Antoni Gaudí: Gyvenimo kelias ir architektūrinis palikimas
Antoni Gaudí: Gyvenimo kelias ir architektūrinis palikimas
Antoni Gaudí (g. 1852 m. birželio 25 d. Reuse, mirė 1926 m. birželio 10 d. Barselonoje) - tai ne tik katalonų architektas, bet ir viena ryškiausių modernizmo figūrų, kurio darbai neša neištrinamą pėdsaką Barselonos miesto ir viso pasaulio architektūroje. Jo kūryba, pasižyminti išskirtiniu originalumu ir asmeniškumu, peržengia bet kokius tradicinius rėmus, o daugelis jo statinių pasižymi organiška išvaizda, tarsi įkvėpta pačios gamtos.
Gimimas, vaikystė ir studijų metai
Antoni Gaudí gimė 1852 m. birželio 25 d. Reuso mieste, Katalonijoje, darbininkų klasės šeimoje. Iki tol gyveno Reuse, greta Taragonos. Šiame gyvenimo etape, pasakoja kunigas A. Puigas, A. Gaudi sugėrė ramaus provincijos miestelio emocijas, pievų ir sodų spalvas, dvasines tradicijas ir kitus potyrius. Visa tai galima atpažinti vėlesnėje A. Gaudi kūryboje. Tėvas buvo kalvis, dirbantis katilus, tad padėdamas jam A. Gaudi išsiugdė gebėjimą pajusti erdvę ir apimtį. Nuo mažų dienų A. Gaudi traukė gamta, kuri buvo mokytoja, slepianti didingą paslaptį, nes „yra Dievo kūrybos vaisius“. „Originalumas slypi grįžime prie savo šaknų“, - teigė A. Antonio gimė kažkaip dramatiškai. Gaudí šeimoje jis turėjo būti penktas vaikas, bet kol motina jo laukėsi, mirė du kiti - penkiametė duktė ir dvimetis sūnus. Ašaromis sulaistytas nėštumas buvo sunkus, gimdymas - dar sunkesnis. Todėl Antonio pakrikštytas vos nukirpus bambagyslę: tėvai nesitikėjo, kad jis išgyvens, ir norėjo išgelbėti bent kūdikio sielą. Vaikas išgyveno, bet buvo tikras ligų maišas. Gydytojai nelabai suprato, kas jam yra, todėl visas Antonio negalias vadino reumatu. Ligi šiol spėliojama, kurioje Katalonijos vietoje Gaudí gimė - Riudomse ar Reuse.
A. Gaudi iškilimas sutapo su dideliais pokyčiais Barselonoje. Miestas vystėsi sparčiai, tad gabūs architektai buvo labai paklausūs. Vis dėlto jis nutarė pasimokyti ir išvyko į Barseloną. Studijuodamas dirbo braižytoju, būtent dėl to galimai nukentėjo jo rezultatai aukštojoje mokykloje - buvo vidutiniški. Pasakojama, kad, jam baigus architektūros studijas, fakulteto rektorius tarstelėjo, kad laikas parodys, ar įteikė diplomą bepročiui, ar genijui. Tačiau puikūs projektai ir originalūs piešiniai suteikė užuominą, kad A. Gaudi viduje slypi genijus. 1878 m. baigė Barselonos aukštąją architektūros mokyklą.
Kūrybos įkvėpimas ir unikalus stilius
Jo kūrybą įkvėpė gamta, tad A. Gaudi kurtoje bažnyčioje stogą palaiko kolonos, primenančios medžius. Pamatysite, kad dauguma Gaudi statinių yra organiškos išvaizdos. Pavyzdžiui, pažvelgę į Casa Batlló fasadą pamatysite, kad balkonai primena kaukoles, o langų atramos - kaulus. Gaudi daugelį savo pastatų puošė spalvotomis plytelėmis, išdėliotomis mozaikos raštais. Tai suteikia jo pastatams dar vieną svarbų aspektą, kurio architektai dažnai nepastebi, - spalvų naudojimą.
Apie 1890 m. kūryboje susiformavo savitas (vėliau vadintas Gaudí) stilius - moderno organiškoji atmaina. Būdinga pastatų netaisyklingi planai, plastiškos, aptakios formos, parabolinės arkos, pakrypusios atramos, mozaikos dekoras. Remiantis gandais, Casa Mila galėjo įkvėpti George'ą Lucasą, kuriant Dartho Vaderio veikėją iš „Žvaigždžių karų“ sagos.
