Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, tačiau kartu ir metas, kai organizmas patiria daugybę pokyčių, galinčių sukelti įvairius sveikatos sutrikimus, tarp jų ir skausmus. Nėščiųjų neakušerinės skausmo priežastys yra labai įvai­rios. Netinkamai gydomas skausmas gali sukelti negalią, pa­bloginti nėščiosios savijautą, neigiamai veikti nėštumo eigą. Kaip ir bet kuriais kitais atvejais, nėščiosioms dėl įvairių priežasčių pasireiškiantį skausmą reikia adekvačiai malšin­ti. Vis dėlto skiriant skausmą malšinančius vaistus ar prie­mones, reikia nepamiršti, kad jie turi būti saugūs ne tik mo­tinai, bet ir vaisiui [1, 2]. Šiame straipsnyje trumpai aptariamos dažniausios nėš­čiųjų skausmo priežastys, rekomenduojami įvairios etiolo­gijos skausmo malšinimo būdai.

Trumpai apie skausmą nėštumo metu

Įvairūs fiziologiniai ir anatominiai organizmo pokyčiai nėštumo metu gali sukelti skausmą ir negalią. Taip pat dar iki nėštumo nėščioms moterims gali sustiprėti dėl įvairių ūminių ir lėtinių patologijų pasireiškęs skausmas. Tuomet prireikia intensyvinti gydymą, keisti pačią gydymo taktiką. Kalbant apie skausmo malšinimą nėštumo metu, priimta jį klasifikuoti pagal pažeidžiamas organizmo sistemas: skeleto raumenų skausmas, sąnarių skausmas, neuropatinis skaus­mas ir dubens bei pilvo skausmas. Juos šiame straipsnyje aptarsime detaliau. Žinoma, yra ir retesnių skausminių sin­dromų, tačiau šiame straipsnyje jie nebus aptariami.

Skeleto ir raumenų bei sąnarių skausmas

Dauguma moterų, besilaukiančių kūdikio, susiduria su nugaros skausmais. Pusė nėščių moterų skundžiasi nugaros skausmais, kurie dažniausiai lokalizuojasi kryžmens, juosmens, kaklo ar krūtinės ląstos srityse. Nors šie skausmai dažnai laikomi normaliu nėštumo reiškiniu ir turėtų praeiti po gimdymo, kartais jie gali būti tokie stiprūs, kad sutrikdo įprastą gyvenimo ritmą, blogina savijautą, miego kokybę ir didina nuovargį.

Apatinės nugaros dalies skausmas

Apie pusę visų nėščiųjų vargina apatinės nugaros dalies skausmas. Akušeriai ginekologai dažniausiai laiko jį normaliu nėštumo metu pasireiškiančiu reiškiniu [3]. Apatinės nugaros dalies skausmas dažniau išsivysto toms moterims, kurios sunkiai dirba, jautė nugaros skausmus dar iki nėštumo, taip pat patyrė apatinės nugaros dalies skausmą ankstesnių nėštumų metu. Skausmo sindromai nėštumo metu dažniausiai paveikia pilvo ir dubens, skeleto ir raumenų sistemas, todėl toliau aptarsime dažniausias patologijas juosmens srityje ir efektyvius įro­dymais pagrįstus gydymo metodus.

Etiologija

Nėštumo metu vyksta tam tikri mechaniniai poky­čiai - plečiasi gimda, juosmeninėje stuburo dalyje at­siranda lordozių ir pan. Didėjant svoriui ir raiščių lais­vumui, moters kūnas nebeišlaiko neutralios anatominės padėties. Dėl šios priežasties didėjantys gravitaciniai ir mechaniniai krūviai perkeliami ant stuburo juosmeninės dalies diskų, išsivysto stuburo raumenų deformacijų. Įdo­mu tai, kad, palyginti su bendrąja populiacija, išvaržos stuburo juosmeninėje dalyje nėščiosioms susiformuoja retai (1 iš 10 tūkst. atvejų) [4]. Dėl didėjančios gimdos kai kurioms nėščiosioms išsi­vysto nervų suspaudimas ir radikulito simptomai. Stuburo skausmas gali išsivystyti dėl sumažėjusio raiščių gebėjimo išlaikyti normalioje anatominėje padėtyje kryžmens ir klubų sąnarius. Manoma, kad pagrindinį vaidmenį šiuo atveju at­lieka relaksinas - geltonkūnio išskiriamas hormonas, geban­tis minkštinti kolageną ir atpalaiduoti dubens raiščius [5].

