydymo stebėsenai, įvertinti, ar taikomas gydymas yra veiksmingas. Tyrimas taip pat reikalingas vyrų ir moterų nevaisingumo priežasčiai išsiaiškinti. Tyrimas atliekamas, kai yra padidėjusio prolaktino kiekio simptomų, tokių kaip galaktorėja ir (arba) regėjimo sutrikimai (neryškus matymas), nepaaiškinami galvos skausmai.
Nustačius hiperprolaktinemiją, tolesnė paciento gydymo ir priežiūros taktika priklauso nuo šią būklę sukėlusios priežasties. Paprastai prolaktinomos gydymas pradedamas nuo medikamentų, o jei gydymas jais neefektyvus arba pacientas netoleruoja vaistų, skiriamas chirurginis gydymas - šalinama adenoma. Kartais gali būti kombinuojamas medikamentinis ir chirurginis gydymas. Retai gali būti taikomas spindulinis prolaktinomos gydymas.
Medikamentinis gydymas: šiuo metu dėl bet kokių priežasčių išsivysčiusi simptominė hiperprolaktinemija yra gydoma skiriant peroralinius dopamino agonistus - kabergoliną, bromokriptiną, kvinagolidą.
Kaip optimizuoti moteriškų hormonų sveikatą gyvybingumui ir ilgaamžiškumui | Dr. Sara Gottfried
Hormonų disbalanso priežastys ir pasekmės
Per didelis ar per mažas kiekis tam tikro hormono mūsų organizme gali būti kepenų funkcijos sutrikimo, nutukimo, streso ir kitų ligų priežastimi. Žmogaus organizme tam tikras specifines funkcijas atlieka daugiau nei 50 hormonų, todėl sutrikus vieno jų veiklai gydymas gali būti visiškai kitoks, nei sutrikus kito.
Padidėjęs prolaktino kiekis, vadinamas hiperprolaktinemija, gali sukelti įvairių simptomų, kurie priklauso nuo lyties ir būklės sudėtingumo. Hiperprolaktinemija moterims nustatoma 3 kartus dažniau negu vyrams. Paprastai ši patologija diagnozuojama 25-34 metų pacientų grupėje, tačiau retais atvejais gali išsivystyti vaikams ir paaugliams.
Hiperprolaktinemijos priežastys
- Fiziologinės priežastys (normalios būklės): Nėštumas ir žindymas, stresas (tiek fizinis, tiek emocinis), miego fazė, valgymas, krūtų stimuliacija.
- Patologinės ir farmakologinės priežastės: Prolaktinoma (gerybinis hipofizės auglys), hipotalamo ligos, hipofizės kojytės suspaudimas, pirminė hipotirozė, lėtinis inkstų nepakankamumas, kepenų cirozė, policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), vaistai (antipsichotikai, antidepresantai, vaistai nuo pykinimo, kai kurie vaistai nuo padidėjusio kraujospūdžio, estrogenai, opioidai).
Jei nenustatoma nei viena iš aukščiau minėtų priežasčių, diagnozuojama idiopatinė hiperprolaktinemija (reiškianti, kad priežastis nežinoma).
Hiperprolaktinemijos simptomai
- Moterims: Menstruacijų sutrikimai (nuo nereguliarių ciklų iki amenorėjos), nevaisingumas, galaktorėja (nenormalus pieno išsiskyrimas iš krūtų), libido sumažėjimas, krūtų jautrumas, kaulų tankio sumažėjimas.
- Vyrams: Sumažėjęs libido, erekcijos sutrikimai, ginekomastija (krūtų audinio padidėjimas), nevaisingumas, sumažėjęs plaukuotumas.
- Bendrieji simptomai: Galvos skausmai, regėjimo sutrikimai, nuovargis, depresija, hirsutizmas (per didelis kūno ir veido plaukuotumas).
Prolaktinomai patvirtinti/atmesti gali būti reikalingas galvos magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas.
Hormonų tyrimai nevaisingumo diagnostikoje
Nevaisingumas yra skaudi problema, su kuria susiduria apie 10-15% šeimų. Hormonų tyrimai yra esminė nevaisingumo diagnostikos dalis, padedanti nustatyti jo priežastis ir parinkti tinkamiausią gydymo metodą.
Kai kurie hormonų tyrimų rezultatai gali būti klaidingi dėl įvairių veiksnių, įskaitant makroprolaktino buvimą kraujyje. Makroprolaktinas - tai prolaktino molekulė, susijungusi su imunoglobulinu G (IgG), kuri dėl savo didelio dydžio iš kraujo išsiskiria lėčiau nei monomerinis prolaktinas, tačiau turi mažesnį biologinį aktyvumą. Makroprolaktinas paprastai nesukelia hiperprolaktinemijai būdingų klinikinių simptomų, nors laboratoriniai tyrimai gali rodyti padidėjusią prolaktino koncentraciją. Makroprolaktino nustatymas yra svarbus hiperprolaktinemijos diferencinei diagnostikai.
Dopamino agonistai (DA) sėkmingai gydo hiperprolaktineminį hipogonadizmą be hipofizės nepakankamumo rizikos, todėl sėkmingai įveikiamas nevaisingumas. DA terapija yra efektyvi ne tik pacientams, kuriems nustatyta mikroadenoma, bet ir daugelis pacientų, sergančių makroadenomomis - sumažina jų dydį.