Žymiausi kūriniai ir UNESCO pasaulio paveldas
"Sagrada Familia" yra milžiniška bazilika, bene didžiausias Gaudžio kūrinys, ir yra lankomiausias Barselonos objektas. Guelio parkas yra stebuklingas parkas su nuostabiomis Gaudžio sukurtomis skulptūromis ir plytelėmis. "La Pedrera" (1905 m.), dar žinoma kaip "Casa Mila", yra dar vienas Gaudi šedevras, kurį rasite adresu Passeig de Gracia Nr. 92, ties sankryža su Carrer Provenca. "La Pedrera" yra atvira visuomenei, todėl lankytojai gali apžiūrėti jos kambarius ir stogo teritoriją. Į Casa Batlló galima įsigyti 8 skirtingų tipų įėjimo bilietus. Įėjimo kaina priklauso tik nuo pasirinkto įėjimo bilieto tipo. Įėjimo į Casa Batllo bilietų kainos skiriasi priklausomai nuo kelių veiksnių, pavyzdžiui, nuo dienos laiko arba nuo to, ar norite patekti į išskirtines zonas.
Net septyni Gaudí kurti objektai yra įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą. Tarp jų:
- Güell parkas (jame yra ir Gaudi namai-muziejus)
- Güell rūmai
- Casa Mila (pastatas)
- Casa Vicens (pastatas)
- Gaudi sukurtas Šv. Šeimynos katedros fasadas
- Casa Batlló
- Kolonijos kripta Güell parke
Šv. Šeimos bazilika (Sagrada Familia) - gyvenimo darbas
Didžiąją dalį jo kūrybos užėmė Šv. Šeimos bazilikos Barselonoje statyba, kuri iki šiol nėra užbaigta. Pirmas Šventosios Šeimos šventovės akmuo Barselonoje buvo padėtas prieš 130 metų. 2010 metais pastatą pašventino popiežius Benediktas XVI ir jis tapo bazilika. Barselonos miesto taryba nusprendė, kad Šv. Šeimos bazilika, kuri statoma jau 139 metus, bus baigta 2026-aisiais, minint A. Gaudí mirties šimtmetį. Anot bažnyčios vyriausiojo architekto Jordi Fauli, yra suplanuota pastatyti šešis centrinius bokštus, iš jų aukščiausias bus Jėzaus Kristaus (172,5 m).
Genijaus Antoni Gaudí suprojektuotos žymiausios Barselonos bažnyčios statybos trunka kone pusantro amžiaus. Architektai, pildantys karštai Dievu tikėjusio A. Gaudí šedevro viziją, žada užbaigti statybas per ateinantį dešimtmetį. Dabar prie projekto dirba apie 30 architektų. Daugelis jų - vietiniai katalonai. 200 darbininkų vykdo architektų nurodymus už Barselonos miesto įsikūrusioje milžiniškoje dirbtuvėje, pramintoje „Galera“.
A. Gaudí Šventosios Šeimos bazilikos projektui paskyrė savo gyvenimą - jam atidavė net 43 metus. Į gyvenimo pabaigą ši katedra tapo vienintele jo gyvenimo aistra, ji apsėdo A. Gaudí protą kaip tikra obsesija. A. Gaudí žinojo, kad šventovė nebus užbaigta jam gyvam esant. Todėl jis paliko daug brėžinių ir modelių. Architektas labai norėjo, kad Kristaus gimimo fasadas būtų sukurtas pirmiausia, nes žinojo, kad tai būtų tikras įkvėpimo šaltinis. Karštai tikintis Dievo architektu pramintas A. Gaudí troško, kad Šventosios Šeimos bazilika būtų statoma vien tik iš žmonių aukojamų lėšų.
Pagrindinis metų įvykis vyko 2023 m. lapkričio 12 d. kai Šv. Šeimos bazilika iškilmingai atidengė keturis Evangelistų bokštus, kurie vėliau buvo įžiebti. Būdami centrinės bokštų grupės dalimi, keturi Evangelistų bokštai supa Jėzaus Kristaus bokštą ir yra treti pagal aukštį bažnyčioje - jų aukštis siekia 135 metrus. Kartu su Šv. 2025 m. lapkričio 3-iąją - tą pačią dieną, kai 1883 m. Antonio Gaudí tapo už bažnyčią atsakingu architektu, - ant aukščiausio Barselonos Šventosios Šeimos bazilikos (Sagrada Familia) Jėzaus bokšto buvo uždėtas 24 tonas sveriantis kryžiaus, paskutinio elemento dabartiniame statybų etape, pagrindas. Centrinio Jėzaus bokšto kryžius yra 17 metrų aukščio ir prilygsta bent penkių aukštų namui. Galima pridurti, kad darbui šiame aukštyje buvo sukonstruotas specialus kranas, siekiantis 200 metrų aukštį. Centrinį Jėzaus bokštą, sieksiantį 172,5 metro, ketinama užbaigti iki 2026 m. birželio 10-osios, kai bus minimas garbingojo Dievo tarno - tai titulas, liudijantis apie pažangą beatifikacijos byloje, - A. Ši sukaktis bus svarbus momentas visai Barselonos arkivyskupijai, miestui ir Katalonijai.