Dažną besilaukiančią moterį kankina nugaros skausmai. Pasak ginekologų, nugaros skausmai nėštumo metu neatsiranda šiaip sau. Juos moteris paprastai pajunta apie 20-24 nėštumo savaitę. Tuo metu labai sparčiai pradeda augti vaisius, padidėjusi gimda užpildo dubenį, pradeda spausti šlapimtakius, ypač dešinįjį, taip pat kitus vidaus organus, pasikeičia svorio centras. Visa tai - anatominiai organizmo pokyčiai. Be abejo, nereikėtų pamiršti ir fiziologinių, t.y. hormonų gamybos persitvarkymo: padidėja progesterono bei estrogeno kiekis, pradedamas gaminti hormonas relaksinas. Pastarasis suminkština raiščius, jungiančius sąnarius, raumenis. Nėštumo metu pasikeičia atramos judamasis aparatas. Dubuo: suminkštėja dubens kaulų jungtys ir raiščiai. Gaktikaulio šakos platėja į šonus apie 0,5-0,6 cm. Toks minkštėjimas didina kryžmeninio klubo sąnario paslankumą, todėl gali pradėti skaudėti dubens kaulus, gaktikaulį. Krūtinės ląsta: nėštumo pabaigoje paplatėja krūtinės ląsta, kyla šonkaulių kaulai, nuo stuburo tolsta apatinis krūtinkaulio galas. Kinta nėščiosios eisena - stuburas išsitiesia, pečiai ir galva atsilošia atgal, nugara išsilenkia. Stuburas: jis gauna dideles apkrovas, kurias lemia auganti gimda, hormonai ir, žinoma, padidėjęs svoris. Raumenys nespėja adaptuotis „naujomis sąlygomis“. Be to, nėščios moterys mažiau juda, daugiau gulinėja. Dėl to mažėja raumenų jėga, ištvermė ir pablogėja koordinacija. Sutrinka raumenų funkcija stabilizuoti sąnarius ir stuburą. Pakinta nėščiosios laikysena, kūno svorio centras, anksčiau buvęs vidurinėje linijoje 2 cm žemiau pirmojo kryžmens slankstelio, pasisuka pirmyn, ir dėl to nėščia moteris, norėdama išlaikyti pusiausvyrą, priversta šiek tiek atsilošti. Dėl to didėja juosmens lordozė, o dubuo pasisuka pirmyn. Tokioje padėtyje nugaros ir pilvo raumenims tenka didesnis krūvis, jis neigiamai veikia slankstelius, tarpslankstelinius diskus ir sąnarius. Kadangi pasikeičia laikysena ir dirginami tarpslanksteliniai diskai, natūralu, kad gali prasidėti nugaros skausmai. Nugaros skausmai gali prasidėti jau pirmuoju nėštumo trimestru, tačiau paprastai pasireiškia 5-8 nėštumo mėnesį. Daugeliui moterų skausmai pranyksta tuoj po gimdymo, tačiau kai kurioms jis užsitęsia keliolika savaičių po gimdymo.

Skausmo vertinimas

Apatinės nugaros dalies skausmas gali būti vertinamas pagal įrašus ligos istorijoje ir fizinį ištyrimą, kuris gydyto­jams padeda paneigti kitas apatinės nugaros diskomforto priežastis, pavyzdžiui, pielonefritą ar inkstų akmenis. Nėš­tumo metu apatinės nugaros dalies skausmas dažniausiai yra susijęs su raumenų ir raiščių pakitimais.

Jei moteriai skausmas sustiprėja vertikalioje padėtyje (dėl gravitacinio krūvio), o sumažėja gulimojoje, yra skausmo ira­diacija į apatines galūnes, galima įtarti stuburo juosmeninės dalies išvaržą ir juosmeninių nervų šaknelių suspaudimą. Tei­giamas tiesių kojų testas, kai pasikartoja nugaros skausmas su radikulito simptomais ir / ar vienpusis giliųjų sausgyslių refleksų nebuvimas, rodo stuburo tarpslankstelinę išvaržą.