Mirtis ir palikimas
A. Gaudí mirė 1926 m. birželio 10 d. dėl per avariją patirtų sužalojimų. Jis buvo partrenktas tramvajaus, eidamas link Šv. Šeimynos bažnyčios. Deja, žymus ir talentingas architektas savo didingiausio darbo vaisių taip ir nespėjo nuraškyti - jį, einantį namo partrenkė tramvajus 1926 metais ir kadangi meistras buvo vargingai apsirengęs, neturėjo su savimi dokumentų, buvo palaikytas elgeta ir jam nebuvo laiku suteikta pagalba. Po kelių dienų architekto gyvybė užgeso ligoninėje. Pakeliui į ligoninę niekas neįtarė, kad netekęs sąmonės, be dokumentų, apleistos išvaizdos senolis - garsusis A. Anot „Casa Batllo“, vėliau jį atpažino šios bažnyčios kunigas. Būtent šios bažnyčios kriptoje A. Gaudí buvo palaidotas.
2025 m. balandžio 14 dienos žinia apie didelį postūmį žymiojo katalonų architekto A. Gaudi (1852-1926) beatifikacijos byloje - popiežiaus Pranciškaus patvirtintu dekretu pripažintos jo žmogiškos ir krikščioniškos dorybės - suteikė daug džiaugsmo Barselonos arkivyskupijai ir plačiam „Dievo architekto“ gerbėjų ratui, ypač tiems, kurie dalijasi tuo pačiu tikėjimu, kaip ir jis, nuo šiol pagerbiamas garbingojo Dievo tarno titulu. Barselonos arkivyskupija, užbaigusi A. Gaudí beatifikacijos bylos tyrimo fazę pačioje vyskupijoje, 2023 m. pabaigoje bylą perdavė Šventojo Sosto Šventųjų skelbimo dikasterijai, kuri tęsia tyrimą. „Gauti žinią apie tai, kad A. Gaudí pripažintas garbinguoju, buvo labai džiugu“, - sakė Barselonos arkivyskupas Juanas Jose Omella. Pasak jo, A. Gaudí architektūros vertė jau pripažinta ir, galima papildyti, įtraukta į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą. O garbingojo titulas reiškia, komentavo, ispanų kardinolas, jog A. Gaudí taip pat buvo geras žmogus, geras krikščionis. Žvelgdami į jo biografiją matome, kad jis gimė krikščioniškoje šeimoje, kurioje gavo krikščionišką tikėjimą, jį nuoširdžiai priėmė, suvokė, gilino ir juo gyveno. Šiuo požiūriu jo žinomiausias architektūrinis darbas - Sagrada Familia (Šv. Šeimos) bažnyčia - yra jo tikėjimo išraiška, jo būdas pašlovinti Dievą. Pasak Barselonos arkivyskupo, A. Gaudí gyvenime taip pat atsiskleidžia šventumo realizmas. Architekto gyvenime netrūko įvairių sunkumų ir daugybės kliūčių, kurias jis stengėsi priimti bei spęsti mylėdamas Dievą ir artimą. O tai ir yra šventumas, kuriam esame pašaukti kiekvienas iš mūsų. A. Gaudí žmogiškųjų ir krikščioniškųjų dorybių pripažinimas taip pat reiškia, kad jis yra pavyzdys, kaip siekti šventumo kasdieniame gyvenime, visada atsimenant Šventojo Rašto mokymą - jei galime būti šventi, tai tik todėl, kad Dievas yra šventas, tik todėl, kad esame stiprinami jo malonės ir gauname jo atleidimą. „Vadovaukimės šventųjų pavyzdžiu, A. Gaudí pavyzdžiu“, - sakė kardinolas Juanas Jose Omella.
A. Gaudí buvo visiškai atsidavęs dviem dalykams - Dievui ir architektūrai. Šv. Šeimos bazilikos „Sagrada Família“ statytojai žada užbaigti centrinio šventovės bokšto statybą iki 2026 m. birželio, kai bus minimos jos architekto garbingojo Dievo tarno Antonio Gaudi mirties šimtosios metinės. Naujasis šventovės „Jėzaus bokštas“ pasieks 172,50 metrų aukštį tapdamas aukščiausiu bokštu ne tik Barselonoje, bet visame pasaulyje. Ruošiantis A. Gaudí mirties šimtmečio jubiliejui Barselonos arkivyskupas Juanas Jose Omella aukojo Mišias už A. Gaudí, žuvusį nelaimingo atsitikimo metu 1926 metų birželio 10-ąją.