Visais atvejais turėtų būti atliekamas kruopštus kryž­mens ir klubų sąnarių ištyrimas. Jei nustatomas aiškiai lo­kalizuotas vienpusis apatinės nugaros dalies skausmas, grei­čiausiai jį sukelia vidurinio stuburo raiščio laisvumas kiek aukštesnėje stuburo dalyje.

Nustačius motorikos ir jutimų sutrikimus arba cauda equina sindromą, būtina atlikti rentgenogramą ar magneti­nio rezonanso tomografiją. Kitais atvejais dėl galimo neigia­mo poveikio vaisiui rutiniškai šie tyrimai neatliekami [4].

Gydymas

Dauguma gydymo strategijų yra orientuotos į prevenci­nes priemones nėščioms ir planuojančioms pastoti moterims. Įrodyta, kad profilaktinio švietimo ir raumenų / organizmo stiprinimo programos ankstyvuoju nėštumo periodu gali pa­dėti išvengti nugaros skausmo [6], o moterys, kurių fizinė forma prieš nėštumą buvo gera, pastojusios kur kas rečiau patiria nugaros skausmą arba jis yra ne toks intensyvus [7].

Laikysenos reguliavimas ir kineziterapija

Esant apatinės nugaros dalies skausmui, pirmiausia pasi­renkami konservatyvieji skausmovaldymo metodai. Rei­kėtų pradėti nuo nėščiųjų švietimo, jų kasdienės veiklos koregavimo. Kalbantis su nėščiosiomis, reikėtų suteikti infor­macijos apie ergonomikos svarbą darbe, kasdienėje veikloje, apie tai, kokia svarbi yra tinkama laikysena. Nėščios moterys mokomos tinkamai stovėti, vaikščioti, susilenkti nesukeliant įtampos stuburui. Tinkama laikysena padeda reikšmingai su­mažinti apatinės nugaros dalies skausmą.

Ūmaus skausmo ar raumenų spazmams malšinti reko­menduojama koreguoti įprastą veiklą dieną, daryti poilsio pertraukėles. Šių pertraukėlių metu abi kojas reikėtų laiky­ti pakeltas, nes taip sumažinama juosmeninės stuburo da­lies lordozė. Įrodymais patvirtinta, kad tokie veiklos ir lai­kysenos pakeitimai padeda sumažinti apatinės nugaros da­lies skausmą [5].

Jei išvardytų priemonių nepakanka geram efektui pa­siekti, gali būti taikomos kineziterapinės priemonės, t. y. tempimo pratimai bei pratimai, padedantys reguliuoti kūno padėtį, stiprinti nugaros raumenis. Tyrimų duomenimis, efektyviausiai apatinės nugaros dalies skausmą padeda su­mažinti dubens pasvirimo / lenkimo, kelių prisitraukimo, tiesių kojų kėlimo, atsilenkimo, šoninio tiesių kojų pakėli­mo ir Kegelio pratimai [6, 8].

Mankštos yra geriausia prevencija nugaros skausmams nėštumo metu. Rekomenduojama sportuoti prižiūrint specialistui. Fizinė programa gali būti įvairi: pratimai treniruoklių salėje, nėščiųjų joga, kalanetika, pilatesas, plaukiojimas, mankšta baseine. Pagrindinis pratimų tikslas - koreguoti nėštumo metu besiformuojančią netaisyklingą laikyseną, atpalaiduoti spazmuotus, stiprinti silpstančius raumenis. Stiprinti reikėtų šiuos raumenis: supančius mentes, pilvo sienos, tiesiančius šlaunis, keturgalvius ir priekinius blauzdos. Tempti reikėtų šiuos raumenis: keliančius mentes, nugaros, krūtinės, užpakalinės šlaunies ir blauzdos bei šlaunis pritraukiančius ir lenkiančius raumenis. Į nėščiųjų sveikatingumo programą būtina įtraukti pratimus, stiprinančius dubens dugno raumenis. Šie raumenys nėštumo metu patiria ypač didelį apkrovimą ir gali turėti įtakos ne tik nugaros skausmams, bet ir šlapimo nelaikymui.

Tinkami batai taip pat yra svarbūs. Rekomenduojama rinktis patogius batus, jei trūksta komforto - naudoti įdėklus. Ortopediniai vidpadžiai tolygiai paskirsto krūvį pėdoms ir apsaugo aukščiau esančius sąnarius. Ir, žinoma, profilaktiškai atlikti pėdų mankštą. Batai turėtų nespausti kojos pirštų (aukštakulniai - antipavyzdys, ko tikrai nereikia nėštukei) ir būti patogūs ties vidiniu pado skliautu. Miego metu nėščia moteris turi stengtis „nukrauti“ nugarą (sumažinti įtampą joje, visiškai atpalaiduoti), galbūt tam prireiks papildomų pagalvėlių. Galvos pagalvė turėtų būti tokio aukščio, koks yra peties svertas. Kai moteris guli ant šono, galva turėtų būti neutralioje padėtyje, o ne užlaužta į viršų ar nukarusi žemyn. Čiužinys neturėtų būti per minkštas, kad moteris neįkristų kaip į pūkų krūvą.

Pilvo diržai, korsetai: toms moterims, kurių silpni pilvo sienos raumenys ar kurios neturi galimybių sportuoti, patariama nešioti specialius diržus, korsetus. Ypač krūvio metu, einant apsipirkti, tvarkantis namie ir pan. Jų nešiojimas padeda pilvo sienos raumenims išlaikyti gimdos svorį.

Kiti galimi nemedikamentiniai gydymo būdai

Kiti galimi nefarmakologiniai nėščiųjų nugaros skaus­mo gydymo būdai yra akupunktūra, manualinė terapija, vandens terapija, transkutaninė nervų stimuliacija, stabili­zavimas diržais, joga ir kt.

Akupunktūra nėščiosioms paprastai laikoma saugia [9, 10]. Manoma, kad šis gydymo metodas skatina endogeninių opioi­dų išsiskyrimą ir tokiu būdu malšina skausmą [9]. Nors jokių nepageidaujamų akupunktūros poveikių nėščiosioms nėra nu­statyta [5, 6], rekomenduojama vengti akupunktūrinių taškų, galinčių skatinti gimdos kaklelio ir gimdos susitraukius [9, 10]. Tyrimų duomenimis, mažinant apatinės nugaros dalies skausmą, akupunktūra yra efektyvesnė už kineziterapiją [9].

Manualinė terapija taip pat padeda įveikti ar sumažin­ti skausmą. Ypač geras efektas stebimas tuomet, kai mo­teris jaučia ne tik skausmą apatinėje nugaros dalyje, bet ir surakinimą [9, 11]. Efektyvūs ir įvairūs pratimai vandeny­je [5, 6, 12]. Dėl perodinės elektrinės nervų stimuliacijos saugumo nėščiosioms šiuo metu nėra bendros nuomonės, todėl šis skausmo malšinimo būdas daugelyje gydymo įstaigų nėra taikomas [13].

Sąnarių skausmas

Nėštumo metu pasireiškiantį sąnarių skausmą gali sukel­ti iki nėštumo buvusios sąnarių patologijos arba išsivystyti koregavimo. Šiuo metu ši tema nėra detaliai aptariama, tačiau svarbu paminėti, kad hormonų poveikis sąnarių raišt­iams gali sukelti didesnį sąnarių paslankumą ir skausmą.

Neuralgija nėštumo metu

Neuralgija - tai nervo skausmas, sukeltas nervų pažeidimo ar sudirginimo. Šios ligos metu pacientas patiria skausmo priepuolius, kurie gali būti įvairaus intensyvumo ir trukmės. Neuralgija yra nervų sistemos sutrikimas, dažnai lydimas stipraus ir staigaus skausmo. Sergant neuragija, nervų pluoštai pažeidžiami arba sudirginami, dėl ko kyla skausmo priepuoliai. Skausmas gali būti jaučiamas įvairiose kūno vietose, priklausomai nuo to, kuris nervas yra pažeistas. Skausmo priepuoliai gali būti trumpalaikiai, trunkantys vos kelias sekundes, bet kartais jie gali tęstis ilgiau, net keletą valandų. Negydant neuralgijos, skausmo priepuoliai gali tapti intensyvesni ir dažnesni. Ilgainiui gali atsirasti lėtinis skausmas, kuris labai apsunkina kasdienį gyvenimą ir sumažina gyvenimo kokybę. Be to, ilgalaikis skausmas gali sukelti depresiją, miego sutrikimus ir kitus psichologinius bei fizinius negalavimus. Dėl progresuojančios neuralgijos gali atsirasti galvos smegenų sutrikimų. Labai stipriai išreikšta neuralgija pažeidžia ir odos plotus.

Kartais peršalimas gali komplikuotis į neuralgiją, kurios skausmingi priepuoliai pablogina gyvenimo kokybę. Žodis „neuralgija“ yra kilęs iš graikų kalbos (neuron - gysla, algos - skausmas).

Trišakio nervo neuralgija

Trišakio nervo neuralgija (TNN) yra lėtinė skausmo būklė, kurią sukelia trišakio nervo (V galvinio nervo) dirginimas ar pažeidimas. Šis nervas atsakingas už jutimus veido srityje, įskaitant kaktą, skruostus ir žandikaulį. Nors trišakio nervo neuralgija nėra gyvybei pavojinga, ji reikšmingai blogina gyvenimo kokybę dėl nepakeliamo skausmo ir psichologinio poveikio. Tinkamas gydymas, apimantis medikamentus ar chirurgines intervencijas, gali žymiai sumažinti simptomus.

Trišakio nervo neuralgija pasižymi staigiais, intensyviais, į elektros šoką panašiais skausmo priepuoliais, dažniausiai vienoje veido pusėje. Skausmas gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių ir dažnai yra toks stiprus, kad trukdo kasdienei veiklai. Liga dažniau pasitaiko moterims nei vyrams ir paprastai išsivysto po 50 metų, nors gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Trišakio nervas perduoda jutimo impulsus iš veido odos, raumenų ir gleivių į smegenų kamieno sritis.

Pagrindinė priežastis trišakio nervo uždegimui yra nervų ir kraujagyslių konfliktas. Tačiau kitos priežastys, kaip nervų suspaudimas, virusinės infekcijos, trauma, diabetas, neurologiniai sutrikimai, autoimuninės ligos ir toksinų poveikis, taip pat gali sukelti šios ligos simptomus. Rizikos veiksniai: kraujagyslių patologijos įtaka: uždegiminiai procesai veido daubose, sinusitas, smegenų augliai ir kraujagyslių anomalijos gali sukelti trišakio nervo skausmus. Šie veiksniai dažnai sąlygoja nervo dirginimą ir uždegimą, vedančius prie neuralgijos atsiradimo. Uždegiminių procesų reikšmė: įvairūs uždegimo procesai veido srityje, tokie kaip sinusitas, gali tiesiogiai paveikti trišakį nervą ir sukelti jo uždegimą. Šie uždegimai gali kilti dėl virusų, bakterijų ar kitų infekcijų.

Būdingiausias ligos simptomas - trumpalaikis priepuolinis skausmas. Esant neuralgijai, skausmas gali būti įvairaus intensyvumo ir labai varginantis. Dažniausiai jis atsiranda kurioje nors vienoje trišakio nervo šakoje, bet nei jutimas, nei judesiai nesutrinka. Skausmui būdinga tai, kad prasideda ir praeina netikėtai, bet tarp priepuolių būna trumpas periodas be skausmų. Skausmo atakas provokuoja vadinamųjų trigerinių zonų stimuliacija toje pačioje veido pusėje. Trigerinės zonos gali būti bet kur veide, burnoje ar nosyje. Šios zonos paprastai būna kitoje vietoje nei skausmas. Skausmą gali inicijuoti tokie stimulai kaip lengvas prisilietimas ar vibracija. Dėl šios priežasties dauguma kasdienių veiksmų sukelia trigerinės zonos dirginimą ir skausmo priepuolius. Dauguma žmonių priepuolių metu nevalgo ir negeria bijodami išprovokuoti skausmą. Jiems yra didelė rizika dehidratuoti (netekti skysčių), netekti svorio. Neretai pacientai guldomi į ligoninę, kad greičiau būtų galima slopinti skausmą.

Skausmo charakteristikos ir priepuolių ypatumai: trišakio nervo uždegimas, dar žinomas kaip neuralgija, pasižymi intensyviu ir žaibiško pobūdžio skausmu veide. Šis skausmas pasireiškia trijose pagrindinėse skausmo zonose veide. Jie atitinka nervo išsišakojimus ir inerviuojamas sritis.

Skausmo zonų išsidėstymas veide

Nervo šaka	Skausmo zona
Akinis nervas	Vidinis akies kampas, nosis, antakis
Viršutinis žando nervas	Nosies sparneliai, tarpas tarp nosies ir viršutinės lūpos, viršutinė lūpa, burnos gomurys
Apatinis žando nervas	Smakras, apatinio žandikaulio gleivinė

Skausmo priepuoliai gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Neuralgijos trukmė gali siekti dešimtmečius. Fizinis ir neurologinis tyrimas: vertinami veido jutimai, raumenų judesiai, refleksai ir trigerinės zonos. Neurologinės būklės diagnostika: trišakio nervo uždegimo diagnostika prasideda, kai atspindi simptomai. Svarbu išsamus neurologinis tyrimas. Jis gali užimti daug laiko, įskaitant endoskopinį tyrimą. Vaizdiniai metodai, kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir kompiuterinė tomografija (KT), padeda matyti nervo struktūrą. Jie pažvelgia į smegenis ir galvas. Tai suteikia informacijos apie nervo būklę. Nervų srovės tyrimai ir elektromiografija (EMG) taip pat svarbūs. Jie aiškina nervo funkcijas ir pažeidimo pobūdį.

Gydytojas otorinolaringologas doc. dr. teigia, kad dažniausiai diagnozuoti trišakio nervo neuralgiją vienos medicinos srities specialisto konsultacijos nepakanka. Pas gydytoją otorinolaringologą konsultuotis ir ištirti pacientas siunčiamas tada, kai jis nurodo praeityje buvusius veido daubų uždegimo (sinusito) epizodus, ausų uždegimus, neaiškios kilmės skausmus, plintančius į ausį ir kt. Net jeigu šiuo metu pacientas jaučia tik neuralgijos simptomus, neabejojama, kad tiek buvę, tiek esami viršutinio žandinio ančio bei kitų LOR organų lėtiniai uždegimai gali būti tiesiogine neuralgijos priežastimi. Išsamiam paciento ištyrimui svarbus endoskopinis nosies landų, nosiaryklės, gerklaryklės ir gerklų tyrimas.

Kitos neuralgijos formos

Be trišakio nervo neuralgijos, egzistuoja dar keli taip pat dažnai pasitaikantys šios ligos tipai. Tai ir tarpšonkaulinė, didžiojo pakaušio nervo neuralgija bei kitos. Tarpšonkaulinio nervo uždegimas dar kitaip vadinamas tarpšonkauline neuralgija - tai nervuose atsirandantis skausmas. Skausmą dažniausiai sukelia skausmo receptorių dirginimas. Tarpšonkaulinę neuralgiją sukelia krūtinės ar juosmens srities, t. y. krūtinės ląstos, nervų suspaudimas. Tai reta būklė, kad skausmas jaučiamas per visą tarpšonkaulinį nervą. Šie nervai išsidėstę tarp šonkaulių, o bet kokio pobūdžio vieno nervo pakenkimas ar nervo funkcijos netekimas sukelia tarpšonkaulinę neuralgiją. Nervas gali būti suspaustas dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, plyšusio pilvo audinio, pilvo išsipūtimo, randinio audinio formavimosi aplink nervą, perteklinio pilvo raumenų darbo ar stuburo iškrypimo ir kt. Krūtinės ląstos ar šalia esančių sričių chirurginės intervencijos taip pat gali būti viena iš nervo pakenkimo priežasčių. Šie nervai gali būti pažeisti arba jų uždegimas gali išsivystyti dėl įvairių ligų ar būklių ir sukelti tarpšonkaulinę neuralgiją. Skausmas yra aštrus ir spazminio pobūdžio, apimantis krūtinės ląstą. Tarp dažnų tarpšonkaulinės neuralgijos priežasčių paminėtinas nėštumas, krūtinės ląstos ar šonkaulių pakenkimas, krūtinės ląstos ar joje esančių organų chirurginės intervencijos bei infekcijos, pavyzdžiui, juosiančioji pūslelinė. Juosiančioji pūslelinė gali pakenkti krūtinės ląstos bei viršutinės nugaros dalies nervus ir sukelti skausmą. Apskritai, tarpšonkaulinės neuralgijos galima išvengti, ją tikrai galima išgydyti.

Tarpšonkaulinės neuralgijos požymiai ir simptomai: pagrindinis tarpšonkaulinės neuralgijos simptomas yra krūtinės ląstos skausmas. Skausmas gali būti jaučiamas abiejose pusėse, jis gali būti duriančio, aštraus, plėšiančio ar maudžiančio pobūdžio. Skausmas gali būti jaučiamas tam tikroje krūtinės ląstos vietoje, apimti visą krūtinės ląstą ar tik vieną jos pusę, gali plisti iš nugaros link krūtinės ląstos priekio ir tapti juosiančiu. Kartais skausmas jaučiamas per visą šonkaulio ilgį. Dar skausmas atsiranda įkvepiant, juokiantis ar čiaudint. Skausmas sustiprėja fizinio krūvio metu. Tarpšonkaulinė neuralgija taip pat gali būti protarpinė, pasireikšti ūminiu ar buku ir nuolatiniu skausmu.

Kiti tarpšonkaulinės neuralgijos simptomai yra: abipusis skausmas, galintis plisti į nugarą; skausmas ties šonkauliais, o skausmas kairiojoje krūtinės ląstos pusėje gali būti supainiotas su širdies skausmu ar stenokardija; tirpimas ir (arba) dilgčiojimas; pilvo skausmas; apetito netekimas; karščiavimas; rankų ir (arba) pečių skausmas. Minėtas skausmas kairiajame peties sąnaryje gali būti supainiotas su širdies skausmu ar stenokardija.

Kai kurie sunkūs simptomai, būdingi gyvybei grėsmingai būklei, yra: krūtinės ar šonkaulių skausmas, plintantis į kairę ranką, petį ar nugarą; spaudimas krūtinėje, su veržimo ar plėšimo pojūčiu; nuolatinis kosulys iškosėjant gelsvai žalsvų skreplių; stiprus širdies plakimas; pasunkėjęs kvėpavimas; ūminis pilvo skausmas; ūminis krūtinės skausmas kvėpuojant ar kosėjant; staigus sumišimas, galvos svaigimas ar sąmonės pokytis; paralyžius ir raumenų atrofija.

Tarpšonkaulinės neuralgijos priežastys ir rizikos veiksniai: tarpšonkaulinė neuralgija gali atsirasti dėl įvairių būklių, pavyzdžiui, infekcijos, uždegimo, traumos ar kitų procesų. Viena dažniausių priežasčių yra chirurginė intervencija krūtinės ląstoje, nes ją atliekant praskiriami šonkauliai. Šie veiksmai gali pažeisti tarpšonkaulinius nervus. Kai kurios tarpšonkaulinės neuralgijos priežastys yra: krūtinės ląstos ar šonkaulio sužalojimas; tarpšonkaulinių nervų suspaudimas; degeneraciniai nervų pakenkimai; neuritas; nėštumas, kai krūtinės ląsta prasiplečia, sudarydama didesnę erdvę vaisiui; krūtinės ląstos sienos, pečių ar nugaros raumenų patempimas; šonkaulių infekcijos; juosiančioji pūslelinė; chirurginė krūtinės ląstos ar gretimų sričių intervencija; krūtinės ląstos ar pilvo augliai, spaudžiantys tarpšonkaulinius nervus. Tam tikri tarpšonkaulinės neuralgijos rizikos veiksniai yra: vėjaraupių viruso sukelta infekcija; sportavimas, susijęs su dideliu greičiu, pavyzdžiui, slidinėjimas, snieglenčių sportas, futbolas ir kt.; autoavarijoje patirtos traumos, kai sužalojami šonkauliai ir tarpšonkauliniai nervai.

Skausmo malšinimas medikamentais nėštumo metu

Skiriant bet kokius medikamentus nėščioms moterims, reikia atsižvelgti į jų efektyvumą ir saugumą motinai bei vaisiui. Dalis medikamentų turi vienokį ar kitokį nepageidaujamą poveikį vaisiui, todėl jei juos prireikia skirti, turi būti įvertintas galimas naudos ir rizikos santykis.

Jei nėščioji patiria stiprų skausmą ir jo nepavyksta nu­malšinti nefarmakologinėmis priemonėmis, skiriami vais­tiniai preparatai. Pirmo pasirinkimo preparatas skausmui malšinti šiuo metu laikomas acetaminofenas. Prostaglandi­nų gamybą slopinančius vaistus - aspiriną ar nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) - reikėtų skirti labai atsar­giai ir tik pirmuoju arba antruoju nėštumo trimestru. Tyri­mų duomenimis, nėštumo pabaigoje skiriami prostaglandi­nų gamybą slopinantys vaistai gali sukelti priešlaikinį vai­siaus arterinio latako užsidarymą, gimdos arterijų susitrau­kimą [5, 6]. Taip pat pažymėtina, kad skirtingi NVNU pa­sižymi skirtingu poveikiu vaisiui.

Neuropatiniam skausmui gydyti paprastai skiriami vais­tai nuo traukulių (pvz., gabapentinas) arba antidepresantai (pvz., amitriptilinas). Minėtų grupių vaistai mažina pareste­zijas ir radikulopatinius simptomus. Tiesa, atlikta labai ne­daug tyrimų, kuriuose būtų analizuotas gabapentino saugu­mas nėščioms moterims ir jų nešiojamam vaisiui. Yra duo­menų, kad šis vaistas gali būti susijęs su didesne epilepsi­jos rizika nėščiosioms ir didina nervinio vamzdelio defek­tų, psichikos sutrikimų, kaukolės ir veido anomalijų išsi­vystymo riziką vaisiui [4]. Jei įmanoma, gabapentiną skirti nėščioms moterims reikėtų vengti.

Jei skausmas yra labai stiprus, skirtini opioidiniai anal­getikai. Tiesa, juos dozuoti reikėtų labai atsargiai ir iki mi­nimumo sumažinti šios grupės vaistų patekimo į vaisiaus kraujotaką riziką [16]. Šiuo metu turimais duomenimis, nėra įrodyto ryšio tarp dažniausių opioidinių receptorių agonistų vartojimo nėštumo metu ir vaisiaus apsigimimų. Opioidus vartojusių nėščiųjų grupėje stebėtų vaisiaus defektų dažnis yra toks pat kaip ir bendrojoje populiacijoje. Iki šiol nėra atlikto jokio didelės imties, nepriklausomo tyrimo, kuria­me būtų analizuotas opioidų saugumas nėščiosioms, todėl šios grupės vaistus reikėtų skirti tik esant būtinybei [17].

Intervenciniai skausmo malšinimo būdai

Jei skausmo nepavyksta numalšinti nemedikamentinė­mis ar nėštumo metu saugiomis medikamentinėmis prie­monėmis, reikėtų pagalvoti apie intervencinius skausmo malšinimo būdus.

Jei diagnozuota stuburo diskų patologija su radikulito simptomais, efektyviausias įrodymais pagrįstas intervenci­nis gydymo būdas yra epidurinė steroidų injekcija [18]. Nėš­čiosioms steroidai į epidurinį tarpą neretai injekuojami aklai, nes jonizuojamoji rentgeno spinduliuotė yra pavojinga vai­siui. Tyrimų duomenimis, kur kas saugiau ir tiksliau injek­cijas atlikti kontroliuojant ultragarso ar magnetinio rezonan­so tomografija [10, 19]. Tad, esant galimybei, reikėtų pasi­naudoti šiais nėštumo metu saugiais vaizdinimo metodais.

Prognozė

Daugelis moterų, praėjus keliems mėnesiams po gim­dymo, jaučia reikšmingą skausmo sumažėjimą ar išnykimą [6]. Vis dėlto, vieno tyrimo duomenimis, apie 20 proc. mo­terų nėštumo metu jaustas apatinės nugaros dalies skausmas išlieka 3 metus po gimdymo ir ilgiau [21].

tags: #neuralgija #skausmas #nestumo

• Kūdikių žaislai
• Sužinokite daugiau apie Camarelo Avenger
• Vaikų auginimo iššūkiai su Indre Stonkuviene
• Asmenybės bruožai pagal gimimo mėnesį: vasaris
• Priežastys, požymiai ir pagalba vaikui